Jūsų įmonė jau turi tvirtas pozicijas ir įdirbį, gal tai palengvina situaciją.
Yra labai gajus mažiausios kainos principas ... Nerodant tikrų apimčių. O paskui vengimo keisti sutartį principas.
Ir pan..
Labai ačiū už pasidalinimą patirtimi

Kol kas oficialiuose konkursuose nedalyvauju. Jauna įmonė. Vadybinės patirties trūkumas. Sutartis sudarau po derybų. Ir nebūtinai būnu patenkinta rezultatais. O norėčiau būti patenkinta .
Stebiu kitų apskaitos firmų skelbiamą info, ir matau, kad orientacija į darbuotojų, IT, avansinių skaičių, dokumentų kiekį. Valandinių pasiūlymų nelabai matau.
Kiek analizavus, darbuotojui - pilnai atliekančiam darbą nuo A iki Z be darbdavio sodros turėtų būti apie 50 proc. nuo gautų pajamų. Kad normali alga susidarytų. Asistentui galbūt tarifinis atlygis turėtų būti.

Buvau susidūrusi, kad kiti paslaugų teikėjai taiko. Ir paprasčiausiai įdomu, ar taiko ir buhalteriai. Tai nėra pasiūlymas. Galbūt kažkas taiko. Galbūt pasiteisina. Galbūt ne. Ir kokiais atvejais.
Dėl laiko sąnaudų skaičiavimo, nežinau, ar tai prasminga. Nes reikėtų dirbant dar ir ištisai užsirašinėti. Organizuoju darbą taip, kad kuo mažiau laiko užtruktų. Darbo laiką traktuoju kaip odontologas: ar Jūs norėtumėte, kad dantį trauktų dvi paras? Aš kaip pacientė būčiau linkusi mokėti daugiau tam odontologui, kuris dantį sugeba be komplikacijų ištraukti per 10 minučių.
Ir tam buhalteriui, kuris užduotį įvykdo greičiau ir per trumpesnį laiką, manau turėtų būti mokama daugiau :).
Be to buhalterija kūrybinis darbas. Jei skaičiuoti tik fizines operacijas, tai pats vertingiausias darbas lieka neapmokėtas :).

Laba diena,
Ačiū už pasidalijimą gerąja patirtimi, Tess. Turėsiu omenyje.
Bet turėjau omenyje ne mokėjimus darbuotojams, o buhalterinių paslaugų kainą (todėl ten 2 proc., o ne 50 proc.). Man vidiniai uždirbtų pinigų pasiskirstymai kol kas problemų nekelia.
Pati mintis kilo iš praeities patirties. Procentų ir pan. jau nepamenu, bet buvo vykdomas projektas. Buvo gaunamas konkretus finansavimas. Ir paslaugų teikėjai, dalyvaujantys konkurse, pasakydavo savo paslaugų kainą ne pagal atliekamų darbų kiekius, dokumentų kiekius, o būdavo nurodomas procentas nuo projekto vertės.
Nes dabar vyksta įvairių įdomių dalykų. Pvz. įmonė laimi projektą. Gauna nemažas papildomas pajamas, smarkiai padaugėja dokumentų. Pakalba kad priims naujų darbuotojų (bet oficialiai jų nematyti - priima matyt kažkaip kitaip), bet paprašius sumokėti daugiau už apskaitos paslaugas labai supyksta (Dokumentų skaičiavimo ir įkainių pagal jų skaičių netaikau. Nes gaunasi papildomos laiko sąnaudos).
Prisirišimas procentaliai prie pajamų/projektų sumos gal gautųsi teisingesnis. Nes tie atvejai kai 1-2 žmonės stebuklingai atlieka tiek darbų, kiek didelė brigada ne tokie ir reti.
Pradedu filosofiniais apmąstymais. Bet gal kažkas kitas turi konkretesnės patirties ir minčių.

Esu sukontaktavusi net su Gariūnų prekeiviais, kai reikėjo, radusi telefoną internete. Ir per 1882 gavusi info esu.
Jei atskaitingas nesuras.
Nes kitaip gautųsi civilinė sutartis. Ir reiktų išskaičiuoti 15 proc. Ar ne?

Gundyk, gundyk .
Sako kai kur dirba ir su trim. O gal ir daugiau. Bet ten darbo pobūdis kitoks. Nesusiję apskaitos su dokumentų tvarkymu.

Jei asmuo turi darbo sutartį ir savo darbdaviui teikia paslaugas su IV pažyma, apmokestinimas keičiasi. Informaciją gavau seminare. Ir šiuo metu neturiu tokio atvejo, tai neturiu info po ranka (Dėl GPM buvau radus). Ir dar buvo sakyta, kad ir sodrai tokiu atveju turi mokėti darbdavys, o ne IV pažymą turinti asmuo, bet niekur neraudau patvirtinimo.

Tai puiku . Sakė man, kad buvo spaudoje straipsnis apie panaudojimą. Bus laiko, paskaitysiu, bus galimybės patikrinsiu, ar teisybė parašyta.
Bet iš esmės kol kas kuo puikiausiai galima išsiversti ir be... Nemačiau dar teisės akto reikalaujančio antro ekrano prie kompiuterio.

Juokauju aš . Ne apie akis. Apie situaciją mūsų gyvenime.
Neaišku man dabar šitoje situacijoje, ko iš tikrųjų reikia/reikės mums veikloje, o kur "antis". Kaip ir visi tie darbų apimčių didėjimai-mažėjimai ir t.t. Man atrodo, kad mums atsiveria naujos galimybės :), o ne atvirkščiai.
Ir norisi pačiai uždirbti, o ne kad iš manęs uždirbtų.
Kelių ekranų naudojimas - tai yra papildomos išlaidos įrangai. Kurią šiuo metu naudoja laboratorijose, rimtesniuose objektuose. Užklausus naudojančiųjų, gavau labai linksmą atsakymą, kad antrame ekrane labai patogu naudotis facebook'u. Dabar antru nesusietų ekranu žiūriu TV :). Kai nežiūriu į antrą ekraną, padarau daug daugiau darbo. Tai faktas.

Kodėl žala? Žvairas - tai labai gražu .

Ar kartais dirbantys su dviem monitoriais nerizikuota tapti žvarais ?
Negi vieno negalima sutvarkyti taip kad keli langai matytųsi .

Tikra tiesa - kol tyli, gėriuosi jo grožiu, bet kai išsižioja, tai ...............................................................
Matai mano vyro diedukas jau miręs. Prieš antrą pasaulinį karą. Nėra kam į premjerus pasiūlyti

Tuo atveju, kai tas pats narys kontroliuoja daugiau negu vieną įmonę.

Norai yra norais. Svajonės svajonėmis. Klausimas, ar ta kelionė į Daniją buvo reikalinga įmonei. Jei tai privačios išlaidos, tai geriausiu atveju neleidžiami atskaitymai, blogesniu pajamos natūra . Pirkiniai iš savų pinigų keliauja į avanso apyskaitas. Jei įmonė turi pinigų, tai turi apmokėti skolas atskaitingam asmeniui. Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, todėl, tai nėra pateisinama priežastis kažką makaluoti. Nori būti akcininku ar vadovu, mokykis. Nenori mokytis, samdyk tuo, kurie moka, kol dar neprisidarei klaidų. Prisidarei nukentės piniginė .

Teoriškai tokiu atveju įmonę perims valstybė. Ir teises, ir prievoles.
Praktiškai valstybę turėtų atstovauti VMI.

ES piliečiams nėra pusės metų termino. Bet akcininko ir direktoriaus paso kopiją kėliau į EDAS, ir pasirašiau el.parašu. O įgaliojimą, kad galėčiau teikti duomenis per EDAS Sodrai nešiau popierinį, pasirašytą ir suantspauduotą to paties direktoriaus/akcininko. Turėjau du atvejus tokius. Kai priėmimą dariau nuo sekančios dienos, viskas buvo tvarkoje. Kai kitas išsireikalavo atbuline data, tai priėmimą padarė per mėnesį, kai buvo surinkti ir pateikti visi darbą įrodantys su parašais (darbo sutartis, darbo laiko žiniaraščiais).
Aš laikausi pozicijos: jokių darbų atbuline data. Kad netaptum dokumentų "klastotoju".

Užsienietis akcininkas, jei jis yra ne iš ES, o iš kitų šalių, tikriausiai veikia kaip direktorius, registruotas Registrų centre. Kol nevykdoma gamyba, pardavimai, o tik įsigijimai įmonės vardu, kaip pasiruošimas veiklai, tai neturėtų būti didelių problemų dėl to, kad nėra darbo sutarties. Ir, gali būti, kad kol neišbus Lietuvoje, pusės metų, jis negali dirbti pagal darbo sutartį. Po to gaus leidimą gyventi Lietuvoje, ir pateiksite sodrai jo asmens dokumento kopiją, bus paskirtas socialinio draudimo pažymėjimo numeris, ir galima bus įdarbinti.

Tarp kitko kai kurios specialybės atlygį nusistato procentaliai nuo aptarnaujamos/prižiūrmos įmonės pajamų, finansavimo sumos ar pan., o ne nuo dokumentų skaičiaus. Būtų įdomu sužinoti, ką mano buhalteriai: koks tas procentas mėnesiui ar metams turėtų būti? Ar galėtų būti pvz. 2 proc. nuo pajamų? Ar turėtų būti 5/10?

Sveiki,

Nuo 2015 metų sausio 1-osios įsigaliojo reikalavimas, kad uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai parduodama bent 25% akcijų arba pardavimo kaina yra didesnė kaip 14.500 Eur, reikia tvirtinti pas notarus.

Mama dukrai nori padovanoti įmonę, visas 100 proc. akcijų, akcinis kapitalas 2896 Eur (įstatai dar nepakeisti).
Ar užtektų pasirašyti dovanojimo sutartį ir pateikti duomenis registrų centrui per savitarnos svetainę. Ar notaras vis tik privalėtų tvirtinti dovanojimo sutartį? Nes dovanojimo sutartį reikėtų prilyginti pardavimui. Kaip iš tikrųjų.

Gali. Savanoriškai. Nes tiekėjai/užsakovai kitaip nesutinka pasirašyti sutarčių. Statybininkai.

Pritarčiau, bet yra bet... Kai turi vieną dvi tokias įmones prie pagrindinės įmonės, viskas gerai. Bet kai yra 25 įmonės po 2 ar 10 valandų per mėnesį, tai labai išvagina psichologiškai šokinėjimas tarp įmonių pagal poreikį ir pareikalavimą. Ir nėra nėra jokios garantijos, kad visiems neprisireiks tavęs tą pačią dieną, ir tą pačią valandą. Ir visi jausis svarbūs klientai

Esu girdėjusi, kad taip būna (vokeliais). Bet mane šiais metais pradėjo stebinti kita mada. Kai žmonės pasirašo sutartis su minimaliom algom, ir laukia, laukia, laukia kelis mėnesius tų vokelių, bet jų taip ir nebūna ..... Ir tada eina laimės kitur ieškoti. Ir viskas teisinga: gi tokią sutartį pasirašė

Geras. O reklamos kokios gražios

Ir aš prisimenu tas arklių dalybas. Bet turbūt pas suvalkiečius daugiau arklių nei vienas būdavo, tai jie tikrai nebuvo suvargę. Tai man taip atrodydavo romantiška tas pastovus bendravimas ir dalybos. Ir piktumų nebūdavo.

Jei gerai pamenu, buvo kalba, kad pvz. vienas darbuotojas galės pardavinėti kelių darbdavių prekes tuo pačiu metu toje pačioje darbo vietoje. Įtariu, kad čia apie tai.

įmeskite 98 str. kokie ten siaubai?

Kai pati vežiesi sau jokių važtaražčių nereikia kiek suprantu .
Jei vežtų Sanitex Tau tada reikėtų.

Kol išmoksim teisingai viską taikyti.... Kol buvo nepriimtas, specialiai neskaičiau, kad neužsifiksuotų klaidingos nuostatos, jei priimtų ne tokį variantą. O dabar skaitymas, seminarai. Ir kada viską spėti .

Nulines suprantu taip, darbuotojui yra darbo dirba ir gauna darbo užmokestį. Nėra darbo neina į darbą. Dabar susidūrus su tokia situacija, vargstam priimam į darbą. Atleidžiam, kai nėra darbo. Eina kitur dirbti. Vėl priimam. Žmogus nespėja prašymų rašyti.

Mano nuomonė labai elementari:
1) per daug keitimų startuoja: i.SAF, iVAZ ir t.t., darbo kodeksas ir t.t., VAS ir naujas sąskaitų planas. Kad tik galva nesusisuktų ir nesąmonių nepridaryti.
2) darbo kodeksas: kai pradėsim taikyti, tai bus matyti. Esmė gi nepasikeis. Su specialistais be kurių neišsivers skaitėsi ir skaitysis, su kitais kaip ir dabar...
3) jau dabar (kai beveik visom įmonėm teikiu FR0671/672) pradėjau jausti, kad nebespėju su darbais. Padidėjo įtampa, suprastėjo savijauta. Tuo viskas ir pasakyta.