Kulinariniai receptai

Ar naudojant šitokį "išlaikytą" raugą, skanesnė duonytė gaunasi? Klausiu dėl to, kad prieš tai rašėt kaip nesudėtingai galima jį šviežiai pasidaryti.

Petrone, is mociutes zinau, kad ji net laikydavo minkymo kubile rauga saltai apie menesi, iki kito kepimo. Kepdavo kvietine duona.

Taip šviežiai nepasidarysi, Petrun :)
Jis turi būti parūgęs.
Sumanysi šiandien kepti duonelę - išsiėmėi raugo, ir kepi :)

Eina sau, na nerealiai pavydžiu šeimininkėms, kepančioms ar ketinančioms kepti duonelę.
Nejaugi užkrėsite?

Šviežią raugą darydavo tik kai naujai pradėdavo kepti, o taip visada naudodavo pasiliktą tešlą. Taip darau ir aš.Pyragas tikrai nesigaus. Ir namai kvepės tikra duona.

Manęs tai ne. Nu sugadinta aš asfalto, bliamba, netraukia manęs duonos kept visai. Va, Loretos13 Napoleono tai norėčiau :)

Kviesk tu ją į susitikimą :))
Pirmą kartą atvykusiam privaloma atsivežti ko nors gardaus :)))

orkaitėj neiškepsi tikros duonos, bent jau man taip atrodo, tai geriau nė nebandyt

Voveriuk, na juk moterytės sako, kad iškepa :)
Vadinasi, įmanoma :)
Priedo, visos įmonės duoną kepa elektrinėse orkaitėse. Netgi tą, kurią perkame kaip naminę :)

tai žinau kaip fabrikuose kepa, mama dirbo, bet vis viena orkaitėj iškeptą duoną negalėčiau vadinti tikrąja namine duona. čia kaip ir kugelis, orkaitėje galima irgi iškepti, bet iškepto pečiuje skonis nepalyginamai skanesnis.
aišku pati nekepus negaliu kalbėt

Tai aišku, kad naminės, tikros naminės duonos, neiškepsi elektrinėje orkaitėje.
Priedo, yra tam tikrų plonybių, kurios perduodamos iš kartos į kartą.
Juk kiekvienos šeimininkės duona - kitokia.
Bet išsikepti duoną, panašią į perkamą parduotuvėse, tikrai įmanoma.
Ir ji bus tikrai sveikesnė :)
Bent jau nenutiurlinta svetimomis rankomis :)

Teko penktadienį būti Pasvalio rajone.
Ten kadaise gyveno mano a.a. močiutė.
Ji kepė skaniausią mano gyvenime duonelę.
Tikroje krosnyje.
Ant ajero, ar klevo lapų.
Drėgną, beveik šlapią, su ryškiu saldžiarūgščiu skoniu...
Net saldu, tą duonelę prisimenant.
Daug šnekėjome su jos dukra, mano tetule.
Ją močiutė nuo pat mažumės statė prie savęs ir mokino kept duoną.
Kad išliktų receptas.
Labai jau skani buvo.
Rajono kolūkių pirmininkai, partiniai važiuodavo tos duonos pas ją, kai kokių svečių laukdavo.
Ir, ką...NIEKO NEPAVYKO.
Teta juokiasi.
Sako, viską žinau.
Kaip, kiek ir ko dėt, kokia technologija, kaip krosnį iškūrent.
Bet nesigauna tokia duona ir tiek.
NESIGAUNA :))
Ji juokiasi, bet tikiu, kad yra teisybės, jog kiekvieno žmogaus skirtingas rankų PH, rankų stiprumas skirtingas minkant, įdėta meilė, šiluma.
Namuose tvyrantis oras ir drėgmė kitokia.
Todėl raugas pas kiekvieną šeimininkę gaunasi vis kitoks.
O nuo jo ir priklauso duonos skonis.
Ir teta liovėsi kepusi.
Nes visi vis lygindavo tą duonelę su jos mamos duonele.
Vis netokia...vis ne tokia...
Nors tūkstančius kartų kepta šalia mamos.

Reikia įvertinti ir tai, iš kokių miltų buvo kepama anksčiau....
Dabar tokių nebėra.
Net pati močiutė, vargu ar sugebėtų iškepti tokio pat skonio duonelę.
Nebent javus duonelei vis dar augintų :)

a papbludot jus su ta duona - nuejai i parduotuve nusipirkai klaipedos duonos ir geriausiai - ir skanu ir jokio galvos sukimo, o dar kai 11 val atveza silta mmmmm

Yra nebloga iseitis. Taip duona mociutes kepdavo didelese krosnyse, bet va mano senole, kai neliko krosnies, isigudrino kepti kaime krosneleje kuri skirta kambariu sildymui. Turbut atsimenat tokius peciukus kur kurenant syla jo sienos ir skleidzia siluma.

Pablūdom visos dabar naminė duona "ant bangos".
Atvažiuosi į meetą ir pšš.... nėra Tavo pamgėto kukurūzų kalno, tik duonos kepaliukų įvairiausių

Bet nuo tos duonos rankos riebaluotos pasidaro. Sublogo ji labai, labai.

Čia apie Aradiją

Negąsdink tu jos taip baisiai.

savaitgalį nusipirkau toookios skanios duonos, niamu niamu
"Joniškio duonos" gamybos - "Kaimiška". Nu laaabai skani, vieną be nieko galima valgyti.

Pritariu