Nu, pavarot jūs čia. Net pilvas skauda.

Geras

Ir dar obuolių sūrio receptėlis. Kas ten labai norėjo. Tai va, mano mama darydavo labai paprastai:

Išverda obuolienę ir pavirina, kad kuo tamsesnė ruduma gautųsi ,nes obuolienė yra šviesiai ruda, o reikia, kad tamsiai būtų. ir tada dar įberia šviežiai pjaustytų obuolių į tą obuolienę ir dar paverda, kad tie balti gabaliukai truputį apvirtų. Reiškias vaizdas tokis, kas rudoje masėje randasi baltų gabalėlių. Ir visą tą masę į sūrmaišį. Na, ten jau kaip paprastam sūriui, reikia jį nuvarvinti ir paslėgti. ir viskas. O kad jis ilgiau laikytųsi, na, kai pasidarai kelius sūrio gabaliukus. Kai jis nuvarva ir susispaudžia, tada ir laikydavo ant radiatoriaus, kaip ir padžiovina, tuomet jis būna toks kietas - graužiamas arba tamposi. Skanu, o jei norisi, kad būtų paprastas ir minkštas, tai tiesiog po spaudimo ir valgai.
Na, jei kas supratot ką aš čia prirašiau, tai šaunu.

Aš ir skanauju IlonosD sūrį. ot skanus, tik jau kai kuriems asmenims uogų per daug. Dariau su spanguolėmis, tai pridėjau nemažai, kaip ir sakė recepto autorė. Ir blogumas tame nekuriems asmenims, kad sunkiai atsipjauna, nes uogos trukdo. Ot sakau, ir taip skanu, tai ne, vis kas nors blogai. Bet sūris tai labai skanus...

Mano mama darydavo. Skanus pagraužt. Pamenu tik tiek, kad ant radiatorių džiovindavo. Jei niekas nežinos recepto, paklausiu ir ryt parašysiu.

Greičiausiai dantų pastą keisiu.

Aiškumėlis. Kadangi darysiu vakare, teks ragauti rytoj pusryčiams.

Blyn, nebegaliu valgyti obuolio. Dantys rūgšties pradėjo bijoti, kaži kodėl?

Geras

Aišku. Kažkaip jau ruošiuosi daryti, na, nusiteikinėju. Ir galvoju, juk citrinos bus, kaip tada su cukrumi... O dabar aišku. Reiks pabandyti. O per kiek laiko jis pasislegia, na, jei šiandien vakare paslėgsiu, tai kada graužt galėsiu, gal šeštadienį jau?

O man tokis klausimas pasistojo: o kaip su druskos ir cukraus santykiu tame sūryje?

Tiesiog užeina noras nedirbti, bet va, kai norisi valgyti tuomet visai dirbti neišeina. užtat šiandien pasiėmiau valgyti. Ot privalgysiu, paskui vėl negalėsiu dirbti, nes bus per sunku kvėpuoti... Ir koks vis dėlto tas žmogus baisus - jam vis kas nors negerai. Aš ir sakau.

Ot prisikalbės Individas. Prilips ir tau tada svajonių jaunikio klička.

Nieko. Vyras jau skambijo, atvažiuoja manęs susirinkti. Ir soti ir šiltai aprengta... O dėl sūrio reiks gerai pagalvoti. Va, kaip tik ryt atveža vakare, tai mamos paprašysiu, kad trilitriniu daugiau paimtų...

O pas mus į kiemą atveža moteriškė naminio pieno. Skanus ir švarus ir visi gyvi bei sveiki.

IlonaD, čia man ant nervų groji, ane?

Na, aišku, kaip gi kitaip. Visai apsivošiu... Šiaip jau kažkaip nebe taip jaučiasi alkis. Va kai dirbi, kad net galvos nėr kada pakelt, tada ir alkis kažkur pabėga, bet vos pailsiu ir vėl seilės teka...

Neatspėjai. Ogi, noras valgyti. Kas liepė iš pilvo lentynų visą maistą nurinkti? Tai ne, matai, skrandis darbo nebeturėjo. O va, dabar kentėti tai man reikia...

Bet ir vaizduotė pas žmones...

O ašen jau valgyti noriu. Irgi ne koks jausmas... Taip po truputį tuštėja pilve lentynos, kad tik indų iš pykčio skrandis daužyt nepradėtų, tuomet jau ir garsas nervint pradės.... Arbatikės įkaliau, o daugiau valgomo nieko nepasiėmiau iš namų... Ir kas kalts?

Štampuoja, muset, dabar. Nėr kada taisyt.

Čia į akimirkos temą...

Šitaip ištartas žodis man geriau skamba, ot.

Jau pataisiau. Negi tamistai nenutinka tokis dalykas, kaip pirštų neklausymas, kartais?

Bet kai išgirsti pirmuosius dainos akordus, norom nenorom lauki Marijono balselio. O kai išgirdau kažką dainuojant ne tuo balsu, iškarto pirma mintis - kas čia dabar dainuoja, kur Marijonas! Nors per sutiktuves galėjo tamsta ir pats sudalyvauti, juk ne kiekvienais metais liaudis medalį parveža.... O kitas atlikėjas tiesiog nesiklauso. Jau geriau tada paleisti fonogramą ir tiek be jokių kitų atlikėjų...

Logiška. Tik paskui labai šlama visa judėdama, kaip drebulėlė...

Pavyzdžiui, pas mane, pavyzdiniame plane yra išskirta 6117 Abejotinų ir beviltiškų skolų sąnaudos, kur atitinkamai: 61170 - abejotinų skolų sąn. ir 61171 beviltiškų skolų sąn.

Kaip ten sako: "Bijai grybų - neik pas erkes."

Aš ir be erkių pagrybavau, na, neini gi trumpom rankovėm ir su šortais. Vat ir neranda biaurybės kur įsisiurbti, nebent ant galvos kur įsitaiso. O va, mano pažįstama tai bent 5 parsinešė. Gal tame krašte tųjų siurbėlių daugiau knibžda...

Nėra dyvų, kai nuo persidirbimo ar šiap nuo nuotaikos pradeda važiuoti stogas. Juk ne visuomet spėsi, žmogus, susirasti "durnyno" temą ir ten išsilieti. Jei jau pasipainiojo kokis "kolega" su geru posakiu, tai ir atsakymą duodi toje pačioje temoje. Ir nėra čia kam dėl ko nors pykti. Reikia kartais ir pasijuokti beieškant info.

Va čia tai geras daiktas. Kažkur turėjau tokią, tik virvinę, o mokykloje būdavo tokios guminės...