Kas be ko

Tik galima pakaifot, o pasirinkti produkta.

Jus ka renkates? Programa ar "si..na laizanti pardaveja"?

Aishku, yra verslo etika, ir ish zmogaus, kuris nesilaiko etikos taisikliu pirkti kazko nereikia. Beje, kaip ir parduoti jam kazka ar bendradarbiauti su juo.

Taciau reikia suprasti, kad malonus bendravimas iki sutarties pasirasimo nebutinai reishkia malonu bendravima po sutarties pasirasimo. Ziureti reikia i programa ir klientu atsiliepimus.

P.S. Ash neturejau omeni jusu atveji, bendros mintys.

Na jo, cia jau per daug. Bankrutavimas del buh. programos... Nebent jeigu del programos buvo blogai tvarkoma buhalterija ir inspekcija paskyre bauda del kurios imone ir bankrutavo...

Taciau, RIMTOS verslo valdymo sistemos turi dydele itaka verslo efektyvumui. Ir tai yra visishka tiesa. Praktika (pasaulyne ir musu taip pat) parodo, kad tinkamas sistemos diegymas gali per metus eksploatacijos padidinti verslo efektyvuma iki 2 kartu. Visishka tiesa. Ir atvirksciai, blogas diegimas mazina verslo efektyvuma.
Pavizdziui:
a) buna imoniu, kurios negali parduoti uzsakomas prekes del tokios paprastos priezasties, kaip prekiu nebuvimas sandelyje. Ivedus automatizuota atsargu valdyma ir operatyvini pirkimu/pardavimu planavima neivykdytu uzsakymu skaicius mazieja iki minimumo. Vat jums ir apyvartos augimas. Jau nekalbant apie tai, jog automatizuotas uzsakymu valdymas pagreitina logistikos procesus, del ko klientai buna labiau patenkinti ir vel gi pardavimai dideja. Tas pats atsargu valdymas optimizuoja sandelio likucius, del ko atsiranda papildomu apyvartiniu leshu.
b) automatizuoto gamybos planavimo idiegimas optimizuoja resursu (zmoniu, medziagu, irengimu) panaudojima, kas mazina produkcijos savikaina.
c) apskaita pagal atsakomybes centrus (t.y. kai mes turime faktyni gamybos baru/projektu/produkcijos rentabiluma) leidzia restrukturizuoti versla. Pavizdziui atsisakyti nuostolingos produkcijos gamybos, arba nuostolingu projektu (jei yra dar ir projektu planavimas) ir padidinti veiklos pelninguma. Taip pat ishskirti geriausia dirbancius padalinius/darbuotojus, tinkamai juos motyvuoti.
Tokiu punktu galima parasiti simtus, bet rezultatas vienas - valdymo sistemu diegimas itakoja kompanijos veilkos efektyvuma. Ir ko daugiau verslo procesu yra automatizuojama programos pagalba to itaka (teigiama ar neigiama) yra didesne. Buh. sistemos automatizuoja buhalterijos darba, buh. apskaita - vienas ish pagalbyniu procesu, todel tokios programos itaka nera labai didele.

Savaime suprantama, kad labai daug priklauso ir nuo kompanijos-vartotojo personalo. Ar jie sugebes pasinaudoti programos teikiamais pranashumais? Ir nuo kompanijos-diegejo. Ar jie sugebes tinkamai idiegti sistema ir apmokyti/pakonsultuoti personala.

Istrinta

Tai kad ivairias naudoja. Jeigu programos yra idiegtos tik buhalterijos skyriuje, galima sutikti visokiu. Net ir DOSiniu variantu.
Pvz. Ranga naudoja lyg tai Rivile.

Kalbant apie visu verslo procesu automatizacija: mes arba Navision:
Pvz. Alkesta, Ygle naudoja musu sistema.
Constructus ir Merco (gal ir klistu del Merco) naudoja Navision. Tiesa Merco ir Constructus yra rangovai, jie statybos darbu nevikdo, o Alkesta ir Ygle - vykdo.
Panevezio keliai, kuriam priklauso PST, berodz diegia SAPa (vel gi galiu klist).

Taigi skirtingas sistemas naudoja, ka cia atsakisi.

Nenorejau reklamuotis, bet jeigu jau Simonijos nebanina...

Jeigu reikia rimtos verslo valdymo sistemos rinkites tarp Navision Axapta ir Contour Enterprise.
Na, jeigu labai didele gamybos imone - SAP R3.

Jeigu tiesiog buhalterija norite tvarkiti - tiks beveik viskas nuo kokio Debeto iki tuo pacio SAPo. Atitinkamai finansiniu galimybiu.

Teks su Wordu pabraizit schemeles O kam dabar lengva?

Kiek zinau, Visio ieina i MS Office paketa, todel sudetinga su trial.

As nepretendavau i gera pavizdi, rashiau, kad viena problema is daugelio. Draudimas vesti naujas prekes vel gi neissprendzia problemos. Ka turi daryti sandelininkas? Laukti dienos pabaigos, kol importas nebus padaritas?

Siolaikines valdymo sistemos turi specialius modifikacijos instrumentus, todel jas modifikuoti yra lengviau, greiciau ir pigiau, nei kurti "galingas importo-eksporto" proceduras. Be to "importas-eksportas" turi daugeli trukumu net kai apsikeiciama duomenemys tarp vieno kurejo programu, jau nekalbant apie skirtingu kureju sistemas.

Beabejo kai kur "importa-eksporta" protingiau naudoti, nei kurti integruota sprendyma. Pavizdziui integruojant taip vadinamus SAPR (gamybos technologijos formavimo programos) arba samatu skaiciavimo programas arba Outlook su ERP (kompanijos resursu valdymo sistemomis), taciau kalbant apie tokius procesus kaip sandelis ir pirkymai/pardavimai, negalima sakiti kad GAL reikia vieno integruoto sprendymo, jo reikia TIKRAI. Sitie procesai turi buti realizuoti vienoje programoje.

Kiekvienas sprendimas "kaip dirbti su neintegruotomis programomis" visada turi daugeli trukumu. Tiesiog reikia suprasti, kad turint neintegruotas progamas neimanoma padaryti taip kad butu patagu dirbti.

Tas liecia ir "eksporta/importa". Visu pirma reikia pabrezti, kad skirtingos programos turi skirtinga duomenu architektura ir visishkai integruoti jas niekada nepaviksta.

Be to yra ir kitos ivairios problemos. Pavizdziui: Tiekymo skirius nusipirko nauja preke (buhalterija ivede faktura). Ta pacia diena prekes atvyko i sandeli. Sandelininko programoje dar tu prekiu nera (dar nebuvo importo). Ka daro sandelininkas? Iveda nauja preke. Rezultate sandelio pajamos neatitinka buhalteriniu pajamu.

Tokiu pavizdziu galima sugalvoti desimtys.

Trumpai tariant atsakymas i temos klausyma yra NE. Galimi ivairus tarpiniai sprendimai, bet visishkai ishpresti shios uzduoties neimanoma.

Apskaitos programos vartotojui turite labai geras žinias. Orientuojates ir DB architektūroje ir Microsofto laboratorijose. Pagarba Jums.

Na, statybos kompanijos automatizacijos projektui 3,5 men. taip pat yra mazai. Net ir be projektu ir resursu planavimo diegimo. Juk reikia idiegti ivairiu sanaudu, pagrinde darbo, medziagu ir irengimu/mechanizmu apskaita pagal projektus/objektus/darbu barus/brigadas, pridetiniu ishlaidu alokacija. Be shio funkcionalumo programine iranga statybos kompanijai nesuteikia jokios ekonomines naudos. Diegiant toki funkcionaluma faktishkai visada tenka projektuoti/tobulinti verslo procesus bei dokumentu apyvarta, perprogramuoti sistema. Tam reikia laiko. Buna ir kitu uzduociu, pvz. medziagu panaudojimo kontrole, subrangovu darbo kontrole ir pan.

Kalbedamas apie neigiamus atsiliepimus apie shias programas, ash neturejau omeni neigiamus atsiliepimus apie buh. apskaita (tokiu buna ne taip ir daug nes shi sritis yra pakankamai reglamintuota ir ishdirbta), o apie verslo-procesu automatizacijos problemas, kas ishtikruju ir yra verslo sistemu paskirtis.

Na, liginti Navision su Pragma visdelto nereiketu

Irena, o jus kokius modulius idiegiet? Klausiu, nes labai idomus laikotarpis. Faktishkai per 3.5 men neimanoma idiegti rimtos programos, atliekancios pardavimu, pirkymu, gamybos planavima, biudzetavima, gamybos valdyma ir apskaita ir pan.

Gal jus tiesiog Naviono buhgalterija idieget?

O dokumentacijos ruosimas? Juk ja reikia rashyti. O tai yra darbas ir laikas. Ir kas blogiausia dauguma darbu turi atlikti vyr architektai ir inzinieriai, kurie ir kitu darbu turi daug.

Jo, zinau, kad ne tik Alna platina Navision, dabar ji platina visi kas netingi, iskaitant ir pav. Prototechnika. Ash turejau omeni, kad Alna - rimciausias platintojas/diegejas (mano subjektivi nuomone).

Na, jo, su auditotais produktais problema . Daug darbo ir pinigu reikia, norint gauti ta sertifikata, o naudos... Labai mazai imoniu reikalauja sertifikato, tai kol kas neapsimoka.

O apie Navision pirma karta girdziu. Gal buvo kalbama, kad Alna neplatins ir nepalaikis Navisiono? Jie lyg tai pardave savo Navision padalini Sonexui. Be Alnos, net nezinau kas tuomet teiks palaikymo paslaugas. Kaip ir nera daugiau "rimtu" zaideju rinkoje. Gal...

Analitinis objektas - apskaitos pjuvis.

Pavizdžiui pajamų/išlaidų straipsnis, padalinis, gamybos ar statybos baras, vadybininkas, gamybos cehas, kontrahentas, pasamditas ar paimtas lizingu automobilis, atskaitingas asmuo, pinigų srautų straipsnis, turto objektas, projektas, ilgalaikė sutartis ir pan.

Tikslas - surinkti reikalingų sąskaitų apyvartą pagal tam tikrą pjuvį arba pjuvių derinį, siekiant sugrupuoti duomenys į tam tikrą analizę.
Pavazdžiui ofiso/padalinio/vadybininko pajamos/sąnaudos pagal grupes.

Teoriškai atrodytu, kad galima paprasčiausia padariti eilę subsaskaitų, tame tarpe ir užbanansinių, bet praktikoje to padariti nepaviksta, nes subsąskaitos ir pravedimai dubliojasi, balansas nesueina.

Nieko apie tai negirdėjau. Manau, kad tai jų konkurentų marketingas.

Trumpai tariant jeigu jus ęsate priverstas (a) rinktis tarp Navision ir Scala - rinkites Navision.

P.S. Butina skirti Navision prekinio ženklo produktus: Navision Attein ir Axapta. Axapta daug geresnis.

Lietuviškos programos nėra vienodos.

Rašiau ko skundžiasi Scalos vartotojai, tai parašisiu ko skundžiasi Navisiono.

Dažniausiai gamybinės įmonės teigia, jog Navisiono gamyba jiems niekas negali pritaikyti (o gamybos apskaitą visada reikia taikyti pagal vartotojų poreikius). Šeip tai, aš asmeniškai nelabai suprantu kodėl Lietuvoje taip mažai Navisiono gamybos modulio sekmingų modifikacijų, faktiškai instrumentai yra. Manau, taip yra dėl žemos diegėjų kvalifikacijos. Kaip nebebūtų, gamybinės įmonės, turinčios Navision dažnai nėra patenkintos gamybos moduliu.
Antras priekaištas: padarytos modifikacijos Navisione nesuderinamos su naujomis versijomis. Pavizdžiui sumokėjus už programos gamybos modulio pertvarkymą ir įsigijus naujesnę Navision versija, tenka vėl daryti tuos pačius pertvarkymus jau naujoje versijoje. Kitaip tariant pastoviai mokėti už tą pati.
Kalbant apie neribotas galimybes, galima paminėti ir berods 3 analitynių objektų apribojimą, objektas negali būti hierarchinis, kas dažnai yra minima kaip viena iš problemų. Nusipirkus projektų valdymo modulį, analitikos rūšių skaičius didėja iki berods 7, bet to vėl gi dažnai nepakanka.
Dar viena dažnai minima Navisiono problėma - pravedimų lužimas. Taip atsitinka dėl Navisiono architektūrinių trukumų.
Dar galima paminėti tai, kad Navisione negalima lygiagrečiai vęsti skirtingų rušių apskaitą. Bandoma tai daryti mappingo pagalba, tačiau mappingas turi pernelig daug apribojimų, todėl tokios bendroves kaip Pačiolis siūlo valdymo apskaitą tvarkyti atskiroje programoje. Ką tai reiškia, jus visi puikiai suprantate, kai duomenys nesueina, o duomenys nesueina visada, reikia jieškoti galų dvėjose skirtingose programose. Rasti klaidų dažnai nepaviksta.

Nepaisant to, Scala turi daug daugiau trukumų. Pavizdžiui paskutiniai 3 priekaištai galioja ir Scalai. O rimto gamybos modulio Scala iš vis neturi.

Na, nenoriu jums piršti savo nuomones, tačiau asmeniškai pažistu pakankamai vartotojų, nepatenkintų Navision. Kalbant apie "neribotas galimybes", tikrai taip nėra. Nei viena programa neturi neribotų galimybių.

Navision centrinis ofisas Danijoje teigė, kad įvedus naujus tyrimo standartus (įvedė kažkur metus atgal), Navision patenkintų vartotojų lygis išaugo nuo 20! iki 50! procentų (pasaulyje). Tik pusė vartotojų! Tai yra oficialūs, Navision platinami duomenys. Danijos centrinis ofisas tokį žemą lygį sėjo su žemą diegėjų kvalifikacija, o ne su programos trūkumais. Manau, kad jie teisūs.

Remiantis gana plačia bendravimo su šių programų vartotojais patirtimi galiu pasakyti, kad bendrai Scalos vartotojai yra labiau nepatenkinti programa nei Navision PĮ naudojančios įmonės. Tačiau abėjų sistemų vartotojų nepasitenkinimo lygis gana aukštas.
Scalos vartotojai dažniausiai skundžiasi tuo, kad programą negalima modifikuoti. Taip pat dažnai minimos įvairios sandėlio apskaitos problemos.

Na vat ir sulaukeme konkurentu argumentacijos. Ar ne, p. bla?
Vienintele zinute forume, ir tokia argumentota-informativi.
Jei ne, prisistatykite ir ishvardinkite konkrecias problemas del Musu kaltes, o taip pat kada jums buvo atsakyta "po metu"?
Ir kokie vadybininkai yra intelektualai? Beje, pas mus imoneje nedirba nei vienas vadybininkas Nera pas mus tokiu pareigu
Del gliuku: per visa sistemos ekspluatacijos laikotarpi nebuvo nei vieno sistemos luzymo. Jei ne, kada?

Beje, kiekvieno kliento imoneje yra atsakingi uz diegyma kliento darbuotojai. Jas galima klausti del diegymo rezultatu, koordinaciu mes neslepiame. Svetaineje yra klientu atsiliepimai, kazkodel jie truputi skiriasi nuo Jusu.

Gaila, kad uzmirshote pamineti uz kokia "tobulesne programa" yra "geriau uzmoketi daugiau" Sekmes darbe.

P.S. Vietoj kitu imoniu smeizimo naudingiau yra dirbti, tuomet ir rezultatai bus kitokie.

Programa atseka -> atshaukia senus pravedimus -> formuoja naujus. Plius perskaicioja nurashymus pagal FIFO (esant poreikiui) ir atlieka kitas operacijas (jeigu reikia).

Atsiminti nereikia, yra specialus interfeisas.

Taip, reikia atidariti, pakeisti ir uzdariti. Nevisi darbuotojai turi tokia teise.

Ar tik tai nebus tipine lietuvisku softu klaida, leidzianti isvengiant nauju - koreguojamu irasu darymo pakeisti praeities duomenis.

Kitaip sakant, kazkada sudarytos finansines atskaitomybes nebesudarysi antra karta vienas prie vieno, jei busi per ta laika pakeites bent vienos kontruotes aprasyma?

Dar toks klausimelis - ar kontuociu istorija yra issaugoma, ar nauja to paties tipo kontuote uzdengia sena ?[/quote]

Taip, tai bus "tipine lietuvisku softu klaida, leidzianti isvengiant nauju - koreguojamu irasu darymo pakeisti praeities duomenis"

Irashu stornas, priimtas Skandinavijos shalyse, nepatinka Lietuviams (ishvada ish bendravimo su vartotojais patirties). Klaidos yra taisomos be storno. Savaime suprantama yra Uzdarymo periodai, yra teisiu sistema (nevisi gali koregoti dokumentus, priklausomai nuo ju bukles) ir pan. Bet grieztos storno politikos mes nesilaikom. Kodel? Mentalitetai Danijoje ir Lietuvoje skirtingi. Ir ash nematau priezasciu kodel mes turime ish ju perimti tai, ka jie turi "blogo", o priskirti storna prie "gero" ash negaliu, nes nematau tam priezasciu.

Po to, kai jus pakeitet kontote ir paleidot procedura (tam tikram neuzdarytam periodui), seno balanso jus negausit. O kam? Jis gi buvo su klaidomis. O jeigu nebuvo, tai kam buvo keisti operacija ir leisti procedura? Suklidot? Na tada pakeiskit i sena ir vel paleiskit procedura. Yra kvailu zmoniu imoneje? Apribokit ju teises.
Atsekti ka kas kada ir i ka pakete galima. Taip pat kaip galima ir palikti sena operacija. Faktishkai ji visada yra ishsaugoma ir atstatyti viska visada yra imanoma

Terminas "Bendras vaizdas" buvo naudojamas ne kaip "atskaitomybe", bet kaip "valdymui butina informacija". O atskaitomybe beabejo sudarineja, pagrinde rankomis. Kaip gi be atskaitomybes?

Realizavimo algoritmo ash pasakiti negaliu, nes jo nezinau, ne programeris

Darytu tai, ka ir dirbdamas su vienu SP. Yra speciali kontociu koregavimo procedura, kuri atshaukia visus pravedimus pagal neteisinga kontuote ir praveda ish naujo su nauja. Be to, kontote reikia ivesti viena karta ir ju teisingumas gan grieztai kontroliojamas (administracines priemones).

Dirbame su SQL DB. Kaip ir dauguma kitu panashaus softo kureju.

Zinokit yra imoniu, kurios naudoja beveik 20 skirtingu programu apskaitai tvarkyti. Aishku, bendro vaizdo jie nemato, suskaicioti teisingai neisheina, taciau dirba...

Taigi ne taip pas Jus ir blogai, paliginamai

Atsiprašau, bet nenorėčiau plėstis, nes tai gali būti suprantama kaip reklama.

Jiegu trumpai, tai vartotojas aprašo tipinius pravedymus. Viename iš tokių pravedymų, budingų Sąskaitai-faktūrai turi būti nurodyta, kad jeigu lauko savikaina reikšmė yra mažesnė už 1 000, sistema turi atlikti tokias kontuotes į buhalterinį SP, jei didesnė - kitas kontuotes. Ten pat turi būti aprašytos ir kontotės į finansinį SP, kur savikaina yra liginama su 5 000.

Vėliau, formuojant dokumentą, patvirtinantį turto įsigijimą, kurio savikaina yra tarkime 2500Lt, vartotojas pasirenką sukurtą tipinį pravedymą ir sistema automatiškai pagal aprašytas taisykles formuoja skirtingas kontotes į finansinį SP ir buhalterinį SP.

Tai yra kiekvieno dokumento kiekviena specifikacijos eilutė gali skirtingai įtakoti skirtingus SP.


SP 1 <--D1,K1,sum1--- dokumento spec. eilutė ----D2,K2,sum2--> SP 2

Kreipkites į UAB "Intertrust" - pademonstrosime. Į 2, 3, ar 1000 skirtingų sąskaitų planų, skirtingai ir automatiškai, su galimybę vėliau koreguoti lengvai ir automatiškai per visus SP.

Atsiprašau, už reklamą, nesusilaikiau. Jei ką, tegul Admin ištrina mano postą.

Taip vienas gali būti naudojamas mokestinei, kitas finansinei (tuo tarpu ir pagal GAAP), trečias valdymo ir t.t. apskaitai tvarkyti.

Kas liečia MAPPINGO variantą, aprašytą aukščiau, tai jis atneša daugiau problemų, nei duoda naudos. Tas pats galioja ir įvairių rušių apskaitos vedimui skirtingose bazėse. Visu pirma pirmynę informaciją reikia vęsti kelis kartus, antra problema - kai rezultatai nesueina, surasti ir pakorėgoti klaidas praktiškai neįmanoma. Ir kas idomiausia: VISADA NESUEINA.