Savikainos skaiciavimas!

Ar teisingai cia atvaizduota savikaina ir korespondencijos.
Aciu pavyzd.xls

Sveiki kolegos,

iskilo klausimas del prekiu savikainos

9 VAS parasyta, kad i isigytu atsargu verte iskaiciuojami importo mokesciai ir kitos rinkliavos, isskyrus, kurie veliau bus atgauti.
Taigi, pildant PVM deklaracija 26 eil. parodau sumoketa importo PVM, ta pacia suma pridededu prie 35 eil. atskaitomo PVM, rezultatas, kad sumoku mazesne pardavimo PVM suma, taigi sumoketa importa PVM suma kaip ir susigrazinu. Jei taip, tai importo PVM nereikia traukti i isigytu prekiu verte???
Aciu konsultojantiems

Importo PVM yra susigrąžinamas mokestis, o muito mokestis , kurį muitinei sumokame A00 kodu traukiamas į savikainą

Į savikainą traukiamas sumokėtas muito mokestis, tik ne importo PVM, juk šį mokestį susigrąžinat.

kvailas klausiams

ar yra koks vyriausbės nutarimas ar kitoks teisės aktas, kuris reglamentuoja savikainos apskaičiavimą?
Būčiau labai dėkinga už nuorodą

Klausimas egzotiškas
Nei vyriausybė nei dar kas nors nereglamentuoja savikainos skaičiavimų, nes gyvename rinkos sąlygomis. Valstybė reglamentuodavo kai gyvenome planinės ekonomikos sąlygomis.
Taigi, savikainos skaičiavimui reikėtų: teorinių ekonominių žinių, kurias sujungus su 9 VAS'u bei PMĮ galima sėkmingai atlikti skaičiavimus

Tada ir aš paklausiu.
Tarkim, aš labai dažnai abejoju kur kokią sumą traukti, ar į savikainą ar į veiklos sanaudas - visokius dalyvavimo konkursuose mokesčius, darbuotojų kursus, apmokymus, energetikos inspekcijos išduotas pažymas kad objektas tinkamas eksploatuoti, Registrų centro išduotas pažymas konkursams ir šiaip, dažnai sunku apsispręsti. Ar kokia nors institucija tikrindama galėtų už neteisingai jos manymu įtrauktas sumas pareikšti kažkokias pastabas, ar tai tik įmonės reikalas?

Ar reikia save kankinti ir sukti labai galvą kur kokią sumą įdėti, ar šį savikainą, ar į veiklos sanaudas?

Atsakant trumpai į pirmą klausimą, jokių pastabų iš jokios tikrinančios institucijos negausite dėl apskaitoje naudojamų sąskaitų ir jose registruojamų ūkinių faktų. Kodėl? Todėl, kad kiekviena monė sudaro individualų sąskaitų planą, kurį tvirtina įmonės vadovas (BAĮ 5str.) Vadovaujantis šiuo straipsniu, kiekviena įmonė gali taikyti arba pavyzdinį sąskaitų planą, arba jo pagrindu parengti individualų sąskaitų planą. Individualiame sąskaitų plane įmonė turėtų išlaikyti tinkamą sąskaitų plano struktūrą, kuri atspindėtų fundamentinę apskaitos lygybę: Turtas = Nuosavybė.

Atsakant į antrą klausimą, tai galvą reikia sukti kai yra ruošiant įmonės AP. O jau dirbant reikia tik ja vadovautis

Klausimas tikrai ne egzotiškas Reikia man pasirengti tikslią saivkainos apskaičiavimo tvarką. Esmė, kad dvejoju dėl kai kurių paslaugų.
svarbu dėl to, kad pagamintos prekės prarastos ir man reikia atstatyti jų pirkimo PVM. Dėl to ir dvejoju Galvojau, jeigu yra kažkas be VAS ir PMĮ, tai man tikrai pagelbėtų....
Ką gi reiks daugiau aprašyti tvarkoje, kodėl taip o ne anaip, kad niekas ateityje nepsikabintų

Pas mus nėra AP. Mes vadovaujamės Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos ir įmonių finansinės atskaitomybės įstatymais bei Verslo apskaitos standartais Kokios sankcijos ir iš kokių institucijų už tai gręsia?

Jei įmonėje nėra AP, vadinasi apskaitą tvarkydami nesivadovaujate BAĮ
Taigi darytina išvada, kad tvarkant apskaitą iš išvardintų įstatymų ir teisės aktų išsirenkate tik tuos punktus kurie jums patinka

Visa atsakomybė tenka vadovui, sankcijų dydis priklauso nuo padaryto pažeidimo. Pavyzdžiui, įmonės Apskaitos politikos įsakymą, reglamentuojantį svarbiausius įmonės buhalterinės apskaitos klausimus, parengia vadovas. Vadovo pareiga – aiškiai nurodyti, kokius darbus turi dirbti vienas ar kitas buhalteris.

Vistiek neturiu žalio supratimo kokia institucija ir kaip nubaustų.

Amadina22, tai kad įmonėje nėra AP bausti gal ir niekas nenubaus, jei į tai nežiūrės formaliai, nes įmones patvirtinti savo AP įpareigoja BAĮ. Ir kiek suprantu, kad jūsų įmonės požiūris į šį reikalavimą yra kaip prievolė, o ne nauda įmonei. Išsamiai parengta įmonės buhalterinės apskaitos bei mokesčių apskaičiavimo politika, įmonei tampa kaip apskaitos tvarkymo savotiška instrukcija.Pvz. AP geriau turėti pasitvirtintą savikainos skaičiavimo tvarką, nei vedžioti inspektorių po kepyklą įrodinėjant, kad šie miltai tikrai dedami į tešlą ir jų reikia būtent tiek.

Aš irgi už tai, kad ji būtų, aš visada už tai, kad būtų viskas kas priklauso, bet jos nėra.

Laba diena, turiu tokį klausimėlį. darau kalkuliacinę kortelę patiekalui rankiniu būdu. Kortelėje duomenis atnaujinu kas ketvirtį. Klausimas: jei tarkim į blynelius įeina pienas, o to pieno per mėnesį nuperka vis skirtingom kainom. Ar galiu į kalkuliacinę kortelę įrašyti kuria nors kainą ar reikia vestis būtinai vidurkį?

Ačiū už atsakymą :)

Žiūrint, kokiu tikslu tą kortelę pildote.
Jei tik patiekalo kainai sužinoti, gal ir pakanka.
Keisdavau kainas kortelėse kiekvienąkart, pasikeitus bet kurios sudedamosios dalies kainai.

Sveiki visi, kurie neatostogaujate
GAl galit užvesti ant kelio, kaip praktiškai atlikti netiesioginių išlaidų priskyrimą pagamintiems gaminiams?
Gaminame vienetinius gaminius pagal užsakymus. Žaliavas traukiame į savikainą pagal kiekvieną gaminį atskirai. Tačiau darbo užmokestis, nuoma, IT nusidėvėjimas ir kt. tiesiog kaupiasi D6004 sąskaitoje. Galvoju paskirstyti proporcingai visoms tiesioginėms išlaidoms.
Pvz. per mėnesį sukaupta netiesioginių sąnaudų suma 10.000,- Lt.
Mėnesio eigoje darbas vyko prie 2 gaminių, kurių tiesioginės išlaidos sudarė 25.000,- Lt (13.000,- ir 12.000,- Lt).
Tad 10.000/25.000=0,4 koef. Ir 1 gaminiui tenka +5.200 išlaidų, o kitam - 4.800,- Lt.
Ar logiškai mąstau kažin?
Ar kaip traktuoti patirtas tiesiogines išlaidas - kiek debete 6003 sąskaitos susikaupė per mėnesį?
Ir dar man neaišku - kol nepaskirstysiu neties.sąnaudų, negalėsiu užpajamuoti produkcijos ir įvesti pardavimo????

Laba vakara,
norejau paklausti jusu, i kokias sanaudas nurasytumete skirtuma, kuris susidare del kreditines saskaitos, kuria grazinamos preke sandelio, bet nurasant kitos prekes savikaina (pagal FIFO metoda nurase ne ta preke), taisyti pacio iraso nera galimybes,
dekui :)

Kiek zinau, netiesiogines islaidos gali buti priskirtos ir pagal kieki, ir pagal sumas;
Tiesiogines islaidos tai tokios, kokias galima identifikuoti ir lengvai priskirti kieki prie atitinkamo gaminio, visos kitos, kurias skirstome proporcingai - netiesiogines
Manau, priklausomai nuo jusu programos galimybiu, jei automatiskai yra perskirstomos netieisogines islaidos gaminiams, tuomet ir logiska butu po sanaudu paskirstymo pajamuoti produkcija ir pardavima

Ačiū Rutuciuks ;)
PAgal kiekį skirstymas mūsų įmonėje netinka, išsikreips rezultatai, nes labai skirtingi patys patys pagaminti vnt., vienas vertas kelių šimtų, kiti tūkst.