Yra toks palinkėjimas - "Gyvenk kiek norėsi ir norėk kiek gyvensi "

Pažįstu vieną merginą (arti 40 ), kuri šiaip užima gana atsakingas pareigas, bet kiekvieną dieną pradeda su būrimais, ir kiekvieną naujai sutiktą žmogų analizuoja pagal Pitagorą ir dar ten pagal kažką... Jai tai gal psichologiškai padeda įveikti nepilnavertiškumo jausmą bendraujant su aplinkiniais, bet asmeninis gyvenimas kuo toliau, tuo skurdesnis, o bendradabiai - jau nebesišaipo, bet užjaučia...

Na, man jau vir 40, bet nepilnaverte nesijaučiu nei namie, nei darbe.
Paprasčiausiai man geriau orentuotis , pažinti ir apeiti sunkumus Nuk nesu indigo vaikas, kuris mato žmonių auras ir girdi mintis.

[size=18][/size]Kam rizikuoti dar vieną kartą, jei gyveni tik 13-tą gyvenimą

Na, Proso ar Pitagoro viskas okei, svarbu pasiteisina . O ką, kurį(-ią) gal nuvylė?

Kas man gali pritarti, kad nieko nėra geriau už žinojimą su kuo dirbi, pas ką dirbi, koks tavo vaikas ir kokia tavo antroji pusė?
Pitagoro lentele domiuosi nedaug, gal apie septynerius metus. Ir kuo daugiau ja domiuosi, tuo daugiau noriu sužinoti apie savo artimus.Teko padėti išanalizuoti daugeliui bendradarbių gimines, vaikus. Nuostabu, kai ir jie būna priblokšti žiniomis . O galėjo sužinoti per vėlai!
Gerai, jei tave supa geros žmomių auros, o jei tavo vadovas turi šėtono ženklą? Dirbau pas tokią, žinau, - teko išeiti iš darbo.
Jei domiesi ir tu - parašyk, mane tai veža .