Kokius gyvūnus auginate?

Nejučiom prisiminiau ministerės ačių

Man patinka tie plikiai, koks pas KJuratę
Jų oda, kai palieti, tokia aksominė.
O čia va mano šmupsikai dabar ilsisi. Atkreipkit dėmesį į Lapę: dvigubai, kone trigubai mažesnė už Yorką (17 ir 45 kg). Bet ant sofkutės ji visad užima daugiau vietos

Nu čia kaip mūsų Čiupkytė - pati mažiausia, bet maisto nusigriebia daugiausia, pirmoji įsitaiso geriausiose vietose ir t.t.

Bet paglostyčiau :) Nepykit, mergytės, man gaila tų plikšių ir viskas. Taip ir norisi aprengti vargšiuką.

Man labiau gaila pūkuotų katyčių, kurias vos atšilus nuskuta ir dar aršiai įrodinėja, kad tai labai svarbu ir negi būtina. Fb kačių grupėje buvau aprėkta ir visaip išvadinta, kai labai mandagiai užsiminiau, jog kailis katėms yra termoreguliacijos priemonė ir jos prisitaikiusios prie įvairių temperatūrų... Juk šiandien +30, rytoj lietus ir +10, tai turbūt megztiniais tada reikia aprengti, nes kailis neatauga taip staiga

Sofkutė nauja, bet įpročiai seni? O mes kai naują sofą nusipirkom, mūsų šunė nebelipo ant jos. Suprato, kad ant šitos tikrai tikrai negalima :)

Nesu mačiusi.

Ir aš pakraupau. Pasirodo, tai įprasta, "normalu", po kirpyklos atbėgame pasirodyti į fb.....

Na, Yorkas žiūrėjo į mane toookiomis akimis, kokiomis tik labradorai moka žiūrėti: kur man atigulti????
Pamėginau patiesti ant grindų dekiuką. Atsiduso ir visas nelaimingas nukuteno į virtuvę, griuvo ant grindų, lyg užsimušt norėdamas
Ai, pagalvojau, mano namuose niekados nebus tvarkos. Daiktais lieka daiktais. O čia mano šeimos nariai. Patiesiau dekiuką ir pošlo poiexalo....
Tik va bėda tame, kad dabar sofa ir du foteliai. O buvo dvi sofos ir fotelis. Taigi, vietos kaip ir mažoka
Reiks gal kokį rimtą minkštą gultą sukonstruoti

Taip manau tikrai reikėtų, kad koks suoliukas būtų ir šeimininkams prisėsti

čia iš tos serijos, kai pinigų neturi, tai žiemą persų katinas, o vasara sfinksas?

Susikonstruok, pagalvok apie save

Ar bent kokia taburetė. Kad valgyt nereikėtų stovom (sako taip labai daug telpa ).

Šmaikštuolės
Sako, šuo ir kariamas pripranta. Maniškiai prisitaikė. Kas gi belieka vargšiukams. Taigi, vienas foteliukas laisvas šeimininkei.
Vat vakare jau blogiau. Dar ir šeimininkas, grįžęs iš darbo, nori savo sėdimąją kur nors padėt

Na nežinau.... Už tokį gyvūnų kankinimą gyvūnų teisėms jus reikėtų paskųsti

O ko tas šeimininkas dar grįžta iš darbo? Jei dirbtų dviem pamainom, sutaupytumėte baldams, o ir savo sėdimąją galėtų darbe dėlioti kur tik jam norisi

Gal kas kačiuką priglaustų Vilniuje? Atklydo, gyvena kontoros kieme, labai draugiškas, jaunas. Matosi, kad grynai naminis, gal pabėgo, gal išmetė. Kol kas jam visai gerai, šeriamas periodiškai. Bet žiemą bus nekas,

Grožis

Grožis 2

Pamėginau įsivaizduoti, ką jaučia mažas padarėlis, būdamas vienas, dideliame pasaulyje:


Bėgu bėgu bėgu..., man baisu. Kažkur liko mano mama..., likau vienas, nieko nepažįstu aplinkui. Kažkoks keturkojis aplojo mane. Panašus į katiną, tik nekniaukia. Ir vėl bėgu, atrodo, širdis iškris....
Pavargau, esu šlapias, alkanas... o kur mano mama? Maaaaamaaaaa!!!!
Nėra, neatsiliepia. Gal tas, kur mane aplojo, ją nuskriaudė.? Bet grįžti bijau. Alkis jau surietė visą pilvą….
Kvepia. Kažkur kvepia maistas!!!! Opapapa, pilnas dubenėlis! Greitai greitai greitai, kuo daugiau prikišt, kad jėgų bėgti atsirastų. Gal dar mamą pasikviesčiau. Ji juk irgi alkana... Mamaaaaaa! Nėra jos... Bet ji turėtų surasti mane. Ji visada manimi rūpinosi ir paskutinį kasnį iš konteinerio man atiduodavo.... Galėtų dabar paėsti iki soties... Bet jos nėra.
O man baisuuuuuu. Čia gyvena net du tokie lojantys. Ir dideliiiii. Juodas tai neblogas, atrodo, jam aš nerūpiu. O vat rudas kitas, girdėjau Lape šaukiamas, ojojoj, užuodė mane garažo kamputyje Būtų gal ir suėdusi mane pietums, bet atbėgo tokia ryža dvikojė ir nuvarė ją šalin.. Nepatinka man dvikojai. Bet šita gal nieko, juk išgelbėjo mane.
Ir dar kelis kartus išgelbėjo, nes viena mano gentainė Katė, mane varo iš to kiemo, tada aš lipu į medį. Negi jai gaila maisto? Juk pilnas dubenėlis. Ir vandens baloje nereikia ieškot. Tai ta ryža ateina ir nuveja Katę. Bet nepasitikiu ta dvikoje. Nors ji net dešrytės man atneša. Ir konservukų duoda. Tada jau lapnoju, net taškosi.
-Neapgausi, ryžoji. Nori, turbūt, mane pagauti ir užkasti... Nepasiduosiu.....
Ateinu vieną rytą - dubenėlis tuščias. Bet atidarytos durys, o ten Juozapas (su juo susipažinau anksčiau) čepsi, net seilės tyška. Maistą čepsi. Uch, kad ir kaip baisu – einu. Kas bus tas bus. Pilvas prie nugaros juk limpa. Įeinu, o už nugaros durys tik pokšt.... O Dievai...... spąąąąąstaaaaaai, geeeeel bėėėė kiiit.
Hm, praėjus panikos priepuoliui apsidairau: maistas niekur nedingo!!!! Juozapas toliau ramiai sau medituoja prie dubenėlio. Tylu. Šilta. Apsidairau: o šventas Pranciškau Asyžieti, čia yra šiltų guolių, maisto ir vandens! Ir Juozapas su Steponu tingiai raivosi. Keista, jie nebijo tos ryžos, netgi leidžiasi jos glostomi. Paėdu, atsigeriu. Pilvukas pilnas, akytės merkiasi. Prigulu į vieną gultą, į kitą, į trečią. Mikšta. Užsnūstu. Būtų viskas kaip ir neblogai, bet ta ryža vis sukinėjasi aplinkui. Kalbina mane. Bet aš jos bijau. Todėl pasirinkau gultą žemais kraštais – pabėgt lengviau...
Kai ji eina pro šalį, bėgu..., lendu po laiptais, arba skutu į rūsį. Užlendu kur nors – nerasi manęs, ryža dvikoje.
O vakar ji atsinešė kažkokį daiktą, tai jau kai duos šviesa į akis!!!! Man ir vėl baisu. Greit užlindau už pintinės (beje, čia irgi guolis – išmėginau). O čia jau tik žingsniukas – ir aš po laiptais. Turbūt, net mano ausų nesimato....
Sako, - na va, mažuli, nufotkinau tave.
Buvo anądien duris palikus, mol, gal nori atgal į gatvę? Cha! Niekur aš neisiu. Gali uždaryt tas duris, ryžoji, ir šalčio neleisti. Man ir čia neblogai. Juozapas net savo gultą man užleido, pats susiraitė ant grindų. Ryžoji ir vėl spragsėjo su tuo daiktu, kur šviesą skleidžia. Ir glostė Juozapą, sakydama: juk kieta čia tau, Juzuli.
Tai va taip ir gyvenu toliau. Baimėje, bet šiltai ir sočiai
Na, jei ta ryža įrodys, kad blogų ketinimų mano atžvilgiu neturi, gal kada nors leisiu jai mane paglostyti. Turėtų būti gera būti glostomam... juk kai mano mama mane glostydavo, net alkis neatrodydavo toks baisus.

https://brightside.me/creativity-art/20-illustrations-that-perfectly-sum-up-what-happens-when-you-live-with-a-cat-256610/


va teip būna....