Norėjau paklausti tokio dalyko, nes pati nieko bendro su komandiruotėm neturiu.
Nuo sausio 1 dienos pasikeitė PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ir ten pajamos pagal 17 str. 1) skamba taip |:su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius ir kitas pajamas. O naujos pažymos apie darbo užmokestį lygtai ir nėra patvirtintos.
Tai iš kur tuos duomenis gauna paramos skyriai. Ar jau čia buhalteris turi žinoti ir įtraukti į pažymą, ar įstaigos šiuos duomenis perduoda į VMĮ ir iš ten sutikrina. Nes daugelis atlyginimą gaunantys "komandiruotėmis " galėdavo pasinaudoti kompensacijomis šildymui. Ir jei dabar blogai bus išrašytos pažymos, ar nereikės po kiek laiko grąžinti.
latabha rašė:
Laba diena. Sakykit 2%, kur perveda VMI bus KŠ FS ? D 241/ pavedimų sąskaita/ K426 /gautos/?
taip
Norėjau paklausti ar yra tokia galimybė excelyje. Yra surašyti skaičiai litais pvz 123456, o reikia, kad atliktų tūkstančiais t.y pvz 123,5.
Tininga rašė:
amiala rašė:
Darbuotojai antra santuoka. Vaiko tėvas miręs. Ar vaikui taikyti 100 Lt NPD, kaip kad augina viena?
Jei vaiko neįsivaikino naujasis sutuoktinis, tai skaitosi kaip viena auginanti.
ačiū
Darbuotojai antra santuoka. Vaiko tėvas miręs. Ar vaikui taikyti 100 Lt NPD, kaip kad augina viena?
Tininga rašė:
amiala rašė:
Kaip reikėtų žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, jei mama slaugė savo sergantį vaiką?
Ar L raide, ar NS?
Ji turėjo nedarbingumo pažymėjimą ar pažymą?
Nes:
Vadovaujantis DK 143 straipsnio 2 dalies 4 punktu, neatvykimo į darbą laikas darbuotojui turint nedarbingumo pažymėjimą ligoniui slaugyti bei laikas turint pažymą ligoniui slaugyti, laikytini nedarbingumo laiku. Kaip nurodyta 2004 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 78 patvirtintame darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos priede, Jūsų paminėtiems laikotarpiams taikomas atskiras sutartinis žymėjimas- neatvykimo į darbą laikas turint nedarbingumo pažymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje turėtų būti žymimas sutartiniu ženklu „L“ (nedarbingumas dėl ligos ar traumų), tuo tarpu neatvykimas į darbą turint pažymą ligoniui slaugyti turėtų būti žymimas sutartiniu ženklu „NS“ (nedarbingumas ligoniams slaugyti, turint pažymas). Sutartinis neatvykimo į darbą žymėjimas turi būti nurodytas darbo laiko apskaitos žiniaraščio 10 skiltyje, 11 ir 12 skiltyse nurodomas atitinkamai neatvykimo į darbą dienų ir valandų skaičius pagal atskiras neatvykimo į darbą kategorijas (turint nedarbingumo pažymėjimą ligoniui slaugyti bei turint pažymą ligoniui slaugyti).
Tai tikriausiai reikia žymėti L, nes buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tik nurodyta priežastis ligonio slaugymas
Kaip reikėtų žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, jei mama slaugė savo sergantį vaiką?
Ar L raide, ar NS?
Jei darbuotojas priimtas nuo rugpjūčio 1 , atnešė pažymą, kad nuo rugpjūčio 8 dienos turi invalidumą ir šiandien išeina iš darbo, ar kompensacijai už nepanaudotas atostogas gerai imu : nuo 08,01 iki 08.07 imu 28 dienas, o nuo 08.08 iki 09.13 35 dienas?
Tininga rašė:
Kai skaitau internete apie seniūnijų administracines paslaugas, tarp jų minima ir ši pažyma apie šeimos sudėtį. Gal kažko ne taip paprašė. Dar elektroniniuose
valdžios vartuose galima gauti pažymą apie šeiminę padėtį. Gal tas ir tiktų.

pabandžiau pasiskambinti į darbo inspekcija teisininkams. Jie atsakė taip : jei jūs žinote, kad darbuotojas iš tikro augina vienas, tai tinka ir pažyma apie deklaruotą vietą arba galima iš registrų centro išsiimti pažymą apie šeimos sudėtį.
Tai jau čia tikriausiai mokama paslauga ir darbuotojas pats turėtų išsiimti.
Tininga rašė:
amiala rašė:
Tininga rašė:
amiala rašė:
O pažyma apie deklaruotą gyvenąmą vietą tinka, nes pažymų seniūnija neduoda apie šeimos sudėtį.
O kodėl neišduoda?

Sugrįžo darbuotojas ir atnešė pažymą apie deklaruotą gyvenamą vietą , kuriame matosi tik ji ir vaikas. O kitokios sakė neišdavinėja.
Kažkas čia ne taip. Galiu pasakyti, jog pvz. mano sesuo su savo vyru, gyvendami susituokę, yra dėl tam tikrų priežasčių deklaravę gyvenamąsias vietas skirtingose vietose
(kad vaiką į darželį galėtų leisti ten, kur nuomoja butą). Pasiimtų pažymą - būtų tik ji ir vienas vaikas (vaikai realiai du).
Taigi tai ne visai gali atspindėti realybę.
Tai vat dėl to ir atsiradau tupike. Pati suprantu, kad deklaruoti gali skirtingose vietose.
Tininga rašė:
amiala rašė:
O pažyma apie deklaruotą gyvenąmą vietą tinka, nes pažymų seniūnija neduoda apie šeimos sudėtį.
O kodėl neišduoda?

Sugrįžo darbuotojas ir atnešė pažymą apie deklaruotą gyvenamą vietą , kuriame matosi tik ji ir vaikas. O kitokios sakė neišdavinėja.
Tininga rašė:
amiala rašė:
Norėjau paasiklausti tokių atveju dėl kompensuojamų dienų už nepanaudotas atostogas.
Pagal DK 166 str. 2 dalį (35 dienos) priklauso darbuotojams vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų. Bet kaip įrodyti ar vienas augina, jei mergautinė pavardė, bet gimimo liudijime tėvas yra. Kai išsituokę, tai kaip ir aišku , turi ištuokos liudijimą. O su merginom ir pasimečiau.
Tegul pateikia pažymą apie šeimos sudėtį.
O pažyma apie deklaruotą gyvenąmą vietą tinka, nes pažymų seniūnija neduoda apie šeimos sudėtį.
Norėjau paasiklausti tokių atveju dėl kompensuojamų dienų už nepanaudotas atostogas.
Pagal DK 166 str. 2 dalį (35 dienos) priklauso darbuotojams vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų. Bet kaip įrodyti ar vienas augina, jei mergautinė pavardė, bet gimimo liudijime tėvas yra. Kai išsituokę, tai kaip ir aišku , turi ištuokos liudijimą. O su merginom ir pasimečiau.
rimasen rašė:
amiala rašė:
Norėjau paklausti kaip steke atlikti atsargų inventorizaciją. Žinau, kad yra kažkur, bet neatrandu.
Atsargos-ataskaitos-atsargų likučiai pagal savikainą ir apačioje formuoji inventorizacijos apyrašą

ačiū
Norėjau paklausti kaip steke atlikti atsargų inventorizaciją. Žinau, kad yra kažkur, bet neatrandu.
Tininga rašė:
amiala rašė:
Jei jam skaičiuojami atostoginiai pagal darbo dienas, tad ir dirbto laiko DU turėtų būti skaičiuojamos ne pagal valandas, o pagal dienas?
Na tarkim birželio mėnesį faktiškai jam priklauso dirbti 83 valandas. (dirba pusė nustatyto laiko (visas būtų 167, bet prieš šventę 1 val trumpiau). Atostogauja nuo 06.27 4 darbo dienas arba 16 darbo valandų. Tai atlyginimą reikia skaičiuoti 17 darbo dienų? Aš skaičiavau 67 valandas.
Ar darbo dienų trukmė vienoda? Jei ne vienoda, tai reiktų skaičiuoti pagal darbo valandas. O ir VDU turėtų būti valandinis, jei darbo dienos trukmė yra ne 8 val.
Jo nevienoda, tad grai skaičiavau ir VDU valandiniu skaičiuoju.
Tininga rašė:
amiala rašė:
O jei darbuotojas dirba pusė nustatyto laiko, ar gerai , kad skaičiuoju 1 variantas. 1 val VDU x 4 ir daunu 1 dienos. Ar reikia 2 variantas 1 val x 0.5 (koeficiento) x8
Analogiškai: vienaip, jei nustatytas valandinis apmokėjimas, kitaip - jei fiksuota alga.
O tada dar klausimas vienas.
Darbuotojas dirba pagal suminę, jam nustatyta mėnesinė alga. Tarkim birželio mėnesį išeina atostogauti birželio 27 dieną.
Jei jam skaičiuojami atostoginiai pagal darbo dienas, tad ir dirbto laiko DU turėtų būti skaičiuojamos ne pagal valandas, o pagal dienas?
Na tarkim birželio mėnesį faktiškai jam priklauso dirbti 83 valandas. (dirba pusė nustatyto laiko (visas būtų 167, bet prieš šventę 1 val trumpiau). Atostogauja nuo 06.27 4 darbo dienas arba 16 darbo valandų. Tai atlyginimą reikia skaičiuoti 17 darbo dienų? Aš skaičiavau 67 valandas.
Tininga rašė:
amiala rašė:
Norėjau paklausti dėl atostotoginių skaičiavimo.
Kuriuo būdu ir teisingiau skaičiuoti atostoginius, kai darbuotojas dirba pagal suminę slenkančiu grafiku.:
1. 1 val. VDU padauginti iš atostogaujamų valandų (pvz lipos mėn 159)
2. 1 val VDU padauginti iš 8 val ir padauginti iš atostogaująmų valandų sk. (pvz liepos mėn 20).
Jei ne ta valanda prieš šventes, tai viskas būtų vienodai. Ar pirmu būdu skaičiuoti, ar antru. Bet va ta valanda prieš šventę, viską sugadina

Jei nustatyta mėnesinė alga, tai skaičiuočiau pagal 2 variantą.
Jei valandinis apmokėjimas - pagal 1-ą.
O jei darbuotojas dirba pusė nustatyto laiko, ar gerai , kad skaičiuoju 1 variantas. 1 val VDU x 4 ir daunu 1 dienos. Ar reikia 2 variantas 1 val x 0.5 (koeficiento) x8
Norėjau paklausti dėl atostotoginių skaičiavimo.
Kuriuo būdu ir teisingiau skaičiuoti atostoginius, kai darbuotojas dirba pagal suminę slenkančiu grafiku.:
1. 1 val. VDU padauginti iš atostogaujamų valandų (pvz lipos mėn 159)
2. 1 val VDU padauginti iš 8 val ir padauginti iš atostogaująmų valandų sk. (pvz liepos mėn 20).
Jei ne ta valanda prieš šventes, tai viskas būtų vienodai. Ar pirmu būdu skaičiuoti, ar antru. Bet va ta valanda prieš šventę, viską sugadina
Tininga rašė:
O žinote, jei jis tik laikinai pavadavo kitą darbuotoją, koeficiento nė neskaičiuočiau... Bet galbūt aš neteisi

O tada tik padauginti 1 val VDU iš atostogaujamų valandų skaičiaus ir viskas ?
Aš kolkas paskaičiavau be koeficiento, bet abejoju ir galvoju kad reikia perskaičiuoti, tad
damokėčiau.
12.11 x 159 gavau 1925.49 , o jei perskaičiuočiau (jei mano principas geras, nes neteko skaičiuoti su koeficientu) 2044.80
Norėčiau aš tokios pagalbos, nes nelabai suprantu su koeficiento paskaičiavimu išeinant atostogų
Norėčiau tokios pagalbos.
Darbuotojas išeina atostogų. Šiaip jis dirba pagal slenkantį grafiką(suminė) , bet pusę nustatyto laiko.(Vadinamas pusė etato). Balandžio mėnesį jis daufiau nei 2 savaites buvo pervestas į pilną etatą laike kito darbuotojo ligos.
VDU imu 03 mėn 87 val 994.30 lt, 04 mėn 140val 1827.03 lt, 05 mėn. 88 val. 994.30 lt.
Vienos valandos 3815.63 / 315 lygu 12.11 Lt.
Išeina 56 kalendorines dienas nuo 06.27 iki 08.23 (159 val)
Ar gerai aš skaičiuoju :
Reikia perskaičiuoti koeficientą, imti 12 mėn , jei taip suprantu turėtų būti 2010 06-2011 05 mėnesiai.
Darbuotojo valandos 1079, įmonės 2041 , tad išvedu koeficientą 0.528 .
O toliau nežinau ar čia gerai skaičiuoju:
12.11 x 0,528 = 6.39x8 ir vienos dienos 51.12
Per tą laikotarpį 40 darbo dienų , tad 51.12 x40 tad gaunasi 2044.80 Lt
Bet kažkodėl abejoju savo skaičiavimais.
Žmogus dirba pagal suminę.Apskaitinis laikotarpis 3 mėn.Kaip tik jis birželį baigiasi
Darbo užmokestis nustatytas tarkim 900 Lt.
Tarkim dirbo taip balandį 164, gegužį 183, o birželį 93 valandas(nuo 06.20 atostogos).Viso 440 valandų.
Pagal 5 darbo dienų skaičiavimą jam ir priklausytų iki 06.19 440 valandų.
balandis 160, gegužė 176 ir birželio1-19 104.
Atlyginimą tiek už balandį, tiek už gegužį skaičiavau po 900 Lt.
Tad už birželį aš skaičiuoju ne už 93 valandas,o už 104 .
Ir atostoginius skaičiavau už 63 valandas.
1.Šiandien atleidžiamas darbuotojas, kuris paskutinį kartą dirbo kovo mėn.
Balandį, gegužę, birželį buvo biuletenis. Išskyrus šiandien rodysime 1 val dėl atleidimo dokumentų sutvarkymo.
Ar kompensacijai skaičiuoti imti tik kovo mėn. ar imti sausį, vasarį, kovą?
2. ir dar jei priklauso 11.25 d.d, darbuotojas dirbo slenkančiu , darbo trukmė nevienoda būdavo, t.y daugiau nei 8 val. tada skaičiuoti 90 val.(11,25x8).
Jei atsargas peduoda kita biudžetinė įstaiga, tai pajamuoti reikia
D2010001 ir K42x1303 ar dar daugiau turėtų būti korespondencijų?
Norėjau paklausti ar teisingai skaičiuojant atostoginius imu atostogų valandas.
Darbuotojas atostogauja nuo birželio 13 dienos iki rugpjūčio 6 d.
Darbuotojas dirba pagal suminę apskaitą, grafikas daugiau kaip 8 val per dieną, bet vidutinė savaitės trukmė 20 val (vadinamas pusė etato).
Birželio mėn nuo 13 iki 30 imu 51 valandą, liepos mėn nuo 1 iki 31 imu 79 valandas ir rugpjūčio mėn nuo 1 iki 6 imu 20 valandų.
Mėtausi dėl tų dienų , kurios eina prieš šventes , aš skaičiuoju 3 valandas.