Sveiki,

Situacija yra tokia, kad dabar turiu vieną darbelį, kurį būtų palankiausia daryti Autorinės sutarties pagrindu, tačiau vienas esminis dalykas - mano ateičiai reikalinga, kad ateinantis darbelis būtų nurodytas ne akcentuojant pavadinimą kaip įprasta, tačiau pavadinimą ir DARBO VALANDAS. Kitaip tariant, klausimas yra ar galima Autorinėje sutartyje (ir Priėmimo-Perdavimo akte) fiksuoti darbo valandas? Man, kažkaip, darbo valandų fiksavimas primena darbo sutarties (terminuotos ar neterminuotos) objektą, bet gal ir klystu, gal galima ir su Autorinėmis pasisukti čia, gal.. Koks jūsų atsakymas šioje vietoje?

Darbo valandos šioje vietoje reiškia sumines darbo valandas darbo etapams įvykdyti - kiek viso praleista prie konkrečių darbų per visą tą laiką. Pvz.: 80 val. - Dizainas, 120 val. - Programavimas, Viso - 200 val.


Iš anksto Ačiū už atsakymus.

Sveiki,
Situacija tokia: nuo 2009 m. liepos 28 d. (įregistravimo data) iki 2009 m. lapkričio 5 d. (išregistravimo data) verčiausi individualia veikla (pagal pažymą).

Kažkurią iš dienų (jei gerai pamenu, spalio 30d.) pasirašiau autorinę sutartį, o lapkričio 2 dieną pasirašiau ir darbų perdavimo aktą. Užsakovas (dirbom su juo autorinės sutarties pagrindu) sumokėjo man pinigus ir darbų perdavimo akte pasižadėjo už mane sumokėti ir SODRA'os mokesčius.

Klausimas nr.1: kaip dabar gaunasi su mano tom įmokom (72lt/mėn.)? Man gal šį mėnesį mažiau mokėti reikia, nes užsakovas sumokėjo kažkiek..?
Klausimas nr.2: dar įdomu kaip keičiasi (ir ar keičiasi) situacija, jeigu darbų perdavimo akto data - 2009 m. lapkričio 6 d. (ind.veiklą išregistruota lapkričio 5d.)?

Klausimas nr.2 atsirado iš ten, kad aš vietom jau tikrai nesuprantu už ką moku pinigus valstybei.. Labiausiai, tai nesupratau, kai liepos 28 d. įregistravęs veiklą liepos 30 d. jau turėjau susimokėti visus 72 litus už tai, kad "valstybė mane saugojo visą mėnesį", nors realiai valstybė manęs nė velnio nesaugojo iki pat liepos 28 d... Bet čia nukrypimas, viršuje esantys klausimai svarbus. :)

Net ir temos pavadinimas per trumpas, kad apibūdinti situaciją.

O situacija yra tokia:
Lietuvoje dirbu pagal individualiosios veiklos pažymą.
Šiandien gavau pakvietimą dirbti Olandijoje. Susidomėjau/susirūpinau dėl ind. veiklos likimo... Nutraukti? Pasilikti?

Lietuvoje turiu klientų, su kuriais santykius ir toliau žadu palaikyti. Mūsų darbo santykiai gali būti išlaikomi nekontaktuojant fiziškai (supraskite, kad galiu paslaugas teikti internetu ir klientas man už tai mokės). Taigi, veiklą vykdyčiau ir toliau, bet teoriškai aš ne Lietuvoje (100% laiko praleisčiau Olandijoje)... Ar tokiu atveju yra tikslas dirbti pagal ind. veiklos pažymą..?

Plius, man įdomu pats darbdavys Olandijoje. Gal kas žinote, ten nuvykęs aš galiu susidurti su kokiomis darbo/mokesčių klausimais? Palyginkime mano situaciją su lietuvaičio-bedarbio, kai abu mes keliaujam į Olandiją. Kuo mes skirtingi darbdaviui Olandijoje (aš apie mokesčius, etatus ir kt. panašius dalykus)?

Beje, dar vienas įdomus man klausimas (čia mažiau svarbus, bet labai įdomus). Kiek laiko čia skaitosi, kad aš dirbu, jei turiu individualią veiklą? Juk žmogui yra limitas kažkiek dirbti per parą, jei neklystu. 1,5 etato, ne? Tai, jei ind. veiklos vykdymas yra traktuojamas kaip "1 pilnas etatas", tai nebegaliu dirbti normaliame darbe (nei Olandijoje, nei čia LT).. Ar kaip čia gaunasi? Išsiimant ind. veiklos pažymą rašiau, kad mane gali pasiekti nuo 8:00 iki 17:00.

Apšvieskit. Iš anksto labai labai dėkingas. Klausimai gan svarbūs, išvykstu jau poryt, tai iki tol reikia išsiaiškint kaip kas su ind. veikla, kad ten nuvykus jau nebūtų jokių problemų su darbo sutartimis, full-time darbo laiku ir pačia įdarbinimo procedūra.

Plius, dar vienas klausimas: ar individualią veiklą galiu nutraukti Vilniuje, jei registravau ją kitame mieste (mano deklaruota gyvenama vieta ne Vilnius)? Ar galiu ind. veiklą nutraukti kažkokiais elektroniniais būdais (telefonu, internetu ar pan.) ?

Jeigu nežinot tikslaus atsakymo, tuomet įdomu ir pamąstymai kaip "galėtų būti", nes išvykstu, kaip minėjau, labai labai greitai, tai brangi kiekviena minutė-valanda...

Sveiki,

Noriu įgyvendinti va tokį dalyką:
Kiekvienam septintam pas mane pirkusiam pirkėjui grąžinti dvigubą to pirkėjo man išleistą sumą.

Pvz.: jeigu tas 7-asis pirkėjas išleido pas mane 20 litų, tai aš jam noriu grąžinti 40 litų. Nu ir pan. Ir taip noriu padaryti su kiekvienu kas 7tu pirkėju...


Veiksmas vyksta internetu. Pardavinėju paslaugas. Atsiskaitymai vyksta per internetines bankų sistemas (pvz. Sweedbank interneto bankas, SEB interneto bankas, ...) ir PayPal. Pagrindiniai pirkėjai nėra Lietuvoje, todėl jie dažniausiai užsako per PayPal. Visiems klientams iš karto po užsakymo el.paštu siunčiu sąskaitą-faktūrą. Taigi, su pajamom +/- viskas ok.

O kaip su išlaidomis? Kaip tą grąžinamą sumą įtraukti į leidžiamus atskaitymus? Visaip galvoju, bet į galvą ateinantys variantai man netinka..

pvz., vienas iš kilusių variantų: įkalbinti tą laimingą žmogų, kad šis man išrašytų sąskaitą faktūrą (jei juridinis) arba darbų atlikimo aktą (jei fizinis)... darbas, jau iš jų pusės, galėtų būti, kad ir reklamos paslaugos ar pan. Bet toks variantas man nelabai tinka, nes kalbinant pirkėją rašyti sąskaitas-faktūras arba darbų atlikimo aktus kažkaip jau čia nenormaliai gaunasi.. Jis juk tik klientas mano, o aš čia jį užsisėdu su visokiais darbais.. Plius, ne kiekvienas iš tų pirkėjų supras, kad čia aš jam gero noriu ir galiausiai viskas susisuks dar taip, kad paliks mane tas pirkėjas ir gausiu daugiau nuostolio, nei naudos..

Buvo dar ir antras variantas, kuris nežinau ar bent kiek priimtinas..:
aprašyti visą šitą "kas septintam - grąžinam" ant kiekvienos tos pačios serijos (pvz.: AAC) klientui perkant iš manęs išrašomos sąskaitos faktūros.. O sąskaitos-faktūros serija ta pati.. tik skaičiai ten sukasi ir tiek...Tai, kai skaičius 7, tai iš karto - aišku, kad grąžinam, jeigu 14 - vėl aišku.. Nu ir pan.

Tiesiog, noriu kažkaip padaryti, kad su viena sąskaita-faktūra (kurią aš siunčiu pirkėjui) išsisukti būtų galima..

Parašykit kokia jūsų nuomonė, gal dar ką pasiūlyt turėtumėte.. Iki pirmadienio būtinai reikia sugalvoti kaip čia daryti.. :/ Ir ne tik sugalvoti, bet dar ir įgyvendinti reikia.

Čia individuali veikla (be verslo liudijimo) būtų. Ne PVM mokėtojas. Bet, spėju, jokio skirtumo kokia čia veikla.. Ta pati tvarka, mano galva, turėtų galioti ir UAB bei kt.

Dar vienas klausimas apie individualią veiklą (be verslo liudijimo).

Individualios veiklos vykdymas registruojamas tik VMI (pateikiant formą FR0792: www.vmi.lt/formos/pdf/FR0792(3).pdf ) ? Ar dar kur privalėčiau nubėgti? Iki SODRA`os pvz.?

Konsultacijas SODRA teikia iki 20:00, pagal jų internete nurodomas tiesas.

Ir vis gi, pabaigai (tikiuosi :) ), kaip ten su ta mokesčių prievole SODRAi, PRIVALAU mokėti:
1. po to kai deklaruosiu pajamas (t.y. 2010 m. gegužės 1d. už vasario9-gruodžio31);
2. kai bus prabėgęs metų ketvirtis (t.y. 2009 m. balandžio 15d. už vasario9-birželio30);
3. ar (čia dar iš kažkur fantazija( ? )) kai prabėgs metai (t.y. 2009 m. gruodžio 31d. už vasario9-gruodžio31)?

Sakykim, kad noriu mokėti vėliausiai kada įmanoma (veiklos startas - 2009 m. vasario 9d.).

Petronėle,
[quote:9f85c0cde5]socialinio draudimo įmokos gali būti avansu apskaičiuojamos ir sumokamos nuo jų pačių pasirinktos sumos, bet ne mažesnės nei 0,8 minimaliosios mėnesinės algos dydžio per mėnesį, (t.y. įmokų mokėjimas avansu šiems asmenims nėra privalomas).[/quote]
, - šį įstatymo įrašą omenyje turi?

Pagal mane, tai avansu MOKĖTI REIKIA, o GALI BŪTI apskaičiuojamos NUO SUMOS, o ne apskaičiuojama/neapskaičiuojama...

Ar aš klystu? Jei per pusvalandį neišsiaiškinsiu, skambinsiu :)

Didžiausias Ačiū Petronėlei, už ryškų indėlį gvildenant mano problemas.
Ačiū ir kitiems. Tik tiek, kad keletas neaiškumų vis dar liko (nors, gal vertėtų sakyti iškilo naujai, o ne liko...).

Tai štai, trys klausimai (primenu, kad veiklą noriu pradėti vasario 9d.):

1. Tai GPM`ą turiu mokėti kada? Po to kai deklaruosiu 2009 metų pajamas (t.y. 2010 metų gegužės 15 dieną, jei neklystu) ir tada turėsiu susimokėti už visus 2009 metus (vasario 9 – gruodžio 31)
AR
kaip, kad rodo mokesčių kalendorius, turėčiau VMI mokėti jau kovo 2 dieną (už pajamas nuo vasario 9 iki vasario 28, gautųsi )?

2. Dėl SODROS vėl gi, labai panašiai kaip ir dėl GPM`o.. sakot, kad: „susimokėsit metams pasibaigus“, - o įstatymas (jeigu nieko nepraleidau) sako, kad būtina kas ketvirtį (kitaip tariant, iki 2009 m. balandžio 15 dienos), kur čia teisybė? :)

3. „Jei pajamų per metus bus 0, tada vienintelis mokestis - sveikatos draudimo įmokos, mokamos kas mėnesį. Reiktų pasistengt bent joms užsidirbt :))“, - PLIUS Sodrai po mažiausiai 182,4 lt už kiekvieną veiklos mėnesį būtų protinga atsidėti (ir susimokėti pagal šio mano sąrašo 2 punkte pateiktą tvarką)?

Tiesi, Ačiū už nuorodą ;)
Bet, iš kitos pusės, įstatymai greičiau keistis gali, nei, kad aš nuo pradžių iki galo perskaitysiu visą tą tavo nurodytą temą...

Šiaip ar taip, kažkiek skaičiau (dabar jau einu miegoti, gana šiai dienai). Na, ir ką supratau, tai tiek:

Pajamų mokestis (15%) nuo pajamų (iš to ką gavau atimu tai ką išleidau gavimui).
Ir tektų mokėti VMI jau kovo 2 dieną. Už pajamas, gautas nuo vasario 9 (registruoju veiklą) iki vasario 27 d. (paskutinės mėnesio darbo dienos) ? Nieko uždirbimo atveju - 0 litų.

Privalomas sveikatos draudimas (9%) nuo pajamų (iš to ką gavau atimu tai ką išleidau gavimui), bet ne mažiau kaip 9% nuo minimalios mėnesinės algos (MMA). Kadangi dar nuo 2008-01-01 MMA yra 800, tai minimali įmoka – 800*0,09 = 72 litai per mėnesį.
Čia nesupratau iki galo.. Iš pradžių lyg atrodo, kad vasario 27 jau pirma įmoka šviečiasi? Tai, tokiu atveju, vasario 27 VMI moku 72 litus. Teisingai?

Socialinio draudimo įmoka (28,5%)
Iš pajamų (iš to ką gavau atimu tai ką išleidau gavimui) atimu dar ir pajamų mokesčio priskaičiuotą sumą, na ir galiausiai iš to kas liko skaičiuoju 28,5%.

Žinant tai, kad:
[quote:32511073c0]„Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme [...] pajamų metinę sumą sudaro valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiuotos mokestinių metų individualios veiklos pajamų mokesčio sumos skirtumas.“[/quote]
Ir tai, kad:
[quote:32511073c0]„[...] socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per ketvirtį, ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos, išskyrus šioje dalyje nustatytą išimtį. Šių asmenų [...] mėnesio socialinio draudimo įmokos gali būti avansu apskaičiuojamos ir sumokamos nuo jų pačių pasirinktos sumos, bet ne mažesnės nei 0,8 minimaliosios mėnesinės algos dydžio per mėnesį. [...] Avansu sumokėtos socialinio draudimo įmokos negrąžinamos.“[/quote]
Ir dar tai, kad MMA yra 800 litų, o 0,8% nuo 800 litų yra 64 litai....

Tai, žinokit, čia ir sustojau. Nes aš gaunu, kad 64 litai per mėnesį, kai realiai 182,4 lito per mėnesį turėtų būti, pagal tax.lt skaičiuoklę. Ką praleidau, jeigu praleidau?

Be to, kas tas "mokama kas ketvirtį"? Kas metų ketvirtį (mano ir visų kitų atveju - iki balandžio 15d) ar kas veiklos ketvirtį (mano atveju - iki birželio 15 d.)? Spėju, kad iki balandžio 15d... ? Bet, vis gi, įdomu kiek reikėtų mokėti (kaip tai apskaičiuojama), jeigu gaunu 0 pajamų ir 0 išlaidų turiu..

p.s. Į prieš tai buvusį mano komentarą galit nebekreipti dėmesio. :)

Ingutei: Nuo kada individuali veikla (idv?) yra įmonė? :)

Visiems:
Šiaip ar taip, man beveik tas pats klausimas ramybės neduoda.

Planuoju artimiausiomis dienomis patraukti registruoti savo individualios veiklos (ne pagal verslo liudijimą). Ir šiuo metu man įdomiausia yra kada mano pirmosios mokesčių įmokos prasidės... Nes iki mokesčių dar pajamas reikia sugaudyti, klientus galutinai susirasti ir pan.

Gal galit konkrečiau papasakoti kada ir kas vyksta su mokesčiais, jeigu veiklą noriu registruoti ateinantį pirmadienį (vasario 9d.)?

PVM mokėtoju pradžioje dar nebūsiu.
Išlaidas iš pajamų atiminėsiu.
Planuoju, į tą pačią veiklą įtraukti dar vieną žmogų (tai būtų dizainieris, kuriam kas mėnesį pagal autorinę sutartį mokėčiau po 2000 lt už to paties projekto dizaino darbus, taip juk galima?). Dizainieriui mokamus pinigus įtraukčiau į leistinus atskaitymus.

Kiek suprantu, kažkur kažkada reikės mokėti šiuos mokesčius:
- Gyventojų pajamų mokestis;
- Socialinis draudimas pagrindinei pensijos daliai;
- Socialinis draudimas papildomai pensijos daliai (sakykim);
- Privalomas minimalus sveikatos draudimas.

Ar dar ką praleidau?

Kada ir kokie mokesčiai man nusimato mokėti, jeigu, kaip jau minėjau, veiklą registruoju vasario 9d.

Kiek suprantu:
- GPM turėsiu deklaruoti ir susimokėti kovo 2d. (čia procedūras, kaip nors, susižiūrėsiu VMI mokesčių kalendoriuje, todėl gal tik datą pradžiai)?
- Socialinis draudimas pagrindinei pensijos daliai ir Socialinis draudimas papildomai pensijos daliai yra viena įmoka, taip? Ir ją turėčiau mokėti... čia man kažkiek mistika kol kas.
- Privalomas minimalus sveikatos draudimas būtų mokamas į VMI sąskaitą vasario 27 dieną, ar aš klystu (vėl gi, konkrečiau pagal VMI kalendorių procedūras susižiūrėsiu, jei diena ta)?

Ir, galiausiai kažkiek optimizmo:
Planuojamos pajamos/mėn: ~32.000 lt
Planuojamos išlaidos/mėn: ~14.000 lt + 2000 lt minėtam dizainieriui.
Pirmieji 32.000 turėtų ateiti iki kovo 1d. Po to seka puse mėnesio tylos, po kurios ir vėl 32.000 už mėnesio pabaigą. Sakykim, kad taip viskas rutuliojasi.

Optimizmas tam, kad būtų patogiau orientuotis veiklos intensyvume ir pan.

Iš anksto didžiausias AČIŪ žmonėms, kurie gelbėja.

Individuali veikla be verslo liudijimo.
Na, ką jau keletą valandų veikiu, tai - bandau paruošti Paslaugų teikimo sutartį, kurią galėčiau pakišti įmonėms, kurios pirks iš manęs Paslaugas. Tokiu atveju, įmonė įsigydama iš manęs Paslaugas gaus Sąskaitą faktūrą + Paslaugų sutarties, kurią dabar rengiu kopiją. Čia viskas lyg ir aišku ir teisinga, ar ne? :)

O įdomu man štai kas:
Radau internete Pirkimo-Pardavimo sutarties šabloną, kuriame yra parašyta:
[quote:0b94e676ff]
UAB „[pavadinimas]“, registruota adresu [adresas], įmonės kodas [kodas], toliau vadinama Pardavėju, atstovaujama [pareigos, vardas ir pavardė], veikiančio (-ios) pagal [atstovavimo pagrindas], ir UAB „[pavadinimas]“, registruota adresu [adresas], įmonės kodas [kodas], toliau vadinama Pirkėju, atstovaujama [pareigos, vardas ir pavardė], veikiančio (-ios) pagal [atstovavimo pagrindas], toliau kartu Sutartyje vadinamos Šalimis, sudarė šią pirkimo–pardavimo sutartį, toliau vadinamą Sutartimi:
[/quote]

Suprantu, esate į mokesčius orientuota auditorija, todėl visa ta teisinė formuluotė ir visa kita, tai čia kaip nors jau mano paties ir draugų-teisininkų pagalba bus pertvarkyta, kad būtų jau ne Pirkimo-Pardavimo, o Paslaugų teikimo sutartis...
Tai va, man įdomu ką labiausiai tiktų pavartoti ties:
[quote:0b94e676ff]
UAB „[pavadinimas]“, registruota adresu [adresas], įmonės kodas [kodas], toliau vadinama Pardavėju, atstovaujama [pareigos, vardas ir pavardė], veikiančio (-ios) pagal [atstovavimo pagrindas],
[/quote]
, - kad visas vertimas būtų jau ne UAB`ą apibūdinantis, o individualia veikla (be verslo liudijimo) užsiimantį asmenį, t.y. mane.


Kokius duomenys iš individualios veiklos būtų tikslinga rašyti į tuos "[tuščius]" formos laukus?


UAB „[pavadinimas]“ = Vardenio Pavardenio individuali veikla ?
registruota adresu [adresas] = registruota adresu Gatvės g. 1, Miestas ?
įmonės kodas [kodas] = ???
...
atstovaujama [pareigos, vardas ir pavardė] = atstovaujama individualios Vardenio Pavardenio veiklos savininko-vykdytojo Vardenio Pavardenio (asmens kodas: 32345678901) ?

veikiančio (-ios) pagal [atstovavimo pagrindas] = veikiančio pagal individualios veiklos vykdymo pažymą (numeris: (00.0)-A00-000) ?


Šiais keitimais noriu daugiau logikos sutartyje, kurią galbūt įžvelgę IĮ`ei ar UAB`ui (mano klientams) buhalteriją tvarkantys asmenys galėtų be papildomų sunkumų susitvarkyti kažkur į apskaitos programas vedant visus tuos duomenis ar pan. O ir aš pats šią logika pasinaudočiau formuodamas sąskaitų-faktūrų turinį. :)

Iš anksto Ačiū

Sveiki,

Situacija tokia:
Yra nuspręsta steigti UAB. Steigėjas - vienas asmuo (t.y. aš pats), kuris gruodžio viduryje planuoja atsidaryti sąskaitą, susimokėti už akcijas ir visa kita. Tai štai, viskas lyg ir tvarkoj, bet šiuo metu (prieš pradedant oficialią įmonės veiklą) būtų gerai pasigaminti produkto (kurį gaminsime įmonėje) pavyzdį, pasirūpinti reklamos turiniu ir pan. Visi tie paruošiamieji (pavadinkim taip) darbai būtų daromi iš įmonės steigėjo (o ne įmonės) kišenės, taigi kažkaip laviruoti tarp išlaidų ir atskaitymų kol kas nereikia. Vienintelis dalykas ko dabar noriu - nebesikeisiantis įmonės vardas, kadangi vardas figuruoja labai daug kur (produktas, reklama, logo, web, ... ). Taigi, lyg ir išsiaiškinau, kad galima laikinai rezervuotis įmonės vardą Registrų centre. Viskas labai paprasta (pataisykit, jeigu klystu) - užpildau JAR-5 formą ir įteikiu ją Registrų centro darbuotojui. Po vienos darbo dienos gaunu patvirtinimą apie tai, kad UAB "AAA" yra M. Ano. Tai tiek lyg ir aišku.

Pradėjau žiūrinėtis JAR-5 ( www.registrucentras.lt/bylos/jar/e-gidas/JAR-5.pdf ), o ten kalbama apie Steigimo aktą (nes steigiu vienas) ir Steigiamąjį susirinkimą. Taigi, klausimas būtų toks:

Kokius dokumentus turėčiau pasiruošti, užsipildyti ar kaip kitaip kliudyti, kokius įvykius turėčiau išgyventi, norėdamas tvarkingai prisiduoti JAR-5? Kiek suprantu, Steigiamasis susirinkimas yra tam, kad būtų patvirtintas Steigimo aktas ( ? ). O kaip dėl Steigimo ataskaitos? Koks skirtumas tarp Steigimo akto ir Vienintelio akcininko sprendimo? O ir įstatai.. steigiamojo susirinkimo metu turėčiau ir juos pasitvrtinti, jei teisingai suprantu? Plius, kada man reikia Notaro įsikišimo? Notaras turi patvirtinti mano įstatus prieš steigiamąjį susirinkimą? O kaip dėl antspaudo ir mokesčių? Man įdomu tik tas momentas iki teisingai užpildytos JAR-5 formos pateikimo Registrų centrui.

Kol kas tiek klausimų...

Sveiki,

kas geriau, dirbti už minimalų mėnesinį atlyginimą ir metų pabaigoje išsimokėti dividendus ar dirbti už solidų atlyginimą ir metų pabaigoje likti be dividendų?

Na, taip.. Tokie reti anonimų atvejai su šluotomis man panašūs į tuos atvejus, kai virėjas restorano virtuvėje bedėliodamas į sriubą morkas sugalvoja vieną iš jų suvalgyti.

Tik vat, visai kita situacija gaunasi, kai tų anonimų yra begalė (pagrindiniai pirkėjai). Tuomet nebegali šiaip sau žiūrėti į tuos anonimus, nes jie daro ženklią įtaką...

[quote:a59397077f]
BUHALTERINĖS APSKAITOS ĮSTATYMAS

13 straipsnis. Apskaitos dokumentų rekvizitai
1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:
1) apskaitos dokumento pavadinimas;
2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas;
3) apskaitos dokumento data;
4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;
5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;
6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos.

[/quote]
[quote:a59397077f]

MOKESČIAMS APSKAIČIUOTI NAUDOJAMŲ APSKAITOS DOKUMENTŲ IŠRAŠYMO IR PRIPAŽINIMO TVARKA

7. Sąskaitoje faktūroje, be Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytų privalomų apskaitos dokumento rekvizitų, turi būti nurodyta:
7.1. pirkėjo pavadinimas (vardas, pavardė), kodas (asmens kodas), prekės (paslaugos) pavadinimas, prekės (paslaugos) kaina;

[/quote]

7.1. pirkėjo pavadinimas (vardas, pavardė), kodas (asmens kodas).

Visam šitam aš teturiu pirkėjo sąskaitos numerį... O jeigu atsisakau tokių pirkėjų (vien su sąskaitos numeriu kur), tuomet apsiriboju tik Lietuva ir vienu-dviem patikliais piliečiais iš užsienio... Ir tada gaunasi padėtis, pavadinimu - nuostolingas verslas. Kitaip tariant - bėda. Reikia kažką sugalvot. Bus daugiau patarimų?

Su šluotom pavyzdys geras, tačiau ne tas.

Toks gan kvailas (iš pirmo žvilgsnio) klausimas:

Ar gali individualia veikla užsiimantis asmuo parduoti prekę anonimui?

Labai geri klausimai.
Viskas ką išvardinai, labai aktualu ir man. Ypač trečiasis punktas. Būtu malonu, jei kas padėtumėt - jau dviems žmonėms nauda tuo pačiu būtų.

Prieš tai, klausimas Mindaugui: kaip išsprendei (jeigu sprendei) 500 eurų/dieną limitą PayPal sistemoje?

Kas dėl sąskaitos-faktūros, tai ją privalai išrašyti, tačiau jeigu nėra galimybių atiduoti klientui - sau ir pasilieki. Bent jau taip man VMI paaiškino, kai pasiskambinau.

Tačiau:
[quote:cf41d336ad]
...
7. Sąskaitoje faktūroje, be Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytų privalomų apskaitos dokumento rekvizitų, turi būti nurodyta:
7.1. pirkėjo pavadinimas (vardas, pavardė), kodas (asmens kodas), prekės (paslaugos) pavadinimas, prekės (paslaugos) kaina;
...
[/quote]


Jau net juokas ima tokį va klausimą (deja, labai aktualų ir realų) užduodant: Kaip savoje buhalterijoje (individuali veikla) rodyti pajamas, gautas iš elektroninio pašto adreso?
Nes mano supratimu, būtent taip šioje situacijoje ir gaunasi - pinigus man į sąskaitą perveda ne asmuo turintis vardą, pavardę ir asmens kodą, tačiau - elektroninis pašto adresas...

Lyg pataisiau ir tai. Būčiau dėkingas, jeigu visą tai dar kartą peržvelgtumėt

Ačiū visiems, kurie peržvelgė aukščiau prisegtą failą ir pakomentavo gerumus/blogumus.

Kaip jau minėjau, pridedu dar vieną (jau pakoreguotą variantą). Barkitės :) To ir laukiu ;) Dar kartą - Ačiū.

PVM atimu todėl, kad jis yra įskaičiuotas į pajamas/mėn., jeigu būdavo "+" ties PVM (gal tas "+" kiek klaidino..).
Dabar, pataisytame variante kiek kitaip visą tai įforminau. Turėtų būti aiškiau (tikiuosi).

Čia keisis į 39,00 Lt - mėn., ar jau dabar taip?
Jei neapsirinku, tai įmokos už privalomą sveikatos draudimą yra neatsiejamas dydis nuo Valstybės biudžeto metinės įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis (šiuo metu, šis dydis yra yra po 428,1 lito už kiekvieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį). Mėnesinė įmoka už privalomąjį sveikatos draudimą yra 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, kas gautųsi (428,10/12=35,68 Lt).
Norite pasakyti, kad keičiasi/jau pasikeitė pastarasis dydis (iš 428,10 Lt į 468,00 Lt) ?

Čia šiaip, įdomu, nes tada reiškia, kad pražiopsojau "aktuali redakcija" ir pan. :)

Pakeičiau ir skaičiavimus papildomai pensijos daliai. Padariau taip, kad arba per mėnesį atskaičiuojama MMA*15% arba neatskaičiuojam visai (jeigu pajamos/mėn., atėmus pajamų mokestį yra mažiau kaip MMA).

Na, PVM mokėtoju neįsiregistravau ir kol kas tikrai nesiruošiu to daryti. Tačiau, žiūrėdamas ateities link, bandau numatyti galutinės produkto/paslaugos (pirkėjui/klientui) kainos augimą ir taip pradedant veiklą apsisaugoti nuo galimų kainų šuolių ateityje. Kaip tik todėl ir yra tas "pliusas" ties PVM - nes ateityje (jeigu netyčia per metus gaunu virš 100.000 pajamų ir tampu PVM mokėtoju) man tampant PVM mokėtoju nenukenčia produkto/paslaugos kaina. Nukenčia tik mano paties pelnas. Bet, vis tiek, Ačiū už palinkėjimus

Kas dėl papildomos pensijos dalies, tai aš žinau, kad kas mėnesį jos nemokėsiu (bet, jeigu neklystu, galiu mokėti avansu, kartu su socialinio draudimo įmokomis - kas ketvirtį, bet tai ne taip svarbu). Esmė tų 15% nuo pajamų papildomam pensijos daliai (gaunasi ta pati suma kaip ir 15% pajamų mokestis) aš skaičiuoju todėl, kad čia jau maksimumas ką gali tekti mokėti, juk daugiau papildomai pensijos daliai, nei kad tie 15% nuo pajamų tikrai nereikės mokėti, aš teisus?

Lyg dar vieną klaidą radau tuose savo skaičiavimuose - apskaičiuodamas 15% ir 24% nuo pajamų neatėmiau neapmokestinamo pajamų dydžio (), kuris kiekvienam mėnesiui (nuo 2007-01-01) yra 320 litų. Juk tik atėmęs šiuos 320 litų galiu teisingai suskaičiuoti pajamų mokestį, tiesa?
[ Tokiu atveju, turėčiau pakeisti ir skaičiavimus ties "15% papildomai pensijos daliai", kur šioji dalis taip pat negali būti didesnė kaip 15% pajamų mokesčio ]

Pakomentuokit kas mano išmąstymus. :) Dar kartą Ačiū.

Sveiki,

Artimiausiomis dienomis planuoju pradėti individualią veiklą (be verslo liudijimo). Ta proga, tenka nemažai skaičiavimų atlikti (kad nuspręsti kokį pajamų mokesčio tarifą taikyti ir pan.).
Tai kaip tik tiems skaičiavimams susidariau EXEL`io failą, kuris lyg ir palengvino mano skaičiavimus.
Tik klausimas - o ar aš teisingai tą failą sudariau (omenyje turiu privalomus mokėti mokesčius, jų tarifus, skaičiavimo metodiką ir pan.). Kas kiek nusimanot, prašau, peržvelkit mano darbą ir papasakokit ko jame nėra, kas blogai/gerai ir pan.

Iš anksto Ačiū.

Veiklą noriu vykdyti individualiosios veiklos pagrindu (be verslo liudijimo).

1. Netelpu į vieną veiklos rūšį, galiu registruoti dvi vienu metu ir užsiimti viena (bendra) veiklos rūšimi? Kas keičiasi, kuomet noriu registruoti ne vieną, o dvi veiklos rūšis? Gal žinote kiek kainuoja toks veiklos įregistravimas?

Mano konkreti veikla: Kursiu, Pirksiu, Parduosiu ir Nuomosiu reklaminius plotus internete. Atsiskaitymai tik per banko sąskaitą. Užsakymai pateikiami - tik internetu.
Mano veiklą apibūdinančios veiklos rūšys (pataisykit, jei esu neteisus):
73.11 Reklamos agentūrų veikla (stendų ir kitokių rodymo konstrukcijų ir vietų kūrimas).
47.91 Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu (visų rūšių produktų mažmeninė prekyba, užsakant prekes internetu)

2. Gyventojo individualiosios veiklos pajamų apskaitos žurnalo pildymas.
Nelabai suprantu kaip turėčiau rodyti išlaidas, kurios atsirastų po to, kuomet įsigyčiau reklaminį plotą (pvz., už 50 litų įsigyju, o po to tą patį plotą išnuomočiau ar parduočiau už 70 litų)... Ar žurnale turiu rodyti tik pajamas (+70 litų), o išlaidos (-50) čia nė prie ko?

Kol kas gal tiek..

Planas neaiškios pakraipos atrodo tik tau, nes tu nežinai visų detalių.
O obligacijos būna ir UAB, ne tik AB. Skiriasi tik obligacijų platinimo būdai. Kaip tik dėl šios priežasties nesi girdėjęs apie UAB obligacijas, manau.

--

Ir dar, jei jau paskolai imti viršutinės ribos nėra, tai gal ir su obligacijom tada panašiai?

1 dalykas. Man reikia tiems kas skolino grąžinti dvigubą sumą.
2 dalykas. "Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;" Čia iš akcinių bendrovių įstatymo (15 straipsnis, 5 dalis).
Bet panašu, kad tokie palūkanų reguliavimai taikomi tik skolinantis iš akcininko. Kitaip tariant, ribos palūkanoms, kai skolinamasi iš kito (ne akcininko) lyg ir nėra...
3 dalykas. Koks yra skirtumas tarp paskolos paėmimo ir obligacijų išleidimo?

Jeigu pagal AB įstatymą viską su akcijom bandyt prasukt, tai tada aš turiu turėti savus ~140`000 EUR, jei aš noriu kurti įmonę su ~200`000 EUR įstatiniu kapitalu ir vieninteliu paprastųjų akcijų savininku (manimi), kuris valdo tą įmonę. Na, nebent įstatyme kažką pražiopsojau, bet nemanau... Tai štai, skirstymas akcijomis atkrenta iš dalies (nes tik 1/3 visų akcijų galiu perleisti kitiems, o to, mano atveju, yra per mažai).

Yra dar variantas įsteigus įmonę skolintis pinigus iš tų kitų žmonių. Bet dar neišsiaiškinau kiek įmonė gali skolintis (pvz., išleisdama obligacijas). Kaip tik to ir einu dabar atlikinėti - aiškintis :) . Tokiu atveju, būtų galima kurti UAB/AB su minimaliu įstatiniu kapitalu ir po to leisti obligacijas. Bet čia man kažkaip įtartinai skamba šitas sumanymas. Žodžiu, einu dar pasiskaityt. :)



Na, dėl pelningo/nuostolingo verslo nediskutuosim, nes bus matyt skaičiai įmonei įsisukus. O tą "gražinsiu iš dividendų" aš traktuoju tik kaip orientacinį skolos atidavimo laiką. O be to, niekas nesako, kad pirmais metais visą skolą reikia atiduoti.
Bet kokiu atveju, naudingos informacijos tamstos atsakyme aptikau, taigi - Ačiū už atsakymą. ;)

Sveiki,
Planuoju skolintis 200.000 EUR (arba 750.000 LTL) savo verslo steigimui. Yra keliolika žmonių, kurie paskolintų man šią sumą (daugelis šių žmonių yra kitose šalyse).
Tarp mūsų (skolintojų ir manęs) vyktų viskas taip: Aš (kaip fizinis asmuo) jiems rodau verslo planą, o jie sprendžia investuoti ar ne. Jeigu jie nusprendžia investuoti (skolinti pinigus), tuomet mes tariamės dėl sąlygų. O sąlygos yra tokios, kad aš jiems pinigus gražinu iš dividendų (tam būtų skirta 1/3 dividendų dalis) įsibėgėjus verslui. Bet gražinu tuos pinigus padaugintus iš dviejų (kitaip tariant - 200% jų skolintos sumos). Jei verslas nenusiseka - jie negauna pinigų. Na, žodžiu, pats skolinimo-skolinimosi procesas yra maždaug toks. Bet ne apie jo realumą ir pan. norėjau klausti.
Klausimas būtų kaip reaguotų VMI, o ir pats bankas (SEB), kuomet į studento sąskaitą suplauktų ~750.000 LTL. Na, jei ne čia būtų "kabliukas", tai tada jis pasimatytų kai tas pats studentas atidarytų kaupiamąją AB sąskaitą ir į ją pervestų tuos pačius ~750.000 LTL. Manau, kad VMI bandytų žvalgytis kas ir kaip čia.. Ar aš klystu? O jei neklystu, tuomet klausimas dar vienas - ko jie iš manęs gali užsinorėti?