Kasmetinės atostogos

tai imti 10;09;08 nors ir nedirbo tuos menesius?

Taip.

ačiū

Laba. Jei darbuotoja (vieniša, augina vaiką iki 14 m.) dirba ne pagrindinėse pareigose (antraeilės), jai atostogos priklauso 35 k.d./metus? Ačiū

Taip.

Sveiki, ar galima imti kasmetinių atostogų dieną valandomis? Pvz. prašyme parašyti, kad vieną dieną 4 val ir kitą dieną 4 val sutrumpintų darbą?

Kasmetinės atostogos suteikiamos dienomis, o ne valandomis... Bet galbūt įmanoma pasiimti vieną dieną atostogų, o susitarus su darbdaviu nedirbti du pusdienius.
Kitas variantas - neatvykimas administracijai leidus.

Pasimečiau belekaip, darbuotojas dirba
2015,07,09 - 2015,08,31 pilnas et
2015,09,01 - 2016,06,30 puse et
2016,07,01 - 2016,07,31 pilnas et
2016,08,01 iki dabar 0,25 etato
Jis eina atostogų dabar, kurios priklausys už pirmus darbo metus t.y. 2015,07,09 - 2016,07,09 koficientą šuo laikotarpiu esu paskaičiavus 0,58 (darbuotojo dirbtas laikas ir įmonės nustatyto darbo grafiko santykis).
Bet ką man su tuo kof. daryti jei jo dabar DU ir VDU tik už 0,25 etato, tai man jį reikia kažkaip dakelti, nes jis tuos pirmus metus dirbo daugiau nei, kad dabar.

Nu tai ko čia pasimesti?
Gautas koef. * valandinis VDU * 8 * atostogų d.d. pagal 5 d.d. savaitę.
Pridursiu, kad darbuotojo valandas reikia imti pagal grafiką (o ne faktiškai dirbtas), o VDU, nepaisant ankstesnio DU, skaičiuojamas pagal paskutinius 3 mėn.

Aš pagal dienos VDU skaičiavau , o ne valandos tai man nesamonė ir gavosi.

Jo, tada nesąmonė. Turit imti valandinį ir paskui viską kaip pilnam laikui skaičiuoti (nes tas santykis viską atspindi).

Ir vėl aš su savo atostogom, kažkas tarpušvenčiu atostogaus, o kažkas 40 darbuotojų už kelias dienas atostoginius skaičuos
Darbuotojas uždirba MMA, jo VDU už paskutinius 3 mėn. (380*3)/64 d.d.=17.81 €, bet aš nekreipiu dėmesio į jo vidurkį, o atosogų dienas dauginu iš 18,10 €? nes skaičuojamo mėn. t.y. gruodžio MMA dienos vidurkis 380/21=18.10 €

Na, pas mus gruodžio paskutinėmis dienomis irgi darbymetis...
Taip, VDU negaliu būti mažesnis už skaičiuojamojo mėnesio MMA vidurkį.

Darbuotojas eina atostogų už 2015.11.12-2016.01.02 šiuo laikotarpiu darbo laikas nesikeitė dirbo po 3 val 5 d.d per savaitę. Nuo š.m.spalio pardėjo dirbti 1 val , 5 d.d savaitėje. Vidurkiui imu 09 - 11mėn. 381,08*3 =1143.24. 09 mėn. 51 val., 10 - 20 val. 11-21 val. iš viso 92 val. Skaičiuoju vienos val vidurkį 1143,24/92=12.42. Kadangi 2015.11.12-2016.01.02 laikotarpiu dirbo po 3 val :( 12.42*3)*4=149.04 Ar teisingai?

Jei atostogauja 4 d.d. - taip.

tolimųjų reisų vairuotojams skaičiuoti 30 k.d. atostogų? ir, jei dar invalidumas, gaunasi 37 k.d.? taip?

O jiems mokamos kopmensuojamos išmokos ar dienpinigiai? Jei dienpinigiai, tai tada 28 dienos.

komandiruotpinigiai. ačiū

Sveiki. Prašau pasakykite kaip skaičiuojasi atostogos jei vienas žmogus įdarbintas į įmonę, bet pilnu et. dirba miško darbininku, o 0,2 et. dirba valytoju? Jam atostogos skaičiuojasi bendrai ar atskirai? Sudarytos atskiros sutartys.

VDI išaiškinimas - vienoje darbovietėje reikia sudaryti vieną sutartį:
"Ar galima toje pačioje darbovietėje eiti papildomas pareigas ar dirbti papildomą darbą? Ar tam reikia sudaryti kitą darbo sutartį?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 114 straipsnio 1 dalis nustato, jog darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą. Toje pačioje darbovietėje dirbamas kitas darbas vadinamas papildomu darbu. Papildomas darbas – tai kitų, skirtingų nei pagrindinės pareigos, darbo funkcijų atlikimas.
DK 119 straipsnyje nurodoma, kad darbdavys neturi teisės reikalauti, išskyrus DK nustatytus atvejus, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi, o dėl papildomo darbo ar pareigų turi būti sutarta ir tai turi būti aptarta darbo sutartyje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo mėn. 29 d. nutartimi (civilinėje byla Nr. 3K-3-130/2012) konstatavo, kad papildomo darbo sutartimi susitariama dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo toje pačioje darbovietėje ir jis gali būti atliekamas tiek per normalų darbo laiką pagrindinėje darbovietėje, tiek kitu laiku. DK 119 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimą susitarti dėl papildomo darbo ar pareigų, nurodyta, kad toks susitarimas turi būti išreiškiamas ne sudarant naują darbo sutartį, o aptariant tai galiojančioje darbo sutartyje (darbo sutarties modifikavimas). Į esamą darbo sutartį reikia įtraukti naują sąlygą, kad viso sutarties galiojimo metu (arba tam tikrą laikotarpį) darbuotojas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo eis tam tikras papildomas pareigas ar dirbs tam tikrą papildomą darbą ir gaus už tai papildomą darbo užmokestį.
Sisteminė ir tikslinė DK normų analizė leidžia teigti, kad atskira sutartis dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo nesudaroma. Šalims sudarius darbo sutartį, tarp jų atsiranda darbo teisinis santykis, kuris gali būti modifikuojamas, tariantis dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo. Pavaldumas darbdaviui išlieka nepakitęs, keičiasi tik darbo teisinio santykio turinys, nes šalys tariasi dėl kitų sąlygų, kurias nustatyti DK, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar kolektyvinės sutartys nedraudžia. DK reglamentuoja ne tik darbo sutarties sąlygas, bet ir jų pakeitimo tvarką, kuri priklauso nuo sąlygų keitimo priežasties, keičiamų sąlygų rūšies ir nuo to, kuriam laikui – terminuotai ar neterminuotai – keičiamos sąlygos. Palankiausias darbo sutarties sąlygų pakeitimo būdas yra šalių susitarimas, DK nenumato jokių tokio susitarimo apribojimų.
Taigi, jeigu darbuotojas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo toje pačioje darbovietėje eina papildomas pareigas ar dirba papildomą darbą už papildomą užmokestį, toks susitarimas neturėtų būti vertinamas kaip savarankiška darbo sutartis."
Bet jei visgi sudarytos dvi sutartys - atostoginiai skaičiuojami kartu, tik įvertinamas darbo dienų santykis (koeficientas), jei keitėsi darbo laikas.