Ir manoji tokia pat.

Darau išvadą, kad finansininkės sau užsirezervuoja savaitę atostoginiams skaičiuoti . Matyt, lėtos jų "apsukos"

Logiškai mąstant, ne vėliau nei prieš tris dienas iki atostogų pradžios, nes tada jau reikia išmokėti atostoginius. (DK 176 str. 2 d.)

Jei yra pravaikštos, jos mažina VDU ir tai gali būti mažiau už MMA. Tai yra parašyta VDU skaičiavimo tvarkoje (6.5; 6.12).
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Bet nebūtinai teisingai , bei jei įstaiga su tuo sutinka, tai super; iš esmės - įmonei turėtų būti mažas skirtumas, ar iš karto 12 dienų atiduoti, ar po vieną, ar po pusę...Bet mums tai jokiu būdu to neleistų padaryti.

Pridursiu, kad nuo autorinių Sodra neskaičiuojama, o DU lentelę prisegu. Skaičiukus, aišku, teks savo susirašyt.

Na taip, bet tai aš ir nesuprantu: dirbo tas žmogus 20-21 dienomis, ar nedirbo? Juk tai jau praeitis, negalime galvoti kas būtų jeigu būtų (O čia ne tas pats dar ir sirgo tuo metu?)

Kai aš skambinau į VDI, man buvo labai aiškiai pasakyta, kad laikotarpis, už kurį suteikiamos atostogos neturi reikšmės, jei tik jis ne ankstesnis nei vyriausybės nutarimo įsigaliojimo data (2003-04-26). Teisė į papildomas atostogas atsiranda nuo to momento, kada sueina terminas.
Iš šio nutarimo:
1.2. už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje – darbuotojams, turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, – 3 kalendorinės dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų darbo stažą toje darbovietėje – 1 kalendorinė diena. Į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje darbovietėje stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos, įskaitomas faktiškai dirbtas laikas toje darbovietėje ir kiti laikotarpiai, nurodyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 170 straipsnio 1 dalyje.
Taigi, nėra nė žodžio apie laikotarpius, o tik apie stažą.

Šventinė diena, jos nereikia įskaičiuoti į neapm.atostogų trukmę, bet stažo ši diena nemažina.
O atostogas reikia pratęsti tiek dienų kiek sirgta, jei mes kalbame apie kasmetines atostogas ir jei žmogus nepageidauja kitaip.

Vikbo, viskas daugmaž gerai, aš pati buvau "pametus" vieną dieną formulėje; tačiau primenu, kad tik 14 k.d. neapmokamų atostogų priklauso laikotarpiui, už kurį skaičiuojame atostogas, o minėtu atveju lygtai buvo 15 k.d.? Tada reikia imti 75 dienų laikotarpį. Visa kita gerai. (tikiuosi, tai nėra neįgalus žmogus?)

Nu vat aš irgi to neradau

O ieškojau čia:
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

ir čia
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Tai pirmiausia turi būti įsakymas, nuo kokios vertės daiktas laikomas ilgalaikiu. (pas mus nuo 1000 Lt, telefonai - virš 2000 Lt). Paskui - įvesti į eksploataciją nuo tokios tai datos, galbūt nurodyti, kas materialiai atsakingas už tą aparatą. Mes esam patvirtinę komisiją tokio turto priėmimui, įvedimui eksploatacijon, įvertinimui, nurašymui.

Ką padaryti? Atleisti galima, jei abi šalys dėl to susitaria pagal 127 str.1 d., arba 125 str. šalių susitarimu, bet tada dar turi būti rašytinis susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo.
Jei konkrečiau parašytum, ką nori sužinot, visiems būtų lengviau

Supratau, kad gavosi 15 k.d. nemokamų atostogų? Tada tik viena diena "iškrenta" iš to laikotarpio. O kuri diena yra paskutinė darbo diena? 27? 28? Jei 27, gaunasi, kad priklauso 5.68 k.d., o jei šiandien, tai 5.75 k.d. atostogų. Kompensacijai skaičiuoti dauginsite iš 0.7, jei 5.5 d.d. savaitė.

Tikra teisybė. Ir elgiesi pagal situaciją... Bet aš supratau, kad aukščiau pateiktame klausime neatsispindėjo panaši problema, koks nors darbdavio užsispyrimas. Tiesiog žmogus norėjo pasitikslinti, kaip teisingiau viską įforminti.

Komandiruotės, įvairių komisijų patvirtinimai, ilgalaikio turto įvedimai eksploatacijon, ilgalaikio turto vertės nustatymas (tipo ilgalaikiu turtu laikomas turtas, kurio vertė didesnė negu 1000 Lt ar pan); kuro normų patvirtinimas, jei yra automobiliai, atskaitingų asmenų paskyrimai... Šiaip nuo įmonės specifikos daug kas priklauso.

Net ir už vieną dirbtą dieną reikia skaičiuoti atostogų kompensaciją. Tiktai išeitinė išmoka nepriklauso, jei neišlaiko bandomojo laikotarpio. O tai ne tas pats. Gal tiesiog supainiojo

Pasakyk, Rolf, nors vieną logišką priežastį, kam darbdaviui reikalingas dar tas savaitgalis, jei žmogus vis tiek nedirbs??? Aš tai iš viso nesuprantu tokio kvailo prisirišimo prie raidžių ir skaičiukų. Aišku, jei jau taip pedantiškai į tai žiūrima, tai tada galima ir skaičiuoti taip, bet argi būtina?

Pritariu

Kodėl nereikia???

Bet jei išeina iš darbo, gali pasiimti arba priklausančias atostogų dienas, arba kompensaciją.

Nebūtinai, jei darbdavys sutinka išleisti, galima ir nelaukti tų dviejų savaičių. Jos gi skiriamos darbdaviui kad surastų naują darbuotoją, o jei šioje vietoje problemos nėra, galima ir anksčiau nutraukti sutartį.

Mums kažkada seminare sakė, kad teisiniu požiūriu, paskutine darbo diena laikoma ta, kuri parašyta prašyme. Jei rašo "atleisti nuo 09.07", tai reiškia kad tą dieną dar dirbs. Taip ir su kitais prašymais: paskutine atostogų diena laikoma ta, kuri parašyta "iki ...", bet aišku čia yra patogumo ir aiškumo reikalas, aš irgi visada taip rašau, kad būtų aiškiau visiems.

Na, tai kokios problemos? Penktadienį atleidžiate, penktadienis paskutinė darbo diena, išleistuvių šampanas ant stalo, ir - atia

Tai ar jis neapmokamų atostogų nori, ar išeit, aš nesuprantu? Kiek realiai laiko pradirbo, plius 14 k.d. neapmokamų atostogų, už tokį laikotarpį skaičiuojate atostogų kompensaciją, arba tiek dienų (su normaliais atostoginiais) galima suteikti atostogų nukeliant atleidimo datą. Kaip žmogus nori. O jūs čia nieko konkretaus neparašėt.

Toks jausmas, kad jums atrodo, kad siekiama, aš tikrai abejoju Ar mes čia tiesiog nesusišnekam?
Jei žmogus turi teisę į per metus)

Žinoma, kad priklauso. Net ir už vieną dieną priklauso.
Iš VDU skaičiavimo tvarkos: "6.4. Jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius (žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga atveju – mažiau kaip 6 mėnesius), vidutinis jo darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, priskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką, ir vadovaujamasi šios Tvarkos 6.2 ir 6.3 punktų nuostatomis." Taigi, skaičiuojate iš viso dirbto laiko.

Ir visai nebūtinai Gali būti ir atostogos, ir ND, ir liga, ir pravaikšta...
O jei žmogus tą dieną nedirbo, tai kas gi jam už tai dar pinigus mokės?

Gal geriau tylėti... Sodra nori žinoti apie nedraudiminius laikotarpius, mat tuomet ji nemoka pašalpos, bet jei jis nesirgo, tai niekas nieko neatkas. Mes esam rašę ND, kai nedirbdavo. Bet tada, atrodo, dar nereikėdavo pranešinėti.

Iš tabelio pildymo taisyklių:
3.1. Pirmojoje eilutėje nurodoma faktiškai dirbtas laikas (atskirai naktį dirbtas laikas ir viršvalandžiai) ir neatvykimo į darbą atvejai, išskyrus šio Aprašo 3.3 punkte nurodytus neatvykimo į darbą atvejus.
3.2. Antrojoje eilutėje nurodoma laikas, dirbtas esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, ir darbo pertraukos, kurios pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką.
3.3.Trečiojoje eilutėje siūloma žymėti neatvykimo į darbą atvejus, kurie pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 143 straipsnio 1 dalies nuostatas prilyginti darbo laikui.(t.sk.ir komandiruotė)