O išaiškinimo šiuo klausimu taipogi niekur rasti nepavyko.


Vargu ar įmanoma rasti teisinį atsakymą (įstatymą, potvarkį ar nutarimą) dėl kiekvienos gyvenimiškos situacijos. Seimas nespėtų priiminėti įstatymų pataisų, jie kas kartą reaguoti, kokia problema kurioje įmonėje iškilo. Dar yra išeitis yra ieškoti teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo arba bent jau Apeliacinio), bet tai labai daug laiko užimantis darbas. Būtų gerai, kad visi mūsų vadovai nestandartinėse situacijose vadovautųsi žmogiškumo, teisingumo ir pan. principais...

Na, štai, bendromis jėgomis ir išsiaiškinome. Sėkmės !

Taip, savininko ir įmonės pinigai (ir turtas) juridiškai neatskirti. Tai kame problema? Kaip įforminti buhalteriškai?

Kodėl tą pati klausiate dvejose forumo temose? Jau atsakliau. Tik nepamirškite, kad nei LR ABĮ, jei JAR nuostatai jokio "užšaldymo" nenumato. Reikia protokole surašyti argumentus, kodėl norite sustabdyti įmonės veiklą.

Akcininkų sprendimas ir prašymas VMI, kad laikinai atleistų nuo ataskaitų teikimo.

Įmonei trūksta apyvartinių lėšų, tiesa? O savininkas (ar jo sutuoktinė) tikriausiai turi deklaruotų pinigų? Tai kokia problema?

Jūs gal esate viena iš akcininkų? Jei ne, tai man labai keista, kad taip gerai akcininkai jus informuoja apie savo vidinius nesutarimus...
Šiaip jau situacija nėra tragiška, jei akcininkų daugiau nei 2 ir kiekvienas turi ne po 50 proc. akcijų. Priversti kolegą parduoti akcijas jie gali tik teismo keliu, jei nepavyks sutarti gražiuoju. Na, o dėl pasisavintų lėšų - juk jūs buhalterė, pati žinote, ką ir kaip daryti!

Jei teisingai viską įforminsite, niekas neprisikabins. Jūs neparašėte, ar tai individuali įmonė, ar UAB'as, ar dar kas - nuo priklauso įforminimas.

2 mėn. kompemsaciją? Už ką? Kompensacija mokama dažniausiai už nepanaudotas atostogas, o jūs turite omeny, tur būt, išeitinę išmoką? ji tokiais atvejais nemokama.

Jūs teisi: tai tik akių dūmimas. Jie negali jūsų atleisti, nesuėjus įspėjimo terminui, BE JŪSŲ PARAŠYTO PRAŠYMO ATLEISTI, NESUĖJUS TERMINUI.

Ir VMI to pakakdavo ???

Manau, kad paskolos grąžinimo aktas gali būti reikalingas pačiam akcininkui, jei paskola grąžinta ne tais pačiais metais, kai paskolinti pinigai, o akcininkas deklaruoja pajamas. Tai turėtų būti laisvos formos raštas arba paskolos sutarties apačioje prirašyti:
UAB "x" grąžino tada ir tada suteiktą ... Lt paskolą pagal paskolos sutartį tokią ir tokią.
Akcininkas parašo: Tokią ir tokią sumą gavau.
Parašai, UAB gali dėti antspaudą.

Devi ir Tininga, patikėkite, rašiau remdamasi ne vien moksluose įgytomis žiniomis. Su vienu darbuotoju 3 metus prasitąsiau visų instancijų teismuose vien dėl to, kad perkėlėme įrenginį, prie kurio jis dirbo, iš vieno cecho į kitą; be to, tą įrenginį patobulino inžinieriai, to pasekoje pakeitėme tam darbuotojui pareigų pavadinimą. Ir likome kalti! Pasirodo, kad norint perkelti įrengimą į kitą patalpą (na, mūsų atveju cechą), reikia prieš 1 mėn. įspėti darbuotoją, ar jis sutiks dirbti kitame ceche. Jau nekalbant, kad pasikeis pareigų pavadinimas...

Oi, kiek daug klausimų ! Pamėginsiu pasisakyti iš eilės.
Nario mokestis įstatuose gali būti nenustatytas (fiksuotas), galima tiesiog parašyti, kad valdybai suteikiama teisė ateityje nustatyti ir keisti nario mokesčio dydį ir mokėjimo tvarką. Revizorius tikrai nėra privalomas, ir buhalterio pagal darbo sutartį (ar kito valdymo organo) įdarbinti nebūtina: asociacija dirba pagrinde dėl savo narių, o jei narių nėra, tik steigėjai? Išeitųm kad jie patys save turėtų finansuoti, t.y. patys sau (ar vienas kitam) mokėti algas. Notarei tas tikrai neklius. Na, o VMI - jei tavrkingi bus dokumentai, laiku teikiama reikalinga informacija, manau, irgi nekliūsite. Galite įstatuose numatyti, kad, išsiplėtus veiklai, priėmus daugiau narių, valdyba turi teisę spręsti dėl įdarbinimo, atlyginimų nustatymo ir t.t. Kuo daugiau teisių valdybai! (o ją juk ir sudarys steigėjai, vadinasi, jų interesai nenukentės).

Pasirašant darbo sutartį, šalys susitaria, be kita ko, ir dėl darbo funkcijų, t.y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų. Tai - viena iš trijų pagrindinių darbo sutarties sąlygų. O darbo sutarties sąlygų pakeitimo tvarką reglamentuoja Darbo kodekso (DK) 120 str. Jis darbdaviams suteikia teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas, kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais. DK 120 str. 1 d. nurodo, kad jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal DK 129 str. laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. DK 120 str. 2 d. nustato, kad pagrindinės darbo sutarties sąlygos gali būti keičiamos esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui.

Klausimas visai kuklus - aš buvusi sportininkė, tik, deja, ne atlikėja. GPM už savo IDV pajamas, gautas už n/t nuomą, įmonių bankrotų administravimą ir kt., susimoku pati; už darbą pagal atskiras sutartis sumoka klientai.

O kas važinės tuo a/m? Tas pats, pagal pavedimo sutartį, dirbantis žmogus ar jūsų įmonės darbuotojai? Jei tas pats žmogus, verčiau į pavedimo sutartį įtraukti punktelį dėl a/m ir kuro sąnaudų apmokėjimo.

Pagal
www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=1014205

Pritariu Rolfui: jei UAB'e yra vienintelis akcininkas, kam jam dar be reikalo popierių gadinti? Jei keli akcininkai ir jie nesutaria (pvz. visi norėtų įmonei skolinti, o jai tiek pinigų nereikia!), tuomet gal ir rašyčiau protokolą. Juk akcininkas tą paskolą vėliau galės kapitalizuoti.

Pamiršome elektrosaugą, juk darbuotojai naudojasi arbatinuku, ventiliatoriais, šildytuvais ar pan.?

Negalime riboti darbuotojų teisių ir bloginti lokaliniais įmonės aktais (kolektyvine sutartimi ar įsakymais) jiems suteiktų "privilegijų". Šiuo atveju DK nustatė, kad viena atostogų dalis
turi būti ne mažiau 14 dienų, vadinasi, kitos - nors ir po 1 dieną. Man tik būtų įdomu sužinoti, koks "asas" nustatė, kad žmogui pailsėti reikia mažiausiai 14 dienų?

Labai įdomi diskusija! Gal reiktų pakeisti temos pavadinimą ir ją išplėtoti? Juk kiekvienam pasitaikė kokių tai įdomių situacijų - ar su klientais, ar su darbuotojais, ar su institucijoms. Būt ne tik smalsu sužinoti, kaip kuris "išėjo iš padėties", bet ir sužinoti, o ką gi tokio "gudraus" sugalvoja žmogeliai!

Tarp mūsų skirtumas tik toks, kad aš esu įregistravusi individualią veiklą.

O jūs nepaklausėte, kur parašyta, kad pagal paslaugų sutartis atlikti darbai apmokestinami 27proc. tarifu? Man įmonės atskaito 15 proc. už tokius darbus.

Jums per daug atskaitė, nes GPM skaičiavo 27 proc. vietoj 15 proc. Išsireikalaukite, kas jums teisėtai priklauso !

Nesusikalbėjome! Jūs pradžioje parašėte ir pasižiūrėjau!
Šiaip mano nuomone ten pakankamai aiškiai išdėstyta, kas ir ką turi daryti. Bet patariu nueiti į knygyną (ar biblioteką) ir pasiskaitinėti DK komentarą (jei neturite; o kainuoja jis nemažai!). Komentare viskas detaliau aptarta, bus aiškiau ir ateičiai.

[color=red]

Neradau tokio straipsnio... Apie kelintų metų kodeksą kalbame? Dabar galioja priimtas 2000 07 18 (Nr.Viii-1864).

O man Sodra aiškino, kad biuletenio pateikimo terminas - 6 mėnesiai...

Su visais UAB'o steigimo dokumentais eikite pas notarą (kainuos apie 600-800 Lt, priklausomai nuo to, kiek ir kokių valdymo organų turėti norėsite), o po to - į Registrų centrą (jų įkainiai - jums Tiningos nurodytame tinklapyje)

Jei įmonė teikia viešo maitinimo, medicinines ir pan. paslaugas - manau, kad VDI turi teisę reikalauti tų knygelių. Nors... Reiktų pasieškoti teisės akto, kokiu pagrindu. Nesiryžtu kategoriškai sakyti nei taip, nei ne.