Ačiū Jotjot Ši žinia mane labai pradžiugino Ministrė susigriebė kaip tik tuo metu, kai mums prireikė nurašyt skolą, susidariusią tarp susijusių asmenų Jėga

Labas vakaras

Turiu klausimėlį, liečiantį beviltiškas skolas.

Dirbu aš UAB "X", kuri prieš keletą metų užsienio valstybėje įregistravo dukterinę įmonę (UAB "X" kontroliuoja 51 proc. dukterinės įmonės akcijų). UAB "X" dukterinei įmonei pardavė prekių, kurių vertė siekia 90 000 LT. Prekės buvo parduotos už rinkos kainas, t.y. dukterinė įmonė prekes iš UAB "X" pirko už ne mažesnes kainas, nei kiti UAB "X" klientai. Dėl įvairių priežasčių dukterinė įmonė dirbo nuostolingai, o vėliau įmonės akcininkai priėmė sprendimą nutraukti įmonės veiklą. Dukterinė įmonė patronuojančiai įmonei negrąžino skolos - 90 000 LT. Manėme, kad šią skolą nurašysime taip pat kaip ir kitas beviltiškas skolas. Bet nuotaiką sugadino toks VMI komentaras:

"Skolos nelaikomos beviltiškomis, nors ir atitinka beviltiškomis laikomų skolų kriterijus, kai bet kokiu metu nuo to mokestinio laikotarpio, kurį skolų suma buvo įtraukta į pajamas, pradžios iki mokestinio laikotarpio, einančio po to mokestinio laikotarpio, kurį skolos buvo pripažintos beviltiškomis, pabaigos skolininkas ir mokesčio mokėtojas buvo arba tapo susijusiais asmenimis".

Išeina taip, kad dukterinės įmonės skolos mes negalime laikyt beviltiška, t.y. ją turim priskirt prie neleidžiamų atskaitymų Gal kas nors galite paaiškinti, kodėl VMI laikosi tokios griežtos pozicijos, t.y. skolų tarp susijusių asmenų neleidžia priskirt prie leidžiamų atskaitymų pelno mokesčio atžvilgiu.

Mes juk prekes dukterinei įmonei pardavėm už rinkos kainas ir nieko bloga nedarėm (nesukčiavom ir t.t.). Bandysim dabar raštu kreiptis į VMI šiuo klausimu. Kaip manote, kokio atsako galime sulaukti? Ar gali VMI padaryti išimtį ir leisti šią skolą pripažinti leidžiamais atskaitymais?

Mūsų direktorius šiaip į pasiūlymą rašyt paklausimą VMI numojo ranka, t.y. mano, kad sulauksim formalaus atsakymo ir vis tiek būsim priversti skolą pripažinti neleidžiamais atskaitymais.

Gal kas nors buvot susidūręs su panašia situacija?

Iš anksto dėkoju už atsakymą

UAB "X" komercijos direktorius keletą kartų per savaitę (po vieną dieną) važinėja į Latviją ir atgal. Komercijos direktorius sutinka, kad komandiruotpinigiai jam nebūtų mokami. Klausimas:

Ar teisėtai pasielgtume, jei į komercijos direktoriaus darbo sutartį įrašytume, kad jo vienos dienos trukmės kelionės į užsienį nelaikomos komandiruotėmis? Ar galim mes neformint komandiruočių?

Ačiū.

Nagi, gal kas gali užmesti akį į mano aukščiau užduotus klausimus

Iškilo du klausimėliai:

1) UAB "X" Prancūzijoje įsteigė dukterinę įmonę. Patronuojanti įmonė dukterinei įmonei pardavė prekių už 20000 LT. Dukterinė įmonė skolos patronuojančiai įmonei negrąžino, o vėliau buvo nutarta dukterinę įmonę išvis likviduoti. Ar teisingai aš suprantu, kad pelno mokesčio atžvilgiu skolos tarp susijusių asmenų negali būti laikomos beviltiškomis, t.y. nepaisant to, kad patronuojanti įmonė turės visus dokumentus, įrodančius dukterinės įmonės likvidavimą, patronuojančiai įmonei dukterinės įmonės skola visada bus laikoma neleidžiamais atskaitymais?

2) Norint likviduoti Prancūzijoje įsteigtą dukterinę įmonę dukterinei įmonei buvo būtina susimokėti visus mokesčius Prancūzijoje. Tarkim patronuojanti įmonė sutiko sumokėti dukterinės įmonės nekilnojamojo turto mokestį. Pinigėliai buvo pervesti į dukterinės įmonės sąskaitą. Kaip patronuojančios įmonės buhalteriui derėtų įforminti tokį veiksmą? Ar visa tai reikia laikyti paskola? Ar paskola gali būti beprocentė? Ir jei dukterinė įmonė likviduojama, tai ši paskola patronuojančiai įmonei irgi bus neleidžiami atskaitymai?

Ačiū už atsakymus.

Ačiū Loreta už atsakymą. Visgi dar norėčiau iš Jūsų gaut atsakymus į du klausimus (parašykit "TAIP" arba "NE" ):

1) VMI pateiktame pavyzdyje į kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą yra įrašytas koreguojamos PVM sąskaitos-faktūros numeris. Ar mums būtina į kreditinę PVM sąskaitą faktūrą įrašyti 100 koreguojamų PVM sąskaitų-faktūrų numerius (mes per pusmetį tiek jų išrašėm savo klientui)?

2) VMI pateiktame pavyzdyje yra įrašytas šioks toks prekės pavadinimas ("gaivinamieji gėrimai"). Ar mums būtina vardint 40 skirtingų prekių pavadinimus? Ar galima vietoj prekių pavadinimų įrašyt sakinuką ""5 proc. dydžio nuolaida nuo 2010 m. I pusmečio apyvartos"?

Dėkui už kantrybę

Labas vakaras. Turiu klausimėlį, liečiantį kreditinį dokumentą (tiksliau, kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą). Tarkim UAB "X" vienam savo klientui įsipareigoja kas pusmetį suteikti 5 proc. apyvartos nuolaidą. UAB "X" savo klientui parduoda 40 skirtingų pavadinimų prekių (per pusmetį išrašo 100 PVM sąskaitų-faktūrų). Po pusmečio UAB "X" ima rašyti kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą. Remiantis PVM įstatymu kreditinėje PVM sąskaitoje faktūroje privalu išvardinti visų klientui parduotų prekių pavadinimus, kiekius ir nuolaidos sumas su minuso ženklais. Dėl UAB "X" turimos buhalterinės programos netobulumo kreditinė PVM sąskaita-faktūra išvardinus visas prekes užima net 15 puslapių . Klausimas: ar galima tokiu atveju į kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą įrašyti tokį sakinuką "5 proc. dydžio nuolaida nuo 2010 m. I pusmečio apyvartos", paskui įrašyti bendrą paskaičiuotą nuolaidos sumą su minuso ženklu (suma be PVM: -1000; PVM suma: -210; Viso: -1210). Ar labai blogai būtų, jei taip rašytume? Turim mes tik vieną buhalterę, o net 10 klientų reikia teikt nuolaidas. Ar įmanomas toks darbo trumpinimas? Ką apie tai manote?

Du klausimai:

1) Pastebėjau, kad deklaracijoje PLN204 už 2008 m. buvo įvelta klaida. Noriu aš ją pataisyti. Deklaruojant pelno mokestį už 2008 m. pildžiau PLN204 pirmą versiją. Ar taisymus reikia daryti toje pačioje deklaracijoje, t.y. naudoti pirmą versiją, ar viską perkelti į PLN204 antrą versiją?

2) Bepildydamas PLN204 už 2009 m. pastebėjau, kad pasinaudojus investicinio projekto lengvata galima sumažinti ir tą pelno prieš amokestinimą dalį, kuri buvo "padidinta" dėka neleidžiamų atskaitymų. Tai išties galima nuo neleidžiamų atskaitymų sumos mokamą pelno mokestį susimažinti per pusę?

P.S. Ir šiaip dar norėjau aš paklaust tokio klausimėlio. Ar čia normalus atvejis, jei pelno (nuostolių) ataskaitoje eilutėje "pelnas prieš apmokestinimą" yra užfiksuotas minusas,t.y. nuostolis, bet UAB vis tiek moka pelno mokestį, nes "privirė" tiek neleidžiamų atskaitymų, kad jie net viršijo nuostolį

tos įmonės finansiniai metai bus 2009.
Nuo 04-01 iki 12-31.[/quote]

...Nea, turiu aš dabar ant stalo dukterinės įmonės finansines ataskaitas. Jos apima laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2010-03-31... Pabandysiu ryt paskambint dukterinės įmonės atstovui. Pirma gera naujiena - ataskaitose parašyta, kad į dukterinės įmonės pajamas neįtrauktas PVM Aš tikiuos, kad visoj Europos Sąjungoj galioja maždaug vienodi verslo apskaitos standartai. Būtų "nuostabu", jei dukterinės įmonės buhalterė žodį "pajamos" suprastų visai kitaip, nei Lietuvos VMI. Matau, kad padariau aš vieną klaidą - nekreipiau dėmesio į dukterinės įmonės buhalteriją vos tik sužinojau, kad nereiks teikti konsoliduotų finansinių ataskaitų. Pasirodo, kad dar egzistuoja tokie dalykai kaip PLN 204 K, sąvoka "kontroliuojami sandoriai". Reiks susirūpint...

Laba diena Prašau, kas nors padėkit, nes susidūriau aš su netikėta problema:

Pildau dabar pelno mokesčio deklaraciją PLN 204. Atrodo, viskas gerai, visus puslapius užpildžiau, bet net bloga pasidarė, kai priėjau prie priedo PLN 204 K. Prieduko pavadinimas: "Kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų apskaičiavimas". Jį man reikia pildyt, nes UAB "X", kurioje aš dirbu, turi mažą dukterinę įmonę užsienyje. Problema yra ta, kad UAB "X" (patronuojančios įmonės) mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais metai, o dukterinės įmonės - nesutampa. UAB "X" mokestiniai metai yra nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d, o dukterinės įmonės - nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. Deklaracijos pildymo instrukcijose pažymėta, kad patronuojančios ir dukterinės įmonės mokestiniai metai turi sutapti. Nors dukterinės įmonės pajamos neviršija 5 proc. patronuojančios įmonės pajamų, aš vis tiek į deklaraciją privalau įrašyti dukterinės įmonės pajamų dydį. Gerai, turiu aš dukterinės įmonės finansines ataskaitas, kurios apima laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. (tą dieną įmonė buvo įregistruota) iki 2010 m. kovo 31 d.. To laikotarpio dukterinės įmonės pajamos tėra 10 000 svarų sterlingų. Kaip siūlytumėt šias pajamas "įsprauti" į 2009-01-01 --- 2009-12-31 laikotarpį? Ar galiu aš tarkim 10 000 svarų sterlingų padalint iš 12 mėnesių ir padaugint iš 9 mėnesių. Įrašyčiau į laukelį tada 7 500 svarų sterlingų? Ar man būtina iš dukterinės įmonės reikalaut kiekvieno mėnesio ataskaitų? Bet būtų sunku išsireikalaut, nes ten samdoma buhalterė. Ką daryt? Nenoriu aš skaičių į deklaraciją "numetinėt" iš oro...

Tai ar galėtų kas nors atsakyti į mano aukščiau užduotą klausimą? Pasikartoju:

UAB "X" nuosavybės teise priklauso butas. Butą už rinkos kainą nuomoja susijęs asmuo - vienintelis UAB "X" akcininkas. Ar tokiu atveju buto nusidėvėjimo sąnaudos yra leidžiami atskaitymai pelno mokesčio atžvilgiu? Prašau atsakykit kas nors...

Ačiū

Ačiū už atsakymą, Loreta.

Visgi iškilo dar vienas klausimėlis:

Taigi, UAB "X" balanse "kybo" ilgalaikis turtas - butas - investicinis turtas.

Jei šį butą mes išnuomotume, tai uždirbtume pajamas ir galėtume pradėti skaičiuoti buto nusidėvėjima (taip didintume sąnaudas ir mažintume apmokestinamąjį pelną). Butą norėtų išsimuomoti UAB "X" direktorius, kuris yra vienintelis UAB "X" akcininkas (jis butą nuomotų už rinkos kainą). Taigi, butą nuomotų susijęs asmuo. Ar tokiu atveju buto nusidėvejimo sąnaudos būtų leidžiami atskaitymai?

Turiu klausimėlį.

UAB "X" paaukojo 3000 LT organizacijai, turinčiai paramos gavėjo statusą. UAB "X" buhalterė nežino, kokia tokiu atveju yra sąskaitų korespondencija. Gag gali kas patarti, kokį buhalterinį įrašą daryti UAB "X"?

3000 LT paaukojom remdamiesi tik organizacijos raštišku prašymu. Kaip suprantu, pelno mokesčio atžvilgiu ši suma padvigubėja, t.y. į sąnaudas (leidžiamus atskaitymus) galim nurašyti 6000 LT. Ar teisingai suprantu?

Didelis ačiū už atsakymą.

Iškilo vienas klausimėlis:

UAB "X" nupirko butą, kurį ruošiasi perparduoti. Butas dabar yra tuščias. Nesiruošiama jo nuomoti iki perpardavimo operacijos. Taigi, butas iki perpardavimo momento įmonei neuždirbs jokių pajamų. Klausimas:

Ar UAB "X" gali skaičiuoti šio ilgalaikio turto nusidėvėjimą?

Aš perskaičiau PMĮ 19 straipsnio 3 dalį, kuri skamba taip:

"Nenaudojamo, esančio atsargose ar užkonservuoto ilgalaikio turto, ilgalaikio turto perkainojimo rezultatų nusidėvėjimas arba amortizacija neskaičiuojami."

UAB "X" butas:
1) nėra užkonservuotas;
2) nėra priskirtas atsargoms (nes nesiruošiama jo perparduoti per artimiausius 12 mėnesių) (balanse butas atvaizduotas kaip "investicinis turtas");
3) kaip suprasti žodį "nenaudojamas"? Mano išvados:
a) jei butas yra tuščias ir jis neuždirba įmonei pajamų iki perpardavimo momento, tai nusidėvėjimo skaičiuoti negalima;
b) jei butas yra nuomojamas, jis uždirba įmonei pajamų iki perpardavimo momento, tai nusidėvėjimą skaičiuoti galima.

Ar teisingos šios išvados? Jei taip, tai reiks mums skubiai nuomot butą...

Sveiki. Turiu tokį klausimėlį.

UAB "X" direktorius, kuriam priklauso 100 % UAB "X" akcijų, nusprendžia sudaryti trišalę studijų sutartį tarp: UAB "X"-Universiteto-UAB "X" direktoriaus sūnaus. UAB "X" Universitetui sumoka pinigus už UAB "X" direktoriaus sūnaus bakalauro ir magistro studijas. Po studijų direktoriaus sūnus nusprendžia dirbti UAB "X". Klausimas:

Ar UAB "X" gali visas sumokėtas įmokas priskirti prie nematerialiaus turto ir jas amortizuoti nepaisant to, kad mokėta buvo už susijusio asmens studijas?

Ačiū už atsakymą.

Sveiki. Turiu klausimėlį. Viena Latvijos įmonė mums liko skolinga 20000 LT. Mes skolą nurašėm, priskyrėm prie neleidžiamų atskaitymų 2009 m. (dėl skolos į teismus, antstolius, advokatus nesikreipėm). 2010 m. latvių įmonė buvo likviduota. Klausimas: jei mes dabar surinktume dokumentus, įrodančius, kad latvių įmonė yra likviduota, kad ji neturi jokio turto, tai ar tokių dokumentų užtektų skolos priskyrimui prie leidžiamų atskaitymų 2010 m.? Ar pats tokių dokumentų rinkimo faktas yra pakankamas, kad būtų galima įrodyti mūsų pastangas skolai atgauti? Iš 2009 m. mes neturim jokių raštiškų įrodymų, kad bandėm susigrąžinti skolą. Tai ar šiais metais surinkus minėtus dokumentus galima tuos 20000 LT priskirt prie leidžiamų atskaitymų? Ačiū.

Kai paskaitai, kokių dokumentų reikia, kad beviltiška skola būtų priskirta prie leidžiamų atskaitymų, tai baugoka darosi... Turim mes tokį klientą - juridinį asmenį - Latvijoje, kurio skola mums siekia 7000 LT. Tas juridinis asmuo buvo likviduotas šių metų kovą. Mes dėl jo skolos į teismus, advokatus, antstolius Latvijoj nesikreipėm, nes akis mums badė vienas labai paprastas, elementarus, gražutis faktas:

PASTANGOS SUSIGRĄŽINTI TOKIĄ SKOLĄ VIRŠYS SKOLOS DYDĮ

Skaitom VMI komentarą:

"Kai skolininkas yra likviduotas...:

3.1. rejestro tvarkytojo pažyma apie likviduoto asmens išregistravimą iš įmonių rejestro, o jeigu ūkio subjektas yra iš užsienio valstybės, - išregistravimo faktą patvirtinantį oficialiai (teismo, notaro arba kitokios valstybinės institucijos) išduotas dokumentas;"

Po velniais, nu iš kur aš gausiu tokį dokumentą? Aš net nežinau, kokia institucija Latvijoj tvarko įmonių rejestrą. Dokumentas be jokios abejonės bus parašytas latvių kalba - spėkit iš trijų kartų, ar aš ją moku Reiks pas vertėją nešti.

Skaitom toliau:

"3.2. dokumentai, patvirtinantys faktą, kad skolininkas neturi privalomojo registruoti turto ir kad iš skolininko nepavyko išieškoti pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti bylose su kitais kreditoriais. Tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdomas užsienyje, - oficialiai išduoti užsienio kompetentingų institucijų dokumentai, patvirtinantys sprendimo neįvykdymą arba įvykdymą iš dalies ir priežastis, kodėl taip atsitiko."

Atsiprašau, bet čia gi "polnij pzdc" Iš kur gaut paprastam Lietuvos UAB tokius dokumentus. Mes nesam tokie dideli, kaip senukai ar maxima, kurie turi savo teisininkų komandas.

Ar kas nors iš čia komentuojančių bandėt kada nors rinkt dokumentus užsieno valstybėj? Jei taip, tai kaip jums sekėsi tą daryti.

Kad būtų linksmiau, paskaitom prierašą prie VMI komentaro:

"Mokesčio mokėtojas turi turėti dokumentų originalus arba jų nuorašus. Dokumentų nuorašai turi būti patvirtinti tuos dokumentus išdavusių institucijų arba originalių dokumentų nuorašai turi būti patvirtinti notariniams veiksmams atlikti nustatyta tvarka."

Tragikomedija...

Sveiki

Iš savo kliento Latvijoje (PVM mokėtojo) gavome invoice, kurioje įrašyta "1 proc. dydžio marketinginiai už pirmą ketvirtį", t.y. jie sau pasiskaičiavo bonusą. Kaip suprantu, šį invoice reikia įrašyti į įsigytų prekių ir (arba) paslaugų pardavimo PVM registravimo žurnalą, invoice deklaruoti PVM deklaracijos 23 ir 32 laukeliuose? Ar teisingai padarėm? Gal reikia kitaip registruoti?

Sveiki,

Jei 2010-05-14 rašoma kreditinė PVM sąskaita faktūra (prekės kainos nuolaida), kuria yra koreguojama 2008-07-12 datuota PVM sąskaita-faktūra, tai kreditinėje rašomas 21% ar 18% PVM tarifas?

Ačiū.

Laba diena. Gal kas galėtų padėti.

NTMĮ 4 straipsnis:

"Mokesčio objektas yra:

1) ...

2) juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje."

VMI komentaras:

"Pagal nuostatas nuosavybės teisė į NT nebesiejama su to turto teisiniu įregistravimu. Todėl NTM apmokestinamas juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis NT neatsižvelgiant į tai, ar jis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ar ne."

UAB "X" turi pastatą, kuris nėra pripažintas tinkamu naudojimui, bet faktiškai naudojamas. Mes mokesčio nemokėjome, nes pastatas nebuvo registruotas Nekilnojamo turto registre, nebuvo jam suteiktas unikalus numeris. Gal kas galit pasakyti nuo kada įsigaliojo nuostata, kad nuosavybės teisė į turtą nesiejama su jo teisiniu įregistravimu? Čia tik nuo 2009 m. ar anksčiau?

Dėkui už atsakymą.

Nagi, atsakykite kas nors į aukščiau užduotą klausimą

Please

Jeigu UAB "X" (PVM mokėtoja) įveža prekes iš ES šalies (prekės pardavėjas - PVM mokėtojas), paskaičiuoja 21 % PVM ir traukia jį į atskaitą, ar būtina turėti CMR (su spaudais, parašais) kaip prekių įvežimo įrodymą? Problema ta, kad prekių pardavėjas mums duoda tik invoice, o CMR neduoda. Ar užtenka mums turėti tik invoice be CMR?

Ačiū už atsakymą.

Turiu klausimėlį.

UAB "X" PVM mokėtoja parduoda prekes Rusijos įmonei. Vykstant pardavimui buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra (invoice) su 0 proc. PVM tarifu. Taip pat buvo užpildyta CMR, o iš muitinės tarpininkų buvo gauta eksporto deklaracija. Po pardavimo UAB "X" turi:

1) Invoice - be pirkėjo parašo ir spaudo
2) CMR - be pirkėjo parašo ir spaudo (yra tik vežėjo parašas ir spaudas)
3) eksporto deklaraciją

Klausimas:

Ar eksporto deklaracija yra pakankamas įrodymas, kad prekės buvo išvežtos už Lietuvos ribų? Ar būtinas yra pirkėjo parašas ir spaudas ant CMR? Labai sunku prisiprašyt iš rusų parašų

Tai ar užtenka turėt tik eksporto deklaraciją kaip įrodymą 0 proc. PVM tarifo taikymui?

Ačiū.

Tai ar galėtų kas atsakyti į viršuje užduotą klausimą.

Dabar skaitau pelno mokesčio įstatymą:

"19 STRAIPSNIS. Nusidėvėjimo arba amortizacijos skaičiavimo apribojimai

Žemės, pagal pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas pirkėjui apmokėjus visą turto vertę, nusidėvėjimas neskaičiuojamas"

Dar paskui 19 straipsnio komentarą VMI pridėjo:

"Žemės nusidėvėjimas neskaičiuojamas" (nesupratau tik, kam jie šitą komentarą pridėjo, jei toks pat tekstas parašytas 19 straipsnyje... Sviestas sviestuotas).

Jei viską teisingai suprantu, tai UAB "X", kuri užsiima durų gamyba, savo sunkiai uždirbtus pinigus investavusi į žemę po turimu pastatu (kuriame vyksta gamyba), už žemę sumokėtos sumos negalės priskirti prie sąnaudų, t.y. žemės verte negalės sumažinti apmokestinamojo pelno. Ar teisingai suprantu?

Gal galit kas greitai atsakyt į tokį klausimą:

2010 m. UAB "X" pirko žemės už 20000 LT.

Klausimas:

Ar galima šią sumą iškart priskirt prie sąnaudų? Aš suprantu, kad žemė yra IT, bet juk jos nusidėvėjimo skaičiuot negalima...Ar PMĮ draudžia turto, kurio nusidėvėjimas neskaičiuojamas, vertę iškart priskirt prie sąnaudų?

Ačiū už atsakymą.

Please, prašau atsakykit kas nors į viršuje užduotą klausimą

Atnešė man atsakingas asmuo atspausdintą pavedimo iš savo asmeninės sąskaitos kopiją ir sako, kad čia yra įrodymas, kad jis pinigus sumokėjo. Ar tokį dokumentą galima priskirti prie dokumentų, įrodančių pinigų sumokėjimo faktą?

Ačiū už atsakymus.

Turiu klausimėlį.

Atskaitingam asmeniui iš kasos buvo duoti gryni pinigai (5000,00 LT) prekių pirkimui.

Klausimas:

Ar atskaitingas asmuo gali grynus pinigus įnešti į savo asmeninę sąskaitą banke ir pervesti juos į kitos įmonės sąskaitą (taip užmokėti už prekes)?

O VMI tikrai neturės pretenzijų, kad dirbtinai didinam durų savikainą?

Ir dar vienas klausimas. UAB "X" gaminamose duryse yra išpjaunamos skylės, į kurias galima įstatyti tik unikalias spynas, pagamintas UAB "Y". UAB "X" perka šias spynas iš UAB "Y", bet duris ir spynas pardavinėja atskirai (pirkėjams naudingiau iš UAB "X" pirkti tik duris, o iš UAB "Y" - tik spynas). UAB "X" sandėlyje susidaro daug tokių brokuotų spynų atliekų. Klausimas: ar UAB "X" gali prie durų savikainos priskirti tarkim 0.25 spynos vertės, nors ta spyna neįeina į UAB "X" gaminamų durų komplektaciją?

Ačiū už atsakymus.

Turiu klausimėlį.

UAB "X" gamina duris. Į įmonės gaminamų durų komplektaciją įeina du metaliniai lankstai. UAB "X" reguliarai perka po 200 lankstų ir saugo juos sandėlyje. Dažnai pasitaiko taip, kad durų gamybos proceso metu lankstai yra sugadinami. VMI man paaiškino, kad nuostoliai susidarę dėl lankstų sugadinimo negali būti priskiriami natūralios netekties nuostoliams ir reikia:

1) sugadintų lankstų vertę priskirti prie neleidžiamų atskaitymų

2) atstatyti sugadintų lankstų PVM

3) patirtus nuostolius išieškoti iš materialiai atsakingo asmens algos

Aš norėčiau išvengti šito žaidimo. Klausimas:

Ar galima prie durų savikainos priskirti ne 2, o tarkim 2,25 lanksto?

Iškilo problemėlė. Užsienietis, valdantis 100 proc. UAB "X" akcijų, nori atleisti direktorių - LR pilietį - iš pareigų ir pats tapti UAB "X" direktoriumi. Buvo surašytas toks vienintelio akcininko sprendimas:

[quote:dc5beb83a8]UAB „X“,
įmonės kodas 11111,
registracijos adresas: blablabla,
Buveinės adresas: blablabla,
atstovaujama direktoriaus Petro Petraičio (a/k 333333).

VIENINTELIO AKCININKO SPRENDIMAS

blablabla, 2010 m. balandžio 7 d.

Jonas Jonaitis, a/k 444444, gyvenantis adresu tokiu ir anokiu, turintis 100 (vieną šimtą) UAB „X“ akcijų , tai sudaro 100 % (vieną šimtą procentų) UAB „X“ akcijų, nusprendžia:

1. UAB „X“ direktoriaus Petro Petraičio, a/k 333333, įgaliojimus laikyti nutrūkusiais nuo 2010 m. balandžio 12 d.
2. UAB „X“ direktoriumi skirti Joną Jonaitį, a/k 444444, nuo 2010 m. balandžio 12 d.

Akcininkas Jonas Jonaitis 2010 m. balandžio 7 d.[/quote]

Ar teisingai surašėm dokumentą?

Klausimai:

1) Ar vienintelio akcininko sprendimo data (balandžio 7 d.) gali būti ankstesnė už esamo direktoriaus įgaliojimų nutrūkimo datą (balandžio 12 d.)?

2) Ar galima tą pačią dieną (balandžio 12 d.) nutraukti esamo direktoriaus įgaliojimus ir skirti save direktoriumi?

Ačiū už atsakymus.

P.S. O per kiek laiko apie direktoriaus pasikeitimą reikia pranešti Registrų Centrui? Jei vienitelio akcininko sprendimo data yra balandžio 7 d., tai reikia pranešti tą pačią dieną?