Turiu omeni:

1. Sukuri dokumenta. Pagal ji sugeneruoji irasa zurnale.
2. Toliau buhalteris zurnale gali su to irasu daryt ka nori - keist, trint ir pan. nekoregojant dokumento.
3. Toliau jis ji "praveda" ir toliau jau nebegalima tvarkyt, tik storno. O storno is vis rankom ivedama.

Man tai nepatinka, nes buhalteris nelenda i dokumentus, o koreguoja pacius pravedimus. Tai reiskia, kad tikriausia duomenys dokumentose nesutaps su duomenimys DK ir galu kodel taip yra, kur informacija teisinga ir kaip taisyt jau neatkasi.

Taciau buhalteriui dirbti su programa yra lengva. Nes jis gali dirbti nezinodamas nieko apie kitus modulius.

Noreciau paklaust:
Nupirkau as tusinuka uz 5 litus - ivedziau pirkimo faktura, pravedziau.
Buhalteris patikrino zurnala ir zurnalo irasa pravede
Pardaviau tusinuka - ivedziau pardavimo faktura, pravedziau.
Buhalteris zurnalo irasa, kur savikaina pravedama pravede.
Praejo 2 menesiai ir zmogus, kuris ivede pirkimo faktura suprato, kad jis pirkimo faktura ivede neteisingai. Tusinukas kainavo 6 litus. O 5 jau praejo visur.

Kaip Aksaptoj vartotojas turi pataisyt tokia klaida?

Nesutinku.

Aksaptoj yra galimybe dirbt tik su apskaitos moduliu (su zurnalais), kadangi jis yra atskirtas nuo pirminiu dokumentu.
Man asmeniskai toks atskirimas nepatinka, kadangi visada laikausi nuomones, kad dokumentai ir apskaita turi buti greztai susieti dalykai, kad tarp ju nebutu skirtumo. Nes kai toks skirtumas atsiranda (taip vadinami pasimete pravedimai) - suprasti ar apskaita pas tave teisinga ar ne labai sudetinga.
Taciau Aksaptoj yra realizuota butent taip. Verslo valdymo sistemai mano poziuriu tai yra trukumas, taciau apskaitininkui su ja dirbti yra lengviau.

O be Columbuso yra juk kruva kitu Axaptos diegeju. 30 tai tikrai. Nesuprantu kodel paminejote butent sia imone?

Ta ir turejau omeni.

Jus su klientu sudarote sutarti. Sutarti turi but parasyta, kad uz legaluma atsako klientas.

Tai yra visiskai normalu. jis taip, ar anaip uz tai atsako.

Tai kad vartotojas atsako uz savo irangos legaluma pagal nutylejima.

T.y. jei Sutarti neparasyta, kad ITshnikas uz tai atsako - atsako vartotojas. Kitaip direktorius visada pasakytu "o ka as zinau, ka man tas ITshnikas pridare?" nors pats gal jam ir lepe nelicenzijota iranga idiegt.

Taciau ITshniko pareiga pasistengti ikalbeti klienta nusipirkti licencijas.

Del viso pikto itrauktite i sutarti, kad uz naudojamos PI legaluma atsako klientas.

Dabar vakarose plinta taip vadinamas SaaS modelis (Software as a Service).
placiau:
http://en.wikipedia.org/wiki/Software_as_a_Service

Esme ta, kad jus jungiates internetu prie programos ir dirbate su ja. Paprastai tos programos yra realizuotos Web interfeise.

Reikia suprast, kad jei programos kurejas nori gauti jusu duomenys, jis juos gaus. Nuomojates jus programa, ar perkate - nesvarbu.

Esme tame, kad niekam Jusu duomenu nereikia. To labiau, kad jei jusu duomenys iseis is kitos imones, ta imone pasmerkta, nes niekas niekada is jos nieko nepirks.

Manau, kad pirma atsirado kiaušinis.
Nes jei višta išsipupė ne iš kiaušinio - ji ne višta, o kažkas kitas. Tas kažkas padėjo kiaušinį ir tik kai iš jo į pasaulį išlindo višta ji tapo višta.

Va taip.

> ar gražu apie produktą spręsti iš 2003 metų atsiliepimų ? tais laikais bet kuri programa buvo ne ka tobulesnė

Negrazu, bet kiek suprantu technologija napasikeite.
O mes 2003 jau naudojome geresnes technologijas

>O šaip tai reiktų imti visada konkretų atvejį ,jeigu jau norime būti pilnai oblektyviais - galbūt ten buvo ne pačios rivilės kaltė,o sakykim kompiuterinės įrangos

Taip, galbut. Nesiginciosiu. Bet atsiliepimus girdejau is dvieju vietu ir trecioj pats maciau. Galbut visur ir buvo kitos problemos. Visko buna.

>Beje apie kokį padorų našumą kalbame ,turiu minty ODBC ? apie normalų 30 kasos aparatų darbą vienu metu ,kai žmonių eilė nusidriekus per kelis metrus ir dar viską paleidus ant SQL express edition :) ? manau,kad nepavyktų būtų tos pačios senukų bėdos....

Ne, mano minetose atvejose Iki naudojo Rivile apskaitoje. Kasos aparatus valde kita programa ir kasose sios problemos nebuvo

>Bet jeigu ofise dirbų kolektyvas užsiimantis didmenine prekyba,tai net ir 50 darbo vietų didelių problemų nesukeltų ( žinoma ,naudojant atitinkamas technines priemones :)

As visgi manau, kad Riviles technologijos neleistu 50 zmonems ofise vesti uzsakymus ir pardavimus. Nepriklausomai nuo gelezies. Bet as suprantu, kad galiu klisti ir prasau skaitytoju nedaryti skubotu isvadu.

Na, tie žmonės jau buvo išėję iš Iki. Tad, jei dabar nenaudoja, gal pakeitė. O ką naudoja?

O dėl teorijos ir praktikos. Tai iš praktinės pusės pats mačiau, kaip Rivilė paprastą ataskaitą formavo kelias minutes. Vartotojai sakė, kad "anksčiau to nebuvo". Tiesa, buvo tai kažkur 2003 metais. Gal Rivilė pasitaisė? Bet aš nesuprantu kaip naudojant ODBC pasiekti padorų našumą. Per kvailas ęsu.

Na tai juk yra įgyvendinamas vyriausybės antikrizinis planas

Greit jau visi turėsim po 40 000 apskaitos eilučių ir gyvensim kaip buržujai

Na, SQLui iki 50 vartotojų galima nusipirkti Small Business Server paketą. Pigiau išeina. Berods apie 4000 (kartu su Windows ir kita įranga) + 800 Lt už kiekvienus 5 vartotojus. Bet aš irgi nemėgstu Microsofto ir jo kainų politikos.

Dėl MySQL. Kai pradėjom kurti programą ir rinkomės duombazę MySQL buvo labai prastas.

Jame nebuvo trigerių, saugojamų procedūrų, kursorių, atvaizdavimų. O kaip be to normalią programą kurt?

Vėliau po truputį MySQL pradėjo artėti prie SQLo ir minėti įrankiai atsirado. Tad jeigu MySQL bus toliau vystomas teisinga kryptimi ir pvz. SUN Microsystems norės paremti atviro kodo ERP sistemos Contour Enterprise perėjimą į MySQL - su malonumu tai atliksime.

Atsiprašau, bet manę dar universitete mokė, kad dirbant per ODBC atsiranda našumo problemos.
Gal but mokė manę neteisingai. Tuomet atsiprašau.

Kaip bebūtų, apie darbą IKI su Rivilę gidrėjau iš kelių neblogai pažistamų žmonių. Nors, gal jie man ir melavo. O gal tam tikrose Iki yra Rivilė, o kitose jos nėra.

Iš diegimo ir palaikymo paslaugų:
40 procentų iš konsultacijų
60 iš programavimo darbų - programos pertvarkymas pagal kiekvieno kliento specifiką

Nesu įsitikinęs

Užsienietiškų programų platintojai padaryti to negalės, nes ne jie sprendžia tokius klausymus.
O tas, kas sprendžia, to nepadarys, nes jam tada pinigus nebus iš ko gaut.

Vietiniai skirtingai nuo mūsų pagrinde pajamas uždirba iš licencijų pardavimo, o ne iš paslaugų. Todėl šis sprendimas jiems būtų daug skausmingesnis, nei mums.

Kaip bebūtų, įdomu kaip elgsis konkurentai. Nes 80 procentų Lietuvos įmonių dabar kerpa biudžetus pradedant nuo IT išlaidų straipsnio. Mano nuomonę, daro neteisingai nes IT padeda kaštus mažinti, bet mano nuomonės jie neklausia Tad įdomu, kas ir kaip kovos su paklausos mažėjimu ir kas rezultate išgyvens.

Štai kaip.
Jau kai kas seka mūsų pavizdį

Džiugu.

Ne.

Technologijos turi įtakos programavimo darbų savikainai ir produkto kokybei.

Galima būtų pasakyti, kad ko geresnė technologija, to kokybiškesnis produktas, to jį brangiau reikia pardavinėt.
Tačiau technologijos privalumai ir trukumai nėra matomi ir suprantami buhalteriui.

Tarkime, Rivilė kiek suprantu rašoma su FoxPro. Dėl ko kai DB pasiekia tam tikrą dydį ir joje pradeda dirbti tarkime 10 vartotojų vienu metu – programos našumas turi kristi iki minimumo ir paprastos operacijos gali trukti kelias minutes.
Panašu, kad taip ir yra. Bent kas dirba Senukų ir Iki parduotuvėse teigia, kad „kartais kai kažkas kažką daro, kiti nieko daryt negali“. Tačiau kai buhalteris pasirenka programą, jis apie tai nieko nežino, pamatyti to negali ir iš viso – jei įmonė nedidelė jam tai visiškai neaktualu.

Kaip ir visur. Sugalvojama kainodara kuri:
1. Leis tau pozicionuotis segmente, kuriam tu nori pozicionuotis
2. Leis tau uždirbti daugiausia pinigų.

Beje, kai mes svarstėme ar padaryti programa nemokama, ar palikti kaip yra, ar nuleisti kainas iki minimumo nusprendėme padaryti nemokama tam, kad vartotojui nekiltų asociacijų su „pigiomis, nekokybiškomis programomis“.

Pas mus buvo tokia situacija nesenai.

Pardavėme paslaugų įmonei A, o sumokėjo įmonė B.

Jokių oficialių dokumentų kodėl taip padaryta mums nepateikė. Tačiau mokėjimo pavedime buvo aiškiai įvardytos faktūros, tad operacijos ęsmė yra aiški.

Skolą mes perdengėme paprastai:
D2401 K2401

Analitika pagal debetą - B
Analitika pagal kreditą - A

Rezultate viskas susidengė. Aišku padidėjo skolų sąskaitos apyvarta. Bet kam įdomi skolų apyvarta?

Galima buvo perdengt skolą per tarpinę sąskaitą, bet tingėjome.

Aš manau, kad būtų taip, jei saskaita būtų išraųyta direktoriaus (žmogaus iš gatvės) vardu.

Tada jis galėjo pasakyti, kad turėjo steigimo sąnaudas. Ir pagrįsti sąnaudas dokumentu, kur jis įvardytas kaip pirkėjas.

Tačiau šio atvėju, jis tokio dokumento neturi. O yra dokumentas pagrindžiantis naujos UAB sąnaudas, ir dokumentas, pagrindžiantis žmogaus iš gatvės apmokėjimo faktą.

Būtent todėl aš ir siūliau apskaitoje parodyti, kad vienas asmuo (žmogus iš gatvės) sumokėjo už kitą asmenį (įsteigtą bendrovę).

Bet, nemanau, kad inspekcija vienokiu ar kitokiu atvėju turės pretenzijų. Nes ir tas ir anas variantas atitinka operacijos esmę.

Pirkimas atvaizduojamas standartiškai:
Skola ir sąnaudos.

O paskui padarote užskaitą: permetate Jūsų įsiskolinimą nuo pardavėjo direktoriui. Bet ne direktoriui kaip atskaitingam, bet direktoriui, kaip partneriui. Jeigu atmesti analitiką, tai apskaitoje niekas neįvyksta. Skola kokia buvo tokia ir liko, tik kitam asmeniui.

Kai įmonė apmokės - standartiškai atvaizduojate:
Skola ir pinigai.

Kura reikia det i atsargas ir pildyt keliones lapus.

Kita mazaverti turta taip pat tesingai padeti i atsargas ir paskui nurasyti i sanaudas, taciau, tai nera privaloma. Galima is karto i sanaudas. Pvz i 6118 Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos.

Kažkam patinka sudėtingos ataskaitos, kažkam patinka daug paprastų, kažkam tam tikros operacijos atrodo nelogiškos, o kažkas jas vykdo kasdieninėje veikloje.

Arba mes sudarysime problemų sąrašą ir jas konstruktyviai spręsime (gal būt sprendimas – apmokymas, gal būt, ataskaitos sukūrimas, gal būt darbo metodikos patobulinimas), arba programa „bus nefunkcionali“

Jeigu Jūs nenorite įvardyti konkrečias problemas ir nenorite mano pagalbos jų sprendimui, aš norėčiau paprašyti Jūsų nerašyti abstrakčių sakinių, tokių kaip:

Jie neigiamai įtakoja Mūsų kompanijos įvaizdį.

Neabejotina, kad Jūs galite turėti savo nuomonę ir aš ją gerbiu. Kaip sakoma: „Aš nesutinku su Jūsų nuomonę, tačiau esu pasiruošęs paaukoti gyvybę už Jūsų teisę ją reikšti“.
Tačiau vis dėlto norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į tą faktą, kad tai, kad Jūs nenorite įvardyti konkrečias problemas, nenorite suvokti jų atsiradimo priežastys, nenorite jas spręsti (nemanote, kad jas reikia spręsti, arba nemanote, kad Mūsų kompanija iš viso gali jas išspręsti) nereiškia, kad programa „yra visiškai nefunkcionali“.

Baziniame programos pakete yra 112 ataskaitų. Tarp jų ir OLAP analizės. OLAP – šio metu pažangiausia duomenų analizės technologija. Tai ne mano nuomonė, paskaitykite straipsnius šia tema rimtose vakarietiškose portaluose. Tik lietuviškose neskaitykite – čia OLAP dažnai painioja su pivot table
Galite konkrečiai parašyti kokios suvestinės informacijos Jums trūksta iki laimės?
Gal pagelbėsiu


Vėl gi, baziniame programos pakete yra apie 15 servisų, skirtų kažką su kažkuo lyginti.
Galite konkrečiai parašyti kokių sulyginimų Jums trūksta iki laimės?
Gal pagelbėsiu


Programoje skolų apskaita vedama dviejose lygiose:
1. Sąskaitų plano lygyje (debetuojame ir kredituojame skolų sąskaitas su kontrahentų analitika)
2. Dokumentų lygyje (sudengiame mokėjimo ir prekinius dokumentus automatiškai su galimybę rankomis pakeisti sudengimus)
Suprantama, kad jeigu mes, pavyzdžiui, nesudengiame mokėjimo ir prekinius dokumentus (arba kartais sudengiame, kartais – ne), tai ir skolų ataskaitos pagal apskaitą nesutaps su skolų ataskaitomis pagal dokumentus.
Beje, kaip tik ir galite lyginti, ir ieškoti klaidų

>Mūsų firma susidomėjo šia programa ,nes nori buhalteriją susieti su degaline.O joje dirbama pagal UVS modulius.

Šiaip tai visiškai teisingas įmonės pasirinkimas. Tačiau, prieš perkant mažai paplitusią Lietuvoje apskaitos programą, apskaitos skyrius turėtų kelis kartus peržiūrėti visas funkcijas (gali būti staigmenų) ir į pirkimo sutartį įtraukti bent 20 apmokymo valandų.

Aš jūsų vietoje, jeigu jau susiruošėtė pirkti, pasiūlyčiau tiekėjui tokias sąlygas:
iš pradžių įdiegiame programą (aišku, už diegymą turėsite sumokėti), o paskui perkame. Iš ęsmės, jeigu programa iš tikrųjų normali - UVS turėtu sutikti. Tuomet busite apsisauguoti nuo katino maše pirkimo.

P.S. O Debetu aš visdėlto pasidomėsiu

Seniai nebuvau užėjęs į Tax'ą.
Darbai užgriuvo. Net naujienos naujos (atsiprašau už tautologiją) negaliu įrašyti į sąvo įmonės reklamą. Vis laiko nėra prisėsti.

Tai va.

Atidariau sau įdomias temas. Galvoju - paskaitysiu.

Skaitau pirmą.
Tenai Algimantas siūlo pasidomėti Debetu.

Nu, tiek to.

Atidarau antrą.
Ir ten Algimantas siūlo pasidomėti Debetu.

Idomu, jeigu atidarysiu trečią, ten vėl rasiu Algimanto pasiūlymą?

Jeigu tik tokios problemos - tiks bet kokia programa, kurioje preke gali tureti daugiau uz viena matavimo vieneta.
Tik prekiu nomenklatura bus nemaza. Taciau, is esmes aukso ziedas 1g ir aukso ziedas 10g turetu buti skirtingos prekes.

Hm.
Gal verta pradeti toki versla Lietuvoje?
Supirkineti Windows ir Office ir pardavineti.
Idomi mintis.

O kaip su apyvartom tuomet?

Apskaitoje pirktus alkoholinius gerimus reikia tinkamai suvartuoti