Pagal įsakymą Nr. V-4:
"7. Tuo atveju, kai apmokestinant pašalpą buvo pritaikytas NPD, teritoriniai skyriai, išmokėję apdraustiesiems pašalpas, apdraustojo nurodytai darbovietei, kurioje mokestiniu laikotarpiu yra taikomas NPD, per tris dienas po tokios pašalpos išmokėjimo (pervedimo į gavėjo sąskaitą) išsiunčia Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 33 straipsnyje nurodytą pažymą.
8. Apdraustojo darbovietė, kurioje mokestiniu laikotarpiu taikomas NPD, gavusi 7 punkte nurodytą teritorinio skyriaus pažymą, pajamų mokestį apskaičiuoja nuo bendros už atitinkamą mėnesį apskaičiuotos atlyginimo ir pašalpos sumos."
Taigi jei NPD netaikytas VSDFV turi teisę, net neteikti pažymos.
O galutiam susigrąžinimui ir perkaičiavimui, kaip jau šnekėjome, bus taikomas deklralavimas.

Kažkas irgi bandė aiškinti panašiai, gal net seminare del FR0453 (kiek pamenu tai buvo tik planai), bet reikėtų raštiško patvirtinimo.

Nemanau kad pinigų principas tai stipriai įtakotų pardavimo prasme - jo ėsminsi principas - kitoks pajamų ir sąnaudų pripažinimas. Parduodate vistiek VIENą daiktą.
Dėl perkelimo į kitą sąskaitą ideja gal ir nebloga - bet tada PVM deklracija neatitiks dokumentus - ir dar kokio mėnesio datom ruošiates rašyti PVM s.-f ?
Jei 2 mėn tai VMI galės nuginčyti tik 0.5 PVM pardavimo sumos įtraukimą pagal dokumentą.

Galbūt galima būtų pasinaudoti kreditiniais dokumetais, bet niekaip nesurandu priežasties.

Pritariu, panašu principą taikiau IĮ.

na NE tai ne :).

Taip toks atvejis galimas, jei susitarimas įvyksta: bet dažnai problemas pradedam spręsti daug veliau po jų atsiradimo ir o jau tada bandome išsisukti.

Iš esmės tai D gali būti ar 2 ar 3 klasėje priklausomai nuo išėmimo pobudžio:
1. Jei tai avansa ir už ji bus atsiskaityta (pristatytos sąskaitos faktūrtos ir kiti dokumentai) tai tikslinga apskaityti D 220
2. Jei aukščiau minėti ponai išsiima uždirbtus pinigus sau asmeniškiai tai galima naudoti D 3 klase (30, 34), tai pelno/pajamų paėmimas avansu (B klases pajamos) - metu gale šios pajamos gali pavirsti ar reinvestuotu kapitalų ar skirstytinu pelnu - nors čia paminėtos sąvokos nevisai atitinka savarankiškų asmnų veiklą - bet tikrai atitinka dvejibinio įrašo prasmę.

Dėl užsienio svečio sutinku 5 str. 5 d. nepalieka abejonių, o kaip su Vienu Lietuvos svečiu? Gerai panagrinėjus Nutarimą Nr. 339 - lygtai irgi nereikia: nors pagal punktą 2.3 - tokį apgyvendinimą galima būtų priskirti - "nepiniginei dovanai" - dovana nebūtinai turi būti teikiama materialių turtu.

Yra dar ir realus faktai galintis tai paneigti pvz. apgyvendinimo sąskaita, kur įrašyta, kad gyveno tikrai tik vienas asmuo ( :) - klientas nakti tikrai negalėjo sukiotis ) tarkime 3 d., o prie visų kitų išlaidų papildomų svečių aišku galima prigalvoti.

Va dabar sutinku, bet su vienu asmeniu tikrai bus vargo.

Taip tai irgi svarbu žinoti.

Nepakanka - ir kur gi jūs matot svečių kurie gavo pajamas natūrą: vaišes, apgyvendinimą ir t.t. - Apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką ? Nematau nei vieno žodžia apie tai ir logiškia - jų negali būti tai nei GPMĮ komentaras.
Būtent apie tai mes ir šnekam, o ne apie leidžiamus atskaitymus - su pastaraisiais viskai aišku.

[quote:6507c81220="Svečias"="Svečias"]Musu imoneje dirba vos trys darbuotojai. du is ju pastoviai nori buti nemokamose atostogose.. bet jie dirba po puse etato. Kai as savo sefui paaiskinau, kad dabar pagal naujaji darbo kodeksa, nemokamu atostogu taip paprastai eiti negalima, tai jis man pareiske, kad kadangi darbuotojai dirba po puse etato, tai jei tikrai gali eiti, nes gal jei kitoje imoneje dirba ta antra dienos puse, o ta dienos puse, kuria dirbo pas mus, jie mokosi...be to pats darbdavys sutinka, kad jie sugriztu, taigi kokios problemos...
Kaip manote, ar darbo inspekcija toki paaiskinima suprastu? [/quote]

Manau kad nesuprastų, jie tik pacituotų 184 str.

Sutinku vietom ištikrųjų gaunasi nesąmonė.
Bet jūsų atvėju (JEi tai firmos automobilis) VMI netgi galėtų pripažinti naudojimasi automobilių tų žmonių pajamomis natūra bei dėl to, kad automobilis nebuvo naudojamas įmonės reikalais nepripažinti dalies sąnaudų leidžiamais atskaitymais.

Jei tai panauda (kad ir iš darbuotojo)ir savininkas papildomai važinėja savo reikalais - sutinku su sp. parodymai gaunasi nesąmonė.

Gyventojų pajamų apmokestinimui - nepakankamai ir net neužsiminta apie tų "konkrečių asmenų" pajamas. Tai turėtų paaiškinti GPMĮ komentaras, kurio šia tema dar nėra.

Drįsčiau sutikti su Ramune, bet tik tuo atveju, kai reprezentacijoje dalyvauja daugiau nei 1 svečias (t.y. kuo daugiau tuo geriau), ir nėra realios galimybes nustatyti, konkrečiam asmeniui suteitos naudos. Tokia nuostata būvo FAPMLĮ, bet manau logika taikytina ir čia.

Sutinku mano atsakymas nebuvo pakankamai išsamus tiesiog norėjau atkreipti dėmesį į tai, kad tokie santykiai yra pakankama sudetingi.

Galime atsakymą dar išlėst:
"21 straipsnis. Darbo taryba
1. Darbo tarybų statusą ir sudarymo tvarką nustato įstatymas.
2. Darbo taryba turi visas kolektyvinio atstovavimo subjektų teises, jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai (Kodekso 19 straipsnio 1 dalis).
3. Darbo taryba negali atlikti funkcijų, kurios pagal įstatymus yra pripažintos kaip profesinių sąjungų prerogatyva."
1 p. paminėto įstatymo dar nėra - todėl darbo tarybų sudarymas kolkas praktiškiai neįmanomas.

[quote:f72f4ce71c="Svečias"="Svečias"]Gal kas nors esate sudare kolektyvine sutarti? Norejau paklausti - ar sudarius sia sutarti reikia pranesti vmi, sodrai, darbo inspekcijai ar pan.? Ir ar galima ja sudaryti bet kada? Nes jeigu ja galima be jokiu ypatingu salygu sudaryti, tai juk tai pats paprasciausias budas gauti nemokamas atostogas Ar as klystu? pataisykite ir patarkite..[/quote]
Toli gražu NE pats paprasčiausias: kolektyviniais sutarčiai sudaryti reikia įmonėje turėti veikiančią profesinę sąjungą - įkurti ją tikrai sudetingiau nei papildyti DS. Žiūrėkite - "www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1290..."> www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1290..." ir DK. Kolektyvinė sutartis tai susitarimas tarp profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos.

Kitu išlaidų teisingai - galima pripažinti sąnaudomis tik 75 % (tvarkingai surašius dokumentus), ir tik 75 % PVM galima atsiimti - naudingiau nei reprezentacines pajamas tikrai neišeis įforminti.

Pagal GPMĮ 5str. 5p. drįsčiau teigti, kad tai nėra pajamų mokesčio objektas t.y. ne pajamos - Jei svečias ne iš Lietuvos.
Jei svečias iš Lietuvos tai 250 LT neviršijančios sumos tikrai nereikėtų apmokestinti GPM. O viršijančią sumą visdelto reikėtų apmokestinti.

Tai sutinku, dalis geru dalykų perejo iš seno JAPMĮ komentaro, nebejoju kad tai daug kam žinoma, bet JAPMĮ komentaro formavimas buvo labai ilgalaikis procesas kol ji suformavo ir kol viskas atsistojo į savo klaidas.

O iš VMI irgi reikia prašyti pagrįsti savo reikalavimus, todėl kad norminiai aktai keičiai, VMI tik sensta - ir stengiasi pasinaudoti tik jiems naudingom nuostatom.

Tai būtent taip supaprastintai ir darau kaip leidžia PMĮ komentaras:
"Įmonių buhalterinėje apskaitoje fiksuojamos ūkinės operacijos, tarp jų ir susijusios su autotransporto priemonių panaudojimu, turi būti pagrįstos dokumentais. Atsižvelgdama į veiklos pobūdį, važiavimo dažnumą ir kitas darbo sąlygas, įmonė pati nusistato, kokiais dokumentais turi būti įforminama kelionė ir degalų bei kitų medžiagų sunaudojimas.
Visi autotransporto priemonės panaudojimo ir degalų suvartojimo duomenys gali būti nurodyti viename dokumente (jei įmonei tai patogu) arba išdėstomi keliuose dokumentuose (degalų nurašymo aktuose, įvairiuose suvestiniuose žiniaraščiuose ir kt.). Dokumentai turi būti patvirtinti atsakingų asmenų parašais."

Aš nesakau, kad tai prievolė: tiesiog yra tikslaus - o priemone galima pasirinkti. Tai gali būti ir paprasta: pili benziną į savo nuosavą mašiną, o čekio neišmeti. Na bet tekto - neapgaudinėti čia susirinkom.

Galima sulyginti, pastoveti degalinei :), parinkti čekius ir padaryti realų parodymą.

Turi ir pagal panaudą: parodymus pradėjau fiksuoti nuo sutarties sudarymo dienos todėl sunkumų nėra.

Spidomentro parodymas kuro nurašymo akte mano manymu yra privalomas rekvizitas. Veikla testinė, todėl priešingu atveju, kaip jau sakiau neįmanoma nustatyti viršnoriminių sunaudojimų - kurie netraukiami į sąnaudas. Nors aišku tai galima ginčyti, todėl Norminiai aktai tokio privalomo rekvizito rašyti nereikalauja.

O kas gresia nieko_sau jau įvardino.

:) Jo Excelis puikus dalykas. Ačiu už patarimus - einu treniruotis kad per 3 min. mokėčiau akta padaryti.

<>Tai aš ir pagalvojau-kuriuose dokumentuose aiškiai parašyta, kad reikia fiksuoti spidometro parodymus, gal juose nurodyta-pravažiuotas km kiekis? Nes praktikoje tikrai skiriasi tie km pvz lengvojo automobilio, naudojamo pagal panaudos sutartį.Kažkaip norėtųsi gudriai išsisukti.<>

Parodymai turi būti fiksuojami todėl, kad kitaip tikrinimai ir skaičiavimai netenka logikos: neįmanoma nusatyti ar normos buvo viršyjamos ar ne.
Keliones lapu nerašau, PMĮ čia palieka laisve, todėl įforminu Kuro nurašymo aktu kur nurodomi spidometro parodyma sunaudojimai ir palyginimai su norma.

Dėl košes sutinku, bet dėl laiko stokos norisi to sviesto ir tos košės pamažinti.

Dėl sąskaitos būtinumo. Kaip sakant taip aš nieko prieš, kad ji būtų bet, nutarimas Nr. 780 3.3 punktas leidžia sąnaudas pripažinti ir be sąskaitos, todėl manau vienkartiniai atvejai ji tikrai nebūtina.

<Loretai>
Nuolatiniame bilete yra vienat nurodyt zmogaus pavarde - bet tai dažnaisiau nedaroma.
Taip firma turi tuo pačiu ir nuosava transportą; 5 žmonės - 1 mašina ir 2 nuolatiniai.
Ar jūs manot kad nurašant į leidžiamus atskaitymus visdėlto reikia pridėti važiavimo sąrašą? O kas jei važiavimas ne pas klientus, o tarkime pirkti kanceliarinių ar kitų prekių, į paštą, VMI, Sodra ir kitas institucijas ar manot kad visais avejai reikia kažkokiu dokumentų ar bent jau juos paminėti?

Tokia situacija.
Imones veikla susijusi su aptarnavimu. Aptarnavimas (mokymai, konsultavimas) daznai vyksta pas klienta. Navaziavimui pas klienta nupirkti 2 nuolatiniai biletai - kuriais darbo metu gali pasinaudoti, bet kuris darbuotojas.
Klausimai:
Ar tokia islaidas priskirtumet leidziamiems atskaitymams?
Kokia tikimybe, kad mokesciu administratorius traktuos tai kaip pajamas natura ir nores apmokestinti?
PMI 17-24 str. komentaruose atsakymo neradau.
Aciu.

Aisku skirs jei jus sutinkate, as bet kam skirciau bauda, kad tik zmones moketu.
Taigi as rasiau bije VDI ar Sodros neleiskite nemokamu atostogu.
"2. Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka." - ir paaiskite jus man jus matote cia draudima ? as matau cia buda numatyti KS kitas atostogas kurias privalu bus darbuotojo prasymu jam suteikti. "suteikiamos" t.y ne "gali buti suteiktos" ar kita forma.

Jei negali pagal PVM istatymo 83 str. ar pagal nutarima NR. 780 t.y.
1. Nera sutitarimo tarp tiekejo ir pirkejo ARBA
2. Pirkejas ne PVM moketojas (negales irasyti visu privalomu rekvizitu)

Del akto aktas tiesiog pakeicia debetini dokumenta, kada jus neturite teise pastarojo israsyti, bet rodote iniciatyva del grazinimo.