Pažvelgiau čia - nuobodumas nesvietiškas. Vien mokesčiai. Girdi - mes stambūs specialistai, buhalteriai visą parą. Pasiūliau kelias lengvesnes temas - šiandien jų nėra.
Kur dingsta temos? Ar tikslas - nuobodumas? Prašyčiau atsakyti. Galite tiesiai man. Priešingu atveju - laikysiu nerimtu tinklalapiu.

O aš ne prieš blevyzgas, jeigu kas jas mėgsta. man įdomesnis sveikas humoro jausmas.
Nusileidžiu: nuobodžiaukite toliau į sveikatą.

[quoteTai Jūs darbo ieškote ar išgerti ieškote ??????[/quote]
Ieškau įdomios poilsio internete vietos. Nors esu buhalterė, tačiau netikiu, kad privalome dieną - naktį apie mokesčius galvoti. Jeigu šis forumas skirtas tik , tai tikrai tikslinga jį pamiršti.
Atsiprašau, tikėjausi atgaivinti šitą tinklalapį. Man gerai sekasi suburti žmones pokalbiams. Kitur.

Ir ką - už dyką?

Į durnyną labiau tinka darboholikai. Mat, jie sugeba galvoti tik apie darbą, nepajėgūs ilsėtis.
Tai sakote, jeigu ne apie mokesčius kalbu, tai man tik į durnyną? Na na, palaukime, pažiūrėsime, katrai ten įdomu.

kam jums atleidinėti žmogų, jeigu dirba ir neša įmonei naudą? Nebent nėra iš ko mokėti atlyginimą?

Turime namus, vyrus ir meilužius.
Tačiau šitas puslapis ytoks specifiškai profesinis. dar vakar parašiau: ko čia po darbo kalbėti apie deklaracijas? Aš už įvairias kalbas.

"š to savo nuoširdumo ir meilės jam ir įmonei pradėjote elgtis, kaip mama, gal netiesiogiai kritikuoti, gal daryti daug ką neatsiklaususi. To nesuvokdama pastatėte savo aukščiau vadovo. O valdymas priklauso vadovui.
Deja, va nesupratote Jus to... o 1000 proc. garantuoju, kad vadovas pajuto, jog per daug jam ant sprando užlipote.
P.S. Ana 702 baigite čia verkšlenti./quote]
Esu jau atleista. Su gėlėmis ir dovana. Ir grąžintomis premijomis. Tai praėjęs etapas. Sudie, praeitie.
Tačiau, būdama vadove arba šeimininke, aš žiūrėčiau, kiek žmogus neša naudos įmonei. Palikti įmonę be buhalterio, kai milijoninės payvartos ir milžiniškas buhalterinio darbo krūvis? Vien dėl savo malonumo? Dėl gėdos pripažinti klaidas?
Kitas dalykas: Darbo sutartyje su manimi buvo numatyta visiška materialinė atsakomybė už veiksmus, visiška mano kompiuterio peržiūra, daug visokių kontrolių. Dar tada norėjau pabėgti. Kažkam iš jūsų pasiūlys šitas sąlygas. Ne taip lengva bus rasti drąsuolį-buhalterį.

Bet štai priėjo mano vyras - ir atėmė vietą prie kompiuterio...
Susitikime čia rytoj. Geros nuotaikos - privalomos.

Rūpintojėliai - aš suprantu: mūsų gynėjai. Tikiu geromis jėgomis.

Žinoma, liūdna, kad tiek suvartojame, kad ketvirčio pabaigoje nelieka ko inventarizuoti iš alkoholio atsargų.

Ačiū Dievui, yra čia ir humoristų. Sakau, kaukaziečiams turėjau garbę pardavinėti galvą. Praudą sakote: jų vėliavos dažnokai pas mus plasnoja.

O - nors viena žmoniška tema: apie šnapsą. Apie tai kiekvienas šį tą išmano. Prašyčiau šioje vietoje dėstyti plačiau. Turiu omenyje, kaip vartoti, kiek vartoti, su kuo vartoti.

Ne sekta. Garsiosios ir geros prekės pardavėja. Tos tautinės kilmės, kurią dabar Lietuvoje madinga šlovinti.

[quote="urtele"]
"Būna žmonių , kurie mėgsta žalotis, arba mėgsta būti žalojami".
O tokie nepatiklūs žmonės papuola į kląstingų žmonių rankas ir pasitiki kaip tik tais, kurie juos išnaudoja ir jais manipuliuoja.

Taip. Bijojau vilčių, bet jos visada slapstėsi manyje. Sunku patikėti, kad mylintis įmonę direktorius verčiau paliks įmonę be buhalterės (kol kas neradęs), negu atšauks savo nepagrįstą sprendimą. Prieš savaitę sako: "Kaip ką galima atšaukti? Šitiek įsakymų parašyta, šitiek teisininkui ir vertėjui sumokėta".

"niekada neįsimylėk savo darbdavio, nes niekada nežinai kada jis nustos tave mylėjęs..." ir padarė atitinkamas išvadas.[/quote]
Taip, aš jį dievinau kaip labai kultūringą, gabų ir sumanų vadovą. Turiu 2 kaip tik tokius, kaip jis, toli nuėjusius mokslo keliais sūnus.
Mano buvęs vadovas sukaustytas baimės. Kodėl bijo būtent manęs, mažiausiai pavojingos, nuoširdžios, be potekstės? Jis pats labai saldžiai kalba netgi pačius bjauriausius dalykus. Pvz., nepasakė: "Išeik iš darbo", bet labai mandagiai įteikė "Reikalavimus pasiaiškinti". nepasakė: "Aš tave atleidžiu", bet pasakė "Buvo priimtas sprendimas".
kas jums geriau? Kultūringa kląsta ar kalbėjimas tiesiogine prasme?

kam mokėt už tai, už ką galima nemokėti.
Rizikinga su programomis. Kad tik duomenys nedingtų, kaip būna "Skaitoje".

Liepė man auditoriai iš tolimos šalies skaičiuoti sukauptus atostoginius atlyginimus. Širdingai skaičiavau kolegoms, kurie gaudavo įvairias premijas. Ir aš kadaise gaudavau. Todėl sukauptų atostoginių suma atrodė įspūdinga.
Tačiau Darbo inspekcija pasakė, kad visų nurodymus galime vykdyti, o atostoginius skaičiuoti iš trijų paskutinių užbaigtų mėnesių.
Ir teko man stornuoti be reikalo priskaičiuotus atostoginius iš sąnaudų ir išmokėtinos sumos.

O aš padarau balansus, auditoriai studijuoja, analizuoja, parašo teigiams išvadas. Tačiau direktorius vis tiek netvirtina iš atsakomybės baimės pats ir akcininkai nežino, ką su balansais daryti. Niekas niekad netvirtina balansų - ir tas pats. Ar ne? Kokie netvirtintų Balansų pavojai? Ar tai kam rūpi?

Apsimesiu, kad nieko neprisimenu, jeigu turėsiu galimybę apsimesti. Spalio 1 dieną paaiškės.

O, kaip jums pasisekė. Ir mano sąlygos buvo idealios, ir mano prašymus direktorius visada tenkino. Tačiau ... vieną dieną jis nutarė tik jis vienas būti teisus. Kodėl pradėjo nuo manęs? Siūlykite priežasčių variantus.

O taip. Tik turintis pinigų žmogus gali būti laisvas. Ir tai tik po darbo valandų ir per atostogas.

Dėkoju, tepapuola Jūsų žodžiai Dievui į akis. Netikiu savigarba su tuščia kišene. Kas geriau - išdidžiai įsižeisti dėl nepelnytų raštų ir išeiti į bedarbių gretas ar apsimesti, kad nieko neprisimenu, kad tik turėti darbą ir uždarbį?

Aišku, detalių nereikia. Visi vadovai visada teisūs. Ar mes galime leisti sau prabangą būti savimi darbe? Darome, ką reikia ir ko reikalaujama. Jeigu mums nurodymas atrodo nelogiškas - vis tiek įvykdome. Mes paklusnūs, nes pavaldūs. Būtume mes direktoriai - ne vienas iš mūsų geručių kartkarčiais elgtųsi bjauriai.

Kokia mįslė? Visi mes būname nervingi. Daug kam norisi kam nors kaip nors atkeršyti.
Apie savigarbą. Savigarbai reikia pinigų. Mano savigarba reikalauja būti nuo nieko finansiškai nepriklausoma, važinėti po šiltus kraštus. Ar geriau, kai išdidi ir skaičiuojanti centukus?

Pradžia tokia: dirbu be pastabų iš auditorių, revizorių, finansinių kontrolierių iš tolimo krašto ir be paties direktoriaus priekaištų. Kvalifikuota ir patyrusi.
Ir štai: visai kita moteris ir visai ne darbe direktorių traumavo. Ir pradėjo direktorius reikalauti iš manęs pasiaiškinimų, rašyti įspėjimus ir papeikimus - rimtai užsiėdė atleisti mane. Taip sakant, tapau "Atpirkimo ožiu". O kadangi tikrai kaltės nebuvo, man kilo klausimas: kaip tai, nei iš šio nei iš to galima parašyti papeikime "Nevykdo vadovo nurodymų" - ir atleisti? Nejaugi nėra jokios atsakomybės už raštus ir veiksmus buhalterių (ir kitų darbuotojų) atžvilgiu?
Aš parinkta ožio daliai, todėl kad kiti - prekybos organizatoriai, labai svarbūs žmonės. O mūsų, buhalterių - marios ieško darbo.
Turiu išeiti spalio 1 dieną. Tačiau direktoriaus sveikata labai pagerėjo. Jis tapo labai kultūringas. Bijau vilčių...
Pasimelskite už vyr. buhalterę Anną, kas tikite į Dievą - kad istorija laimingai baigtųsi. Kas netikite - palinkėkite man arba likti toje pačioje vietoje ir pagarboje, arba greitai rasti tinkamą darbą.

Sveiki. Ieškau darbo. Tai kiek gi prašyti algos buhalteriui su geromis kvalifikacijomis, patirtimi ir anglų kalba?
Pernai žmonės užprašydavo po daug tūkstančių. O šiemet?

Direktorius ieško vyr buhalterio (ės). Kuo daugiau kandidatų, tuo jam patogiau bus rinktis. Atrinkinės kartu su auditoriais. CV siųskite Anglų ir rusų kalbomis su užrašu: Chief-Accountant. Negaliu paskelbti įmonės E-mailo, nes jame slypi visiems žinomos įmonės pavadinimas. Todėl siųskite man, būtinai persiūsiu.
anna.mewa@gmail.com
Sėkmės.

"Byla"="Linda6 "Toks vaizdzialis , kad tas direktorius Jums labai patinka.Užsimanėte vienas kitą pakankinti, kad parodyti, kad vienas be kito negalite gyventi..
Eikit lauk iš ten neatsigręždama, tupite kaip koks ciuckis prie kojos ir laukiate kol su visa būda lauk išmes.
Ar savigarbos turite? Tikriausiai tik vergo dvasią".
Na taip - tame mano klaida. Esu pernelyg atsidavusi. Darbui ir darbdaviui. Nieko nesugebu išduoti.
Mėnesį dirbu, nes toks išėjimo terminas sutartyje "Šalių susitarimu". Direktorius įsivaizduoja, kad man tą mėnesį padovanojo. Viskas puikiai daroma, direktorius kalba labai saldžiai, o atleidžia - nes jo organizmas reikalauja ką nors atleisti.
Čia buvau laiminga, čia turėjau sudėtingą darbą, gerą algą, mielus bendradarbius. Esu jauna iš išvaizdos, tik dokumentams 58 metai. CV nekaip atrodo.
Kas nors ateisite į mano vietą - 1 arba 2 metus būsite labai laimingi.
Kas ieško darbo, Siūskite CV į mano e-mailą, persiųsiu direkktoriui: anna.mewa@gmail.com . O gal ir man kas galite pasiūlyti atlaisvinamą vietą?