Pasijuokime mieli draugai
Elvusia
19998
2009-03-16 21:14
Elvusia
2011-09-11 06-12
urtele rašė: o apranga, nu nedrengsi gi kostiumo gyvenant iš 800lt/ mėn.
Vaje, pamiršau....
Tai negi rodys kostiumą, kuris kainuoja 12 minimumų :)
urtele rašė: o apranga, nu nedrengsi gi kostiumo gyvenant iš 800lt/ mėn.
Vaje, pamiršau....
Tai negi rodys kostiumą, kuris kainuoja 12 minimumų :)
P
2009-03-16 22:32
palionis
2011-09-11 06-12
Gedvilas rašė:
Kaunas - tai didelė degalinė tarp Vilniaus ir Klaipėdos.
erlicko ode kaunui
"...Aš bandysiu įrodyti, kad Kaunas yra Viskas.
Mat, kartais susidaro įspūdis, kad patys kauniečiai to nesuvokia ir savo miestą net lygina su Vilnium. Bet jei Vilnius būtų kaip Kaunas, tai ir Nemunas tekėtų pro Vilnių. Pagal Viešpaties planą prie tokios upės kaip Vilnelė galėjo atsirasti tik Babtai.
Koks gi save gerbiantis miestas stengtųsi atsirasti kuo toliau nuo Jūros ir kuo arčiau Baltarusijos?
Anuomet net padorūs gyvuliai vengė būsimo Vilniaus apylinkių.
Kur daugiau galėjai išgirsti staugiant tokį išsigimėlį kaip geležinis vilkas? Kodėl būtent Vilniuj įsikūrė Lietuvos Seimas, Vyriausybė ir net Vilniaus savivaldybė? Todėl, kad piktoji dvasia ieško sau vietų, kur tamsiau. Kaune greitai gautų galą. Ir net patys vilniečiai taip nepasitiki vilniečiais, kad įrengė jiems 100 km. ilgio bandomąjį kliūčių ruožą. Ir tik pasiekęs Kauną, ten apvalęs bei sustiprinęs dvasią, vilnietis įgyja teisę padidinti greitį iki 130 km/val. O štai kaunietis gali iš karto tokiu greičiu pajudėti į vakarus. Vilnietį, artėjantį prie Kauno, įspėja specialus ženklas: "Pravieniškės - 6 km." Vilnietis sudreba ir prisisega saugos diržus. Kaunietis gi niekur Vilniaus prieigose nepamatys analogiško ženklo: "Lukiškės - 6 km." Nes kauniečio nepagąsdinsi. Kaunietis pats autoritetas.
Vilniečiui suteikta galimybė pravažiuoti Kauną pakraščiu, jo beveik nepastebėjus ir neįsibaisinus.
Tik įsivaizduokim, kas būtų, jei vilniečiui tektų kirsti Kauno centrą! Jis nutrokštų kamščiuose ir amžiams liktų klajoti painių Senamiesčio gatvelių labirintuose.
Yra nuomonė: kada nors Vilnius ir Kaunas susijungs ir taps dipoliu.
Atseit dvi galvos geriau kaip viena. Aišku, taip galėjo sugalvoti tik tas, kuris išvis be galvos. Prisiminkim ūsūrinio traukinio Vilnius - Kaunas likimą. Tas naivus dvigalvis padarėlis, kitados svajojęs sujungt dvi nesujungiamas vietas nūnai išprotėjęs blaškosi iš vieno galo į kitą pats neberasdamas sau vietos... Nejau ir mes norime tokiais tapt? Kita vertus, kaunietis nenori vilniečio nė akyse regėt. Todėl ir nutiestas aplinkkelis, greitkelis... Atseit varykit jūs, vilniečiai, kuo greičiau prie jūros ir girdykit ten savo žirgus. Mat Vilniaus apylinkių gyventojai dar nuo Vytauto laikų garsėjo išskirtiniu kvailumu ir jodavo žirgų girdyt net prie Juodmarių. Neteko girdėt, kad taip elgtųsi bent vienas kaunietis. Betgi vilnietis įsitikinęs: kuo vanduo sūresnis, tuo žirgui skaniau. Užtat aplinkui Vilnių žirgų berasi tik rezervatuose, kur laikomasi griežtos abstinencijos: nė gramo druskos.
Vilniečiui nuo Kauno atsiveria plačiausios perspektyvos.
Nori - brauki Marijampolėn, nori - į Kėdainius, Raseinius, Šiaulius ir Vakarus... O gali net į Mėmelį, iš kur jau Amerika ranka pasiekiama... O pabandykim įsivaizduoti, kad neatsargus kaunietis keliavo, keliavo... Ir atsidūrė Vilniuj. Aišku, jam čia nėr ko būt. Bet šaunusis nuotykių ieškotojas atgal dar nenori grįžt. Jis, kaip ir visi kauniečiai, veržiasi į priekį. Tačiau kur yra Vilniaus priekis? Brėžiame tiesiąją nuo Kauno per Vilnių ir tolyn... Kurgi mūsų šaunuolis nukeliaus? Į Šumską, Astraviecą ir Ašmiany... O ką ten sveikam žmogui veikt?
Maironis andai rašė: "Kada tik keliu važiavau pro Trakus, man verkė iš skausmo širdis..."
O Vilniaus senelis nė nepasiekdavo, nes pro ašaras kelio nebeįstengdavo rast. Tokį tat įspūdį šviesiam žmogui darė tamsus Vilniaus kraštas. Užtat ir sakau: Kaunas yra visų kelių pradžia. O Vilnius - vienintelio kelio galas."
J. Erlickas
Gedvilas rašė:
Kaunas - tai didelė degalinė tarp Vilniaus ir Klaipėdos.
erlicko ode kaunui
"...Aš bandysiu įrodyti, kad Kaunas yra Viskas.
Mat, kartais susidaro įspūdis, kad patys kauniečiai to nesuvokia ir savo miestą net lygina su Vilnium. Bet jei Vilnius būtų kaip Kaunas, tai ir Nemunas tekėtų pro Vilnių. Pagal Viešpaties planą prie tokios upės kaip Vilnelė galėjo atsirasti tik Babtai.
Koks gi save gerbiantis miestas stengtųsi atsirasti kuo toliau nuo Jūros ir kuo arčiau Baltarusijos?
Anuomet net padorūs gyvuliai vengė būsimo Vilniaus apylinkių.
Kur daugiau galėjai išgirsti staugiant tokį išsigimėlį kaip geležinis vilkas? Kodėl būtent Vilniuj įsikūrė Lietuvos Seimas, Vyriausybė ir net Vilniaus savivaldybė? Todėl, kad piktoji dvasia ieško sau vietų, kur tamsiau. Kaune greitai gautų galą. Ir net patys vilniečiai taip nepasitiki vilniečiais, kad įrengė jiems 100 km. ilgio bandomąjį kliūčių ruožą. Ir tik pasiekęs Kauną, ten apvalęs bei sustiprinęs dvasią, vilnietis įgyja teisę padidinti greitį iki 130 km/val. O štai kaunietis gali iš karto tokiu greičiu pajudėti į vakarus. Vilnietį, artėjantį prie Kauno, įspėja specialus ženklas: "Pravieniškės - 6 km." Vilnietis sudreba ir prisisega saugos diržus. Kaunietis gi niekur Vilniaus prieigose nepamatys analogiško ženklo: "Lukiškės - 6 km." Nes kauniečio nepagąsdinsi. Kaunietis pats autoritetas.
Vilniečiui suteikta galimybė pravažiuoti Kauną pakraščiu, jo beveik nepastebėjus ir neįsibaisinus.
Tik įsivaizduokim, kas būtų, jei vilniečiui tektų kirsti Kauno centrą! Jis nutrokštų kamščiuose ir amžiams liktų klajoti painių Senamiesčio gatvelių labirintuose.
Yra nuomonė: kada nors Vilnius ir Kaunas susijungs ir taps dipoliu.
Atseit dvi galvos geriau kaip viena. Aišku, taip galėjo sugalvoti tik tas, kuris išvis be galvos. Prisiminkim ūsūrinio traukinio Vilnius - Kaunas likimą. Tas naivus dvigalvis padarėlis, kitados svajojęs sujungt dvi nesujungiamas vietas nūnai išprotėjęs blaškosi iš vieno galo į kitą pats neberasdamas sau vietos... Nejau ir mes norime tokiais tapt? Kita vertus, kaunietis nenori vilniečio nė akyse regėt. Todėl ir nutiestas aplinkkelis, greitkelis... Atseit varykit jūs, vilniečiai, kuo greičiau prie jūros ir girdykit ten savo žirgus. Mat Vilniaus apylinkių gyventojai dar nuo Vytauto laikų garsėjo išskirtiniu kvailumu ir jodavo žirgų girdyt net prie Juodmarių. Neteko girdėt, kad taip elgtųsi bent vienas kaunietis. Betgi vilnietis įsitikinęs: kuo vanduo sūresnis, tuo žirgui skaniau. Užtat aplinkui Vilnių žirgų berasi tik rezervatuose, kur laikomasi griežtos abstinencijos: nė gramo druskos.
Vilniečiui nuo Kauno atsiveria plačiausios perspektyvos.
Nori - brauki Marijampolėn, nori - į Kėdainius, Raseinius, Šiaulius ir Vakarus... O gali net į Mėmelį, iš kur jau Amerika ranka pasiekiama... O pabandykim įsivaizduoti, kad neatsargus kaunietis keliavo, keliavo... Ir atsidūrė Vilniuj. Aišku, jam čia nėr ko būt. Bet šaunusis nuotykių ieškotojas atgal dar nenori grįžt. Jis, kaip ir visi kauniečiai, veržiasi į priekį. Tačiau kur yra Vilniaus priekis? Brėžiame tiesiąją nuo Kauno per Vilnių ir tolyn... Kurgi mūsų šaunuolis nukeliaus? Į Šumską, Astraviecą ir Ašmiany... O ką ten sveikam žmogui veikt?
Maironis andai rašė: "Kada tik keliu važiavau pro Trakus, man verkė iš skausmo širdis..."
O Vilniaus senelis nė nepasiekdavo, nes pro ašaras kelio nebeįstengdavo rast. Tokį tat įspūdį šviesiam žmogui darė tamsus Vilniaus kraštas. Užtat ir sakau: Kaunas yra visų kelių pradžia. O Vilnius - vienintelio kelio galas."
J. Erlickas
L
Aradija
10365
2009-03-20 08:03
Aradija
2011-09-11 06-12
Lietuviai uzkariauja Lenkija
Lietuvių prekybinė invazija į Rytų Lenkiją vyksta jau kelintas mėnuo, o šių metų kovo 11-ąją, mūsų tautai šventą dieną, užvirė įnirtingas mūšis. Tūkstančiai zlotais ginkluotų lietuvių karžygių patraukė atlietuvinti istorinės jotvingių žemės.
Lengvoji Marijampolės folksvagenų kavalerija jau septintą valandą ryto (Lenkijos laiku) apsupo prekybos centrus Suvalkuose, užkirsdama kelią lenkams įsigyti būtiniausių maisto produktų. Kaip žinia, alkanas lenkas – menkas kareivis.
Kauno džipų sunkiosios artilerijos divizija smogė į Balstogę, pakeliui nušlavusi lenkiškų dešrų, kumpių ir aliejaus užtvaras Augustave. Šiame mieste lietuviškojo ekonominio imperializmo kultūriniai ženklai ypač ryškūs.
Prekybos centre „Kaufman“ iškabinti skelbimai su lietuvišku tekstu: „Gerbiami pirkėjai, prašome daržoves ir vaisius sverti ant kontrolinių svarstyklių“. Jeigu koks nors tekstas lenkiškai pasirodytų mūsų „Maximose“, valstybinės kalbos sargybiniai išprotėtų. Bet Augustave atitinkamo lenkiško teksto nėra. Ne todėl, kad tik lietuviai nežino, kaip pasverti morkas ir obuolius. O todėl, kad lenkai didesnėse parduotuvėse pasirodyti nedrįsta.
Na, vienas kitas nelaimėlis pasitaiko. Antai slenka kolona vištomis, dešromis ir aliejaus kanistrais užtaisyti konteineriai, kurių rankenas it kulkosvaidžio stovus gniaužia tvirtos valstietiškos lietuvių rankos.
O tarp perkrautų vežimų prie kasos bando prisibrauti vietinė bobulė ciocia Juzefa su pieno pakeliu ir bulvių maišeliu.
„Cholera litewska“, – šaukia bobulė, bet mūsiškiams nė motais, atskrieja suvalkietiškas karo šūkis „blietj“!
Visos aikštės aplink prekybos centrus užstatytos plieniniais žirgais su lietuviškais numeriais. Su likimu susitaikė jauni lenkaičiai, it nuolankūs tarnai, po valytuvais kaišioja lietuviškai parašytus reklaminius prospektus, siūlančius Augustave įsigyti pigių santechnikos ir interjero prekių. Kaip greitai lietuviškai išmoko, pataikauja.
Ogi ne tokiais ginklais kariavome už baltiškąją erdvę. Ne kardą, knygą ar kankles, o lenkišką dešrą į rankas reikėjo paimti. Keista tik tai, kad pardavėjos lenkės labai vangiai mokosi lietuviškai. Į kavinukę Augustavo aikštėje užsukusi kariūnė kaunietė rodo riebiu pirštu į pyragaitį ir šaukia „kawy i pyragiego“, o padavėja mekena: „co takiego, co takiego?“
Pasigirsta balsų, esą Lenkijos parduotuves siaubiantys lietuviai taip skatina svetimos šalies ekonomiką, o savąją skurdina. Tačiau kiekviena imperinė misija reikalauja saviškių aukų. Po Napoleono Bonaparto žygių Prancūzijos iždas buvo tuščias kaip „Snaigės“ darbininko piniginė, bet užtat pusė pasaulio klaikiai bijojo prancūzų kelis dešimtmečius.
Tad drebėk, Polonija, lietuvis pirkėjas kyla į lemiamą mūšį už Jotvos žemę, jetitvaitatj!
Lietuvių prekybinė invazija į Rytų Lenkiją vyksta jau kelintas mėnuo, o šių metų kovo 11-ąją, mūsų tautai šventą dieną, užvirė įnirtingas mūšis. Tūkstančiai zlotais ginkluotų lietuvių karžygių patraukė atlietuvinti istorinės jotvingių žemės.
Lengvoji Marijampolės folksvagenų kavalerija jau septintą valandą ryto (Lenkijos laiku) apsupo prekybos centrus Suvalkuose, užkirsdama kelią lenkams įsigyti būtiniausių maisto produktų. Kaip žinia, alkanas lenkas – menkas kareivis.
Kauno džipų sunkiosios artilerijos divizija smogė į Balstogę, pakeliui nušlavusi lenkiškų dešrų, kumpių ir aliejaus užtvaras Augustave. Šiame mieste lietuviškojo ekonominio imperializmo kultūriniai ženklai ypač ryškūs.
Prekybos centre „Kaufman“ iškabinti skelbimai su lietuvišku tekstu: „Gerbiami pirkėjai, prašome daržoves ir vaisius sverti ant kontrolinių svarstyklių“. Jeigu koks nors tekstas lenkiškai pasirodytų mūsų „Maximose“, valstybinės kalbos sargybiniai išprotėtų. Bet Augustave atitinkamo lenkiško teksto nėra. Ne todėl, kad tik lietuviai nežino, kaip pasverti morkas ir obuolius. O todėl, kad lenkai didesnėse parduotuvėse pasirodyti nedrįsta.
Na, vienas kitas nelaimėlis pasitaiko. Antai slenka kolona vištomis, dešromis ir aliejaus kanistrais užtaisyti konteineriai, kurių rankenas it kulkosvaidžio stovus gniaužia tvirtos valstietiškos lietuvių rankos.
O tarp perkrautų vežimų prie kasos bando prisibrauti vietinė bobulė ciocia Juzefa su pieno pakeliu ir bulvių maišeliu.
„Cholera litewska“, – šaukia bobulė, bet mūsiškiams nė motais, atskrieja suvalkietiškas karo šūkis „blietj“!
Visos aikštės aplink prekybos centrus užstatytos plieniniais žirgais su lietuviškais numeriais. Su likimu susitaikė jauni lenkaičiai, it nuolankūs tarnai, po valytuvais kaišioja lietuviškai parašytus reklaminius prospektus, siūlančius Augustave įsigyti pigių santechnikos ir interjero prekių. Kaip greitai lietuviškai išmoko, pataikauja.
Ogi ne tokiais ginklais kariavome už baltiškąją erdvę. Ne kardą, knygą ar kankles, o lenkišką dešrą į rankas reikėjo paimti. Keista tik tai, kad pardavėjos lenkės labai vangiai mokosi lietuviškai. Į kavinukę Augustavo aikštėje užsukusi kariūnė kaunietė rodo riebiu pirštu į pyragaitį ir šaukia „kawy i pyragiego“, o padavėja mekena: „co takiego, co takiego?“
Pasigirsta balsų, esą Lenkijos parduotuves siaubiantys lietuviai taip skatina svetimos šalies ekonomiką, o savąją skurdina. Tačiau kiekviena imperinė misija reikalauja saviškių aukų. Po Napoleono Bonaparto žygių Prancūzijos iždas buvo tuščias kaip „Snaigės“ darbininko piniginė, bet užtat pusė pasaulio klaikiai bijojo prancūzų kelis dešimtmečius.
Tad drebėk, Polonija, lietuvis pirkėjas kyla į lemiamą mūšį už Jotvos žemę, jetitvaitatj!
Elste
27286
2009-03-20 08:05
Elste
jooo, vaizdelis geras su ta Lenkija. Atrodo,kad AFrikoj gyvenam, badas juodas, o maisto parduotuvių pas mum iš viso nėra
Rolanda
6896
2009-03-20 11:28
Rolanda
Studentiški anekdotai
Priešistorinė era. Tėvas žiūri į sūnaus pažymių knygelę ir sako:
-Aš dar galiu suprasti tai, kad blogi pažymiai iš geografijos, matematikos, gimtosios kalbos, bet iš istorijos, kurios TĖRA 2 PUSLAPIAI......
-Ei, mergina, gražuole! Koks tavo vardas?
-Vitutė...
-O koks pilnas vardas?
- Vitalijus...
Restorano lankytojas visada dosniai duodavo arbatpinigių savo nuolatiniam oficiantui. Vieną kartą mato, kad jį aptarnauja kitas oficiantas.
-O, kur anas jaunuolis?
-Jis man jus kortomis pralošė!
Atėjo caraitis į prancūzišką restoraną. Atnešė jam varlę. Ir vos tik jis prisilietė prie varlės lūpomis, ji pavirto nuostabia princese. Bučiavo bučiavo caraitis princesę, - nebeatsiverčia ji į varlę. Teko valgyti taip.
Priešistorinė era. Tėvas žiūri į sūnaus pažymių knygelę ir sako:
-Aš dar galiu suprasti tai, kad blogi pažymiai iš geografijos, matematikos, gimtosios kalbos, bet iš istorijos, kurios TĖRA 2 PUSLAPIAI......
-Ei, mergina, gražuole! Koks tavo vardas?
-Vitutė...
-O koks pilnas vardas?
- Vitalijus...
Restorano lankytojas visada dosniai duodavo arbatpinigių savo nuolatiniam oficiantui. Vieną kartą mato, kad jį aptarnauja kitas oficiantas.
-O, kur anas jaunuolis?
-Jis man jus kortomis pralošė!
Atėjo caraitis į prancūzišką restoraną. Atnešė jam varlę. Ir vos tik jis prisilietė prie varlės lūpomis, ji pavirto nuostabia princese. Bučiavo bučiavo caraitis princesę, - nebeatsiverčia ji į varlę. Teko valgyti taip.
P
2009-03-20 23:30
palionis
2011-09-11 06-12
Aradija rašė: Lietuviai uzkariauja Lenkija
Lietuvių prekybinė invazija į Rytų Lenkiją vyksta jau kelintas mėnuo, o šių metų kovo 11-ąją, mūsų tautai šventą dieną, užvirė įnirtingas mūšis. Tūkstančiai zlotais ginkluotų lietuvių karžygių patraukė atlietuvinti istorinės jotvingių žemės.
Lengvoji Marijampolės folksvagenų kavalerija jau septintą valandą ryto (Lenkijos laiku) apsupo prekybos centrus Suvalkuose, užkirsdama kelią lenkams įsigyti būtiniausių maisto produktų. Kaip žinia, alkanas lenkas – menkas kareivis.
Kauno džipų sunkiosios artilerijos divizija smogė į Balstogę, pakeliui nušlavusi lenkiškų dešrų, kumpių ir aliejaus užtvaras Augustave. Šiame mieste lietuviškojo ekonominio imperializmo kultūriniai ženklai ypač ryškūs.
Prekybos centre „Kaufman“ iškabinti skelbimai su lietuvišku tekstu: „Gerbiami pirkėjai, prašome daržoves ir vaisius sverti ant kontrolinių svarstyklių“. Jeigu koks nors tekstas lenkiškai pasirodytų mūsų „Maximose“, valstybinės kalbos sargybiniai išprotėtų. Bet Augustave atitinkamo lenkiško teksto nėra. Ne todėl, kad tik lietuviai nežino, kaip pasverti morkas ir obuolius. O todėl, kad lenkai didesnėse parduotuvėse pasirodyti nedrįsta.
Na, vienas kitas nelaimėlis pasitaiko. Antai slenka kolona vištomis, dešromis ir aliejaus kanistrais užtaisyti konteineriai, kurių rankenas it kulkosvaidžio stovus gniaužia tvirtos valstietiškos lietuvių rankos.
O tarp perkrautų vežimų prie kasos bando prisibrauti vietinė bobulė ciocia Juzefa su pieno pakeliu ir bulvių maišeliu.
„Cholera litewska“, – šaukia bobulė, bet mūsiškiams nė motais, atskrieja suvalkietiškas karo šūkis „blietj“!
Visos aikštės aplink prekybos centrus užstatytos plieniniais žirgais su lietuviškais numeriais. Su likimu susitaikė jauni lenkaičiai, it nuolankūs tarnai, po valytuvais kaišioja lietuviškai parašytus reklaminius prospektus, siūlančius Augustave įsigyti pigių santechnikos ir interjero prekių. Kaip greitai lietuviškai išmoko, pataikauja.
Ogi ne tokiais ginklais kariavome už baltiškąją erdvę. Ne kardą, knygą ar kankles, o lenkišką dešrą į rankas reikėjo paimti. Keista tik tai, kad pardavėjos lenkės labai vangiai mokosi lietuviškai. Į kavinukę Augustavo aikštėje užsukusi kariūnė kaunietė rodo riebiu pirštu į pyragaitį ir šaukia „kawy i pyragiego“, o padavėja mekena: „co takiego, co takiego?“
Pasigirsta balsų, esą Lenkijos parduotuves siaubiantys lietuviai taip skatina svetimos šalies ekonomiką, o savąją skurdina. Tačiau kiekviena imperinė misija reikalauja saviškių aukų. Po Napoleono Bonaparto žygių Prancūzijos iždas buvo tuščias kaip „Snaigės“ darbininko piniginė, bet užtat pusė pasaulio klaikiai bijojo prancūzų kelis dešimtmečius.
Tad drebėk, Polonija, lietuvis pirkėjas kyla į lemiamą mūšį už Jotvos žemę, jetitvaitatj!
gerai tu cia Aradija pavarei apie poliakus. As tai juos nelabai myliu. :(
Aradija rašė: Lietuviai uzkariauja Lenkija
Lietuvių prekybinė invazija į Rytų Lenkiją vyksta jau kelintas mėnuo, o šių metų kovo 11-ąją, mūsų tautai šventą dieną, užvirė įnirtingas mūšis. Tūkstančiai zlotais ginkluotų lietuvių karžygių patraukė atlietuvinti istorinės jotvingių žemės.
Lengvoji Marijampolės folksvagenų kavalerija jau septintą valandą ryto (Lenkijos laiku) apsupo prekybos centrus Suvalkuose, užkirsdama kelią lenkams įsigyti būtiniausių maisto produktų. Kaip žinia, alkanas lenkas – menkas kareivis.
Kauno džipų sunkiosios artilerijos divizija smogė į Balstogę, pakeliui nušlavusi lenkiškų dešrų, kumpių ir aliejaus užtvaras Augustave. Šiame mieste lietuviškojo ekonominio imperializmo kultūriniai ženklai ypač ryškūs.
Prekybos centre „Kaufman“ iškabinti skelbimai su lietuvišku tekstu: „Gerbiami pirkėjai, prašome daržoves ir vaisius sverti ant kontrolinių svarstyklių“. Jeigu koks nors tekstas lenkiškai pasirodytų mūsų „Maximose“, valstybinės kalbos sargybiniai išprotėtų. Bet Augustave atitinkamo lenkiško teksto nėra. Ne todėl, kad tik lietuviai nežino, kaip pasverti morkas ir obuolius. O todėl, kad lenkai didesnėse parduotuvėse pasirodyti nedrįsta.
Na, vienas kitas nelaimėlis pasitaiko. Antai slenka kolona vištomis, dešromis ir aliejaus kanistrais užtaisyti konteineriai, kurių rankenas it kulkosvaidžio stovus gniaužia tvirtos valstietiškos lietuvių rankos.
O tarp perkrautų vežimų prie kasos bando prisibrauti vietinė bobulė ciocia Juzefa su pieno pakeliu ir bulvių maišeliu.
„Cholera litewska“, – šaukia bobulė, bet mūsiškiams nė motais, atskrieja suvalkietiškas karo šūkis „blietj“!
Visos aikštės aplink prekybos centrus užstatytos plieniniais žirgais su lietuviškais numeriais. Su likimu susitaikė jauni lenkaičiai, it nuolankūs tarnai, po valytuvais kaišioja lietuviškai parašytus reklaminius prospektus, siūlančius Augustave įsigyti pigių santechnikos ir interjero prekių. Kaip greitai lietuviškai išmoko, pataikauja.
Ogi ne tokiais ginklais kariavome už baltiškąją erdvę. Ne kardą, knygą ar kankles, o lenkišką dešrą į rankas reikėjo paimti. Keista tik tai, kad pardavėjos lenkės labai vangiai mokosi lietuviškai. Į kavinukę Augustavo aikštėje užsukusi kariūnė kaunietė rodo riebiu pirštu į pyragaitį ir šaukia „kawy i pyragiego“, o padavėja mekena: „co takiego, co takiego?“
Pasigirsta balsų, esą Lenkijos parduotuves siaubiantys lietuviai taip skatina svetimos šalies ekonomiką, o savąją skurdina. Tačiau kiekviena imperinė misija reikalauja saviškių aukų. Po Napoleono Bonaparto žygių Prancūzijos iždas buvo tuščias kaip „Snaigės“ darbininko piniginė, bet užtat pusė pasaulio klaikiai bijojo prancūzų kelis dešimtmečius.
Tad drebėk, Polonija, lietuvis pirkėjas kyla į lemiamą mūšį už Jotvos žemę, jetitvaitatj!
gerai tu cia Aradija pavarei apie poliakus. As tai juos nelabai myliu. :(
A
2009-03-21 00:11
A_min
2011-09-11 06-12
Aradija rašė:
Tad drebėk, Polonija, lietuvis pirkėjas kyla į lemiamą mūšį už Jotvos žemę, jetitvaitatj!
Na nezinau ant kiek apsimoka ten vaziuoti, juk dar kurui reikia paisladauti, ar ir jis ten pigesnis? Jei taip tai siemet padauges ne tik mamyciu išmoku, bet ir komanduruociu i Lenkija!
Aradija rašė:
Tad drebėk, Polonija, lietuvis pirkėjas kyla į lemiamą mūšį už Jotvos žemę, jetitvaitatj!
Na nezinau ant kiek apsimoka ten vaziuoti, juk dar kurui reikia paisladauti, ar ir jis ten pigesnis?
Jei taip tai siemet padauges ne tik mamyciu išmoku, bet ir komanduruociu i Lenkija!
F
2009-03-21 08:20
faile
Kvailiausi nusiskundimai atostogomis
„The Daily Telegraph“ pateikia absurdiškiausius nusiskundimus atostogomis. Vienas pirmųjų sąraše – „paplūdimys buvo per daug smėlėtas“. Turistas, Afrikos safaryje pamatęs susijaudinusį dramblį, savo kelionių agentui skundėsi, „kad dramblys pavertė niekais jo medaus mėnesį, mat privertė pasijusti „nepilnaverčiu“.
Moteris, grasinusi iškviesianti policiją, mat ją viešbučio tarnautojai užrakino kambaryje. Pasirodo, ši blogai suprato ant kambario durų pakabintą ženklą „Netrukdyti“ ir dėl jo neišėjo iš viešbučio kambario.
Vienam kelionių organizatoriui pasiskųsta, kad „paplūdimys buvo per daug smėlėtas“.
„Novotel“ klientas Austrijoje skundėsi, kad užsisakyta sriuba yra „per tiršta ir per stipri“. Pasirodo, jis per neapsižiūrėjimą siurbčiojo padažą.
Viena moteris reikalavo, kad paplūdimiuose būtų uždrausta degintis be viršutinės maudymosi kostiumo dalies: jos vyras praleido visą dieną besidairydamas į kitas moteris.
„Mūsų niekas neįspėjo, kad jūroje bus žuvų. Vaikai buvo labai išgąsdinti“, – teigė atostogomis nepatenkinta šeima.
Atostogavę Jamaikoje skundėsi oro linijomis, mat iš Jamaikos į Angliją juos atskraidino per 9 val. O jų pažįstamus, skridusius į Ameriką, per 3 val.
Vyras su sužadėtine, užsisakęs dvivietį kambarį, skundėsi tokio negavęs – pora nakvojo dvigulėje lovoje. Pasirodo, viešbutis padaręs šią klaidą, yra kaltas ir dėl jo sužadėtinės nėštumo.
Kliento skundo citata: „Ten, kur atostogavome, buvo per daug ispanų: priimamajame buvo kalbama ispaniškai, maistas irgi ispaniškas – per daug užsieniečių“.
Kliento skundo citata: „Reklamoje buvo parašyta, kad paplūdimio smėlis bus geltonas, o pasirodo – jis baltas“.
Nepatenkinti atostogomis skundėsi, kad jiems teko stovėti lauko eilėje, kur nebuvo oro kondicionieriaus.
Kliento skundo citata: „Man įkando uodas, tačiau manęs niekas neperspėjo, kad jie gali įkasti“.
„Manau, reklamoje turėtų būti įrašyta, kad vietinėje parduotuvėje nepardavinėja imbierinių sausainių ir garstyčių“, – teigė vienas klientas.
Turistai skundėsi, kad pardavėjai per daug tingūs – mat jiems nieko nepavyko nusipirkti per siestą.
„Nustebau, kad kelionės į Indiją metu kiekviename restorane beveik visi patiekalai buvo su kariu. Aš nemėgstu aštraus maisto“, – keliautojas skundėsi atostogomis Indijoje.
Kliento skundo citata: „Užsisakėme kelionę į vandens parką, tačiau mums niekas nepasakė, kad reikės atsinešti maudymosi kostiumus ir rankšluosčius“.
„The Daily Telegraph“ pateikia absurdiškiausius nusiskundimus atostogomis. Vienas pirmųjų sąraše – „paplūdimys buvo per daug smėlėtas“. Turistas, Afrikos safaryje pamatęs susijaudinusį dramblį, savo kelionių agentui skundėsi, „kad dramblys pavertė niekais jo medaus mėnesį, mat privertė pasijusti „nepilnaverčiu“.
Moteris, grasinusi iškviesianti policiją, mat ją viešbučio tarnautojai užrakino kambaryje. Pasirodo, ši blogai suprato ant kambario durų pakabintą ženklą „Netrukdyti“ ir dėl jo neišėjo iš viešbučio kambario.
Vienam kelionių organizatoriui pasiskųsta, kad „paplūdimys buvo per daug smėlėtas“.
„Novotel“ klientas Austrijoje skundėsi, kad užsisakyta sriuba yra „per tiršta ir per stipri“. Pasirodo, jis per neapsižiūrėjimą siurbčiojo padažą.
Viena moteris reikalavo, kad paplūdimiuose būtų uždrausta degintis be viršutinės maudymosi kostiumo dalies: jos vyras praleido visą dieną besidairydamas į kitas moteris.
„Mūsų niekas neįspėjo, kad jūroje bus žuvų. Vaikai buvo labai išgąsdinti“, – teigė atostogomis nepatenkinta šeima.
Atostogavę Jamaikoje skundėsi oro linijomis, mat iš Jamaikos į Angliją juos atskraidino per 9 val. O jų pažįstamus, skridusius į Ameriką, per 3 val.
Vyras su sužadėtine, užsisakęs dvivietį kambarį, skundėsi tokio negavęs – pora nakvojo dvigulėje lovoje. Pasirodo, viešbutis padaręs šią klaidą, yra kaltas ir dėl jo sužadėtinės nėštumo.
Kliento skundo citata: „Ten, kur atostogavome, buvo per daug ispanų: priimamajame buvo kalbama ispaniškai, maistas irgi ispaniškas – per daug užsieniečių“.
Kliento skundo citata: „Reklamoje buvo parašyta, kad paplūdimio smėlis bus geltonas, o pasirodo – jis baltas“.
Nepatenkinti atostogomis skundėsi, kad jiems teko stovėti lauko eilėje, kur nebuvo oro kondicionieriaus.
Kliento skundo citata: „Man įkando uodas, tačiau manęs niekas neperspėjo, kad jie gali įkasti“.
„Manau, reklamoje turėtų būti įrašyta, kad vietinėje parduotuvėje nepardavinėja imbierinių sausainių ir garstyčių“, – teigė vienas klientas.
Turistai skundėsi, kad pardavėjai per daug tingūs – mat jiems nieko nepavyko nusipirkti per siestą.
„Nustebau, kad kelionės į Indiją metu kiekviename restorane beveik visi patiekalai buvo su kariu. Aš nemėgstu aštraus maisto“, – keliautojas skundėsi atostogomis Indijoje.
Kliento skundo citata: „Užsisakėme kelionę į vandens parką, tačiau mums niekas nepasakė, kad reikės atsinešti maudymosi kostiumus ir rankšluosčius“.
Elvusia
19998
bosis
1297
2009-03-25 11:03
bosis
Ar įmanoma šiais laikais kuo nors nustebinti?
Įmanoma. Laiku gražinus skolą.
-Koks tavo intelekto indeksas?
-Tiksliai nežinau... Pragyvenimui pakanka...
-Tai sakai, šefas buvo geros nuotaikos, kai tu paprašei pakelti atlyginimą?
-Taip. Jis vos nenumirė iš juoko.
Laiku apmokėtos skolos saugo dantis geriau už bet kokią dantų pastą!
Viršininkas netikėtai įsiveržęs į kabinetą rėkia:
-Aš juk sakiau: Darbo metu rūkyti draudžiama!!!
Visi choru:
-O kas dirba?
Žmogus, sakantis „liksiu tau amžinai skolingas” dažniausiai nemeluoja…
Sako, šykštus moka du kartus. Eisiu dirbti pas šykštų.
Asmeniškai aš pinigus investuoju į degtinę. Kurgi daugiau galima gauti 40%?
Ateityje vyrai gyvens su vyrais.. nes su moterimis neįmanoma galo su galu sudurti...
Krizė man padėjo atsistoti ant kojų. Už nesumokėtas paskolas bankas atėme automobilį.
Teisėjas-ginamajam:
-O kodėl jūs nepasisamdėte gynėjo?
-Visi advokatai, kai tik išsiaiškina, kad aš iš tikrųjų neėmiau tų penkių milijonų, atsisako mane ginti.
Kalbasi du senukai:
-Vai vai, tas daktarų raštas... niekaip įskaityt neįmanoma...
-Gerai gerai rašo! Aš va su vienu receptu pusmetį nemokamai važinėjau autobusu, lankiausi muziejuose ir gaudavau nuolaidas knygyne. Dabar kai jį nunešiau, tai dar ir pensiją pakėlė...
Įmanoma. Laiku gražinus skolą.
-Koks tavo intelekto indeksas?
-Tiksliai nežinau... Pragyvenimui pakanka...
-Tai sakai, šefas buvo geros nuotaikos, kai tu paprašei pakelti atlyginimą?
-Taip. Jis vos nenumirė iš juoko.
Laiku apmokėtos skolos saugo dantis geriau už bet kokią dantų pastą!
Viršininkas netikėtai įsiveržęs į kabinetą rėkia:
-Aš juk sakiau: Darbo metu rūkyti draudžiama!!!
Visi choru:
-O kas dirba?
Žmogus, sakantis „liksiu tau amžinai skolingas” dažniausiai nemeluoja…
Sako, šykštus moka du kartus. Eisiu dirbti pas šykštų.
Asmeniškai aš pinigus investuoju į degtinę. Kurgi daugiau galima gauti 40%?
Ateityje vyrai gyvens su vyrais.. nes su moterimis neįmanoma galo su galu sudurti...
Krizė man padėjo atsistoti ant kojų. Už nesumokėtas paskolas bankas atėme automobilį.
Teisėjas-ginamajam:
-O kodėl jūs nepasisamdėte gynėjo?
-Visi advokatai, kai tik išsiaiškina, kad aš iš tikrųjų neėmiau tų penkių milijonų, atsisako mane ginti.
Kalbasi du senukai:
-Vai vai, tas daktarų raštas... niekaip įskaityt neįmanoma...
-Gerai gerai rašo! Aš va su vienu receptu pusmetį nemokamai važinėjau autobusu, lankiausi muziejuose ir gaudavau nuolaidas knygyne. Dabar kai jį nunešiau, tai dar ir pensiją pakėlė...
bosis
1297
2009-03-26 07:13
bosis
Direktorius kalbasi su pretendentu į vyr. buhalterius:
-Ir kiek laiko jūs dirbote paskutinėje darbovieteje?
- Keturis metus.
- O kodėl išėjote?
- Amnestija...
-Ir kiek laiko jūs dirbote paskutinėje darbovieteje?
- Keturis metus.
- O kodėl išėjote?
- Amnestija...
bosis
1297
2009-03-26 08:41
bosis
Tostas
Однажды
комсомолка Маша поехала в археологическую экспедицию. И вот проводя
раскопки ее лопата наткнулась на что то твердое. Это была гробница
фараона.
Маша открыла гробницу и увидела в ней фараона. Он был красив и выглядел
как живой. Маше стало жалко фараона и она заплакала и вдруг
случилось чудо. Фараон ожил!!! Эа то что ты меня оживила, сказал фараон
я выполню семь твоих желаний. Нет, сказала Маша, выполни одно желание,
но семь раз. На седьмом разе фараон скончался вновь.
Так выпьем за простую комсомолку Машу, которая не дала возродиться феодолизму на
нашей земле!!!
Однажды
комсомолка Маша поехала в археологическую экспедицию. И вот проводя
раскопки ее лопата наткнулась на что то твердое. Это была гробница
фараона.
Маша открыла гробницу и увидела в ней фараона. Он был красив и выглядел
как живой. Маше стало жалко фараона и она заплакала и вдруг
случилось чудо. Фараон ожил!!! Эа то что ты меня оживила, сказал фараон
я выполню семь твоих желаний. Нет, сказала Маша, выполни одно желание,
но семь раз. На седьмом разе фараон скончался вновь.
Так выпьем за простую комсомолку Машу, которая не дала возродиться феодолизму на
нашей земле!!!
Rolanda
6896
2009-03-26 19:20
Rolanda
Rusijos televizijos kanale RTR buvo laida "Kūdikio lūpomis", kurioje nuo 4
iki 9 metų amžiaus vaikai aiškino įvairių žodžių reikšmes. Kai kurie
vaikų išaiškinimai.
Pilvas:
"Tai labai svarbi žmogaus vieta. Ten sudedami makaronai, kompotas,
barščiai. Tarp viso šito tenai dar kažkur ir širdis yra" (Galia Šaulova, 5 metai)
Uodega:
"Ji pritaisyta gyvūnams iš užpakalio. Pavyzdžiui, kur baigiasi karvė, tai
ji prasideda" (Olia Lučkova, 4 metai)
Laimė:
"Vaikams ji būna pusė per pusę, kadangi mama tai bara, tai ledus perka"
(Zulfija Chakimova, 8 metai)
Televizijos serialai:
"Jie daugiausia patinka moterims, kadangi ten vyksta daug visokių nuostabių
dalykų. Pavyzdžiui, vyrus žudo ne po vieną, o po kelis iš karto" (Arina
Tabakova, 7 metai)
Skalbimo milteliai:
"Paprastai juos pila į skalbimo mašiną. Tačiau kas bus, jeigu jų įpilti į
sriubą, aš nežinau, nes dar nebandžiau" (Daša Ušakova, 8 metai)
Stiuardesė:
"Ji būtinai turi būti liesa. Nes jeigu ji būtų stora, tai lėktuve įstrigtų
tarp sėdynių praėjime. Pilotui tektų ateiti ir išstumti ją per visą
praėjimą, o tai nelabai patogu" (Daša Levina, 7 metai)
Elektrinis arbatinukas:
"Jo į žygius neima, kadangi miške yra sunku rasti elektros rozetę" (Julia
Pankova, 7 metai)
Nemiga:
"Ji būna jaunamartėms prieš vestuves. Guli ji naktį ir galvoja: "O kokia
rytoj bus mano suknelė? Graži, ar negraži? O svarbiausia - koks rytoj bus
mano vyras?" (Maša Sinelnikova, 7 metai)
Aristokratai:
"Jeigu jiems pasiūlyti pašvinkusią mėsą, ar sužiedėjusią duoną, arba
sugižusį pieną, tai jie paprastai atsisako. Sako, kad šito nemėgsta. Tokie
jie inteligentiški žmonės" (Julia Šutilova, 7 metai)
Būrimas:
"Iš pradžių aš galvojau ištekėti už Jašos, bet vėliau nusprendžiau
išsiburti, ar man netekėti už Liovos. Gavosi, kad geriau man draugauti su
Antonu" (Maša Solnceva, 6 metai)
Gurmanas:
"Tai žmogus, kuris gali iš skonio nustatyti, ko trūksta. Pavyzdžiui,
pavaišinsite jį pyragu, jis paragaus ir pasakys: "O kur iš pyrago avietės
dingo?" (Marina Sokolskaja, 9 metai)
Džentelmenas:
"Tai tas pat, kas ir ledi, tiktai vyras" (Tolia Mirnyj, 6 metai)
Maistas:
"Skaniausiai tai pavyksta močiutei. Mama irgi neblogai gamina. Užtat tėtis
duoną gerai raiko"
(Vera Kustejeva, 7 metai)
Žmona:
"Tai mergaitė, kuri gamina vyrui pietus, skalbia marškinius ir prižiūri jo
vaikus" (Andrej Pičugin, 6 metai)
Vyras:
"Su šiuo žodžiu sunku, kadangi su juo labai daug rūpesčių... Išlaidos
didelės. Šis žmogus gali tave ir nuvilti: pavyzdžiui, iš pradžių jis buvo
geras ir gražus, o po to, kai jūs su juo susituokėtete, jis tapo piktas ir
storas." (Kiril Abakumov, 7 metai)
Jaunikis:
"Taip dėdes vadina iki tol, kol jie apsiveda. O po to, kai jie apsiveda,
juos jau vadina visokiais kitokiais įvairiais žodžiais" (Ania Glebova, 9
metai)
Įsimylėjęs:
"Pavyzdžiui, vyras paskui žmoną vis vaikščioja, vaikščioja, akių nuo jos
nenuleidžia visą dieną. Tada jinai pradeda spėlioti, ar tiktai jis jos
neįsimylėjęs" (Marina Kazakova, 8 metai)
Intuicija:
"Tas, kas ją turi, tas prie durų priėjęs iš karto žino, kas jo už jų
laukia. Dėl to jis iš anksto išsitraukia pistoletą ir įėjęs iš karto be žodžių
pradeda šaudyti" (Fedia Voroncovas, 8 metai)
Kruizas:
"Tai tokia kelionė, po kurios vyrams ir moterims dažnai tenka tuoktis"
(Lena Radkovskaja, 7 metai)
Manekenė:
"Tai tokia sunki profesija, kadangi reikia visą laiką laikytis dietos ir
greitai nusirenginėti" (Irina Mazunova, 9 metai)
Avižinė košė:
"Labiausiai ją mėgsta anglai. Kaip jie valgo tą šlykštynę, supratimo
neturiu" (Tania Kuzminskaja, 9 metai)
Poetas:
"Pas jį mūza ateina, o po to vėl išeina. O jis pusiau patenkintas, pusiau
nusivylęs. Patenkintas, kad atėjo, o nusivylęs, kad jam vėl visus metus
reiks jos laukti" (Ženia Novikovas, 9 metai)
iki 9 metų amžiaus vaikai aiškino įvairių žodžių reikšmes. Kai kurie
vaikų išaiškinimai.
Pilvas:
"Tai labai svarbi žmogaus vieta. Ten sudedami makaronai, kompotas,
barščiai. Tarp viso šito tenai dar kažkur ir širdis yra" (Galia Šaulova, 5 metai)
Uodega:
"Ji pritaisyta gyvūnams iš užpakalio. Pavyzdžiui, kur baigiasi karvė, tai
ji prasideda" (Olia Lučkova, 4 metai)
Laimė:
"Vaikams ji būna pusė per pusę, kadangi mama tai bara, tai ledus perka"
(Zulfija Chakimova, 8 metai)
Televizijos serialai:
"Jie daugiausia patinka moterims, kadangi ten vyksta daug visokių nuostabių
dalykų. Pavyzdžiui, vyrus žudo ne po vieną, o po kelis iš karto" (Arina
Tabakova, 7 metai)
Skalbimo milteliai:
"Paprastai juos pila į skalbimo mašiną. Tačiau kas bus, jeigu jų įpilti į
sriubą, aš nežinau, nes dar nebandžiau" (Daša Ušakova, 8 metai)
Stiuardesė:
"Ji būtinai turi būti liesa. Nes jeigu ji būtų stora, tai lėktuve įstrigtų
tarp sėdynių praėjime. Pilotui tektų ateiti ir išstumti ją per visą
praėjimą, o tai nelabai patogu" (Daša Levina, 7 metai)
Elektrinis arbatinukas:
"Jo į žygius neima, kadangi miške yra sunku rasti elektros rozetę" (Julia
Pankova, 7 metai)
Nemiga:
"Ji būna jaunamartėms prieš vestuves. Guli ji naktį ir galvoja: "O kokia
rytoj bus mano suknelė? Graži, ar negraži? O svarbiausia - koks rytoj bus
mano vyras?" (Maša Sinelnikova, 7 metai)
Aristokratai:
"Jeigu jiems pasiūlyti pašvinkusią mėsą, ar sužiedėjusią duoną, arba
sugižusį pieną, tai jie paprastai atsisako. Sako, kad šito nemėgsta. Tokie
jie inteligentiški žmonės" (Julia Šutilova, 7 metai)
Būrimas:
"Iš pradžių aš galvojau ištekėti už Jašos, bet vėliau nusprendžiau
išsiburti, ar man netekėti už Liovos. Gavosi, kad geriau man draugauti su
Antonu" (Maša Solnceva, 6 metai)
Gurmanas:
"Tai žmogus, kuris gali iš skonio nustatyti, ko trūksta. Pavyzdžiui,
pavaišinsite jį pyragu, jis paragaus ir pasakys: "O kur iš pyrago avietės
dingo?" (Marina Sokolskaja, 9 metai)
Džentelmenas:
"Tai tas pat, kas ir ledi, tiktai vyras" (Tolia Mirnyj, 6 metai)
Maistas:
"Skaniausiai tai pavyksta močiutei. Mama irgi neblogai gamina. Užtat tėtis
duoną gerai raiko"
(Vera Kustejeva, 7 metai)
Žmona:
"Tai mergaitė, kuri gamina vyrui pietus, skalbia marškinius ir prižiūri jo
vaikus" (Andrej Pičugin, 6 metai)
Vyras:
"Su šiuo žodžiu sunku, kadangi su juo labai daug rūpesčių... Išlaidos
didelės. Šis žmogus gali tave ir nuvilti: pavyzdžiui, iš pradžių jis buvo
geras ir gražus, o po to, kai jūs su juo susituokėtete, jis tapo piktas ir
storas." (Kiril Abakumov, 7 metai)
Jaunikis:
"Taip dėdes vadina iki tol, kol jie apsiveda. O po to, kai jie apsiveda,
juos jau vadina visokiais kitokiais įvairiais žodžiais" (Ania Glebova, 9
metai)
Įsimylėjęs:
"Pavyzdžiui, vyras paskui žmoną vis vaikščioja, vaikščioja, akių nuo jos
nenuleidžia visą dieną. Tada jinai pradeda spėlioti, ar tiktai jis jos
neįsimylėjęs" (Marina Kazakova, 8 metai)
Intuicija:
"Tas, kas ją turi, tas prie durų priėjęs iš karto žino, kas jo už jų
laukia. Dėl to jis iš anksto išsitraukia pistoletą ir įėjęs iš karto be žodžių
pradeda šaudyti" (Fedia Voroncovas, 8 metai)
Kruizas:
"Tai tokia kelionė, po kurios vyrams ir moterims dažnai tenka tuoktis"
(Lena Radkovskaja, 7 metai)
Manekenė:
"Tai tokia sunki profesija, kadangi reikia visą laiką laikytis dietos ir
greitai nusirenginėti" (Irina Mazunova, 9 metai)
Avižinė košė:
"Labiausiai ją mėgsta anglai. Kaip jie valgo tą šlykštynę, supratimo
neturiu" (Tania Kuzminskaja, 9 metai)
Poetas:
"Pas jį mūza ateina, o po to vėl išeina. O jis pusiau patenkintas, pusiau
nusivylęs. Patenkintas, kad atėjo, o nusivylęs, kad jam vėl visus metus
reiks jos laukti" (Ženia Novikovas, 9 metai)
Elyte
2865
Tax.lt © 2002 - 2024, admin@tax.lt,
Reklama tax.lt
Buhalterinės apskaitos sistema internete smulkiam ir vidutiniam verslui