Cia mokesciu inspekcijos oficialus paaiskinimas.

UAB ,, Sala “, PVM mokėtojos, steigėjai trys asmenys: tėvas, sūnus ir giminystės ryšiais su šiais asmenimis nesusietas fizinis asmuo J. Petraitis. Kiekvienam iš jų priklauso 33,3 proc. akcijų ir šie asmenys, kiekvienas atskirai, nekontroliuoja šios bendrovės. UAB ,, Sala “ atlygis per 12 paskutiniųjų mėnesių (2001 m. rugpjūčio - gruodžio ir 2002 m. sausio - liepos ) už PVM apmokestinamų prekių tiekimą sudarė 150 000 Lt.
Tėvas ir minėtas fizinis asmuo J. Petraitis yra įsteigę po vieną individualią įmonę. Šių individualių įmonių atlygis, už PVM apmokestinamų prekių tiekimą per 12 paskutiniųjų mėnesių sudarė atitinkamai 40 000 Lt ir 65 000 Lt. Sūnus, kaip fizinis asmuo, kitokios ekonominės veiklos nevykdo.
Ar turėtų registruotis PVM mokėtojais tėvo ir fizinio asmens J. Petraičio individualios įmonės?
Tėvas kartu su susijusiu asmeniu –savo sūnumi kontroliuoja UAB ,,Sala“ (pagal PVM įstatymo 2 str. 26 punkto 2 papunktį) ir savo įsteigtą individualią įmonę, t. y. asmuo kontroliuoja 2 juridinius asmenis, kurių bendras atlygis už PVM apmokestinamų prekių tiekimą per paskutiniuosius 12 buvo didesnis kaip 100 000 Lt. Todėl tėvo individuali įmonė turi privalomai įsiregistruoti PVM mokėtoju. Tuo atveju, jeigu tėvas vykdytų ekonominę veiklą kaip fizinis asmuo, tai jis, fizinis asmuo, taip pat privalėtų užsiregistruoti PVM mokėtoju.
Todėl, atsižvelgiant į tai, kad J. Petraitis kontroliuoja tik vieną juridinį asmenį – savo paties įsteigtą individualią įmonę, tai ši įmonė privalomai registruotis PVM mokėtoju neturi.

Gal pades.................

As bu7vau savo CV irasius i CV market. mane susirado idarbinimo imone, kuri turejo konkretu vienos imones uzsakyma - surasti finansininka. Idarbinimo agentura mane pasikviete pokalbiui, o veliau mane pasiule tai imonei kaip pretendente (siule mane viena, is popieriu maciau). Susitikau su vienu is savininku, pakablejom, veliau buvo susitikimas us direktorium, jis susitikimo metu, pasake, kad priima mane, turejua 2 min. apsispresti.
Sutikikau uz mazesne alga bandomuoju laikotarpiu, (beveik uz 2 tuks.) po bandomojo alga pakele zymiau daugiau nei galejau tiketis.
Gyvenime ir taip buna.
P.s. visus savo darbus suradau savarankiskai, ir tuo dziaugiuosi, nes nera nieko blogiau kaip darbas per pazistamus.

O kur tu ieskai? Skaitai skelbimus, internete, per idarbinimo agenturas?
Juk labai priklauso, kur tu ieskai, ir kaip save pateike.
As dabar keisciau darba, jei man siulytu alga nuo 2500 (per bandomaji laikotarpi) lt, jei mazesne, net neverta butu vargti.
Labai neblogu darbo skelbimu galima rasti internete. Tik reikia nepatingeti parasysi savo CV.
Bet jeigu tu neturi praktikos, tada gero pasiulymo gali ir nesulaukti.

Pakolkas dar nieko neveikia, jos iregistruostos tik vasaros pabaigoje,
gauti pajamas tos imones prades gal po kokio menesio ar veliau.
Kokia mums gali skirti nuobauda VMI uz neuzsiregistravima laiku PVM moketoju?
tai zadu padaryti dabar.

Nesupratau, koki PVM? nuo kokios sumos. Juk imone jokiu pajamu negavo. Nuo ko gali paskaiciuoti ta PVM?

Negi nieks neturi jokiu minciu del registravimosi PVm moketojais?
Kokia gresia nuobauda uz nesavailaiki isiregistravima.
Realiai tos imones jokios veiklos nevykde.

Kiek man teko susidurti Vilniuje tikrai yra didele pasiula buhalteriamir finansininkams. Kai as pakeiciau darba, gavau dar keleta geru pasiulymu, ir algas geras siule. Jeigu imone masto i ateityje, ji savo finansinkui tikrai nemokes tik 1000 ar 1500.
Imones, kurios mato savo veiklos perspektyvas moka daugiau, nuo 2000 iki 3000 Lt, ir plius dar suteikia papildomas garantijas, apmoka kura, maista, telefona, apdraudzia darbuotojus, apmoka kursus ir seminarus, konsultacijas.

Biski cia mane isgasdinote.
Motinine imone isteige 3 dukterines. Motinine yra PVM moketoja, metine apyvarta motinines yra virs 1 mln. lt.
Ar reikia tas dukterines imones registruoti PVM moketojais?

Tai jus neskaiciuojate 2 dienu darbdavio apmokamos ligos pasalpos, jei nedarbingumo lapelis yra neuzfarytas?

Be pagrindinio darbo, as turiu dar keleta imone, kurios yra isteigtos, bet reali veikla jose nevyksta. Tose imonese reikia tik apskaiciuoti direktoriui ir buhalteriui algas, ir jas ismoketi. Ir reikia teikti GPM deklaracija, ir sodrai kas ketvirti. Uz tai as gaunu po 320 Lt i rankas. Uz maziau nesutikciau, kokia prasme deti savo parasus.
O uz 160 lt, net nesivaizduoju ka galima butu tvarkyti, t.y. koks turetu buti darbo kiekis. Realiai uz tiek sutikciau nunesti deklaracija i VMI, ir paimti is banko israsus.

Jeigu dirbsi, nebijosi nedirbti, nebusi darbe pastumdele, turetu sektis pakankamai lengvai susitvarkyti buhalterijoj. Nebutina visko zinoti, bet reikia greitai moketi surasti kur parasyta.
Jeigu turi supratima, apie saskaitu korespndencijas ir debeta su kreditu, ir kodel kas su kuo turi koresponduoti, eik drasiai dirbti.
As savo pirmam darbe pradzioj visai zaliavau, apskaita vedziau rankiniu budu, ir po truputi ismokau.
Svarbu, moketi apginti savo nuomone.

Padirbus buhaltere, is tikruju tampi universalus darbuotojas.
Turintis daug ziniu, ir gera supratima apie visos imones darba. O dauguma darbuotoju tokiu supratimo deja neturi, ir daznai pridaro buhalteriams papildomu rupesciu.

Visai nebloga alga biudzetinej istaigoj, nors privacioj galima gauti daugiau.

Paatviraukite, kiek biudzetinej istaigoj gali galima max gauti algos?

Nu i biudzetine tikrai neapsimoka eiti, ten algos kokius 3 -4 kartus mazesnes. Biudzetinej daug nemoka, nors aisku ten jie ir neuzsikasa darbais.
Nors jeigu dirbti privacioj nedidelej imonej, ir jeidu dar paslaugu, darbo irgi nera super daug.
Be skaiciu ir as jau negaleciau gyventi. Planuoju ateity labiau linki i finansu, planavimo srity, ten idomiau.

As tikrai pritariu, jeigu turi pasirinkima neik buhalteriauti. As jau ne karta bandziau jos issizadeti, bet vel sugrizdavau. Nes cia man moka didesne alga, ir salygos nera blogos, bet buhalteris vis tiek yra keiksmazodis, ypac tarp "super krutu" vadybininku, kurie net ir rasyti nemoka.
Dabar vel turiu plana, po keletos metu pabegti is buhalterijos, tapti pvz. kokia nors kruta finansu planuotoja .........

Mano imone nedidele, apyvarta irgi ne per didziausia, alga moka padoria. Darbo nedaug...
Buhalteris mano imones savininkams buvo reikalingas kaip patarejas, kad nepridarytu visokiu nesamoniu.
Teko dirbti prekybinej imonej, apyvartos dideles, ir algos gaudavau 2 kartus maziau.

Kad darbuotoju pasitikiu, jis yra vienas is akcininku.
Jam paskaiciavau uz 2 pirmas nedarbingumo dienas, ir paskaiciavau uz dirbtas dienas darbo uzmokesti. Jeigu, kai atnes nedarbingumo pazymejima kazkas labai skirsis, spalio menesi teks perskaiciuoti. Kaip manot?

Tai ka man daryti, pasimeciau. Darbuotojas dievagojasi, kad daktaras pasiliko ta nedarbingumo pazymejima. O algas jau reikia skaiciuoti.
Nervuoja nuo pirmadienio

Aciu labai uz konsultacija,
akys prasviesejo ir supratau, kaip man reikia padaryti.

Susiduriau su idomia situacija, todelo noreciau jusu konsultacijos. Darbuotojas sirgo nuo 13 iki 27 d., 27 jam reikejo nueiti pas gydytoja, bet jis nenuejo. Pas gydytoja nuejo tik 30 d. Gydytojas jam pratese nedarbingumo pazymejima, ir jis sau ji pasiliko iki kito karto. Darbuotojas man sako, kad jam nedarbingumo pazymejima pratese tik nuo 30 d. Gaunasi, kad jis 27-28-29 d.d. turejo dirbti. Man retai tenka susidurti su nedarbingumo pazymejimais, todel nezinau, ar taip gali buti Gal pas ka nors buvo panasi situacija, ir galetu pasidalinti savo patirtimi. Aciu

O tada atlyginima reiktu islyginti kita menesi? O ziniarastyje man rodyti minusini darbo uzmokesti? kaip manot

As manau, jeigu tu esi "techninis buhalteris", kuris suvedineja dokumentus, tada gal tavo atlyginimas ir gali priklausyti nuo ivedamu dokumentu kiekio.
Bet jeigu tu esi vyr. buhalteris, tavo darbas negali buti matuojamas suvedamais dokumentais. Nes vyr. buhas privalo zinoti daug, studijuoti istatymu vingrybes ir pan.
O deklarciju kiekis daznai net nepriklauso nuo imones dydzio.
Buhalterijos darbo pamokejimas, manau neturetu buti siejamas su pardavimu vadybininku pasiekimais.

Sveiki,

Reikia jusu patarimo. Darbuotojui buvo ismoketas darbo uzmokescio avansas uz 09 men. Nuo vidurio menesio jis susirgo. Paskaiciavus darbo uzmokesti uz rugsejo menesi, jis gavosi mazesnis nei sumoketas avansas.
Kaip manote, ar man reikia mokescius skaiciuoti nuo priskaiciuoto d.u., ar nuo ismoketo avanso.

UAB negali skolinti daugiau nei jos nuosavas kapitalas - istatinis kapitalas + nepaskirstytas pelnas
kitu atveju reiks registruotis banku

Nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. vasario 14 d.:

Nr. IX-1977, 2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 25-752 (2004-02-14)



1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas reglamentuoja viešųjų įstaigų steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą.



2 straipsnis. Viešosios įstaigos samprata

1. Viešoji įstaiga − tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą.

2. Viešoji įstaiga turi turėti bent vieną sąskaitą banke.

3. Viešosios įstaigos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.

4. Viešoji įstaiga savo veikloje vadovaujasi savo įstatais, Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais bei kitais teisės aktais.



3 straipsnis. Viešosios įstaigos teisės ir pareigos

1. Viešoji įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, viešosios įstaigos įstatams ir veiklos tikslams.

2. Viešajai įstaigai neleidžiama:

1) gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose;

2) neatlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį viešosios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, išskyrus šio Įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį;

3 ) skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens;

Teks sugalvoti kokia nors sutarti, ir moketi avansa.

Del VI negaliu atsakyti, bet siulau sudaryti fiktyvia sutarti ir sumoketi avansas. Kuri po to VI grazins, nes neivykdes kazkokiu sutarties salygu

KETVIRTASIS skirsnis
AKCININKŲ TEISĖS IR PAREIGOS
14 straipsnis. Akcininkų teisės ir pareigos

1. Akcininkų teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrovės įstatai. Šio ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais.

2. Akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina.

3. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę „už“, privalo juos mokėti. Akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime arba balsavo prieš tokį sprendimą, turi teisę papildomų įnašų nemokėti.

4. Asmuo, įsigijęs visas bendrovės akcijas, arba šios bendrovės visų akcijų savininkas, perleidęs dalį bendrovės akcijų kitam asmeniui, apie akcijų įsigijimą ar perleidimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sandorio sudarymo turi pranešti bendrovei. Pranešime turi būti nurodytas įsigytų ar perleistų akcijų skaičius, akcijos nominali vertė ir duomenys apie akcijas perleidusį ir jas įsigijusį asmenį (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė).

5. Sutartims tarp bendrovės ir visų jos akcijų savininko privaloma paprasta rašytinė forma, išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.

6. Akcininkas turi grąžinti bendrovei dividendą, jeigu jis buvo išmokėtas pažeidžiant šio Įstatymo imperatyvias normas ir bendrovė įrodo, kad akcininkas tai žinojo ar turėjo žinoti.

7. Akcinės bendrovės akcininkai turi teisę reikalauti, kad kiti akcininkai jiems privalomai parduotų savo akcijas, arba reikalauti, kad kiti akcininkai privalomai nupirktų iš jų akcijas Vertybinių popierių rinkos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
15 straipsnis. Turtinės akcininkų teisės
Akcininkai turi šias turtines teises:
1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);
2) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;

3) nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus šio Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis;

4) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas šio Įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti;

5) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;

O juk siuo atveju steigeja (motinine imone) ir yra akcininkas dukterinei imonei.