kiekvienoje įmonėje sava tvarka.
šiaip atostogų grafikai ateinantiems metams dažniausiai tvirtinami vasario-kovo mėnesiais. Iki to laiko su darbuotojais ir apsitariama, kad jie norės atostogauti

viskas taip, kaip surašėte. ir dar tabelį ir darbo grafiką pridėkite.
reikia visų šitų popierių ir įsakymo dėl komisijos, jis skiriama tiesiog tam popierizmui sutvarkyti, o ne eiti namo ir žiūrėti , su katromis durimis, pirštą prisivėrė, ar liko ant piršto dažų

ir sodrai pateikti, ir darbo inspekcijai, ir sau pasilikti, ir draudmui, jeigu draustas nuo nelaimingų.

Geriausia paklausti paties darbuotojo, ką jis turėjo galvoje (greičiausiai ir dažniausiai taip būna) mintį, kad jau 06,01 nebedirbs. Perskaičius prašymą - atleisti nuo 06.01 d., ir gaunasi, kad atleidimo diena 05.31, o nuo 06.01 nebedirba.
bet...
norint išvengti dviprasmybių, geriau tegul rašo be žodžio nuo, o - prašau mane atleisti iš darbo 05.31 dieną.
Ir tada viskas aišku, kad paskutinė darbo diena ir atleidimo iš darbo diena yra 05.31 d.

Čia tiesiog bendras pavadinimas darbuotojui, kuris atsakingas už apskaitos tvarkymą. Kaip ir rašyti gali sąvoką "įmonei vadovaujantis asmuo". Tai nereiškia, kad dabar pervadinsim visur direktorių tuo asmeniu
Vienur bus direktorius, kitur gen. direktorius, kitur vedėjas ar pirmininkas koks.
Taip ir su apskaitą tvarkančiu asmeniu - neįvardijama, koks pareigų pavadinimas būtent jūsų įmonėje. Nes paskui gaunasi: įstatyme parašyta, kad tai daro buhalteris, o aš sąskaitininkė ar apskaitininkė, reikšia negaliu to daryti O jeigu parašyta, kad vyr. buhalteris - tai vsio.. iš viso baisu, nieko nedarau , nes aš vadinuosi vyr. finansinjnkas

nutraukti nieko neraikia, jeigu žmogus toliau dirba.
nuskanuojate popierinę sutartį su parašais ir įsikeliate, kur jums reikia į elektorninių dokumentų valdymo sistemą.

dirbs tai jis pastoviu laiku 8-17 val. bet va per savaitę ne visada vienodą dienų ir valandų skaičių, tai 2 dienas, tai tris, todėl suminė.
nenorit suminės, darykit pastovų vienodą dienų skaičių ir valandų skaičių per savaitę.
pvz.: dvi dienas su puse = 20 val. per savaitę.

jis parašo, kurią dieną nori būti atleistas iš darbo.
tai dienai paskaičiuojate, kiek turėtų atostogų ir jas visas išleidžiate, o atleidimo įsakyme parašote, kad darbuotojas išnaudoja visas jam priklausančias atostogas ir nepanaudotų atostogų kompensacija nebus mokama

jau turi užsidribęs tą papildomą dieną atostogų, ir jau nuo tos dienos, kada jis ją užsidirbo, tais metais eina atostogų tarkim 26 d. per metus.
Tai išleisdami jį atostogų, nuskaičiuosit tarkim 25 dienas iš tų dar neišnaudotų metų (2021-2022) ir tą vieną dieną už 2022-2023 metus.

Nesvarbu iš kurių metų, ir kiek metų jis turi neišnaudotų, svarbu, kad jam šiais metais priklauso atostogauti viena diena daugiau.

o šio je temoje pridėtus 276 failus peržiūrėjote ir neradote?

Darbo inspekcijos puslapyje:
Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK), taip pat ir kituose darbo teisę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose nėra įtvirtintos darbo lauko sąlygomis sąvokos.

DK 144 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos.

Pažymėtina, kad dėl konkretaus kompensacijos dydžio darbo sutarties šalys sulygsta abipusiu susitarimu darbo sutartyje arba kompensuojamas dydis gali būti įtvirtinamas darbovietėje galiojančioje darbo apmokėjimo sistemoje, kolektyvinėje sutartyje, darbdavio vietiniuose norminiuose teisės aktuose atsižvelgiant į kiekvieno darbuotojo (pareigybės) darbo pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, darbo vietos ypatumus, oro sąlygas ir pan., bei mokamas tik už faktiškai lauko sąlygomis dirbtą darbo laiką. DK imperatyviai numato, kad tokių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, todėl dėl didesnio kompensacijos dydžio neturėtų būti susitariama. Šalys turi teisę tartis dėl kitų priedų ar priemokų, numatytų DK 139 straipsnio 2 dalyje bei jų mokėjimo tvarkos.

Įvertinant ar darbas atliekamas lauko sąlygomis reikšmingu kriterijumi turėtų būti laikoma faktinė darbo funkcijos atlikimo vieta bei darbo vietą supanti erdvė. Tokiu atveju, jeigu darbuotojas darbo funkciją vykdytų ne patalpoje/statiniuose, o už patalpų/statinių ribų, kur darbo vietą supanti erdvė taptų atvira, toks darbas turėtų būti laikomas darbu lauko sąlygomis.

Taigi, darbdavys vertina darbuotojo atliekamo darbo pobūdį, faktines tokio pobūdžio darbo atlikimo aplinkybes bei nustatęs, kad darbuotojas vykdo darbo funkcijas lauko sąlygomis, turėtų darbuotojui mokėti DK 144 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą kompensaciją.

Atkreiptinas dėmesys, kad kompensacija turėtų būti skaičiuojama atsižvelgiant į darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio vietiniuose norminiuose teisės aktuose nustatytą kompensacijos dydį bei darbuotojo lauko sąlygomis faktiškai dirbtą darbo laiką.

Pažymėtina, kad konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimas ir vertinimas deleguotas darbo ginčus nagrinėjantiems organams. Ginčai tarp darbo sutarties šalių dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo nagrinėjami DK IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka. Tarp darbdavio ir darbuotojo kilus ginčui dėl darbo lauko sąlygomis kompensacijos, bet kuri iš šalių turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su atitinkamu prašymu nagrinėti individualų darbo ginčą.

siųskit laiškus, su anketomis-balsavimo biuleteniais ir gaukit atgal su parašais.
El.paštu tai galite daryti.

Darbo veterano medalį

Kai teoriją susirašai pagal nusistovėjusią praktiką - viskas tada gražu, sutiampa ir nereikia nervintis

tai reikia paklaust vadovo, kam tada taisykles tvirtnai, jeigu nesilaikai???
nepateikta laiku - jokių atostogų, tegul susitvarko bent prieš vieną dieną.
neateis į darbą - pravaikšta.

Ne TAU reikia ir ne SUSITAVARKYK. Čia tam išeinančiam atostogauti reikia atostogų, reikia pinigų atostoginių.

į pasakymą TAU reikia susitvarkyk, atsakymas - MAN nereikia, kam reikia, tas tegul susitvarko taip kaip turi būti

nu tada reikia kontroliuoti ir planuoti atostogas jiems.
O šiaip iki 2017 ir buvo taip, kad vieni pagudrauja, kiti pavydi (dažniausiai pati buhalterija)
Jeigu pavydu, tada inicijuokite atosogų suteikimo tvarką įmonėje ir atostogų sudarymo eilę metams, pakontroliuojant, kad neišliptų iš priklausiančių atosotgų dienų per metus