Savaitės 2011.10.31 - 2011.11.06 apžvalga Nr. 44
Sukurta: 2011-11-08
Savaitės 2011.10.31 - 2011.11.06 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS INTERNETINIS ŽAIDIMAS
Finansų ministerija vėl siūlo pažaisti žaidimą «Biudžetas 2012: sudarykite savo valstybės biudžetą».
SAVAITĖS SKAITALAS
Kaetana Leontjeva apie tai, kur leidžiami biudžeto pinigai. Taigi, galime kiek nori žaisti žaidimėlius ale «Biudžetas 2012: sudarykite savo valstybės biudžetą», bet vyriausybė nutars pvz. kaip kad ir 2009-2017 metais skirti 46 milijonus ( taip taip 46 000 000 Lt) paminėti Žemaitijos užkariavimą. Kaip leidžiami mūsų, mokesčių mokėtojų, kuriančių pridėtinę vertę, pinigai (citata iš straipsnio):
«…iš Privatizavimo fondo šįmet numatyta skirti virš 2 milijonų litų Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo programai. Keli pavyzdžiai, kur išleisti pinigai 2011 m.:
- 80 tūkst. litų - surengti Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejui skirtą tarptautinę mokslinę konferenciją Alsėdžiuose ir išleisti jos medžiagą;
- 50 tūkst. litų - parengti Kęstaičių istorinės vietos sutvarkymo ir pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms galimybių studiją.
Dar keli abejotino efektyvumo išlaidų pavyzdžiai iš 2009-2011 m. laikotarpio:
- 250 tūkst. litų - rengti reprezentacinį leidinį su kompaktiniu disku „Žemaičių vyskupystė“ (istorija, asmenybės, menas, architektūra, žemėlapiai ir kita);
- 250 tūkst. litų - Parengti ir išleisti 4 kalbomis informacinį lankstinuką (su žemėlapiu), pristatantį svarbiausius su Žemaičių krikštu, Žemaičių vyskupystės istorija susijusius objektus ir vietas.»
SAVAITĖS SKAITALAS-2
Kinogramas trumpai apie Europos Sąjungos valstybių skolas ir biudžeto deficitus.
SAVAITĖS DRAUGIŠKUMAS
Mus tikrins, bet draugiškai. Taip pažadėjo vyriausybė, atverdama kelią naujam verslo tikrinimo būdui – kontroliniams klausimynams. Toks būdas ir pavadintas «draugišku». Vyriausybė pritarė Ūkio ir Teisingumo ministerijų iniciatyvai atskirose smulkaus verslo priežiūros srityse naudoti kontrolinius klausimynus, kurie verslininką informuos apie jo veiklai aktualiausius įstatymų reikalavimus.
Kontroliniai klausimynai, kurie įsigalios nuo š. m. gruodžio 1 dienos leis ne tik standartizuoti priežiūros institucijų tikrinimo procedūrą, bet ir padaryti ją nuspėjamą verslui. Taip siekiama tobulinti valstybėje verslo priežiūros sistemą ir garantuoti skaidrumą. Pirmieji kontroliniai klausimynai bus privalomi inspektoriams, tikrinant nedidelius maisto gamintojus, nedideles mažmeninės prekybos įmones, kirpyklas ir grožio salonus, autoservisus.
Kontroliniai klausimynai bus sudaryti iš aiškių konkrečių klausimų, į kuriuos reikės atsakyti „taip“ arba „ne“. Pavyzdžiui, klausimynuose galės būti klausimas: ar maisto atliekos saugomos uždaruose konteineriuose? Tačiau negalės būti klausiama bendro pobūdžio klausimų, pvz., ar užtikrinama, kad atliekos (maisto ir ne maisto) šalinamos tinkamu būdu, netampa taršos šaltiniu?
Vadovaudamasis šiais klausimais, inspektorius patikrins ar laikomasi svarbiausių teisės aktų reikalavimų, už kurių nesilaikymą paprastai taikoma bauda. Verslininkai nebus baudžiami už pažeidimus, kurie neįtraukti į kontrolinius klausimynus, išskyrus išimtinius atvejus, siekiant užkirsti kelią reikšmingos žalos padarymui. Dėl pažeidimų, kurie neįtraukti į klausimynus, verslininkas galės būti įspėtas ar paragintas atkreipti dėmesį.
Kontroliniai klausimynai sudarys galimybę verslininkams tiksliai žinoti, kas bus tikrinama atvykus verslo priežiūros inspektoriams, nes kontroliniai klausimynai bus skelbiami viešai. Be to, kontroliniai klausimynai padės priežiūros institucijoms įvertinti priežiūrai skiriamą laiką, tiksliai žinoti, ką ir kaip tikrina jų inspektoriai.
Šioms sritims tikrinti kontrolinius klausimynus kartu su Ūkio ir Teisingumo ministerijomis parengė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, Aplinkos apsaugos agentūra, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Planuojama, kad iki 2012 m. III ketvirčio kontroliniai klausimynai bus naudojami 40 verslo veiklos srityse.
SAVAITĖS KLAIDELĖ
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimas spaudai (citata): «Nelegalios mėsos perdirbėjai FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo.»Iš karto ir nesuprasi, KAS KAM pradėjo tyrimą; ar nelegalios mėsos perdirbėjai jau tiria FNTT neteisėtą praturtėjimą ar vis tik FNTT tiria mėsininkų nešvarius piniginius ir dešrinius darbelius..
SAVAITĖS KLAIDELĖ-2
Vokietijos finansų ministerijos specialistai padarė klaidelę - blogosios skolos (suma 55 mlrd. EUR), kurias turi Vyriausybės kontroliuojamas jas supirkęs bankas „FMS Wertmanagement“, įkurtas 2009 metais nacionalizavus banką „Hypo Real Estate“ buvo paskaičiuotos du kartus. taigi, radus klaidą, Vokietijos skolų našta sumažėjo 55,5 mlrd. eurų, o valstybės skolos rodiklis ( skolos palyginus su BVP) sumažėjo nuo 87% iki 83%.
SAVAITĖS NUORODA
Internetinis tinklapis Verslo vartai. Ūkio ministerija informuoja, kad daugiau kaip 120 tūkstančių žmonių, ieškančių tiesesnio kelio, kaip organizuoti savo verslą, 2010-2011 m. naudojosi vieninga verslo konsultavimo interneto svetaine www.verslovartai.lt. Dauguma jų domėjosi informacija apie konkrečias licencijas. Kiti verslininkai pildė specialius klausimynus, padedančius nustatyti, kokių reikia licencijų ir kokie keliami reikalavimai, norint atidaryti maisto prekių parduotuvę, kirpyklą ar drabužių parduotuvę. Statistika rodo, kad verslininkai vis labiau linkę elektroniniu būdu pateikti visus reikiamus dokumentus konkrečiai licencijai gauti.
Portale „Verslo vartai“ pateikiama aktuali informacija verslui, teikiant paslaugas ir užsiimant prekyba gaminiais Lietuvoje. Portale sukurta saugi Pranešimų dėžutė, kuri suteikia verslininkams galimybę elektroniniu būdu pateikti prašymus ir dokumentus, reikalingus norint gauti leidimą paslaugų veiklos vykdymui. Verslininkas gali saugiai ir paprastai identifikuotis sistemoje turėdamas elektroninės bankininkystės duomenis arba naudojantis asmens tapatybės kortele. Žinoma, siunčiant elektroninius dokumentus institucijai, verslininkui prireiks elektroninio parašo.
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Nustatytos Intrastat ribos 2012 metams
lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymu nustatytos Intrastat ribos 2012 metams.
1. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Intrastato įvežimo ataskaitos teikimo riba, t. y. pr
2000aeitais kalendoriniais metais iš Europos Sąjungos šalių įvežtų prekių vertė, yra 650 tūkst. litų;
2. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Intrastato išvežimo ataskaitos teikimo riba, t. y. praeitais kalendoriniais metais į Europos Sąjungos šalis išvežtų prekių vertė, yra 700 tūkst. litų;
3. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. įvežimo statistinės vertės teikimo riba, t. y. praeitais kalendoriniais metais iš Europos Sąjungos šalių įvežtų prekių vertė, yra 10 mln. litų;
4. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. išvežimo statistinės vertės teikimo riba, t. y. praeitais kalendoriniais metais į Europos Sąjungos šalis išvežtų prekių vertė, yra 34 mln. litų;
Bus paruoštos naujos importo PVM įskaitymo taisyklės
LR vyriausybė nutarė pakeisti 2002 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 671 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas“. Šiuo nutarimu nurodyta VMI kartu su Muitine parengti ir patvirtinti naujas importo PVM įskaitymo taisykles, įsigaliosiančias 2013 m. kovo 1 d. Nuo 2013 m. kovo 1 d. VMI, vadovaudamasi naujomis taisyklėmis, įskaitys importo PVM, apskaičiuotą už išleidžiamas į laisvą apyvartą prekes, kurias Lietuvoje importuoja asmuo, tuo momentu esantis Lietuvoje registruotu PVM mokėtoju. Kaip ir anksčiau bus reikalaujama, kad būtų įmokėtas užstatas ar pateikta garantija, užtikrinanti įskaitomo importo PVM muitinei sumokėjimą.
Patvirtintos Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklės
Vyriausybė patvirtino Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisykles. Šis nutarimas, išskyrus šiuo nutarimu patvirtintų Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių 9 punktą, įsigalioja 2011 m. lapkričio 1 dieną. O 9 punkte nustatyta, kad «jei žyminis mokestis mokamas elektroniniu būdu, žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai neteikiami.». Deja, šis punktas įsigalios tik 2013 m. sausio 1 dieną, todėl žyminio mokesčio sumokėjimo įrodymus (pavedimą su banko spaudu) teks turėti.
VMI informuoja: įtvirtintas naujas mokesčių administratoriaus išankstinio įsipareigojimo dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo institutas
VMI prie FM informuoja, kad nuo 2012 m. sausio 1 dienos įsigalioja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 37¹ straipsnis, kuriame įtvirtintas naujas mokesčių administratoriaus išankstinio įsipareigojimo dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo institutas (angl. Binding Ruling). Atsižvelgdama į tai, VMI prie FM parengė Mokesčių mokėtojo prašymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui pateikimo, prašymo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir pakeitimo taisykles (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011-10-19 įsakymas Nr.VA-105, artimiausiu metu bus paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios), kuriose reglamentuojama detali mokesčių mokėtojo prašymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui (toliau – prašymas) pateikimo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo (toliau — sprendimas) priėmimo, galiojimo ir pakeitimo tvarka.
Sprendimo esmė – mokesčių administratoriaus įsipareigojimas esant nurodytoms sandorio vykdymo aplinkybėms laikytis sprendime išdėstyto mokesčių teisės aktų taikymo principų sprendime numatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kontrolės bei konsultavimo procedūras atliekantys darbuotojai turi vadovautis šiuo sprendimu. Pasikeitus teisės aktams ar teismų praktikai sprendimas netenka galios.
Sprendimų pagalba verslas galės iš anksto planuoti ir numatyti, kokias mokestines pasekmes jiems sukels jų planuojami vykdyti sandoriai, bus labiau užtikrinamas teisėtų lūkesčių principas, o verslo aplinka bei investicinis klimatas mokesčių atžvilgiu taps aiškesnis jo dalyviams
VMI informuoja: netinkamai lengvatomis pasinaudojusios įmonės po VMI pastabų papildomai deklaravo 18,1 mln. litų didesnį pelną
VMI prie FM įgyvendindama projektą „Teisingas apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ atliko beveik 200 įmonių mokestinius tyrimus, po kurių mokesčių mokėtojai, pasiūlius VMI, deklaravo 18,1 mln. litų didesnį apmokestinamąjį pelną, o į biudžetą papildomai sumokėjo 1,6 mln. litų mokesčių.Pelno mokesčio įstatymas numato, kad įmonei vykdant investicinį projektą apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas 50 procentų. Investicinė lengvata taikoma, kai įmonėse diegiamos naujos paslaugos, technologijos, gaminami nauji produktai ir įsigyjamas šiam procesui reikalingas ilgalaikis turtas, pvz., įrengimai, kompiuterinė technika, programinė įranga arba naujas turtas. Pavyzdžiui, VMI specialistai nustatė, kad viena sostinės bendrovė įsigijo ilgalaikio turto už beveik 1,2 mln. litų, šį turtą priskyrė investiciniam projektui ir apmokestinamąjį pelną nepagrįstai susimažino 443,5 tūkst. litų. Nors teisės aktai leidžia lengvatą taikytis tik už 2009-2013 m. įsigytą turtą, tačiau bendrovė investicijoms priskyrė ir 2008 m. įsigytą turtą, dėl to į valstybės biudžetą nesumokėta apie 90 tūkst. litų. Minėtai bendrovei pasiūlyta patikslinti pelno mokesčio deklaraciją ir sumokėti priklausančius mokesčius. Kita mažmeninės prekybos bendrovė apmokestinamąjį pelną susimažino 800 tūkst. litų ir daugiau kaip pusę šios sumos pagrindė tuo, kad patyrė išlaidų vykdydama investicinį projektą. Atvykus VMI specialistams, įmonė iš karto patikslino pelno mokesčio deklaraciją, o įmonės vadovas nesugebėjo paaiškinti, kodėl apmokestinamasis pelnas buvo sumažintas dėl investicinio projekto, kuris įmonėje apskritai nebuvo vykdomas.
KITOS NAUJIENOS
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: 63 000 Lt. - viena iš didžiausių baudų už nelegalų darbą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad beveik metus laiko teismuose nagrinėta byla dėl 14 nelegaliai dirbusių asmenų baigta – Alytaus bendrovės „Niky“ direktorius Vidmantas Kokarevas turės sumokėti 63 tūkstančių litų baudą. Tokią nutartį, patvirtinančią Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą, priėmė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
„Tai – viena didžiausių iškeltų bylų dėl nelegalaus darbo ir viena didžiausių skirtų baudų. Tikiuosi, kad ji apmalšins darbdavių norą pasipelnyti apvaginėjant valstybę ir savo darbuotojus bei taps sektinu pavyzdžiu kovojant su nelegaliu darbu“, - teigia Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Vilius Mačiulaitis.
Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai 14 siuvėjų galimą nelegalų darbą nustatė praėjusių metų birželį, tikrindami, kaip įmonėje laikomasi darbo ir poilsio laiko režimo. Dėl šio fakto buvo iškelta administracinė byla, kurioje darbdaviui už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį skirta po 4,5 tūkst. litų baudos. Tikintis išvengti griežtos sankcijos, šis teismo sprendimas buvo apskųstas, tačiau praėjusią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo galutine ir neskundžiama nutartimi baudą paliko galioti.
Finansų ministerija: parengtas pirmasis valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys už 2010 m.
Finansų ministerija, įgyvendindama viešojo sektoriaus apskaitos reformą, pirmą kartą parengė valstybės metinį konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį už 2010 m.
Savo ataskaitas pateikė 722 biudžetinės įstaigos, 33 sveikatos priežiūros įstaigos, aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai bei 8 valstybės mokesčių ir išteklių fondai. Ekspertinio darbo pareikalavęs daugiau kaip pusmetį trukęs duomenų pateikimas, jų analizė ir atskirų subjektų grupių* konsoliduotųjų finansinių ataskaitų parengimas ilgainiui turės tapti atskaitos tašku pagrįstiems finansiniams ir ekonominiams sprendimams viešajame sektoriuje. Viešojo sektoriaus apskaitos reforma siekiama, kad finansinės ataskaitos parodytų tikrą ir teisingą vaizdą apie įstaigų ir institucijų finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus.
Finansų ministerija, rengdama šį pirmąjį valstybės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, rėmėsi valstybės viešojo sektoriaus subjektų finansinėse ataskaitose pateikta informacija, taip pat įtraukė ir papildomų duomenų. Konsolidavimo procedūros apima visų išvardytų įstaigų ir fondų turto, jų įsipareigojimų, finansavimo sumų, grynojo turto, pajamų ir sąnaudų sudėtį, tarpusavio ūkinių operacijų įtakos ir rezultatų eliminavimą bei papildomus pataisymus.
Šiame ataskaitų rinkinyje skirtingai negu biudžeto vykdymo ataskaitose informacija pateikta ūkinių operacijų ir įvykių apskaitai pritaikius kaupimo principą. Kaupimo principo taikymas apskaitoje reiškia, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje registruojami tada, kai jie įvyksta, ir pateikiami tų ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose. Pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – tada, kai jos padaromos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą.
Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinyje pateikiama informacija apie valstybės 2010 metų paskutinės dienos finansinę būklę, 2010 metų veiklos rezultatus ir grynojo turto pokyčius. Visas valstybės konsoliduotas turtas, parodytas finansinės būklės ataskaitoje, 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 99,76 mlrd. litų, valstybės konsoliduotieji finansiniai įsipareigojimai – 39,67 mlrd. litų, valstybės grynasis turtas siekė – 54,45 mlrd. litų. Valstybės grynasis deficitas, įvertinus nuosavybės metodo įtaką, sudarė 1,8 mlrd. litų.
FNTT praneša: FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto nelegalios mėsos perdirbėjos praturtėjimo
FNTT Kaipėdos apygardos valdyba, tirdama galimą sukčiavimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą vienoje Pagėgių savivaldybės mėsos perdirbimo įmonėje, pradėjo ikiteisminį tyrimą ir dėl galimo neteisėto praturtėjimo atvejo (LR BK 189¹ str. 1 d.). Tyrimą kontroliuoja bei jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra. Ikiteisminio tyrimo metu FNTT tyrėjai atliko 13 kratų įtariamųjų darbovietėse, gyvenamosiose vietose ir automobiliuose. Atliekant kratas paimta didelė grynųjų pinigų suma, kuri galėjo būti gauta iš nusikalstamos veikos. Įtariamosios mėsos perdirbimo įmonės vadovės A. M. gyvenamajame name Pagėgių savivaldybėje rasta 18 380 litų ir 800 eurų, namo rūsyje esančiame seife rasta 232 400 litų ir 38 110 eurų. Nuomojamame banko seife Klaipėdoje, kuris priklausė tai pačiai įtariamajai, rasta 62 000 eurų. Iš viso kratų metu rasta ir paimta beveik 600 tūkstančių litų, į kuriuos laikinai apribotos nuosavybės teisės. Nustačius, kad įtariamoji A. M. tokios grynųjų pinigų sumos negalėjo įgyti teisėtomis pajamomis, byloje pradėtas tyrimas dėl galimo neteisėto praturtėjimo.
Medžiagą redagavo: artas71
Leidi23nį išleido: Tomas Aleksiejūnas
SAVAITĖS INTERNETINIS ŽAIDIMAS
Finansų ministerija vėl siūlo pažaisti žaidimą «Biudžetas 2012: sudarykite savo valstybės biudžetą».
SAVAITĖS SKAITALAS
Kaetana Leontjeva apie tai, kur leidžiami biudžeto pinigai. Taigi, galime kiek nori žaisti žaidimėlius ale «Biudžetas 2012: sudarykite savo valstybės biudžetą», bet vyriausybė nutars pvz. kaip kad ir 2009-2017 metais skirti 46 milijonus ( taip taip 46 000 000 Lt) paminėti Žemaitijos užkariavimą. Kaip leidžiami mūsų, mokesčių mokėtojų, kuriančių pridėtinę vertę, pinigai (citata iš straipsnio):
«…iš Privatizavimo fondo šįmet numatyta skirti virš 2 milijonų litų Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo programai. Keli pavyzdžiai, kur išleisti pinigai 2011 m.:
- 80 tūkst. litų - surengti Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejui skirtą tarptautinę mokslinę konferenciją Alsėdžiuose ir išleisti jos medžiagą;
- 50 tūkst. litų - parengti Kęstaičių istorinės vietos sutvarkymo ir pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms galimybių studiją.
Dar keli abejotino efektyvumo išlaidų pavyzdžiai iš 2009-2011 m. laikotarpio:
- 250 tūkst. litų - rengti reprezentacinį leidinį su kompaktiniu disku „Žemaičių vyskupystė“ (istorija, asmenybės, menas, architektūra, žemėlapiai ir kita);
- 250 tūkst. litų - Parengti ir išleisti 4 kalbomis informacinį lankstinuką (su žemėlapiu), pristatantį svarbiausius su Žemaičių krikštu, Žemaičių vyskupystės istorija susijusius objektus ir vietas.»
SAVAITĖS SKAITALAS-2
Kinogramas trumpai apie Europos Sąjungos valstybių skolas ir biudžeto deficitus.
SAVAITĖS DRAUGIŠKUMAS
Mus tikrins, bet draugiškai. Taip pažadėjo vyriausybė, atverdama kelią naujam verslo tikrinimo būdui – kontroliniams klausimynams. Toks būdas ir pavadintas «draugišku». Vyriausybė pritarė Ūkio ir Teisingumo ministerijų iniciatyvai atskirose smulkaus verslo priežiūros srityse naudoti kontrolinius klausimynus, kurie verslininką informuos apie jo veiklai aktualiausius įstatymų reikalavimus.
Kontroliniai klausimynai, kurie įsigalios nuo š. m. gruodžio 1 dienos leis ne tik standartizuoti priežiūros institucijų tikrinimo procedūrą, bet ir padaryti ją nuspėjamą verslui. Taip siekiama tobulinti valstybėje verslo priežiūros sistemą ir garantuoti skaidrumą. Pirmieji kontroliniai klausimynai bus privalomi inspektoriams, tikrinant nedidelius maisto gamintojus, nedideles mažmeninės prekybos įmones, kirpyklas ir grožio salonus, autoservisus.
Kontroliniai klausimynai bus sudaryti iš aiškių konkrečių klausimų, į kuriuos reikės atsakyti „taip“ arba „ne“. Pavyzdžiui, klausimynuose galės būti klausimas: ar maisto atliekos saugomos uždaruose konteineriuose? Tačiau negalės būti klausiama bendro pobūdžio klausimų, pvz., ar užtikrinama, kad atliekos (maisto ir ne maisto) šalinamos tinkamu būdu, netampa taršos šaltiniu?
Vadovaudamasis šiais klausimais, inspektorius patikrins ar laikomasi svarbiausių teisės aktų reikalavimų, už kurių nesilaikymą paprastai taikoma bauda. Verslininkai nebus baudžiami už pažeidimus, kurie neįtraukti į kontrolinius klausimynus, išskyrus išimtinius atvejus, siekiant užkirsti kelią reikšmingos žalos padarymui. Dėl pažeidimų, kurie neįtraukti į klausimynus, verslininkas galės būti įspėtas ar paragintas atkreipti dėmesį.
Kontroliniai klausimynai sudarys galimybę verslininkams tiksliai žinoti, kas bus tikrinama atvykus verslo priežiūros inspektoriams, nes kontroliniai klausimynai bus skelbiami viešai. Be to, kontroliniai klausimynai padės priežiūros institucijoms įvertinti priežiūrai skiriamą laiką, tiksliai žinoti, ką ir kaip tikrina jų inspektoriai.
Šioms sritims tikrinti kontrolinius klausimynus kartu su Ūkio ir Teisingumo ministerijomis parengė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, Aplinkos apsaugos agentūra, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Planuojama, kad iki 2012 m. III ketvirčio kontroliniai klausimynai bus naudojami 40 verslo veiklos srityse.
SAVAITĖS KLAIDELĖ
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimas spaudai (citata): «Nelegalios mėsos perdirbėjai FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo.»Iš karto ir nesuprasi, KAS KAM pradėjo tyrimą; ar nelegalios mėsos perdirbėjai jau tiria FNTT neteisėtą praturtėjimą ar vis tik FNTT tiria mėsininkų nešvarius piniginius ir dešrinius darbelius..
SAVAITĖS KLAIDELĖ-2
Vokietijos finansų ministerijos specialistai padarė klaidelę - blogosios skolos (suma 55 mlrd. EUR), kurias turi Vyriausybės kontroliuojamas jas supirkęs bankas „FMS Wertmanagement“, įkurtas 2009 metais nacionalizavus banką „Hypo Real Estate“ buvo paskaičiuotos du kartus. taigi, radus klaidą, Vokietijos skolų našta sumažėjo 55,5 mlrd. eurų, o valstybės skolos rodiklis ( skolos palyginus su BVP) sumažėjo nuo 87% iki 83%.
SAVAITĖS NUORODA
Internetinis tinklapis Verslo vartai. Ūkio ministerija informuoja, kad daugiau kaip 120 tūkstančių žmonių, ieškančių tiesesnio kelio, kaip organizuoti savo verslą, 2010-2011 m. naudojosi vieninga verslo konsultavimo interneto svetaine www.verslovartai.lt. Dauguma jų domėjosi informacija apie konkrečias licencijas. Kiti verslininkai pildė specialius klausimynus, padedančius nustatyti, kokių reikia licencijų ir kokie keliami reikalavimai, norint atidaryti maisto prekių parduotuvę, kirpyklą ar drabužių parduotuvę. Statistika rodo, kad verslininkai vis labiau linkę elektroniniu būdu pateikti visus reikiamus dokumentus konkrečiai licencijai gauti.
Portale „Verslo vartai“ pateikiama aktuali informacija verslui, teikiant paslaugas ir užsiimant prekyba gaminiais Lietuvoje. Portale sukurta saugi Pranešimų dėžutė, kuri suteikia verslininkams galimybę elektroniniu būdu pateikti prašymus ir dokumentus, reikalingus norint gauti leidimą paslaugų veiklos vykdymui. Verslininkas gali saugiai ir paprastai identifikuotis sistemoje turėdamas elektroninės bankininkystės duomenis arba naudojantis asmens tapatybės kortele. Žinoma, siunčiant elektroninius dokumentus institucijai, verslininkui prireiks elektroninio parašo.
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Nustatytos Intrastat ribos 2012 metams
lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymu nustatytos Intrastat ribos 2012 metams.
1. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Intrastato įvežimo ataskaitos teikimo riba, t. y. pr
2000aeitais kalendoriniais metais iš Europos Sąjungos šalių įvežtų prekių vertė, yra 650 tūkst. litų;
2. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Intrastato išvežimo ataskaitos teikimo riba, t. y. praeitais kalendoriniais metais į Europos Sąjungos šalis išvežtų prekių vertė, yra 700 tūkst. litų;
3. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. įvežimo statistinės vertės teikimo riba, t. y. praeitais kalendoriniais metais iš Europos Sąjungos šalių įvežtų prekių vertė, yra 10 mln. litų;
4. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. išvežimo statistinės vertės teikimo riba, t. y. praeitais kalendoriniais metais į Europos Sąjungos šalis išvežtų prekių vertė, yra 34 mln. litų;
Bus paruoštos naujos importo PVM įskaitymo taisyklės
LR vyriausybė nutarė pakeisti 2002 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 671 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas“. Šiuo nutarimu nurodyta VMI kartu su Muitine parengti ir patvirtinti naujas importo PVM įskaitymo taisykles, įsigaliosiančias 2013 m. kovo 1 d. Nuo 2013 m. kovo 1 d. VMI, vadovaudamasi naujomis taisyklėmis, įskaitys importo PVM, apskaičiuotą už išleidžiamas į laisvą apyvartą prekes, kurias Lietuvoje importuoja asmuo, tuo momentu esantis Lietuvoje registruotu PVM mokėtoju. Kaip ir anksčiau bus reikalaujama, kad būtų įmokėtas užstatas ar pateikta garantija, užtikrinanti įskaitomo importo PVM muitinei sumokėjimą.
Patvirtintos Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklės
Vyriausybė patvirtino Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisykles. Šis nutarimas, išskyrus šiuo nutarimu patvirtintų Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių 9 punktą, įsigalioja 2011 m. lapkričio 1 dieną. O 9 punkte nustatyta, kad «jei žyminis mokestis mokamas elektroniniu būdu, žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai neteikiami.». Deja, šis punktas įsigalios tik 2013 m. sausio 1 dieną, todėl žyminio mokesčio sumokėjimo įrodymus (pavedimą su banko spaudu) teks turėti.
VMI informuoja: įtvirtintas naujas mokesčių administratoriaus išankstinio įsipareigojimo dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo institutas
VMI prie FM informuoja, kad nuo 2012 m. sausio 1 dienos įsigalioja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 37¹ straipsnis, kuriame įtvirtintas naujas mokesčių administratoriaus išankstinio įsipareigojimo dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo institutas (angl. Binding Ruling). Atsižvelgdama į tai, VMI prie FM parengė Mokesčių mokėtojo prašymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui pateikimo, prašymo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir pakeitimo taisykles (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011-10-19 įsakymas Nr.VA-105, artimiausiu metu bus paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios), kuriose reglamentuojama detali mokesčių mokėtojo prašymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui (toliau – prašymas) pateikimo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo (toliau — sprendimas) priėmimo, galiojimo ir pakeitimo tvarka.
Sprendimo esmė – mokesčių administratoriaus įsipareigojimas esant nurodytoms sandorio vykdymo aplinkybėms laikytis sprendime išdėstyto mokesčių teisės aktų taikymo principų sprendime numatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kontrolės bei konsultavimo procedūras atliekantys darbuotojai turi vadovautis šiuo sprendimu. Pasikeitus teisės aktams ar teismų praktikai sprendimas netenka galios.
Sprendimų pagalba verslas galės iš anksto planuoti ir numatyti, kokias mokestines pasekmes jiems sukels jų planuojami vykdyti sandoriai, bus labiau užtikrinamas teisėtų lūkesčių principas, o verslo aplinka bei investicinis klimatas mokesčių atžvilgiu taps aiškesnis jo dalyviams
VMI informuoja: netinkamai lengvatomis pasinaudojusios įmonės po VMI pastabų papildomai deklaravo 18,1 mln. litų didesnį pelną
VMI prie FM įgyvendindama projektą „Teisingas apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ atliko beveik 200 įmonių mokestinius tyrimus, po kurių mokesčių mokėtojai, pasiūlius VMI, deklaravo 18,1 mln. litų didesnį apmokestinamąjį pelną, o į biudžetą papildomai sumokėjo 1,6 mln. litų mokesčių.Pelno mokesčio įstatymas numato, kad įmonei vykdant investicinį projektą apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas 50 procentų. Investicinė lengvata taikoma, kai įmonėse diegiamos naujos paslaugos, technologijos, gaminami nauji produktai ir įsigyjamas šiam procesui reikalingas ilgalaikis turtas, pvz., įrengimai, kompiuterinė technika, programinė įranga arba naujas turtas. Pavyzdžiui, VMI specialistai nustatė, kad viena sostinės bendrovė įsigijo ilgalaikio turto už beveik 1,2 mln. litų, šį turtą priskyrė investiciniam projektui ir apmokestinamąjį pelną nepagrįstai susimažino 443,5 tūkst. litų. Nors teisės aktai leidžia lengvatą taikytis tik už 2009-2013 m. įsigytą turtą, tačiau bendrovė investicijoms priskyrė ir 2008 m. įsigytą turtą, dėl to į valstybės biudžetą nesumokėta apie 90 tūkst. litų. Minėtai bendrovei pasiūlyta patikslinti pelno mokesčio deklaraciją ir sumokėti priklausančius mokesčius. Kita mažmeninės prekybos bendrovė apmokestinamąjį pelną susimažino 800 tūkst. litų ir daugiau kaip pusę šios sumos pagrindė tuo, kad patyrė išlaidų vykdydama investicinį projektą. Atvykus VMI specialistams, įmonė iš karto patikslino pelno mokesčio deklaraciją, o įmonės vadovas nesugebėjo paaiškinti, kodėl apmokestinamasis pelnas buvo sumažintas dėl investicinio projekto, kuris įmonėje apskritai nebuvo vykdomas.
KITOS NAUJIENOS
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: 63 000 Lt. - viena iš didžiausių baudų už nelegalų darbą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad beveik metus laiko teismuose nagrinėta byla dėl 14 nelegaliai dirbusių asmenų baigta – Alytaus bendrovės „Niky“ direktorius Vidmantas Kokarevas turės sumokėti 63 tūkstančių litų baudą. Tokią nutartį, patvirtinančią Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą, priėmė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
„Tai – viena didžiausių iškeltų bylų dėl nelegalaus darbo ir viena didžiausių skirtų baudų. Tikiuosi, kad ji apmalšins darbdavių norą pasipelnyti apvaginėjant valstybę ir savo darbuotojus bei taps sektinu pavyzdžiu kovojant su nelegaliu darbu“, - teigia Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Vilius Mačiulaitis.
Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai 14 siuvėjų galimą nelegalų darbą nustatė praėjusių metų birželį, tikrindami, kaip įmonėje laikomasi darbo ir poilsio laiko režimo. Dėl šio fakto buvo iškelta administracinė byla, kurioje darbdaviui už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį skirta po 4,5 tūkst. litų baudos. Tikintis išvengti griežtos sankcijos, šis teismo sprendimas buvo apskųstas, tačiau praėjusią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo galutine ir neskundžiama nutartimi baudą paliko galioti.
Finansų ministerija: parengtas pirmasis valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys už 2010 m.
Finansų ministerija, įgyvendindama viešojo sektoriaus apskaitos reformą, pirmą kartą parengė valstybės metinį konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį už 2010 m.
Savo ataskaitas pateikė 722 biudžetinės įstaigos, 33 sveikatos priežiūros įstaigos, aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai bei 8 valstybės mokesčių ir išteklių fondai. Ekspertinio darbo pareikalavęs daugiau kaip pusmetį trukęs duomenų pateikimas, jų analizė ir atskirų subjektų grupių* konsoliduotųjų finansinių ataskaitų parengimas ilgainiui turės tapti atskaitos tašku pagrįstiems finansiniams ir ekonominiams sprendimams viešajame sektoriuje. Viešojo sektoriaus apskaitos reforma siekiama, kad finansinės ataskaitos parodytų tikrą ir teisingą vaizdą apie įstaigų ir institucijų finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus.
Finansų ministerija, rengdama šį pirmąjį valstybės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, rėmėsi valstybės viešojo sektoriaus subjektų finansinėse ataskaitose pateikta informacija, taip pat įtraukė ir papildomų duomenų. Konsolidavimo procedūros apima visų išvardytų įstaigų ir fondų turto, jų įsipareigojimų, finansavimo sumų, grynojo turto, pajamų ir sąnaudų sudėtį, tarpusavio ūkinių operacijų įtakos ir rezultatų eliminavimą bei papildomus pataisymus.
Šiame ataskaitų rinkinyje skirtingai negu biudžeto vykdymo ataskaitose informacija pateikta ūkinių operacijų ir įvykių apskaitai pritaikius kaupimo principą. Kaupimo principo taikymas apskaitoje reiškia, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje registruojami tada, kai jie įvyksta, ir pateikiami tų ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose. Pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – tada, kai jos padaromos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą.
Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinyje pateikiama informacija apie valstybės 2010 metų paskutinės dienos finansinę būklę, 2010 metų veiklos rezultatus ir grynojo turto pokyčius. Visas valstybės konsoliduotas turtas, parodytas finansinės būklės ataskaitoje, 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 99,76 mlrd. litų, valstybės konsoliduotieji finansiniai įsipareigojimai – 39,67 mlrd. litų, valstybės grynasis turtas siekė – 54,45 mlrd. litų. Valstybės grynasis deficitas, įvertinus nuosavybės metodo įtaką, sudarė 1,8 mlrd. litų.
FNTT praneša: FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto nelegalios mėsos perdirbėjos praturtėjimo
FNTT Kaipėdos apygardos valdyba, tirdama galimą sukčiavimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą vienoje Pagėgių savivaldybės mėsos perdirbimo įmonėje, pradėjo ikiteisminį tyrimą ir dėl galimo neteisėto praturtėjimo atvejo (LR BK 189¹ str. 1 d.). Tyrimą kontroliuoja bei jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra. Ikiteisminio tyrimo metu FNTT tyrėjai atliko 13 kratų įtariamųjų darbovietėse, gyvenamosiose vietose ir automobiliuose. Atliekant kratas paimta didelė grynųjų pinigų suma, kuri galėjo būti gauta iš nusikalstamos veikos. Įtariamosios mėsos perdirbimo įmonės vadovės A. M. gyvenamajame name Pagėgių savivaldybėje rasta 18 380 litų ir 800 eurų, namo rūsyje esančiame seife rasta 232 400 litų ir 38 110 eurų. Nuomojamame banko seife Klaipėdoje, kuris priklausė tai pačiai įtariamajai, rasta 62 000 eurų. Iš viso kratų metu rasta ir paimta beveik 600 tūkstančių litų, į kuriuos laikinai apribotos nuosavybės teisės. Nustačius, kad įtariamoji A. M. tokios grynųjų pinigų sumos negalėjo įgyti teisėtomis pajamomis, byloje pradėtas tyrimas dėl galimo neteisėto praturtėjimo.
Medžiagą redagavo: artas71
Leidi23nį išleido: Tomas Aleksiejūnas