Taip.

D 241 2600 Eur ( pirkėjų skola)
D 1233 42,48 Eur sukauptas nusidėvėjimas
K 521 92,48 Eur ( pelnas)
K 1230 2550 Eur (savikaina)

Sumokate dalį paskolos pagal gautą sąskaitą:
D 401
K 271
Sąskaitoje 401 yra registruojama paskola ir su ja susijusios sąnaudos (palūkanos, administravimo mokestis). Jos likutyje matysis negrąžinta paskolos dalis ir palūkanos, tenkančios tai daliai, ( taip pat paskolos administravimo mokestis), kuriuos dar reikia sumokėti.

NT mokesčio draugei, kuri pati yra fizinis asmuo ( gyventojas, vykdantis veiklą pagal verslo liudijimą) ir nuomojasi patalpas iš fizinio asmens, mokėti nereikia. Jeigu fizinis asmuo išnuomotų juridiniam asmeniui, tada NT mokesčio prievolė būtų juridiniam asmeniui.

1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris įregistravo ir vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymą arba vykdo veiklą, įgijęs verslo liudijimą, ir iš kito gyventojo nuomojasi nekilnojamąjį turtą savo individualiai veiklai vykdyti ( t.y. Nuomininkas), jis tampa mokestį išskaičiuojančiu asmeniu, ir išmokėdamas Nuomotojui nekilnojamojo turto nuomos pajamas PRIVALO apskaičiuoti, išskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti į biudžetą 15 % pajamų mokestį (GPM).

2. Jūsų atveju, draugė yra Gyventojas, kuris vykdo veiklą pagal Verslo liudijimą ( fizinis asmuo), todėl NT mokestį PRIVALO susimokėti pats tų patalpų savininkas (Nuomotojas).

Ar Gyventojas, dirbantis pagal Verslo liudijimą, arba pagal Individualios Veiklos Pažymą, turi prievolę mokėti NT mokestį? Toks gyventojas, išsinuomojęs veiklai NT iš fizinio asmens, moka nuomos išmokas, išskaičiuoja, deklaruoja bei sumoka GPM

Paskačiuotos palūkanos ir administravimo mokestis:
D 630 616 (palūkanų sąnaudos, veiklos
mokesčių sąnaudos)
K 441
Sumokėta:
D 441
K 272
Sąskaitos 441 likutis parodo, kokia yra dar likusi paskolos dalis ir palūkanos, tenkančios tai daliai.

Pagal sudarytą paskolos sutartį įsivesti į apskaitą gautus pinigus - įsipareigojimus (ilgalaikius ar trumpalaikius).
D 27 (271, 272)
K 401, 441

Radau info šia tema iš "Mažųjų bendrijų apskaita" tinklalapio:
"Primenu, kad mažųjų bendrijų nariai negali skolinti pinigų įmonės plėtrai. Mažosios bendrijos nario įnešti pinigai į MB sąskaitą turi būti parodomi kaip nario įnašas ir deklaruotas JADIS. Buvo teiktas užklausimas LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, siekiant išsiaiškinti, ar tokie įnešti pinigai gali likti direktoriaus, kaip materialiai atsakingo asmens, su kuriuo bus atsiskaityta, kai mažoji bendrija uždirbs pinigų. Atsakyta: MBĮ nustatyta tvarka mažosios bendrijos narys gali perduoti pinigus mažajai bendrijai tik kaip savo įnašą. Atsakomybė už neteisingų juridinio asmens duomenų ir kitos teiktinos informacijos pateikimą JADIS tvarkytojui arba juridinio asmens duomenų ir kitos teiktinos informacijos nepateikimą JADIS tvarkytojui laiku teisės aktų nustatyta tvarka yra reglamentuojama LR administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnyje (bauda nuo 30-1450 EUR)".
Labiausiai gal klaidina VMI konsultacija KD-8442, pagal kurią norisi tikėti, kad Paskolos sutartis tarp MB nario ir/ ar vadovo ir MB galima, nes tokia galimybė nepaneigta...

Taip

Jeigu MB nario asmeninius 500 Eur įteisinsite kaip MB nuosavybę, tai turėtų būti MB nario sprendimas dėl MB įnašo didinimo, nurodytas įnešimo būdas, šiuo sprendimu vadovaujantis įnešate 500 Eur į įmonės kasą ir tuo pačiu reikia pranešti į JADIS (juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema) apie įnašo pasikeitimus (sistemoje yra tokia forma; duomenys apie mažosios bendrijos narius, kur reikia nurodyti įnašo piniginio ar nepiniginio pasikeitimą). Kadangi Jūsų atveju tie 500 Eur buvo reikalingi automobilio pirkimui, juos išduodate pagal KIO atskaitingam asmeniui (MB nariui), kuris už automobilį mokėjo grynaisiais. Čia mano nuomonė, kaip aš tvarkyčiau, bet gal parašys ir kitų nuomonių labiau patyrę kolegos.
[/quote]


Bet galima forminti kaip MB vadovo paskola imonei tuos 500 eur be palūkanų ? Na kad tie 500 eur kaip paskola inesta per kasa. Ar galima taip?
Nes tai vyko 2019 m spalį, ir berots per vėlu dėl įnašo pranešti JADIS sistemoje
[/quote]
Gal per paskolą ir naudingiau būtų, nes paskolą MB nariui/ vadovui grąžinsite , o įneštas MB nario įnašas tampa MB nuosavybe ir jo kaip paskolos pagal sutartį negrąžinsite) tik reikia pasidomėti ar nereikia VMI pateikti informacijos apie juridinių asmenų per kalendorinius metus gautą paskolos sumą ( iki 600 Eur lyg ir nereikia pranešti).
[/quote]

O del tų 500 eur, kai MB vadovas suteikia paskola imonei del auto pirkimo, nes truko 500 eur. Mokejo grynaisiais.
Per kasa reik parodyti kad inesa tą paskolą, o po to imone tuos 500 eur isduoda per kasa automobilio pirkimui?
Padekit su korespondencijom
[/quote]
Jeigu tai trumpalaikė paskola, tai gavus pinigus į kasą:
D272
K441
Tada išmokėjimas iš kasos atskaitingam asmeniui:
D244
K272

O tai sita operacija gera del pervedimo MB nariui?
D445 3000eur
K271 3000eur
[/quote]

Išdavus avansą atskaitingam asmeniui:
D244
K271
Užpajamavus atskaitingų asmenų nupirktą ilgalaikį turtą
D123
K244

Jei '' Iš įmonės atsisk. sąsk. automobilio pirkimui MB nariui išmokėtus 3000 Eur rodykite kaip atskaitingam asmeniui, juos uždengsite pagal automobilio pirkimo-pardavimo sutartį.'' tai butu pagal sąskaitų planą tokios operacijos:
D445 3000eur
K271 3000eur?
O auto pirkima pagal pardavimo sutartį įvesti kaip?

[/quote]
Pagal pirkimo- pardavimo sutartį įmonė nupirko auto- ilgalaikį turtą D123, K sumokėtas avansas tam auto įsigyti.

Praktiškai MB ir UAB apskaita tvarkoma taip pat, tik MB apskaita gali būti paprastesnė, jeigu ji nėra PVM mokėtoja, neturi ilgalaikio turto ir samdomų darbuotojų

Gal per paskolą ir naudingiau būtų, nes paskolą MB nariui/ vadovui grąžinsite , o įneštas MB nario įnašas tampa MB nuosavybe ir jo kaip paskolos pagal sutartį negrąžinsite) tik reikia pasidomėti ar nereikia VMI pateikti informacijos apie juridinių asmenų per kalendorinius metus gautą paskolos sumą ( iki 600 Eur lyg ir nereikia pranešti).

Jeigu MB nario asmeninius 500 Eur įteisinsite kaip MB nuosavybę, tai turėtų būti MB nario sprendimas dėl MB įnašo didinimo, nurodytas įnešimo būdas, šiuo sprendimu vadovaujantis įnešate 500 Eur į įmonės kasą ir tuo pačiu reikia pranešti į JADIS (juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema) apie įnašo pasikeitimus (sistemoje yra tokia forma; duomenys apie mažosios bendrijos narius, kur reikia nurodyti įnašo piniginio ar nepiniginio pasikeitimą). Kadangi Jūsų atveju tie 500 Eur buvo reikalingi automobilio pirkimui, juos išduodate pagal KIO atskaitingam asmeniui (MB nariui), kuris už automobilį mokėjo grynaisiais. Čia mano nuomonė, kaip aš tvarkyčiau, bet gal parašys ir kitų nuomonių labiau patyrę kolegos.

Iš įmonės atsisk. sąsk. automobilio pirkimui MB nariui išmokėtus 3000 Eur rodykite kaip atskaitingam asmeniui, juos uždengsite pagal automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. 500 Eur galite fiksuoti kaip MB nario įnašą, jo įnešimą rodykite per KPO, o taip pat reikia pranešti į JADIS apie įnašo pasikeitimus. Kadangi MB narys už auto apmokėjo grynaisiais, tai jam tuos 500 Eur kaip atskaitingam asmeniui išduokite iš kasos per KIO. Taip gavęs iš įmonės 3500 Eur, jų išleidimą pagrįs pagal automobilio pirkimo- pardavimo sutartį, kurioje apmokėjimas grynaisiais taip pat turėtų būti paminėtas. Jeigu pirkote ne iš juridinio asmens, turbūt kitokių dokumentų apart pirkimo- pardavimo sutarties ir neturite.

Mokesčių mokėtojas turi įrodyti ne tik skolų beviltiškumą, bet ir savo pastangas šioms skoloms susigrąžinti. Žemiau VMI komentaras:

Kokiais dokumentais mokesčių mokėtojas gali pagrįsti skolų beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti tokias skolas?

Atnaujinimo data: 2017-01-22

Registracijos numeris KD-5651

1. Kai mokesčio mokėtojas negali skolų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas, arba praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų atsiradimo momento užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose (kai mokesčių mokėtojas pajamas pripažįsta pagal pinigų principą), tai skolų beviltiškumą ir pastangas jas susigrąžinti įrodo:

1.1. įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo (arba ginčą nagrinėjusios institucijos) sprendimas, nuosprendis arba nutartis, kuriais patvirtinama mokesčio mokėtojo teisė susigrąžinti skolas. Tais atvejais, kai byla tarp mokesčio mokėtojo ir jo skolininko buvo baigta nagrinėti ne Lietuvos Respublikoje, užsienio valstybės teismo (arba ginčą nagrinėjusios institucijos) įsiteisėjęs sprendimas (arba kitoks dokumentas, kuriuo patvirtinama mokesčio mokėtojo teisė susigrąžinti skolas);

1.2. jeigu sprendimas yra vykdomas arba vykdytinas Lietuvos Respublikoje, – antstolio surašytas aktas ir vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo įvykdytas, arba dokumentai, patvirtinantys faktą, kad skolininkas neturi privalomojo registruoti turto ir kad iš skolininko nepavyko išieškoti pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti bylose su kitais kreditoriais. Tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdomas užsienyje, – oficialiai išduoti užsienio kompetentingų institucijų dokumentai, patvirtinantys sprendimo neįvykdymą arba įvykdymą iš dalies ir priežastis, kodėl taip atsitiko.

2. Tais atvejais, kai skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu, skolų beviltiškumą ir pastangas jas susigrąžinti įrodo:

2.1. skolininko mirties liudijimas. Jeigu skolininko mirties faktas yra įregistruotas užsienyje ir neturi būti įregistruotas Lietuvos Respublikoje, – iš užsienio valstybės institucijos gauti dokumentai, kurie patvirtina skolininko mirties faktą. Jeigu skolininko mirties faktas yra įregistruotas užsienyje ir neturi būti įregistruotas Lietuvos Respublikoje, – iš užsienio valstybės institucijos gautas dokumentas, patvirtinantis skolininko mirties faktą (jeigu skolininko mirties faktas yra įregistruotas Lietuvoje, mirties faktą patvirtina mirties liudijimas);

2.2. koks nors kitas dokumentas, kuriame turi būti oficialiai (teismo, notaro, civilinę metrikaciją tvarkančios arba kitokios valstybinės institucijos) nurodytas faktas, kad skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu;

2.3. faktą, kad skolininko palikto turto nepakanka skoloms susigrąžinti, turi patvirtinti dokumentai, nurodyti 15.1 ir 15.2 punktuose.

2.4 tais atvejais, kai už palikėjo skolas įpėdinis atsako visu savo turtu, faktą, kad įpėdinio turto nepakanka palikėjo skoloms sugrąžinti, turi patvirtinti dokumentai, nurodyti 15.1 ir 15.2 punktuose;

2.5.mokesčių mokėtojas taip pat turi turėti dokumentus, kuriuose turi būti oficialiai (teismo, notaro, civilinę metrikaciją tvarkančios arba kitokios valstybinės institucijos) nurodomas faktas, kas yra skolininko įpėdinis (arba įpėdiniai) ir teisių bei pareigų perėmėjas (arba perėmėjai).

3. kai skolininkas yra likviduotas ir nėra jo teisių perėmėjo arba ir teisių perėmėjas neturi pakankamai turto skoloms sugrąžinti, tai skolų beviltiškumą ir pastangas jas susigrąžinti įrodo:

3.1. rejestro tvarkytojo pažyma apie likviduoto asmens išregistravimą iš įmonių rejestro, o jeigu ūkio subjektas yra iš užsienio valstybės, – išregistravimo faktą patvirtinantį oficialiai (teismo, notaro arba kitokios valstybinės institucijos) išduotas dokumentas;

3.2. dokumentai, kurie patvirtina faktus, kad likviduotas skolininkas neturėjo pakankamai turto skoloms sugrąžinti, – šį faktą patvirtinančiais dokumentais laikomi 15.1 ir 15.2 punktuose nurodyti dokumentai;

3.3. arba kitokie dokumentai, kuriuose oficialiai (teismo, notaro arba kitokios valstybės institucijos) yra patvirtinami faktai, leidžiantys pripažinti skolas beviltiškomis, kai skolininkas yra likviduotas.

4. Kai skolininkas yra bankrutavęs, skolų beviltiškumą ir pastangas jas susigrąžinti įrodo:

4.1. įsiteisėjusi teismo nutartis likviduoti įmonę dėl bankroto arba kreditorių susirinkimo nutarimas paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto arba dokumentą, įrodantį likviduotos dėl bankroto įmonės išregistravimą iš juridinių asmenų registro;

4.2. tais atvejais, kai įmonių bankroto procedūras reglamentuoja 1997 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, mokesčio mokėtojas turi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto arba kreditorių susirinkimo nutarimą paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto;

4.3. tais atvejais, kai įmonių bankroto procedūras reglamentuoja 1992 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, mokesčio mokėtojas turi turėti minėto įstatymo nustatytus dokumentus, patvirtinančius faktus, kuriuos patvirtina dokumentai, nurodyti 20.1 punkte.

Mokesčio mokėtojas turi turėti dokumentų originalus arba jų nuorašus. Dokumentų nuorašai turi būti patvirtinti tuos dokumentus išdavusių institucijų arba originalių dokumentų nuorašai turi būti patvirtinti notariniams veiksmams atlikti nustatyta tvarka.



Teisės aktai
LRS PMĮ 25 str.
LRS LR finansų ministro 2002-02-11 įsakymas Nr. 40, „DĖL SKOLŲ BEVILTIŠKUMO BEI PASTANGŲ SUSIGRĄŽINTI ŠIAS SKOLAS ĮRODYMO IR BEVILTIŠKŲ SKOLŲ SUMŲ APSKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO" 15 - 19 p.

Pridedu VMI atsakymą Jums aktualiu klausimu, iš kurio atsakymo galima suprasti, kad MB narys ir/arba vadovas gali teikti paskolą MB, sudarant paskolos sutartį:
"Kaip apmokestinamos mažosios bendrijos nario / vadovo iš mažosios bendrijos gautos palūkanos, kai sudaroma paskolos sutartis?
KD-8442 Jeigu mažosios bendrijos (toliau – MB) narys ir/arba vadovas sudarė paskolos sutartį su MB bei sutartyje numatė palūkanų mokėjimą, tai gaunamos palūkanos apmokestinamos kaip gautos iš juridinio asmens, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Neapmokestinamas 3 000 Eur dydis šiuo atveju netaikomas. Palūkanos priskiriamos B klasės pajamoms".

Darbuotojo nedarbingumo dienas, žymite nuo tos dienos, kai pamatėte, kad jam jis išduotas. O nepanaudotas atostogų dienas suteiksite pagal darbuotojo prašymą, ar jis norės jas gauti iškart pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, ar vėliau, tai nurodyti turi jis pats.

Kai mažojoje bendrijoje yra daugiau negu du nariai, ir bendrijoje nėra MB vadovo, tada narių susirinkimas paskiria MB atstovą, kuris atstovauja įmonės interesus. Jeigu už prekes mokėsite iš bendrijos atsisk.sąsk., tai prekių gavėjas nurodoma MB xxxxxx, o atsiimsite prekės, kaip MB atstovas. MB atstovu gali būti tik MB narys.

VDI komentaras dėl papildomo darbo:
www.vdi.lt/Forms/TekstasDUK.aspx?ID=490

Kiek aš suprantu, kad Papildomas darbas gali būti atliekamas tuo pačiu metu kaip ir Pagrindinis darbas ir tai yra darbo funkcijų sugretinimas. Šiuo atveju papildomam darbui atlikti nustatytos valandos atskirai tabelyje nežymimos.

Priskirčiau prie prekės savikainos, kaip tos prekės įsigijimo sąnaudas.

Pagal nuomos sutartį išmokėtas atlygis bus A klasės pajamos ir įmonė privalės išskaičiuoti, sumokėti GPM 15%, ir deklaruoti šias išmokas. Pagal panaudos sutartį automobilis būtų perduotas naudotis neatlygintinai. Kad su automobilio eksploatacija patirtos išlaidos būtų priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, įmonė turi turėti ir saugoti su tuo susijusius dokumentus: automobilio priėmimo- perdavimo aktą, kelionės lapus, kuro pirkimo čekius, sąskaitas ir turėti pagrindimą, kad automobilis reikalingas įmonės veikloje pajamoms uždirbti.

Kai skambinau į VMI šiuo klausimu, tai VMI konsultantė telefonu man paaiškino taip, jei įmonei tas mokestis nėra privalomas, tai bus neleidžiami atskaitymai. Dar buvau radus MB" Sostinės auditoriai" D. Čibirienės komentarą šiuo atveju:" MB gali pati nuspręsti mokėti VSD įmokas nuo MMA, net kai MB narys neišsiima lėšų asmeniniams poreikiams. Tokiu atveju VSD įmokos bus neleidžiami atskaitymai, bet MB narys įgys stažą pensijai gauti bei kitas socialines garantijas".

Paliksiu, kaip jau yra, manau neverta " kelti dulkių" , o kitą kartą įrašyti, taip, kaip nurodyta instrukcijoje, su 0 tarifu

Būtų nors klaidą metę, būčiau taip neparašiusi, dabar net nežinau, gal skambinsiu į VMI klausti dėl deklaracijos tikslinimo, o gal tiesiog palikti, kaip yra, jei jau yra priimtos