Netvarkinga imones buhalterija

Na, man niekada nebuvo įdomu kaip prieš mane apskaitą tvarkė buvęs buhalteris
Čia gali būti įdomu, tik pradedančiam buhalteriui, bet ne patyrusiam.
Jei man perduoda likučius, aš jais pasitikiu ir nesistengiu ieškoti to ko nesu pametusi. Jei darbo eigoje išlenda kokie netikslumai tuomet juos ir taisau. Jei likučių neperduoda, o taip dažniausiai mano praktikoje yra nutikę, tai stengiuosi juos pati surinkti, ne knaisiodama bei žiūrėdama kaip ir kas vedė prieš mane apskaitą, o rašydama suderinimo aktus ir t.t.

Apie įmonės apskaitos vedimo nuostatas aš sužinočiau iš apskaitos politikos. Iš bendravimo su vadovu. :)
Kažkada ir aš taip elgdavausi, pasitikrindavau einamuosius metus. Kol vienas kolega, perdavęs man buhalteriją, pamatė kad vartausi jo pildytus registrus ir tiesiai šviesiai paklausė "jūs tikrinate mano darbą?". Iš gėdos neturėjau kur dingti. Ir noras knaisiotis po kito žmogaus darbą praėjo visiems laikams. Tai ne mano reikalas. Tai tik įmonės vadovų ir prieš mane dirbusio kolegos reikalas. Jei man dirbant išlįs kažkokie neatitikimai, tada pasikalbėsiu su dirbusiu kolega ir su vadovu, paklausiu kodėl ir kaip šį reikalą spręsime. O dėl ateities įmonėje, tai viso vaizdo dokumentai neparodys. Kartais, dokumentai yra labai gražūs ir tvarkingi, deja įmonės vidaus mikroklimatas toks kad gali nuo proto nušokti.

Nesuprantu kodėl turėtų būti gėda dirbant įmonės buhaltere pažiūrėti praeitus laikotarpius. Juk ne į namus pas žmogų atėjusi jo nuosavus dokumentus vartau.

Va kokie mes skirtingi Tuo pasaulis ir gražus

Kai buvau pradedančioji - man nešautų į galvą tikrinti senus duomenis, nes tikriausiai nespėčiau su einamaisiais susitvarkyt, o dabar su x metų stažu daryčiau taip, kaip parašiau - ne tikrinčiau, bet peržiūrėčiau

Na kiekvienas žmogus į tai reaguoja skirtingai. Tas buhalteris tikrai įsižeidė kad vartau jo parengtus registrus. O aš tada buvau dar tik pradedančioji ir išsigandau,ir susigėdau.
Gaila, tada dar nesupratau ir jo atsakymo į mano klausimą - kodėl išeinate. Jis atsakė- geriau kukliau, bet ramiau. Ech, kad būčiau tą supratusi.... Mano gyvenimas būtų susidėliojęs kitaip.

Tikrai kad visi esame skirtingi. Juk įmonės dokumentai yra įmonės ir jie yra prieinami visiems, kam priklauso. Juk negalima uždėti spynos kai išeina koks nors darbuotojas ant jo ruoštų dokumentų. Mes pastoviai atsiverčiame senesnes sutartis, nes būna kartais reikalinga pasižiūrėti, ir kitus dok-us.

Tai buvo seniai. Dabar gal jau žmogaus reakcija būtų kita.
Tai buvo verslininkavimo Lietuvoje pradžia, kai iš visko buvo daroma didžiulė paslaptis. Kai kiekvienas vos pabandęs prisiliesti prie "verslo" buvo "dievas". Tai buvo 1993 metai.

Pritariu 100 proc. Voveruskai.

Mano nuomonė - apsiėmus tvarkyti naujos įmonės apskaitą, juolab, kai nebuvo normalaus perdavimo- yra privaloma pasikelti ankstesnius dokumentus ir keliais pjuviais pasižiūrėti kaip viskas buvo daroma. Vien dėl to, kad suprasti įmonės veiklos specifiką, išvengti klaidų ir susidubliavimo.

Reikėjo paprasčiausiai atsakyti - aš tiesiog noriu susipažinti su jūsų metodika, kad išvengti klaidų ateityje juk kiekvienas buhalteris turim savo braižą, kiek mums tai leidžia VAS'ai.

Jau tai galima pastebėti ir buhalterių forumuose. Kai tik atsiradęs forume dalyvis pareiškia - perėmiau apleistą buhalteriją. Iš klausimų matosi, kad žalias, nepatyręs, o jam matai gi kiti blogai darė. O dar kai toks žalias pradeda tartis su drauge ar draugu, kurie buhalterijoj 3 mėn...... Pati kaip tik šią savaitę kalbėjau su vienu tokiu "pakonsultuotu" buhalteriu.

Geriausias būdas įrodyti, kad gerai dirbi, pareikšti, kad prieš tai dirbęs viską blogai darė

O 1993 metais buvo VAS ? Kai prisimenu anuos laikus, tai net nupurto.
Dabartiniai pradedantieji jau kitos kategorijos žmonės nei buvome mes.

Data gi nebuvo parašyta pasakojime

Tiek to... Nebenoriu jau nei perimti, nei perduoti, nei šį darbą dirbti. Jau senokai. Užjaučiu tuos kurie jaučiasi taip kaip aš, ir sveikinu tuos veržliuosius, atkakliuosius pasiryžusius kelti buhalterinę apskaitą į aukštesnį lygmenį.

Byla, tau gerai. O man buhalterija kaip narkotikai.

Aš noriu nuo jos išsilaisvinti. Mažiau galvoti. Mažiau būti pririšta. Nes juk dabar nei atostogų normalių neturime. Jei skundžiasi mokytoja kad ji negali niekur per mokslo metus nuo mokyklos atitrūkti, tai aš jai pateikiu buhalterio darbo pavyzdį. Tada žiūri nustebusi kad ne jai vienai taip "blogai".
Man tai kalėjimas. Ir jau daug metų atsėdėjau. Be to, dirbdama šį darbą, taip ir nesudursiu galo su galu visą likusį gyvenimą. Todėl reikia kažką keisti kol dar ne vėlu. Tikiuosi kad dar ne vėlu.
Man reikia darbo kur atlygis būtų "vienetinis". Padirbau daugiau- uždirbau daugiau. O buhalterijoje atlygis tarifinis. Toks pat ir toks pat. Vienintelis pliusas kad dar buvo darbo pasiūla. Nors mūsų kaime jau ir to nebėra.