Tax.lt narys YrGera

Sveiki, gerbiamieji. Nepavyksta rasti Rivilė-Gama v106 tokių ataskaitų:
1) prekės (prekių, rūšiuojant pagal prekes) judėjimas - su datom, kiekiais, kainom, klientais. Yra kažkas panašaus pagal prekes, bet trūksta informacijos
2) prekės pagal klientą - su datom, kiekiais, kainom (na pvz. darau pardavimą, noriu greitai pažiūrėt, ką tas klientas perka) - iš viso tokios neradau.

Ar pas visus Rivilė leidžia parduot ar nurašyt dar neužpajamuotas prekes - gal tik pas mane koks kintamasis neįvestas?

Ačiū, jei nepatingėsit atsakyt

Pasirinkto turto eilutėje stulpelyje "suma" įrašyk pardavimo kainą be pvm, PVM bus suskaičiuotas automatiškai.

O ką gelbėti? IT parduodamas per IT modulį.

O kas yra nepelnas? Ir kaip galima siekti nepelno? - siekti nuostolių ar kaip? Tai tada reikia vadintis "Buhalterių klubas - nuostolių siekianti organizacija" . Jei kažkada su protu ir lietuvių kalba susipykę išvertė "nonprofit" kaip "nepelno siekimą", tai ar būtina juos mėgdžiot? Juk net valstybinėse įstaigose žino apie "pelno nesiekiančias organizacijas" - o buhalteriams visgi nederėtų pamiršt lietuvių kalbos.

Jo. Aš irgi įsiterpsiu - dabar aš vedu derybas su 5 klientais, 2 lyg ir sutinka mokėti po 100 000, kad sutaupyčiau apie 500 000 perkant verslo apskaitos ir analizės sistemas bei apsaugočiau nuo pažadukų ir "ateities" ("fjučerinių") sprendimų, kurių dar nėra sukūrę, pardavėjų. Kiti trys dar galvoja. Gal tie du iš mano trijų neapsisprendusių?

Jei paaiškintum lietuviškai, būtų lengviau padėti. Jei nori bet kokį dokumentą paversti pdf, tai tam skirtas pdfcreator, kuris yra nemokamas tiek asmeniniam naudojimui, tiek verslui. Jokių reklamų ir kito mėšlo - sukuria spausdintuvą, į kurį spausdinant sukuriamas failas. Kai instaliuosit, nuimkit varneles, kad neinstaliuotų yahoo juostos, tada nepridės. Dabar visos programos siūlo papildomai instaliuoti visokį nereikalingą mėšlą, kas įrankių juostas, kas chrome naršyklę

Galima daug ką bandyt padaryt. Tik ar naudoti galima patogiai, o ne iškreiptu būdu?
Žemiau Jūsų paties atsakymas, pateiktas 2009-12. Įsivaizduojam, kaip žmonės paleidinėja skriptus, jei reikia vesti 10 nesusijusių įmonių paskaitą, vietoj to, kad būtų normalus prisijungimo pakeitimas per meniu punktą.

Kokybiškas produkto pateikimas, tai suprantama, kaip pateikti savo gaminį su minimaliom klaidom, kad paprastas vartotojas galėtų vartoti. Tai savalaikis atnaujinimų pateikimas, nes autorius turi būti susinteresuotas, kad jo produktas būtų darbingas ir konkurencingas. Jei Jums atrodo, kad Kokybė=Smegenų plovimas, tai čia Jūsų nuomonė ir požiūris į vartotojus. Nemokamas ir atviro kodo - tai nereiškia, kad numeti ką nori ir vartotojai tegu džiaugiasi, kad nemokėjo. Pasidomėkit internete, kaip valdomi atviro kodo projektai,

"Mes investuojame pinigus į produkto gerinimą..." - ar ne per skambūs žodžiai? - Jūs tik po ilgų susirašinėjimų "išmetėte" į internetą CEIV versiją, kuri skirta "Rudestai", su klaidom, ne tik programinėm, bet ir vertimo (ne lietuviški užrašai). Jūsų pateiktas CEIV kodas nesiskiria nuo prieš 3 metus pateikto, kompiliavimui reikalingos komponentės, kurių jau nebeįmanoma įsigyti. Kažkas jau klausė apie tai - Jūs siūlėte jas atjungti ir nenaudoti - tai reiškia, kad neliks Contour Cube ataskaitų, dar kažko. Ir paskui bandot aiškint, kad nėra susidomėjimo ir palaikymo iš kitų - o Jums ar tai reikalinga? - sprendžiant iš požiūrio - ne, tik toliau taikote "smegenų plovimo" taktiką apie atvirą kodą.

Galima, bet nepatogu, nesaugu ir nepatikima. Čia nėra normalaus persijungimo tarp atskirų įmonių duomenų - t.y. įmonės atskiriamos ne duomenų bazėse, bet toje pačioje bazėje pagal apskaitos knygą.
Jums labiausiai kris į akis "AGA" , "MEGA" , o ne įmonė, su kuria dirbate. Be to, jei ateityje reiktų atsisakyti kurios įmonės, nes pvz. jie nori vestis patys - atiduosite duomenų bazę, atiduotumėt ir kitų įmonių duomenis.
Apskritai, ši programa nėra pritaikyta patogiam darbui keliose srityse, nes jei naudosite pvz. gamybos duomenų bazę, o prekybos papildymą programai, tai gali lįsti krūva klaidų, kad nėra kažkokių lentelių.
Susiinstaliavus jų CE IV - tai kol konfigūracijos nepataisai ir į duomenų bazę lentelių nenukopijuoji iš jų bazės programeriams, tol neveikia.
Atviro kodo - puiku, bet čia privalumas įmonei, kuri gali turėti savo kvalifikuotą programuotoją, o ne paprastam vartotojui, nes lenda "vaikiškos" klaidos.
Kalbant apie kodą, tai čia jau projekto organizatorius labiausiai turėtų būti suinteresuotas pateikt vartotojams naujesnes versijas, netgi su aprašymais, kas pataisyta, jei norima, kad projektas gyventų ir būtų vystomas - dabar net bendro specialistų forumo nėra, nekalbant apie kažkokį išeitinių tekstų administravimą su pakeitimų logais, kad senos klaidos nelįstų, kad nors kokia tvarka būtų, jei prisidėtų ir nepriklausomi programuotojai.
Galima suprasti, kai įmonėje iš viso dirba tik 6 darbuotojai, atrodo, kad nėra laiko kokybiškai pateikti savo kūrinį, nes reikia dirbt su esamais klientais, bet čia būtų vienas iš nedaugelio būdų toliau vystyti programą ir gauti didesnes konsultacines pajamas iš šio projekto.

Na jei jau prasidėjo teoriniai išvedžiojimai, tai įsiterpsiu ir aš.

Taigi, istorija buvo tokia:
Iki XX a. pabaigos visi šnekėjo ir rašė paprastai bei suprantamai, daiktus vadino savo vardais, todėl naudojo buhalterines programas. Jos buvo skirtos daugiausia buhalterinių įvykių fiksavimui ir ataskaitų sudarymui, nors kai kurios turėjo ir neblogus užsakymų modulius bei logistikos modulių užuomazgas. Kai nuo DOS'inių programų buvo pereita prie Windows'inių apskaitos programų kepimo, staiga prasidėjo epidemija, nes kompiuteriai atpigo, naujos technologijos leido pateikti gražesnes ataskaitas, apdorot daugiau duomenų, lengviau ir plačiau programuot, įmonių vadovai puolė mokytis valdymo ir prekybos (menedžmento ir marketingo, škias). Ir staiga dingo buhalterinės programos - vietoj jų atsirado "Verslo valdymo sistemos". Kai kurios senos programerių firmelės skilo į kelias, kūrėsi naujos - verslui reikia programų! Kainos pasidarė 50 k , 100 k LTL, 1 mln - ir tai tik už standartines funkcijas, bet viską buvo galima pasigerint, priprogramuot, pritaikyt už papildomus pinigus. Tada ir pradėjo skirtis požiūris į klientą, ką jam duoti už licencijų kainą: vieni tobulino savo standartines programas, kiti jų netobulino, treti iš viso neturėjo pagrindo ir siūlė viziją - "sukursim tik jums pritaikytą sprendimą". Daugelis pirkėjų pinigų tada stipriai neskaičiavo, nes rinkoje paklausa buvo didelė ir versliukas klestėjo. Bet 2009 metais pradėjo pinigus labiau skaičiuot, o be to, programa ne batonas - kiekvieną dieną nepirksi.

O baigiant, tai siūlyčiau, kad šio tipo programos būtų vadinamos "verslo apskaitos ir analizės programomis", bet jokiu būdu ne "verslo valdymo sistemomis", nes SISTEMA - aibė susijusių elementų, pasižyminti nauja savybe (kokybe, funkcija), kurios neturi pavieniai elementai ir suvokiamų kaip integruota visuma, kurią galima išskirti iš aplinkos (vikipedija), o ir nieko dažniausiai šios programos nevaldo - kuri tiesiogiai valdo stakles, krosnis, automobilius ar priima sprendimus? Valdo kol kas dar žmonės.

Nereiktų naudoti skambių frazių, kurios yra skirtos užburti potencialų klientą, siekiant sudaryti iliuziją, kad jam iki verslo sėkmės trūksta tik programinės įrangos, ne pristatymuose potencialiems klientams - galima susidaryti įspūdį, kad pašnekovas yra arogantiškas.

O dėl to, kad leidžia pajamuot į vieną sandėlį, tai čia yra likę iš tų laikų, kai sandėlis buvo sandėlis, pajamuodavo sandėlininkas, o programos moduliai galėjo veikti atskirai - pvz. sandėlyje yra tik sandėlio ir pardavimų modulis, duomenis buvo galima eksportuoti ir importuoti, o perduodavo arba diskelyje, arba el. paštu. O nekeičia todėl, kad reikia kažką stipriai perdaryt, todėl, kad klientai taip įpratę ir panašiai.

Čia lygiai taip pat galima sakyt, kad koks gudrutis sugalvojo, kad programai - klientui dirbti su duomenų bazių SQL serveriu neužtenka vieno TCP porto ir kad programos administravime negalima nurodyti to SQL serverio vardo ar adreso, porto, vartotojo vardo ir slaptažodžio, ir kad programoje nenumatytas patogus būdas persijungti tarp kelių bazių, nes pagal sveiką nuovoką nesusijusių įmonių duomenis geriau laikyti visiškai atskirai?

III kontūro kodo neduoda - na čia gamintojo privilegija - nori duoda, nori ne. Duoda IV Kontūro tekstus, kuris, kaip jie patys sako, yra nedadirbtas, bet neduoda paprastam vartotojui instaliacijos (Profui dzin, susikompiliuos). Visos programos yra su klaidom, kurias reikia žinot, kaip apeit, taip pat ir duomenis pasitikrint - aklai negalima pasitikėt nei viena. Kontūras nėra baisus, lyginant su Labiu, bet nedadirbtas vartotojui - čia, kaip rašiau, yra kontūro biznis - už programą neima, bet paskui be jų pagalbos sunku išsiversti. Šiuo atžvilgiu (1 vartotojui, darbas su keliom įmonėm) Centas net ir su savo klaidelėm, bei metiniu atnaujinimo mokesčiu (200 LTL - apie 2 valandas kontūristo konsultacijų, ane?), kurio gali neimti, yra vienas geriausių variantų. Kontūre jei nori kelias įmones vest atskirose bazėse, tai reikia per windows registrus aktyvią bazę keist. Palyginkim aktyvumą ir atsakymų kiekį Cento temoje ir šioje temoje - kur lengviau gausit atsakymą? Neesu Cento fanas - dirbau su rimtesnėm programom - Navision Attain, Skaita, bet aš esu nepriklausomas specialistas - bandau įsigilinti į vartotojo poziciją, ir šiuo atveju rašau savo nuomonę, pagrįstą paprastumu ir kaina - kaina pvz. po metų naudojimo. Nemanau, kad 700 LTL kontūrui užtektų, norint pasiekt tokį patį rezultatą, kaip su Centu. Mes visi dirbam, kad uždirbti, tačiau čia žmogus klausė, kaip sutaupyti, nes nori pradėt savo versliuką ir pats užsidirbt.Todėl ir sakau, kad jei nori sutaupyt, bet netingi paskaityt ir pasidomėt forumuose, tai viena, jei sutinka pinigus mokėt už konsultacijas, tai kita.
Beje, sudėtingas aptarnavimas visų programerių biznis - čia vienas konsultantas sugebėdavo terminaliniame serveryje programą paleidinėt - darbo pusei valandos, o tas gerą pusdienį prasiknisdavo, nes su kompais nedraugavo. Gerai, kad klientas kartais sutikdavo sumokėt už visą laiką.
O vat dėl to, kiek žmonių dirba su programa, t.y. naudojasi ja, tai tiesa - jei centistų , rivilistų, skaitistų dar rasi, tai kontūristų pavargsi ieškot - nebus su kuo susiskambint, su kuo pasitart - nebent tik su konsultantu už pinigus. Todėl dalis vartotojų ir renkasi programas pagal tai, ar pats žino, ar pažįstamų turi, nes žino, kad bus su kuo pasitart nemokamai - čia kaip su audzi ar folksvagina - kiekvienam garaže remontuoja :)

Sveiki,
nuomonė apie šią programą yra dvejopa. Gal čia todėl, kad ją galiu palyginti su geresnėm ir prastesnėm (pagal abėcėlę: Centas, Labbis, Navision, Optimum, Rivilė, Skaita). Iš karto reikia atskirti, kiek darbo vietų bus: 1-2 ar 10 ir daugiau. Pagal tai ir privalumai bei minusai.
1-2 darbo vietos:
Šiai dienai nieko nėra geriau už "Centą". Už nedidelę kainą (apie 700 LTL) gausite viską ar beveik viską ko reikia. Paprastas įdiegimas, aktyvus forumas, kur galėsite susižinoti atsakymus nemokamai. Paprastas archyvavimas, instaliavimas ir darbas. Jei nors kiek esate aktyvus, pats rasite atsakymus į klausimus. Tokiu atveju, jokių papildomų paslaugų pirkti nereikės ir jūsų investicijos pasibaigs licencijos pirkimu.
Visos kitos programos bus brangesnės - reiks išleisti nuo 2 iki 3 tūkstančių ir įsigyti minimalią versiją, arba, jei tokio sneparduoda, tada kaina už licencijas bus nuo 10 tūkstančių.
Šitoj vietoj CE kaip ir neblogas variantas, nes licencijos nekainuoja, tačiau: neaktyvus forumas, mažai vartotojų (pabandykit rasti nors vieną pažįstamą, dirbantį su CE), nėra pateikiama jau įprastų ataskaitų ir įrankių (sąskaitų uždarymas, didžioji knyga detaliai pagal operacijas ir t.t.) - praktiškai visur gausite pirkti iš jų konsultacijas ir darbus, apie ką CE ir yra rašęs - čia jų biznis, tai yra normalu. Minusas tik toks, kad gana atsainiai žiūri į potencialius klientus - pvz. CE atstovas Olegas duoda nuorodą į naujos, CE IV versijos atsisiuntimą, kuri neveikia.
10 ir daugiau.
Čia atkrenta visos programos, kurios nenaudoja SQL. Tada iš karto iškyla ne tik programos licencijų, bet ir Microsoft arba Sybase licencijų klausimai. Pasauly yra toks nebylus susitarimas - esi mažas arba turi gerai apmokamus specialistus - gali kažkur sutaupyti ant licencijų (Linux vs Microsoft). Nenori mokėti specialistui ir gyventi nesibaigiančių ieškojimų stadijoje, perki komercinį produktą. O jis kainuoja. Čia prasideda niuansai - pvz. Microsoft siūlo nemokamą sql serverį, su tam tikrais apribojimais, o jis gali aptarnauti daug darbo vietų, jei nenorėsit jam priskirti topinių resursų. Daug darbo vietų, reiškias už buhalterinės programos licencijas jūs paklosit nuo 100 tūkstančių. Plius papildomos licencijos, pvz. MS Ofisas (600-2000 ltl kiekviena), nes jei norėsit ataskaitas atsidaryti word arba excel, tai tik Microsoft. Ir visai nesvarbu, kad OpenOffice, kuris yra nemokamas, turi tą patį funkcionalumą - buhalterinės programos komponentės reikalauja MS ofiso.
Ir t.t. nelabai noriu viską dabar surašyt, nes bus per didelis kiekis informacijos.
Sukonkretinkit, kam ir kur, kiek vartotojų dirbs su programa, nes čia klausimas iš serijos "a kaip jums patinka automobilis"

Aiškiau reikia klausimą suformuluot. "Neeina suma" - o tai kažkur "nuėjo"? Atskaitingas asmuo - tai ne klientas, o įmonės darbuotojas. Jis ką - gavo/paėmė iš kliento pinigus?
Analitines skolas naikint reikia per operacijų modulius, t.y. pirkimų, pardavimų - pvz. skolos paskelbimą, skolos užskaitymą. Gali reikėt keisti sąskaitas operacijoje, arba daryt atskirą įrašą didžiojoje knygoje.