Kokius gyvūnus auginate?

prigaudžiam pamiluojam kaime, užtenka.
Bute negyvenimas, ir gyvūnai kankinasi, ir musm visokių rūpesčių ir nepatogumų.
O žuvytėms patrupini kartą per dieną ar kada prisiminus ir gerai. O savaitgaliui ko nepalikt? tegul sau plaukioja ten kaip visada.
Žodžiu, pagyveno mūsų kūdroj pažaliavo (prisitaiko ).

nu jo šiaip, bute ir aš galvoju kad didesniems gyvūnas ne vieta. bet jau kai reikia valyt tą akvariumą tai eina sau, aš tai turbūt taip ir neprisiruoščiau

tu ka zuviuko nemo nematei? gi nebereikia dabar jokiu ten daznu valymu yra spec priemones kad nereiketu rankom valyti

neee, nieko ten sunkaus. žuvis pačiumpi, išmeti stiklinėn, vandenį išpili, akmenukus ir papuošimus išimi, o patį akvariumą su sodą kaiptrilitriaką praskalauji ir viskas. viską numeti atgal, iš krano vandens prileidi, sumeti žuvis iš stiklinės ir vsio 3 minutės darbo, kas dvi savaitės

Noriu mesti pirštinę
Aš turiu prancūzą - kitos veislės nenoriu... Dėl "meilės" reikalų esi teisus, pikto savo šuns nemačiau - o akys - man patiko Povilaitis - mes jį Palangoje sutikome - sako toks kaip aš raukšlėtas ir liūdnas O tie "kriūksai" - dėl trumpos nosytės - fantastika Kokios smagios tos akimirkos kai gali palakstyti su jo, pažaisti. Paskaityk literatūrą - ir bus viskas aišku dėl "meilės" reikaliukų, kodėl negali kaip paprasti kiemsargiukai. o dėl to , kad šuo neagresyvus - mano nuomonė - jis ir neturi kąsti, vis dėl to gyvename jau 21 a., nors mano nuomonė - taika - yra gyvenimo prasmė, o ne karas...Bet deja ne visi taip galvoja...

[quote="Tatu"] - o akys - man patiko Povilaitis - mes jį Palangoje sutikome - sako toks kaip aš raukšlėtas ir liūdnas [quote]

čia tai geras, tikrai į Povilaitį panašus, ir akys, ir raukšlės
O šiaip teisingai, Tatu, man jie irgi laaabai mieli

pas mane auksinės žuvytės yra, tai jau neduok tu dieve, kokios teršėjos, nespėji akvariumo plaut. ir pastoviai jos alkanos, šerk kiek nori, ės iki apvirtimo aukštyn pilvu

aga, pas mus irgi trys apsivertė pilvu aukštyn, tai nulydėjom kanalizacijon (kažkokios skaisčiai raudonos buvo).
Liko tik dvi (kurios prisitaikė kūdroje gyvneti), tai gaidys ir dar kažkokia geltona išverstom akim (tokia kaip šamukas gal).

na pas mane tai jos negaišta, tiesiog joms pilvus išpučia ir plaukioja viršum pilvais, kol vėl atsiverčia. tik vat vienai kažkas su pūsle visai blogai, vis į viršų ją meta. o tos išverstakės (teleskopai lygtais) man kažkaip baisokos, nelabai malonios

o velnias, tai gal mes veltui nulydėjom gal būt paplaukioje ir atsivertė atgal, o mes galvojom, kad jau amen...
Ne ten tikrai ne teleskopas (baisios jos man irgi), ten tokia maža klasikinės žuvies formos ryškiai geltona.

jei išvertę pilvus plaukiojo ir dar žiopčiojo, tai tikrai nereikėjo nuleist į klozetą, bet jei daugiau jokių gyvybės ženklų nerodė, tai jau tikrai nebūtum prikėlusi. mano tai apsiverčia ir stengiasi atsivers, bet nepavyksta šiaip čia jų tokia liga, kad neturi sotumo jausmo, tai po to ir vartosi. reikia vis ant dietos laikyt

aaaa, tai ne, mūsiškės mirė reiškiasi, nes nei žiopčiojo, nei vartėsi...

Pas draugo auksinę žuvytę lygiai tas pats buvo.. gaila buvo mažiukės labai, sunku žiūrėti kaip kankinasi, kaip bando panerti, o ją vis atgal į viršų išmeta kankinosi, kankinosi, nedrįso jos išmesti.. galų gale pati iškeliavo į vaivorykštę..

šakės, kaip graudžiai parašei

Susirgo mūsų žiurkiniukė, palikom dienai namuose. Sugrįžę radom į kamuolėlį susirietusę- nebegyvą. Nors ji pagyveno pas mus tik metus, vaikai buvo labai prisirišę. Norėjo tinkamai pasirūpinti paskutine kelione....Oras nekoks, negalėjau sūnaus atkalbėti, sėdo ant dviračio ir važiavo į Karklę palaidoti. Grįžo sužvarbęs ir jau pradėjo kalbas, kad reikia kito gyvūnėlio... Net nežinau...

Matomai tas karštis kaip nors paveikė.
Žinai, Urtele, o man iš karto taip gera patapo dūšioje...
Ne todėl, žinoma, kad netekot augintinio, bet todėl, kad vaikai elgiasi būtent taip.

O gyvūnėlio reikia.

eh nesuprasi nuo ko tie ziurkiukai mirsta, pereitais metais man 4 deguciai numire na vienas is nevilties kad naujoji drauge neduoda - tai faktas ,
kitą ta pikta drauge uzpjove - iskirto aki, nukando uodega,
kitas buvo per mazas - per anksti nuo mamos atskirtas - nes mama mire, tai irgi nesigyveno
vienas kazkur pabego, tada is ilgesio piktoji drauge mirė
tada kelis menesius nieko neturejau- bet taip sirdis skaudejo ziurint i tuscia narva - neistveriau, dar viena pasiemiau - va sitas ir dabar rata cirpina ptiu ptiu ptiu tikiuosi jam bus viskas gerai

šiaip tie žiurkiukai ir drėgmės bijo ir saulės. Nuo to irgi miršta, jeigu per daug saulėje būna, arba lietučio gauna. Dar persiėdę...

Ne , man ir mano vaikams ,tiek netekčių užtektų visam gyvenimui. Tu nebijojai dar syk surizikuot? Buvau per pietus "Kikoj" žiūrėjau į degu, bet kokios baisios jų uodegos.

[quote=urtele][/quote]
Pirkit žiurkę.
Tai bent protingos.