Mes irgi gavome iš kažkokio draudimo panašų raginimą. O gal galima apmokėti darbuotojo gydymo (pvz., dantų remonto ar masažo) paslaugas ne per draudimą, o tiesiogiai? Kaip tai apsimokestins?
Dabar nerandu tikslios info.
Rainis rašė:
anonimas rašė:
Hmm. Norėčiau paklausti ar čia tik pas mus beraštės sėdi muitinėje ir "praeitais kalendoriniais metais" supranta kaip "einamaisiais kalendoriniais metais" ar ir visiem kitiem tas pats ir liepia pildyti intrastatą pasiekus ribą jau einamaisiais metais?
Čia
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=384989&p_query=&p_tr2= man rodos aiškiai parašyta, kiekvienai muitininkei turėtų būti aišku
Iš tokio parašymo niekam neaišku.
Šitokia kadabra atsirado tais laikais, kai Statistikai vadovavo garsusis Šemeta. Jo mąstysena tokia, kad tik jis pats save supranta. Vieton to, kad normaliai, kaip PVMĮ, parašytų, jog "per paskutinius 12 mėnesių", rašo "praeitais kalendoriniais metais".
Todėl bandykite ir jūs taip suprasti: "jei per paskutinius 12 mėnesių... viršijo..."
Aš skaitau, kaip tas Šemeta, t.y., paraidžiui, žiūriu kalendorių, matau, kad dabar 2011 m., praeiti buvo 2010, todėl man nereikia teikti ir tegu pabando į mane mesti akmenį kokia neraštinga muitininkė
Hmm. Norėčiau paklausti ar čia tik pas mus beraštės sėdi muitinėje ir "praeitais kalendoriniais metais" supranta kaip "einamaisiais kalendoriniais metais" ar ir visiem kitiem tas pats ir liepia pildyti intrastatą pasiekus ribą jau einamaisiais metais?
Čia
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=384989&p_query=&p_tr2= man rodos aiškiai parašyta, kiekvienai muitininkei turėtų būti aišku
florencija5 rašė:
anonimas rašė:
florencija5 rašė:
kestukassss rašė:
tai nejau neikas nieko negali pasakyti ?:):):)
Esam statybos įmonė, naudojam Finvaldą Maxi. Nesiskundžiu, lengvai valdoma, geras aptarnavimas. Man labai svarbu, kad prekių pajamavimo ir pardavimo kaina yra nefiksuota.Todėl kaskart pajamuojant tą pačią prekę, gautą iš kito pirkėjo, ir vis kita kaina nereikia skaičiuoti nukrypimų. Išlaidos ir pirkimai apskaitomi kokrečiam objektui, todėl galima skaičiuoti kiekvieno objekto biudžetus. Kaina, manau, nėra esminis rodiklis. Dirbame jau keletą metų ir nesiskundžiame.
O ta Maxi gali parodyti už kokį statybos pinigai įplaukė ar buvo išmokėti jei viena faktūra (tarkim už nuomojamą įrangą) yra keliems statybos objektams ("pinigų srautai" pagal objektus)?
Išrašant PVM s.f. nurodomas objektas, todėl vieną sąskaitą galima išrašyti keletui objektų, ir pajamos bus priskirtos konkrečiam objektui. Apmokėjimas paskirstomas pagal sąskaitas, gautus avansus galima skirstyti pagal objektus. Beje, atsidarius bet kurią pirkimo ar pardavimo sąskaitą, matome, ar ji apmokėta ar ne. Atskiroje ataskaitoje matome skolas pagal kiekvieną objektą.
Vistiek nesupratau. Valdžiai reikia matyti pinigų srautus (ne skolas, ne pajamas, ne sąnaudas) pagal objektus. Tarkime, gavome pirk. faktūrą keliem skirtingiem objektam, tai būtų maždaug taip kredito pusėje:
K skolos sąskaita, ST1 3000 LTL
K skolos sąskaita, ST2 7000 LTL
čia ST1 ir ST2 yra skirtingi statybos objektai, tačiau "skolos sąskaita" yra ta pati. T.y., ar galima vedant pirkimo ar pardavimo faktūrą paskirstyti skolą tarp objektų, kad paskui konkrečiam objektui tą skolą padengti? Tarkime vienoj pirkimo faktūroj yra keli objektai ir valdžia nori padengti skolą tik vienam objektui.
Ataskaita turėtų atrodyti maždaug taip:
"objektas" "gauta" "sumokėta" "rezultatas"
ST1 10000 LTL 5000 LTL 5000 LTL
ST2 ...........
florencija5 rašė:
kestukassss rašė:
tai nejau neikas nieko negali pasakyti ?:):):)
Esam statybos įmonė, naudojam Finvaldą Maxi. Nesiskundžiu, lengvai valdoma, geras aptarnavimas. Man labai svarbu, kad prekių pajamavimo ir pardavimo kaina yra nefiksuota.Todėl kaskart pajamuojant tą pačią prekę, gautą iš kito pirkėjo, ir vis kita kaina nereikia skaičiuoti nukrypimų. Išlaidos ir pirkimai apskaitomi kokrečiam objektui, todėl galima skaičiuoti kiekvieno objekto biudžetus. Kaina, manau, nėra esminis rodiklis. Dirbame jau keletą metų ir nesiskundžiame.
O ta Maxi gali parodyti už kokį statybos pinigai įplaukė ar buvo išmokėti jei viena faktūra (tarkim už nuomojamą įrangą) yra keliems statybos objektams ("pinigų srautai" pagal objektus)?
Kiek pamenu, skambinome MICui, sakė, kad galima ir vienkartinius bilietus (gal kitiems kitką gali sakyti). Tuo labiau,kad mėnesinių bilietų tuo maršrutu nėra.
Įmonė sugalvojo kompensuoti keliones į darbą. Yra daug autobuso bilietų net už praėjusius metus. Ar reikia visus iki vieno tuos bilietus surašyti į avansinę apyskaitą, nurodant numerius (kuris tas numeris tikrasis)? O gal pakanka parašyti kad, pvz., per mėnesį turim n bilietų, už sumą X iš tos sumos PVM -P Lt., o tuos bilietus prisegti prie tos avansinės apyskaitos?
Ar galima pertvarkyti IĮ į UAB ir iškart stabdyti jos veiklą, kad nereiktų mokėti mokesčių (t.y., kad joje niekas nedirbtų). Ar visgi reikia įdarbinti vieną pilietį - akcininką, tarkim po 1 val/mėn direktoriumi ir 1 val/mėn - buhalteriu.
Ar ta įmonės valdymo programa turi skirtis nuo verslo valdymo sistemos (ERP) ar tai tas pats?
Ką turite omenyje? wikipedia va kokį sąrašą verslo programų turi
en.wikipedia.org/wiki/Category:Business_software
Virvele rašė:
o ką jei savininkas dirba valdišką darbą ir turi mažą IĮ , joje dirba 1val ir jo pajamos į mėnesį 800Lt, tai ar nevert pradėta galvoti apie uždarymą?
manyčiau, kad verta uždaryti. Išvis aš neįkertu kodėl valdžia įjungė nelegalių pajamų skatinimo programą, nes tiems, kurie turi IĮ, kurios pajamos <800 Lt per mėn. neapsimoka tų pajamų uždirbti legaliai. Niekas neklausėt Kubiliaus ar Kreivio, kodėl jie taip sumąstė, ar čia koks ėjimas žirgu, kuris ne kiekvienam arkliui aiškus?
1. IĮ turi sandėlyje užsilikusių prekių ir atsarginių elektronikos dalių, kurias dabar sunkiai įmanoma parduoti, nes seniai tokia technika (mob. telefonai) negaminama. Ar galima visas tas prekes (atsargas) nurašyti, kad savininkui nereiktų jų įsigyti (jos netaptų savininko pajamomis, nuo kurių dar reiks mokėti mokesčius) likviduojant įmonę?
2. Prieš 7m. buvo pavogta įranga (prekės), yra pranešimas iš policijos, kad byla nutraukta. Prekės šiuo metu būtų irgi morališkai pasenusios (į jokį šiuolaikinį kompiuterį nebūtų įmanoma tų plokščių įstatyti) Ar tas prekes irgi galima nurašyti į sąnaudas prieš likviduojant įmonę?
Neparašiau, kad ten toje įmonėje, kur KIO vartojami be avansinės apyskaitos, - tik vienas žmogus - IĮ savininkas.
Toks klausimas iškilo:
Ar galima nespausdinti tų avansinės apyskaitos lapų, o tiesiog išrašyti KIO atskaitingam asmeniui, kuris apmokėjo faktūrą?
Dabar yra taip suvesta, kad nurodyta, kad pirkimo faktūros apmokėtos per kasą, per atskaitingų sąskaitą pinigai nepravažiuoja. Avansinės apyskaitos lapų nerasta, tačiau išmokama iš kasos su KIO tame KIO nurodant, kad už tokią tai faktūrą.
Ar taip galima daryti?
Du variantai:
1. Reikia saugoti ataskaitą į failą ir atidaryti su exceliu wizarde pasirenkant teisingus datos ir skaičių formatus.
2. Nusistatyti programoje ir kompe vienodus datos ir skaičių formatus.
Elyte rašė:
Dar vienas klausimas - .djvu plėtinį per ką galima atidaryti? PDF ir Word'as neatidaro.

WinDjView geriausiai rodo, bent jau man.
Turiu paprastojo vekselio pavyzdį, kuriame parašyta
[quote:849ba39efe]Šis Vekselis turi būti apmokėtas iki jame nurodytos dienos į aukščiau nurodytą sąskaitą, net ir negavus atskiro Kreditoriaus pranešimo apie mokėjimo termino pagal šį Vekselį suėjimą[/quote]
Ar galima tokią sąlygą įrašyti į vekselį? Lyg tai privaloma priminti skolininkui apie apmokėjimo terminą paskutinėmis to termino galiojimo dienomis.
Iš tikrųjų nėra jokių problemų pasirašyti PDF failą saugiu elektroniniu parašu, kurį galima pasidaryti nemokamai (priešingai tam ką sako ponas visažinis). Tai ką išduoda už pinigus registrų centras ar kokia ten kita įmonė, tai yra kvalifikuotas elektroninis parašas ("aukštesnis" lygis už saugų elektroninį parašą). Parašą gali susigeneruoti bet kas, taip pat yra ir nemokamų priemonių pasirašyti PDF failus. Mano kuklia nuomone pakaktų susitarti su pirkėjais dėl parašų galiojimo ir tiek. Tačiau visa esmė tame, kas įrodys, kad kita pusė gavo faktūrą? Todėl, mano nuomone, nepriklausomas tarpininkas galėtų būti tuo kas patvirtina, kad pirkėjas faktūrą tikrai gavo. Arba galima pasidaryti patiems tokią sistemą ir priversti pirkėjus reguliariai tikrinti ar jiems yra išrašyta naujų faktūrų. Tik tokiu atveju turbūt negalima griežtai sakyti, kad pardavėjas negalėtų manipuliuoti tokia sistema.
Beje, elektroniniu parašu pasirašytos faktūros turi būti saugomos elektroniniame pavidale, jų nereikia spausdinti, bet jei norite, galima.
viliuxas rašė:
Įdomu ar yra nors vienas savo jėgom instaliavęs ir paleidęs šią programą....bandžiau parsisiūst,instaliuot-,,miškasss''

kaip suprantu instaliavimo instrukcija xp sistemai-pas mane vista...viskas kitaip...lyg tai serverį 2005m.reik įsidiegt-dabar ten jau 2008m. yra...vienu žodžiu-be profo specialisto ko gero neįsidiegsi...???

SQL įdiegimas ten pats lengviausias dalykas, parsisiunti ir instaliuoji
SQL Management studio Express (bent jau taip tas daiktas vadinasi su MS SQL express 2005) sukuri naują duomenų bazę (DB), tada į tą DB atstatai pavyzdinės bazės kopiją spausdami dešinį klavišą ant 'Databases" ir pasirenkant "restore database", tada išduriam akį "from device" ir nurodom, kur guli "išrarinta" atsarginė kopija (slengu "bakupas"), tik kažkodėl pavyzdinės DB bakupas yra be išplėtimo .bak, todėl reikia pasirinkti "all files" ir tada jau nurodyti tą "išrarintą" failą (CEPrekyba ar kokį kitą).
Tada jau įdėti vartotojus paleidžiant Olego idėtus skriptus kaip įrašyti vartotojus.
Pildymo taisyklėse parašyta:
[quote:b3f70a812e]33.10. FR0671P formos 10 laukelyje ,,Apmokestinamoji prekių (paslaugų) vertė, nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje“ – PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta gautų prekių arba paslaugų apmokestinamoji vertė (be PVM);[/quote]
Kiek supratau, daug kas pildo įvesdami sumą be PVM, o ne apmokestinamąją vertę į 10 langelį. Apmokestinamoji vertė<>suma be PVM jei faktūroje yra PVM neapmokestinamų eilučių, pvz., pašto paslaugos. O kaip yra praktikoje? Ką sako VMI? skambinau aš, supratau, kad reikia vesti sumą be PVM, kas prieštarautų šitoms taisyklėms. Kitas skambino, tai jam sakė, kad reikia kaip taisyklėse parašyta.
dianele222 rašė:
Seiki, labai reikia pagalbos, tikrina muitinė ir reikalauja pasiaiškinimo dėl prekių kelyje. Gauname prekes pagal DDU sąlygas. Saskaita išrašoma visada anksčiau nei gauname prekes, todėl fiksavome "prekes kelyje", nes priesingu atveju nesutaptų skola su tiekėjais. O kai gaudavom prekes, pajamuodavome jas į sandėlį gavimo data ir kreditavome "prekes kelyje". Inspektorius sakė, kad pagal DDU sąlygas negalima fiksuoti prekių kelyje sąskaitos išrašymo dieną. Tai kaip tuomet daryti, jei skolas deriname su tiekėjais kas mėnesį, kada pajamuoti ir kada gi pereina ta rizika pagal DDU? Labai aciu.
Kai kuriose programose skolos tiekėjui registravimas nėra susijęs su pajamavimu į sandėlį- registruojamos 2 operacijos: prekių pajamavimas ir pirkimo faktūra. galbūt pas jus irgi taip gali būti.
anonimas rašė:
Kažko nesuprantu, susiginčijom:
darbuotojas parašė prašymą atostogauti 28d.kiek jam ir priklauso: nuo 2008-07-28 iki 2008-08-24 imtinai.
Kadangi buvo rugpjūčio 15d. buvo Žolinės, tai į darbą atėjo 2008-08-26 vietoj 2008-08-25.
Atostoginiai paskaičiuoti už 19 darbo dienų (20 dienų - 1d.( žolinės)). Ar įmonė yra skoloj darbuotojui atostoginius už 1 dieną?
Vovere sako, kad 19 darbo dienų, bet darbuotojas atėjo į darbą 26d, nes prasitęsė 1 d. dėl Žolinių. 25 d., kuria buvo kompensuotos Žolinės, yra darbo diena ir
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=317330
sako:
[quote:0d40ee1509]
7. Darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas taip: vidutinio vienos darbo dienos (valandos) užmokesčio, nustatyto pagal šį Aprašą, dydis dauginamas iš darbo dienų (valandų) skaičiaus darbuotojui suteiktų atostogų (pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką) laikotarpiu. Esant suminei darbo laiko apskaitai, taikomas 5 dienų darbo savaitės grafikas (jeigu nenustatyta trumpesnė darbo savaitė).
[/quote]
viena ginčo šalis sako, kad 2008-08-25 buvo darbo diena ir todėl reikia mokėti atostoginius ir už šią dieną
Kažko nesuprantu, susiginčijom:
darbuotojas parašė prašymą atostogauti 28d.kiek jam ir priklauso: nuo 2008-07-28 iki 2008-08-24 imtinai.
Kadangi buvo rugpjūčio 15d. buvo Žolinės, tai į darbą atėjo 2008-08-26 vietoj 2008-08-25.
Atostoginiai paskaičiuoti už 19 darbo dienų (20 dienų - 1d.( žolinės)). Ar įmonė yra skoloj darbuotojui atostoginius už 1 dieną?
HansaWorld tiek vartotojo sąsaja (interfeisas), tiek ataskaitos gali būti keliom kalbom.
reikia nepamiršti, kad įvedinėjant prekių gavimus atgaline data, jei prekės jau judėjo, galima gauti neteisingą FIFO nurašant
O į brangesnius sprendimus kaip HansaWorld, Scala, navision nežiūrėjot?