Tax.lt narys Niemand

Mid
Tax.lt narys nuo
2007-05-10
Miestas / vietovė
Vilnius
Profesija
Teisininkas
Niemand
forume parašė 4466 žinučių

Niemand naujausios žinutės:

2007-05-21 18:59 Įvairūs » Skolų išieškojimas, ieškinys » #400732
Priedai, kuriuos reikėtų pridėti, yra išvardinti formoje. Dokumentų originalų teismas dažniausiai nereikalauja, pakanka pridėti po du egzempliorius visų dokumentų, patvirtintus pačios įmonės.
2007-05-21 15:59 Darbo teisė » Šventinių dienų perkėlimas į artimiausią darbo dieną » #400684
Dar ne, bet trečiadienį Seimo SRD komitetas svarsto tikriausiai paskutinį kartą šį klausimą. Sakyčiau labai tikėtina, kad tėvo diena pataps valstybine, bet nuomonių komitete labai daug ir įvairių. Devyni komiteto nariai ir dešimt nuomonių. Situacija ir su tėvo diena, ir su kilnojimų likimu turėtų paaiškėti po SRDK posėdžio. Kadangi pats ten dalyvausiu, grįžes galėsiu parašyti apie vėjų kryptį. smile
2007-05-21 14:54 Įvairūs » Skolų išieškojimas, ieškinys » #400649
Pateikiu pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formą excelyje. Forma privaloma, jos keisti negalima. Paduodama apylinkės (iki 100.000 Lt.) arba apygardos (nuo 100.000 Lt.) teismui pagal atsakovo buveinę (adresą). Konkretų teismą galite sužinoti paskambinę į bet kurio atitinkamo miesto raštinę. Žyminis mokestis šiuo atveju sudaro 0,75 proc. nuo reikalaujamos sumos (būtinas kvitas su banko antspaudu). Procesas rašytinis ir palyginus su įprastiniu gerokai greitesnis. Jei atsakovas pareikš prieštaravimus, procesas pavirs normaliu (ieškinio teisena) ir teismas paprašys primokėti 2,25 proc. žyminio mokesčio ir pateikti ieškinį.

Šis išieškojimo būdas tobulai tinka, kada skola susidariusi dėl paprasčiausio neatsiskaitymo už paslaugas (prekes) ir tarp šalių nėra jokių šalutinių ginčų (pavyzdžiui, dėl prekės/paslaugos kokybės, kiekybės ar kainos apskaičiavimo). Formą užpildyti teisininkas nereikalingas, gali ir pati buhalterė. Bus klausimų, rašykite.
2007-05-21 14:42 Įvairūs » Skolų išieškojimas, ieškinys » #400646
Sutartyje galite užsirašyti nors ir 10 proc. per dieną delspinigių, tačiau teismas greičiausiai priteis ne daugiau 0,2 - 0,5 proc. LAT yra daug kartų pasisakęs, kad didesni delspinigiai neatitinka protingumo kriterijų ir delspinigių paskirties. Žinoma, pasitaiko teisėjų kuriem tai giliai vienodai šviečia (ypač provincijoje). Esu netyčia vieną bylą Trakų apylinkėje laimėjęs su 5 proc. per dieną. Bet jei atsakovą atstovauja protingas teisininkas - delspinigių lubos bus 0,5 proc.

Senatis delspinigiams yra šeši mėnesiai, t.y. grubiai 180 d. Bet yra ir apėjimo kelių. Pats primityviausias: galite pareikšti ieškinį su šešių mėn. delspinigiais, o per parengiamąjį posėdį (kuris vyks po 3 - 6 mėn.) patikslinti pripliusavę delspinigius dar ir už praėjusį laikotarpį. Sudėtingesni žaidimai su ieškinio senaties termino nutraukimu. Jei negaila žyminio, galima sužaisti Va Bank ir pareikalauti delspinigių už metus. (teismas negali taikyti senaties pats, turi būti atsakovo prašymas, o jei tokio prašymo nėra - priteisia nepaisant senties)
2007-05-15 16:23 Darbo teisė » Atostogos » #398754

Muuuse rašė:



Nemi rašė:

Aš irgi nieko nesuprantu, bet įsakymus rašau ne aš, šito keiti niekas neširuošia, ir nediskutuoja šia tema su manim, o vykdyti jį privalau...
Tik aš klausiu - ne apie teisingumą, o prašau pagalbos smile



va kai paskaičiuosit pagal toki isakyma ir atejes kas patikrins (kas = darbo inspekcija, sodra, mokesciu inspekcija...)... tada jau jusu pasiklaus, ir padiskutuos ta tema.



Mokesčiai neturės jokių pretenzijų, jie tik daugiau pajamų gavo. VDI irgi neturėtų prieštarauti, darbuotojui gi primokėjo, o neatėmė. O štai auditui tokios darbo užmokesčio sąnaudos gali ir nepatikti. smile
2007-05-15 14:19 Darbo teisė » Nepanaudotos atostogos » #398659
Keičia VDU apskaičiavimą. VDU šioje vietoje skaičiuojamas izoliuotai kiekvienai darbo sutarčiai.
2007-05-15 14:16 Apskaita & Auditas » Atsargų nurašymo koregavimas (klaidos) » #398657
Perteklius fiksuotas, dėl to ir atkapstėm klaidą. Aišku paprasčiausiai būtų pajamuoti perteklių, bet gavom VMI išaiškinimą, kad klaidos atveju reikia taisyti klaidą, o ne pajamuoti. Be to, kokiom kainom pajamuoti, jei pajamuoti?
2007-05-15 14:04 Apskaita & Auditas » Atsargų nurašymo koregavimas (klaidos) » #398650
Kaip koreguoti atsargų nurašymo į sąnaudas operaciją, kuri buvo registruota apskaitoje prieš metus?
Per klaidą buvo neteisingai nurodytas kiekis. Atsargos apskaitomos FIFO metodu. Taigi jei pakoreguosiu klaidingą operaciją, visos po jos einančios operacijos taps daugiau ar mažiau netikslios dėl FIFO ypatumo. Apskaitoje atsiranda papildomų prekių, kurių kainos buvo prieš metus.
Ar tai reiškia, kad man už visus metus iš naujo visas operacijas koreguoti?
2007-05-15 13:56 Gyventojų pajamų mokestis » Darbo užmokesčio skaičiavimas » #398648

penelope rašė:


Avansą rekomenduoju mokėti ne daugiau nei 30% priskirto DU.
Ir ne anksčiau nei 20 mėnesio dieną.

Beje, jei atlyginimą sumokate iki kito mėnesio 10 dienos, nuo avanso neskaičiuojamas pajamų mokestis



Pataisa - ne anksčiau mėnesio 16 d., jei jau apie GPM kalba.
Nors avanso ir GPM santykis yra labai įdomus ir tikrai ne toks jau vienareikšmis.

O kodėl ne daugiau kaip 30 proc.?
2007-05-15 10:55 Darbo teisė » Atostogos » #398565
Gal aš ir klystu, bet mano nuomone jokio papildomo apmokėjimo vis tiek nėra (išskyrus nedarbingumą).

Aišku galima samprotauti taip: skaičiuojam papildomas darbo dienas, minusuojam per ligos laikotarpį buvusias darbo dienas ir gaunam apmokėjimo skirtumą. O kas bus, jei toks skirtumas bus neigiamas?

Aš vis tik prisilaikyčiau nuomonės, kad jokių atostoginių pokyčių nereikia.
2007-05-15 10:30 Darbo teisė » Atostogos » #398550
"Pratęstos atostotogos" papildomai neapmokamos, nes atostogų k.d. jau yra pilnai apmokėtos. Mokama tik ligos pašalpa už ligos laiką.
2007-05-14 13:43 Darbo teisė » Atostogos » #398323
Aš niekur nesakiau, kad pranešti nereikia. 12-SD SODRAI pateikti reikia, nes kitaip po eilinės ketvirtinės sulauksi skambučio iš savo inspektorės, kodėl pas Joną Jonaitį nuliukai priskaičiuoti. Bet iš praktikos žinau, kad jeigu normaliai paaiškini, SODRA jokių problemų nedaro. Pavyzdžiui, buvo toks atvejis policija supakavo vieną vairuotoją ir už girtumą teises jam atėmė. Jo prašymu dėl akivaizdžių priežasčių jam buvo suteiktos neterminuotos nemokamos atostogos (kol teisių neatgaus). Po pusmečio bylinėjimosi teises atgavo ir tęsė darbą. SODROS inspektorė pasidomėjo, bet jai paaiškinus situaciją daugiau jokių klausimų nekėlė.
2007-05-14 12:57 Bendra » Ar filialas, ar padalinys? » #398298
Žiūrint griežta pagal ABĮ, direktorius ne tik kad gali priimti tokius sprendimus, bet ir yra vienintelis asmuo, kuris tai gali (jei nėra valdybos).

ABĮ 20 str. 2 d. sako: "Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal šį Įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos." Tai reiškia, kad akcininkų susirinkimo kompetencija yra apribota formaliai ir funkcionaliai:

1. Akcininkų susirinkimas gali spręsti tik tuos klausimus, kurie jo kompetencijai yra priskirti įstatymuose arba įstatuose.
2. Akcininkų susirinkimas negali spręsti klausimų, kurie nors pagal įstatus ir yra priskirti jo kompetencijai, tačiau pagal ABĮ yra priskirti kitų organų kompetencijai.
3. Akcininkų susirinkimas griežtai negali spręsti bendrovės valdymo klausimų, tam yra valdyba (jei sudaroma) ir direktorius.

Pagal ABĮ 34 str. 1 d. 3 p. ir 4 d. 2 p. teisė steigti filialus, atstovybes ir bet kokius kitokius padalinius yra priskirta valdybai. Todėl pagal mano minėtą reglamentavimą, akcininkų susirinkimas neturi teisės šiais klausimais priimti sprendimų.
Jei valdyba nesudaroma, jos kompetencija pereina bendrovės vadovui (ABĮ 37 str. 8 d.).

Ne teisininkams tai gali pasirodyti keista, tačiau akcininkų susirinkimo kompetencija iš tikrųjų yra labai ribota. Teisėtą įtaką bendrovės valdymui ir valdymo sprendimams akcininkai gali daryti tik per bendrovės vadovo skyrimą ar atšaukimą.
2007-05-14 12:43 Darbo teisė » Atleidimas iš darbo (teisingas dokumentų iforminimas) » #398285

astukasas rašė:

[quote:c1cc47e2a5]1. Galite savo nuožiūra arba rašyti įsakymą (vizuoti) nuo šiandien, arba rašyti įsakymą (vizuoti) nuo 14 d. Vizos ant prašymo arba įsakymo pilnai pakanka.


Kazko nesupratau smile
Tai vizuoti nuo 14 d? ar nuo 28 d.?
Darbuotojo nepriversi ateit i darba, tai kaip suprantu net neverta jo laikyt tas 2 savaites, o atleist is karto.[/quote]

Turite teisę savo nuožiūra vizuoti bet kuriai dienai laikotarpiu nuo šio mėnesio 14 d. iki 28 d. (14 d. intervale), kadangi darbuotojas pats prašo anksčiau. Aišku prievarta to darbuotojo niekaip nepriversite likti. Galit bandyti kokią kompensaciją pasiūlyti ar į sąžinę apeliuoti. smile
2007-05-14 12:39 Bendra » Apmokejimo momentas » #398283
Apmokėjimo momentas dažnai yra nustatomas sutartyse. Jei sutartyje nenustatyta, laikoma, kad įvykdymas buvo pinigų įskaičiavimo į kreditoriaus sąskaitą dieną ( 1.121 str.).

Dėl santykių su SODRA ir VMI nesu tikras, reikėtų žiūrėti MAĮ ir SODROS įstatymus.
2007-05-14 12:31 Bendra » Ar filialas, ar padalinys? » #398277
Priklausomai nuo to, kokį padalinį steigiat.
Jei tai filialas arba atstovybė, procedūra kitokia ir gana ilga.
Jei šiaip biuras (ar pan.), akcininkų sprendimo nereikia, FR0791 mandagu, bet niekas nemuš, jei nepranešite. Antspaudas pagal reikalą. Padalinio vadovo teisės nustatomos jo pareigybės aprašyme. Dėl visapusiško grožio galima jam prokūrą nustatyti (kad kontrahentams nekiltų jokių abejonių). Padalinio vadovo pavadinimas yra jūsų pačių reikalas. Aišku, būtų gerai, kad aplinkiniai iš pareigų pavadinimo bent apytiksliai galėtų nustatyti jo statusą.
2007-05-14 12:25 Programinė įranga » Excel » #398274
=ROUND(C8/5;0)*5

kur C8 tas laukelis, kuri norite iki 5 apvalinti.
Specialaus nustatymo, kad apvalintų iki 5 įvedant reikšmes excelis neturi.
2007-05-14 12:21 Darbo teisė » Atleidimas iš darbo (teisingas dokumentų iforminimas) » #398273
1. Galite savo nuožiūra arba rašyti įsakymą (vizuoti) nuo šiandien, arba rašyti įsakymą (vizuoti) nuo 14 d. Vizos ant prašymo arba įsakymo pilnai pakanka.
2. Galimybės prirakinti darbuotoją prie darbo vietos įstatymai nenumato smile Taigi nelabai ką ir galite padaryti. Jei nebeaiteis į darbą, galite jį drąsiai atleisti už pravaikštą visą darbo dieną. Tai daroma įsakymu, o ir aktas ar pora tarnybinių pranešimų nepakenktų dėl šventos ramybės. Nors žinoma labai didelė tikimybė, kad tam darbuotojui atleidimo pagrindas vienodai šviečia.
2007-05-14 12:15 Darbo teisė » Atostogos » #398267

Ausvaa rašė:


1. Neapmokamos atostogos gali buti suteiktos tik tais atvejais, kurie isvardinti DK, beje terminai ten irgi nurodyti



O kas bus, jei suteiksiu ne vienu iš DK nurodytų atvejų, o tiesiog darbuotojo prašymu?.. Taigi nieko... Jei darbuotojas pats to nori, jokia kontroliuojanti institucija nereikš jokių priekaištų. Nebent easate biudžetinė įstaiga, kur biurokratizmas aukščiau už viską.


Ausvaa rašė:


2. Jūsų nupasakotoj situacijoje, aišku, kad 1 punktu nesivadovavote, taigi, kita elementari taisykle, extra atveju, zmogus turi isnaudoti visas jam priklausančias apmokamas atostogas, ir tik tada jei ju neužteko yra suteikiamos neapmokamos.



O tokią "taisyklę extra atveju" iš kur ištraukėte? Teisės aktai tokių viražų nenumato... smile [/quote]
2007-05-12 17:02 Darbo teisė » Atostogos » #398053
Grybaujam čia žiūriu stambiu mastu smile

1. Skirkite dvi savarankiškas tvarkas - vienaip yra skaičiuojamas VDU ir visai kitaip atostogų stažas. Nemokamos atostogos iki 14 d. (bendru atveju) yra įskaičiuojamos į ATOSTOGŲ stažą, tačiau nėra svarbios skaičiuojant VDU. Tai tiesiog nedirbtos dienos, į kurias neatsižvelgiama.
Pravaikšta be pateisinamos priežasties yra neįskaičiuojama į ATOOSTOGŲ stažą, tačiau pravaikštos val. ar d. yra prilyginamos d.val. as d.d. skaičiuojant VDU. Yra ir daugiau skirtumų, taigi visų pirma reikia išmokti nepainioti VDU su atostogomis.

2. Kai darbuotojui yra SUTEIKIAMOS kasmetinės atostogos, apmokama yra už darbo dienas pagal faktinį to darbuotojo grafiką ir jokių koeficientų čia nėra. Pavyzdžiui, darbuotojui yra suteikiamos 14 k.d. atostogų, jei atostogos nebūtų suteiktos, darbuotojas pagal savo grafiką būtų dirbęs, pavyzdžiui, 9 d.d., todėl apmokama yra 9 d.d. * dienos VDU.

3. Kai darbuotojui išmokama KOMPENSACIJA už nepanaudotas atostogas, vietoj darbo dienų skaičiavimo yra taikomas metinis darbo dienų koeficientas (k). Pažymėtina, kad šis koeficientas NĖRA šventa karvė, tvirtinama Blinkevičiūtės. Metinis darbo dienų koeficientas yra FAKTINIS SANTYKIS tarp d.d. skaičiaus metuose ir k.d. skaičiaus metuose. Jei darbuotojas dirba standartinę DARBO SAVAITĘ, viskas gražu ir taikomas Blinkevičiūtės skaičiukas. O štai tais atvejais, kada darbuotojas dirba, pavyzdžiui, tris dienas per savaitę, Blinkevičiūtės skaičiukas patampa klaidingu, nes nebeatitinka fakto. Pasižiūrėkime paprastą pavyzdį:



Darbuotojas dirba tris dienas per savaitę. Pgl. DK 166 str. 3 d. jam vis tiek priklauso 28 k.d. kasmetinių atostogų.

Darbuotojas išleidžiamas 14 k.d. kasmetinių atostogų, iš kurių pagal grafiką jam būtų 6 d.d., taigi apmokama 6 d.d. * dienos VDU.
Tam pačiam darbuotojui išmokama kompensacija už 14 k.d. nepanaudotų atostogų, taigi apmokama 14 k.d. * 0,7 * dienos VDU.

Gaunasi, kad kompensacija beveik 50 proc. didesnė už atostogų apmokėjimą.




Neretorinis klausimas: ar tikrai manote, kad Blinkevičiūtės skaičiukas toks jau šventas?

Problemėlė yra tame, kad nei SocMino, nei VDI specialistai nesugeba dorai paaiškinti kaip tiksliai apskaičiuoti tą metinį darbo dienų koeficientą. Kol kas pavyko sugalvoti tik tiek, kad Blinkevičiūtės koeficientą reikia dauginti iš savaitės dienų koeficiento, t.y. pavyzdžio atveju 3/5 ir atitinkamai relus koeficientas būtų jau ne 0,7, o ~0,42.
Problemos su koeficientu nekyla, jei yra trumpinamas darbo laikas, o ne darbo savaitė. Tada apmokėjimas išsibalansuoja pagal dienos VDU liniją.

4. Niekada neabsoliutinkite teisių ir pareigų, tame tarpe ir atostogų sferoje. Jokia teisė ar pareiga nieko nereiškia pati savaime, visada yra dar ir teisės ar pareigos realizavimo tvarka. Grubus pavyzdys: aš turiu teisę atgauti paskolintus pinigus, bet tai nereiškia, kad galiu nueiti ir pats pasiimti iš skolininko piniginės.
Darbuotojas įgyja TEISĘ į atostogas, už kurias jis yra atidirbęs, tačiau šios teisės realizavimas negali būti prievartinis (išskyrus kelis DK numatytus atvejus). Kilus ginčui dėl teisės į atostogas realizavimo tvarkos (kiek ir kada būtent atostogauti), jis yra sprendžiamas ne savivaliaujant, o individualiems darbo ginčams nustatyta tvarka (darbo ginčų komisija ir teismas). Kadangi tai yra individualus darbo ginčas, VDI neturi čia jokios kompetencijos išskyrus teisės kreiptis į darbo ginčų komisiją išaiškinimo.


Pabaigai anekdotas į temą:
[quote:51f3dd63a5]
Žmogelis klausia advokato:
-Ar aš turiu teisę...
-Turite!
- Ne, palaukite, aš noriu paaiškinti. Ar aš turiu teisę...
-Turite!
- Ne, Jūs nesupratote, ar aš galiu...
- Taip ir reikėjo sakyti iš karto. Ne, negalite!
[/quote]
2007-05-10 16:21 Darbo teisė » Atostogos » #397519
Sorry, čia netyčia taip gavosi. smile
2007-05-10 16:21 Darbo teisė » Atostogos » #397517
Sorry, čia netyčia taip gavosi.
2007-05-10 16:21 Darbo teisė » Atostogos » #397516
Sorry, čia netyčia taip gavosi.
2007-05-10 16:20 Darbo teisė » Atostogos » #397515
Sorry, čia netyčia taip gavosi.
2007-05-10 16:20 Darbo teisė » Atostogos » #397514
Sorry, čia netyčia taip gavosi.
2007-05-10 16:19 Darbo teisė » Atostogos » #397513
Jei grubiai, tai apskaičiavote teisingai. Tiksliai skaičiuojant reikėtų darbo metų dienomis palyginus su bendru darbo metų skaičiumi:
1) Suskaičiuojate kiek kalendorinių dienų per darbo metus yra įskaitomi į atostogų stažą Darbo kodekso 170 str. prasme (atkreipkite dėmesį, kad nemokamos atostogos iki 14 d. įskaitomos į atostogų stažą);
2) Sužinote kiek kalendorinių dienų yra tuose darbo metuose;
3) Gaunate stažo ir bendro dienų skaičiaus darbo metuose santykį;
4) Jį dauginate iš atostogų normos (standartiškai 28 d.).

Kompensacija priklauso atleidimo iš darbo atveju, o čia, kaip suprantu, paprastos atostogos su atostoginiais. Todėl dauginti iš 0,7 nereikėtų, nebent labai mėgstate viską daryti apytiksliai. Teisinga būtų nustatyti kiek darbo dienų pagal grafiką patenka į atostogų laikotarpį ir iš šio skaičiaus dauginti darbuotojo dienos VDU.

Atostogos yra suteikiamos TIK darbdaviui ir darbuotojui susitarus dėl jų laiko ir trukmės. Vienašališkai išleisti/išeiti atostogų negali nė viena šalis.
Išimtys:

1) DK 169 str. 4 d. - nėščios ir nepilnamečiai. kurie turi TEISĘ pasirinkti savo atostogų laiką.
2) "Priverstinius" atostogų grafikus arba jų sudarymo tvarką galima numatyti kolektyvinėje sutartyje. DK 169 str. 2 d.

Bendru atveju (nesant išimčių) tai reiškia, kad darbuotojui ir darbdaviui nesusitarus dėl atostogų laiko ir trukmės atostogos nėra suteikiamos iš viso.

Plačiau: LAT Civilinė byla Nr. 3K-3-452/2003 m. Natalija Vilbik v. VĮ “Lietuvos paštas” 2003 m. balandžio 2 d.

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2017 m. IV ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2017 m. I ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2018-01-01
152.92 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2018-01-01
476 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2018-01-01
2,45 EUR ir 400 EUR