Medienos apskaita

Taip yra normos, išeigos koeficiantai, jei netelpsite normose nurašysite pagal aktus gamybos atliekas .Kas jums atliks šią paslaugą jau tikriausia turi savo skaičiavimo metodikas, kaip ir jūs iš rastų pjaudami lentas , turite išeigos skaičiavimo metodikas pasidomėkite pas juos,

Ačiū kad atsiliepei,

Esmė tame kad mes nepjaunam o jau perkam supjautas ir tik džiovinam, todėl apie jokias normas nenutuokiu tik jaučiu kad jos tokios turi būti, tik kas jas nustato ar yra koks reglamantavimas ar tie pjovėjai patys nusistato, kaip jas gauti, ar jomis turi rūpintis tie kas pjauna (bet norėčiau ir aš jas žinoti) ir kaip viskas vyksta apskaitoje?

Dabar prisimindama senus laikus parašysiu kaip matuojame neapipjautas lentas: rietuvės ilgis*pločio *aukštis ir dauginame iš koef 0,5 apipjautom lentom( be žievės) koef 0,8, jei tai bus blankės tai koef 0,7 .Pamatuokite rietuvę prieš pjovimą ir po pjovimo matysis išeiga , nors mediena toks dalykas, lentos gali būti ir kreivos, dažnai skaičiuojam atbuline tvarka.

---

Ačiū tau, bet man vistiek niekas neaišku - ot i do. Aiškinsiuos ką darysi...

Jei teisingai supratau, tai medieną perkat iš Vokietijos ir ją pardavėt x įmonei rugsėjo mėn, o kas išrašė transporto sąskaitą, kokia jos data. Jei ta sąskaita rugsėjo datos, tai trauk į rugsėjo mėn.O transporto sąskaitos paprašyk, kad atfaksuotų.
Dar gal galimas toks variantas, sakykim pardavei rugsėjo mėn, ji gulėjo miške, o spalio mėn. ją vežei, jei spalio datos sąskaita. matai ne viską žinau iš tavo parašymo.

Nesuprantu, kaip galima atidalint stataus miško kainą nuo žemės? Perkant mišką su žeme yra kaina sakysim 20 000, niekas nieko neišskirdinėja (notarinė sutartis), ir kaip tas turto vertintojas nustatys, kiek kūbų eglės, kiek beržo ir kokia to kaina. O išsikirto tai ne visas plynai. Dalis jo išsiretino, dalis plynai, o visas kitas liko. Ir ką daryt su to miško verte, juk po iškirtimo, ta vertė sumažėjo. Gal kas su tuo susidūrėte???

Transporto saskaita israse spalio menesio data, o sias islaidas as itraukiau i rugsejo menesio pardavimo savikaina.Taip kad gaunasi i savikaina itrauktos sios islaidos rugseji,o atejo saskaita spalio menesio data.Vat ir nezinau kaip elgtis.

Na jei pirktum tą patį statų mišką bet be žemės, kaina būtų kita, sutinki? Vadinas skirtumą galima laikyt žemės kaina. Žinoma tai nėra tikslus vertinimas, bet manau geriau toks, nei jokio.
Tolia jei perki tarkim mišką be žemės, vėlgi niekas pagal medienos kokybę sklypo neskirsto. Čia jau pati pajamuočiaus, tarkm toks plotas tokio amžiaus beržyno, toks plotas tokio amžiaus pušyno. Ir vėlgi įsigijimo kainą kiekvieno gabalo atsirai skaičiuočiausi pagal kažkokį išvestinį perskaičiavimo koeficientą, priklausomai nuo rinkos kainos atitinkamo amžiaus medienai.
Neiškirstus medžius laikyčiau likutyje.

Jei situacija tokia, perkamas miškas su žeme, veliau bus parduodama mediena ir žemė atskirai .Iškirsta mediena apmatuojama ,ir aktu ar pažyma patvirtimas medienos kiekis ir kaina , tada minusuojama iš bendros sumos ir lieka žemės kaina.Pagal mane kol nenukirstas miškas neaiškus ir jo kiekis bei kaina.Bet man šioje grandinėje taip pat kažkas nesiderina. Kaip manote jūs?

Dekui už bandymus aiškinti.

[quote="Tiesi"]Na jei pirktum tą patį statų mišką bet be žemės, kaina būtų kita, sutinki? Vadinas skirtumą galima laikyt žemės kaina. Žinoma tai nėra tikslus vertinimas, bet manau geriau toks, nei jokio.
Tolia jei perki tarkim mišką be žemės, vėlgi niekas pagal medienos kokybę sklypo neskirsto. Čia jau pati pajamuočiaus, tarkm toks plotas tokio amžiaus beržyno, toks plotas tokio amžiaus pušyno. Ir vėlgi įsigijimo kainą kiekvieno gabalo atsirai skaičiuočiausi pagal kažkokį išvestinį perskaičiavimo koeficientą, priklausomai nuo rinkos kainos atitinkamo amžiaus medienai.
Neiškirstus medžius laikyčiau likutyje.

Man dėl stataus miško (mediena išsikirtimui, kai miškas lieka savininko nuosavybėj)apskaitos klausimų nėra. Klausimas yra dėl miško su žeme. Nes tame pačiame plote auga įv. mediena ir nebūna, jog beržai sau, o eglės sau. O kaip galima žinoti, kiek medžių liko neiškirsta, juk per mišką neisi ir neskaičiuosi visų. Ačiū už pagalbą, bet matau, jog šioje srityje nedirbi. Dėkui ir už norą pagelbėt mano situacijoje.

Sveiki,
man irgi teko medienos apdirbimo imone, o joje nera jokiu iseiga ir savikaina regalmentuojanciu dokumentu. Imone gamina nuo rasto pjovimo iki galutinio produkto. Jei kas susidurete patarkite, kaip parasyti normas ir kokius dokumentus turetu pildyti imone gamybos proceso metu. Gal turite pavyzdziu? (marsrutines korteles, sandelio apskaita, nebaigtos produkcijos apskaita). Butu malonu pasidalinti mintimis, nes jau nuo proto baigiu nusokti.

Man irgi tai labai labai aktualu. Padėkite.

Ir man labai įdomu, gal kas nors galite pasakyti kur galima rasti Išeigos normas???

Nesiruošiu atsakinėti Sanil tavo sukurtoje temoje - nesiblaškom.Viena ( nelabai populiari) tema- vienoj vietoj ( bei pažvelk atidžiau į tax.lt taisykles).
Taigi. Išeiga. Turiu pagrįstų įtarimų, kad išeigos normos nustatomos teisės aktų yra skirtos;
a) ypatingos paskirties valstybinėms įmonėms (energetika ir pan);
b) ypatingų ( akcizinių) produktų gamyboje ( tabako, spirtito , naftos produktai).
Su mediena - ilgokai ieškojau. Senam PMĮ komentare buvo toks sakinys: "Įmonės atsižvelgdamos į gamybos proceso ypatumus, pačios nusistato gaminamos produkcijos išeigos (gamybinių atliekų) normatyvus (išskyrus tuos atvejus, kai tokie normatyvai (išeiga) nustatyti teisės aktais)."
Kadangi PMĮ bendrąja prasme liberalesnis, mano nuomone, kad kaip ir kitų produktų ( pieno-gaminant sūrius; metalo-gaminant kažkokius įrengimus ir pan) išeigas nustato pati įmonė, pasirašydama atitinkamą tvarką.

Sorry, maniau, kad ši tema nelabai aktuali.....
Nes paskutinė žinutė parašyta labai senai....
Supratau tai kad medienos išeigas nustato pati firma.....
O aš susidūriau, kad man reikia sudaryti Medienos išeigos lentelę....
Tad prašau jei galite pateikite pavyzdžių kaip tos letelės turėtų atrodyti......

Tikrai jus suprantu. Aš turėjau nedidelę medienos apdirbimo įmonę (15-20dirb). Apskaitą vedžiau kaip įmanoma paprasčiau.
Mėnesio gale pasitvirtinu, kad medienos išeiga tokia: vieng.pj. 30proc; dvig.pj.45proc, atraižos 20proc, pjuvenos 5proc.(išeigą koreguodavau pagal pardavimus). Pasirašai aktą, kad gamybai tą mėnesį sunaudota tiek tai kubų rąstų.
Aš turėjau exelines gamybos lenteles, sumesdavau parduotus kiekius ir pagal tai nusistatydavau išeigos normas (proto ribose).Vedamos medžiagų kortelės.
Nieko sudėtingo, jei gamyba nėra labai smulki. Pas mus pagrinde būdavo statybinė mediena, tai nebuvo labai sudėtinga. Atskirai vedžiau spygl. lap.medienas.
Nežinau ar padėjau, bet gal kokių minčių pačiom kils. Obe to juk buvo ir prieš tai kažkas pas jus vedama. Sėkmės

Nepastebėjau, kad ši tema iškelta.

Įmonė perka pušies rąstus. Rąstus apdoroja, t.y. nuima žievę iki tam tikro skersmens ir stato rąstinius pastatus.
Atliekos laikomos su tikslu parduoti. Kokioje sąskaitoje būtų geriausia apskaityti atliekas? Gal užbalansinėj? O gal jas įkainuoti ir apskaityti atsargose?

Mačiau aš tave, bet tingėjau rašyt Bet atkakliems dangus...

pas mus panašiai būdavo su pjuvenom. Jos pas mane buvo antroje kl. ir žinoma įkainuotos.