Savaitės 2014.09.22 - 2014.09.28 apžvalga Nr. 39

Sukurta: 2014-09-30
Savaitės 2014.09.22 - 2014.09.28 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS NAUJIENA

Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu nutarė nuo šių metų spalio 1 dienos didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 1035 litų (300 eurų), minimalųjį valandinį atlygį – 6,27 Lt (1,82 euro). Šiuo metu MMA siekia 1000 Lt, ji buvo didinama 2012 metų gruodį. Išankstiniais skaičiavimais, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų poreikis (su socialinio draudimo įmokomis) 2014 m. spalio–gruodžio mėnesiais sudarytų apie 5 mln. litų, 2015 m. – daugiau kaip 20,4 mln. Lt (5,9 mln. eurų). MMA didinimui yra pritarusi ir Trišalė taryba.

VMI komentaras:

Nuo 2014 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė padidino minimalią mėnesinę algą iki 1035 Lt (šiuo metu ji yra 1000 Lt), kas atitiks 300 Eur nuo 2015-01-01. Atsižvelgiant į tai, nuo 2015 m. sausio 1 d. keičiasi fiksuotas pajamų mokesčio dydis. 2015 m. minimalus fiksuotas pajamų mokesčio dydis bus 540 Eur (12×300x15 proc.), kas atitiktų 1863 Lt (šiuo metu šis dydis yra 1800 Lt).

Savivaldybių tarybos, 2015 m. nustatydamos fiksuotus pajamų mokesčių dydžius veiklai, vykdomai „neribojant veiklos teritorijos«, negalės nustatyti mažesnių fiksuotų pajamų mokesčio dydžių nei 540 Eur. Tačiau veiklai, vykdomai konkrečios savivaldybės veiklos teritorijoje ir veiklai, vykdomai visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Neringos savivaldybės teritorijas bei Marijampolės savivaldybės Marijampolės miesto teritoriją, fiksuoti pajamų mokesčio dydžiai galės būti nustatomi ir mažesni nei 540 Eur.

Mėnesio neapmokestinamasis pajamų dydis (mėnesio NPD) nesikeičia. Minimalios mėnesinės algos padidinimas (iki 1035 Lt) taikomam mėnesio NPD įtakos neturės, nes jo apskaičiavimo formulė nekeičiama. Mėnesio NPD ir toliau apskaičiuojamas pagal formulę:1) iš gyventojo mėnesio darbo užmokesčio (su priedais ir priemokomis) atimama 1000 Lt suma (1035 – 1000 = 35);2) apskaičiuotas skirtumas dauginamas iš koeficiento 0,26 (35 x 0,26 = 9,1);3) gauta suma atimama iš 570 Lt (570 – 9,1 = 560,90).1035 litų darbo užmokestį (su priedais ir priemokomis) gaunantiems gyventojams mėnesio NPD sudaro 560,90 Lt. Išmokant 2014 m. spalio – gruodžio mėn. darbo užmokestį, iš išmokamos minimalios mėnesinės algos turi būti išskaičiuojamas 71,12 Lt (1035 – 560,90; 474,10 x 15/100) gyventojų pajamų mokestis.

SAVAITĖS ISTORIJA

Gavau VMI laišką:

»Gerb. mokesčių mokėtojau,

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — VMI) informuoja, kad Jūs nepateikėte Metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204 už 2013 metų mokestinį laikotarpį. Prašome kuo skubiau pateikti deklaraciją ir sumokėti mokestį (jeigu susidarė mokėtina suma).

Deklaraciją galite pateikti elektroniniu būdu per VMI elektroninio deklaravimo sistemą EDS ( deklaravimas.vmi.lt).

Bendrąją informaciją ir konsultacijas visais mokesčių klausimais teikia VMI Mokesčių informacijos centras telefonu 1882.«

Na ir iš kur man žinoti kas tas JŪS . Gal senai neaptarnaujama įmonė, o gal nemoka ir mes neteikėm už juos PLN204 ir t.t. Ar sunku bent pavadinimą nurodyti.

tax.lt narys

SAVAITĖS SKAIČIUS

13 000 įmonių.Kaip informuoja VMI, tiek artimiausiu metu mokesčių mokėtojų, nepateikusius Metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204, pasieks VMI priminimai apie mokestinės prievolės įvykdymo būtinumą. Daugiausia – 8,5 tūkst. – nepateikusiųjų Metinės pelno mokesčio deklaracijos yra Vilniuje registruotis įmonės.

Deklaracijas patogiausia teikti prisijungus prie Elektroninio deklaravimo sistemos: https://deklaravimas.vmi.lt/. Pateikus elektroninę deklaraciją nebereikia teikti popierinės.

Kaip teigia Stasė Aliukonytė-Šnirienė, priminimai pirmiausia pasieks tuos mokesčių mokėtojus, kurie yra Mano VMI vartotojai.

SAVAITĖS PREMIJA

JAV Vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC) pranešė, kad ji išmokėjo 30.000.000 USD kaip atlygį anoniminiam informatoriui, kuris gyvena už JAV ribų.

Tai buvo didžiausias atlygis informatoriui, kada nors mokėtas JAV valstybinių reguliavimo institucijų . SEC atstovai teigia, kad asmuo pateikė svarbią informaciją, kuri padėjo agentūrai atskleisti »sunkiai aptinkamą« sukčiavimą. Pagal Jungtinių Amerikos Valstijų įstatymus, informatoriaus tapatybė turi būti laikoma paslaptyje.

SAVAITĖS PRIMINIMAS

Kauno AVMI primena, kad įmonės iki kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio pabaigos privalo sumokėti avansinį pelno mokestį, o už paskutinį mokestinio laikotarpio ketvirtį — ne vėliau kaip iki šio ketvirčio paskutinio mėnesio 25 dienos. Įmonės, kurių mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, trečiojo ketvirčio avansinį pelno mokestį turi sumokėti iki š.m. rugsėjo 30 d. Pakeisti avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo būdą šie mokesčių mokėtojai gali iki š. m. spalio 1 d.

„Avansinio pelno mokesčio mokėti nereikia naujai įregistruotoms įmonėms pirmaisiais jų mokestiniais metais ir toms įmonėms, kurių praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 1 mln. litų,» — teigia Kauno AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Judita Stankienė.

Kauno AVMI primena, kad avansinį pelno mokestį galima skaičiuoti dviem būdais: pagal praėjusių metų veiklos rezultatus ir pagal numatomą einamųjų mokestinių metų pelno mokesčio sumą. Avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo būdą įmonė pasirenka kiekvienų mokestinių metų pradžioje ir jį taiko einamųjų mokestinių metų avansinio pelno mokesčio sumoms apskaičiuoti. Jeigu įmonė, nepasibaigus mokestiniam laikotarpiui, nusprendžia, kad pasirinktas apskaičiavimo būdas jai netinkamas, vieną kartą per mokestinį laikotarpį jį gali pakeisti, parašydama VMI laisvos formos prašymą teikti avansinę pelno mokesčio deklaraciją iš naujo. Pateikus prašymą, galima pateikti iš naujo užpildytą deklaraciją, pasirenkant kitą mokesčio apskaičiavimo būdą, kurios 8 laukelyje turi būti pažymėtas langelis „Pirminė«.

„Atkreipiame dėmesį, kad nuo numatomos einamųjų metų pelno mokesčio sumos apskaičiuotas avansinio pelno mokesčio dydis turi sudaryti ne mažiau kaip 80 proc. faktiškos metinio pelno mokesčio sumos. Antraip nuo kiekvieną mokestinių metų ketvirtį nesumokėtos avansinio pelno mokesčio sumos bus skaičiuojami delspinigiai. Jei įmonė nustato uždirbsianti didesnį pelną, nei buvo planavusi, ji bet kurią einamųjų mokestinių metų dieną gali patikslinti avansinio pelno mokesčio deklaraciją, padidinti mokėtino mokesčio sumą ir pati sumokėti susidariusius delspinigius,» — pažymi J. Stankienė.

SAVAITĖS NUORODA

Sodra paskelbė skaičiuokles: ligos pašalpos, motinystės(tėvystės) pašalpos, individualios veiklos ir darbo vietos mokesčių skaičiuokles.

SAVAITĖS SKAITALAS

Odeta Bložienė: «Euro belaukiant: kaip grūdinosi lietuviai».

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeisti keli Civilinio kodekso straipsniai: vis daugiau sandorių bus privaloma notarinė forma

Teisės aktų registrepaskelbti Civilinio kodekso pakeitimai.

1.74 straipsnis. Notarinė sandorių forma
1. Notarine forma turi būti sudaromi:
1.74 straipsnio 1 dalis papildyta nauju 3 punktu:

„3) uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;“.2. Buvusį 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktą laikyti 4 punktu.

1.105 straipsnis papildytas 5 dalimi:
„5. Vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles.“

6.871 straipsnis papildytas 4 dalimi:
„4. Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.“

Civilinio kodekso pakeitimai įsigalioja nuo 2015 m. sausio 1 d.
Paskelbti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

Teisės aktų registre paskelbti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai. Pakeitimai susiję su Civilinio kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimais.

Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:„2. Akcijų pasirašymo sutartis yra paprastos rašytinės formos, išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą (visa ar dalis pasirašytų akcijų emisijos kainos apmokama nepiniginiu įnašu – nekilnojamuoju turtu).“ 2 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas1. Papildyti 47 straipsnį nauja 10 dalimi:„10. Uždarosios akcinės bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra paprastos rašytinės formos, išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.“
Vyriausybė informuoja: ligos pašalpos, jeigu pritars seimas, didės iki 80 proc. uždarbio dydžio

Vyriausybė 2014.09.24 dienos posėdyje sutarė ligos pašalpas didinti iki 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Iki šiol iš „Sodros“ biudžeto lėšų nuo trečiosios iki septintosios (įskaitytinai) laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 proc., o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa.

Siekdama suvienodinti ligos pašalpos dydį visu ligos laikotarpiu, Vyriausybė siūlo didinti pašalpos, mokamos už trečią–septintą nedarbingumo dienas, dydį nuo 40 iki 80 proc. pašalpos gavėjo buvusio darbo užmokesčio. Pirmosios dvi kalendorinės laikinojo nedarbingumo dienos apmokamos iš darbdavio lėšų. Pašalpas padidinus iki 80 proc., iš „Sodros“ biudžeto papildomai reikėtų apie 115,4 mln. litų.

Šiuos pakeitimus reglamentuojantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektas dar bus teikiamas svarstyti Seimui.
Pakeistos Konsultacijų ir informacijos teikimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklės

VMI prie FM viršininko 2014.09.19 dienos įsakymu Nr.VA-77 pakeistosKonsultacijų ir informacijos teikimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. VA-66 „Dėl Konsultacijų ir informacijos teikimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių patvirtinimo“ . 42 punkto antroji pastraipa išdėstoma taip:„Konsultacijas į Lietuvos valstybės institucijų, Pramonės ir prekybos amatų rūmų, asociacijų, atstovaujančių mokesčių mokėtojams, pateiktus raštu paklausimus, į kuriuos sudėtinga atsakyti dėl objektyvių priežasčių (dėl skirtingai suformuotos ar visai nesuformuotos mokestinės praktikos, neparengto apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo (komentaro), ar reikia parengti paaiškinimą (komentarą)), teikia VMI prie FM Teisės departamentas. Taip pat VMI prie FM Teisės departamentas teikia konsultacijas paklausėjui, kai Mokesčių mokėtojo prašymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimam sandoriui pateikimo, prašymo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. VA-105 „Dėl Mokesčių mokėtojo prašymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimam sandoriui pateikimo, prašymo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“, 20 punkte nustatytais atvejais įpareigojantis sprendimas nepriimamas.“

T.y tam tikrais atvejais, kai VMI prie FM Teisės departamentui «sudėtinga atsakyti dėl objektyvių priežasčių (dėl skirtingai suformuotos ar visai nesuformuotos mokestinės praktikos, neparengto apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo (komentaro)», būsimam sandoriui mokesčių administratorių įpareigojantis sprendimasnepriimamas.
VMI komentuoja: dienpinigių apmokestinimas

Nuo 2014.10.01 dienos keičiantis minimaliai mėnesinei algai, VMI atnaujino dienpinigių apmokestinimo,vykstant į komandiruotes užsienyje ir Lietuvoje,lentelę.
VMI komentuoja: dėl PVM ir Euro

Klausimai ir atsakymai dėl PVM mokesčio, susiję su euro įvedimu:

1. Kokia valiuta (litais ar eurais) turės būti nurodomi duomenys mokestinio laikotarpio PVM deklaracijose FR0600, pateiktose už mokestinius laikotarpius, kurie prasidės nuo euro įvedimo dienos (nuo 2015-01-01)?

Mokestinio laikotarpio PVM deklaracijų FR0600, pateikiamų už mokestinius laikotarpius, kurie prasidėjo nuo euro įvedimo dienos, visi duomenys turės būti nurodomi eurais.

2. Kokia valiuta (litais ar eurais) turės būti nurodomi duomenys po euro įvedimo dienos (po 2015-01-01) pateiktose patikslintose ar pavėluotai pateiktose pirminėse mokestinių laikotarpių, kurie prasidėjo ir baigėsi iki euro įvedimo dienos (iki 2014-12-31), PVM deklaracijose FR0600?

Po euro įvedimo dienos (po 2015-01-01) pateiktose patikslintose ar pavėluotai pateiktose pirminėse mokestinių laikotarpių, kurie prasidėjo ir baigėsi iki euro įvedimo dienos (iki 2014-12-31), PVM deklaracijose FR0600 formos visi duomenys turės būti nurodomi litais. (Šiose PVM deklaracijose litais nurodytas galutines mokėtinas į biudžetą (grąžintinas iš biudžeto) PVM sumas į eurus konvertuos mokesčių administratorius).

3. Kokia valiuta (litais ar eurais) turės būti nurodomi duomenys PVM mokėtojais neįsiregistravusių apmokestinamųjų asmenų pateiktose PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitose FR0608, pateiktose už mokestinius laikotarpius, kurie prasidės nuo euro įvedimo dienos (nuo 2015-01-01)?

PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitų FR608, pateiktų už mokestinius laikotarpius, kurie prasidėjo nuo euro įvedimo dienos (nuo 2015-01-01), visi duomenys turės būti nurodomi eurais.

4. Kokia valiuta (litais ar eurais) turės būti nurodomi duomenys po euro įvedimo dienos pateiktose patikslintose ar pavėluotai pateiktose pirminėse PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitose FR0608 už mokestinius laikotarpius, kurie prasidėjo ir baigėsi iki euro įvedimo dienos (iki 2014-12-31)?

Po euro įvedimo dienos (po 2015-01-01) pateiktose patikslintose ar pavėluotai 2000pateiktose pirminėse PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitose FR0608 už mokestinius laikotarpius, kurie prasidėjo ir baigėsi iki euro įvedimo dienos (iki 2014-12-31), visi duomenys turės būti nurodomi litais. (Šiose PVM apyskaitose litais nurodytas galutines mokėtinas į biudžetą (grąžintinas iš biudžeto) PVM sumas į eurus konvertuos mokesčių administratorius).

5. Kokia valiuta (litais ar eurais) turės būti nurodomi duomenys po euro įvedimo dienos pateiktose 2014 metų metinėse PVM deklaracijose FR0516 bei pateiktose patikslintose ar pavėluotai pateiktose pirminėse ankstesnių kalendorinių metų metinėse PVM deklaracijose?

Po euro įvedimo dienos (po 2015-01-01) pateiktose pirminėse 2014 metų ir patikslintose ar pavėluotai pateiktose pirminėse ankstesnių kalendorinių metų metinėse PVM deklaracijose FR0516 visi duomenys turės būti nurodomi litais. (Šiose metinėse PVM deklaracijose FR0516 litais nurodytas galutines mokėtinas į biudžetą (grąžintinas iš biudžeto) PVM sumas į eurus konvertuos mokesčių administratorius).

6. Kaip apskaičiuojama registravimosi PVM mokėtoju prievolės nustatymui po euro įvedimo dienos reikalinga atlygio (už šalies teritorijoje per paskutiniuosius 12 mėnesių patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas) suma (eurais), kai į 12 paskutiniųjų mėnesių laikotarpį patenka atlygis (litais), gautas už kalendorinius mėnesius iki euro įvedimo dienos?

Kai nustatant registravimosi PVM mokėtoju prievolę po euro įvedimo dienos į šios prievolės nustatymui reikalingų paskutiniųjų 12 mėnesių laikotarpį gautą (gautiną) atlygį patenka atlygis, gautas (gautinas) ir už kalendorinius mėnesius iki euro įvedimo dienos, tai registravimosi PVM mokėtoju prievolės nustatymo tikslais šių iki euro įvedimo kalendorinių mėnesių (įeinančių į 12 paskutiniųjų mėnesių laikotarpį) gautas (gautinas) atlygis turi būti perskaičiuojamas (konvertuojamas) į eurus pagal nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą.

7. Kokia valiuta (eurais ar litais) ir kokią PVM sumą turės sumokėti fizinis asmuo už iš kitos valstybės narės į Lietuvą iki euro įvedimo dienos (pvz., 2013-11-30) įvežtą naują automobilį, kai taip pat iki euro įvedimo dienos (pvz., 2013-12-20) šio automobilio įsigijimo PVM sąskaita faktūra buvo pateikta mokesčių administratoriui ir fizinis asmuo gavo (pvz., 2013-12-30) mokesčių administratoriaus pranešimą apie apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (litais) už šį automobilį, o šią PVM sumą PVM įstatyme nustatytu terminu (per 5 darbo dienas po pranešimo gavimo) fizinis asmuo į biudžetą sumokės po euro įvedimo dienos (pvz., 2015-01-05)?

Fizinis asmuo sumokėdamas į biudžetą po euro įvedimo dienos (po 2015-01-01)apskaičiuotą PVM sumą už klausime nurodytą iki euro įvedimo dienos įsivežtą iš kitos valstybės narės naują automobilį, turi šią PVM sumą sumokėti į biudžetą eurais. Mokėtina į biudžetą PVM suma eurais turėtų būti apskaičiuojama mokesčių administratoriaus pranešime nurodytą mokėtiną į biudžetą PVM sumą litais perskaičiavus (konvertavus ) į eurus pagal nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą.

8. Kokia valiuta (eurais ar litais) turi būti nurodomi duomenys po euro įvedimo dienos (po 2015-01-01) išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis įforminamas prekių tiekimas (paslaugų teikimas)?

Po euro įvedimo dienos (po 2015-01-01) visose PVM mokėtojo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis įforminamas prekių tiekimas (paslaugų teikimas) tiek iki euro įvedimo dienos, tiek po euro įvedimo dienos, visi duomenys turi būti nurodomi eurais.

9. Kokia valiuta (eurais ar litais) turi būti nurodomi duomenys po euro įvedimo dienos (po 2015-01-01) išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis PVM įstatymo 79 str. 2 dalyje nustatyta tvarka įforminamos už tęstinį laikotarpį iki euro įvedimo dienos (iki 2014-12-31) suteiktos ilgalaikės paslaugos ir patiektos prekės (elektros energijos, dujų, šilumos ir kitų rūšių energijos)?

Po euro įvedimo dienos (po 2015-01-01) išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis PVM įstatymo 79 str. 2 dalyje nustatyta tvarka įforminamos už tęstinį laikotarpį iki euro įvedimo dienos (iki 2014 -12-31) suteiktos ilgalaikės paslaugos ir patiektos prekės (elektros energijos, dujų, šilumos ir kitų rūšių energijos), visi duomenys nurodomi eurais.

10. Kokia valiuta (eurais ar litais) nurodomi duomenys po euro įvedimo dienos (po 2015-01-01) išrašytose kreditinėse ar debetinėse PVM sąskaitose faktūroje, kuriomis tikslinamos iki euro įvedimo dienos (iki 2014-12-31) išrašytos PVM sąskaitos faktūros?

Po euro įvedimo dienos (po 2015-01-01) išrašytose kreditinėse ar debetinėse PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis tikslinamos iki euro įvedimo dienos (iki 2014-12-31) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, visi duomenys turi būti įrašomi eurais.

11. Kokia valiuta (eurais ar litais) po euro įvedimo dienos (po 2015-01-01) turi būti pildomi PVM mokėtojo gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų (FR0671 ir FR0672) duomenys?

Po euro įvedimo dienos (po 2015-01-01) PVM mokėtojo pildomų išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų (FR0671 ir FR0672) duomenys nurodomi eurais. Jeigu į minėtus registrus įtraukiami duomenys iš PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų iki euro įvedimo dienos (iki 2014-12-31) tai tokiose PVM sąskaitose faktūrose litais nurodyti duomenys turi būti konvertuojami į eurus (pagal nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą).

12. Kitoje valstybėje narėje įsikūręs apmokestinamasis asmuo po euro įvedimo dienos (po 2015-01-01) teikia prašymą grąžinti PVM, sumokėtą Lietuvoje 2014 metais, per savo įsikūrimo valstybės narės sistemą. Kokia valiuta – litais ar eurais bus grąžinamas PVM, priėmus sprendimą jį grąžinti?

Šiuo atveju po euro įvedimo dienos (po 2015-01-01) užsienio apmokestinamajam asmeniui PVM bus grąžinamas eurais, neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaitose faktūrose, pagal kurias užsienio apmokestinamasis asmuo prašo grąžinti PVM, prekių (paslaugų) apmokestinamoji vertė ir mokėtinas PVM buvo nurodyti litais. (Grąžinamą iš biudžeto PVM sumą į eurus konvertuos mokesčių administratorius).

13. Kitoje valstybėje narėje įsikūręs apmokestinamasis asmuo 2014 metais per savo įsikūrimo valstybės narės sistemą pateikė prašymą grąžinti PVM, sumokėtą Lietuvoje 2013 metais. Sprendimas dėl PVM grąžinimo buvo priimtas po euro įvedimo dienos (po 2015-01-01). Kokia valiuta užsienio apmokestinamajam asmeniui bus grąžinamas PVM?

Po euro įvedimo dienos (po 2015-01-01) priėmus sprendimą dėl PVM grąžinimo, užsienio apmokestinamajam asmeniui PVM bus grąžinamas eurais, neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaitose faktūrose, pagal kurias užsienio apmokestinamasis asmuo prašo grąžinti PVM, prekių (paslaugų) apmokestinamoji vertė ir mokėtinas PVM buvo nurodyti litais. (Grąžinamą iš biudžeto PVM sumą į eurus konvertuos mokesčių administratorius).

14. Ar išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis įforminamas prekių tiekimas (paslaugų teikimas) privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpiu (kuris prasideda praėjus 30 dienų po to, kai Europos Taryba priims sprendimą dėl neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso ir tęsiasi iki 6 mėnesių po euro įvedimo), visus duomenis reikia nurodyti litais ir eurais?

Privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpiu visose sąskaitose faktūrose ar PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis įforminamas prekių tiekimas (paslaugų teikimas), išrašytose iki euro įvedimo dienos (iki 2014-12-31), visi duomenys nurodomi litais, o po euro įvedimo dienos (nuo 2015-01-01) - eurais, o kaip papildomą informaciją (pirkėjui pageidaujant) galima nurodyti ir kita užsienio valiuta (eurais, doleriais ir kt.).

Atkreipiame dėmesį, kad privalomo kainų nurodymo litais ir e2000urais laikotarpiu prekės ir paslaugos galutinė mokėtina suma, kurią vartotojas turi sumokėti pardavėjui, litais ir eurais turi būti nurodomos prekybos ir paslaugų teikimo vietose, reklamoje, jeigu joje nurodoma prekių ar paslaugų kaina, taip pat energijos (elektros, šilumos, dujų, karšto ir šalto vandens) tiekimo ir komunalinių paslaugų teikimo atvejais – tiekėjų (teikėjų) vartotojams už minėtas prekes (paslaugas) pateikiamose sąskaitose arba mokėjimo pranešimuose ar vartotojams pateikiamame papildomame lape, kuris pridedamas prie sąskaitų ar mokėjimo pranešimų.

15. Ar po euro įvedimo (po 2015-01-01) prekių pirkėjas (paslaugų gavėjas) turėtų priimti prekių (paslaugų) pardavėjo PVM mokėtojo išrašytą nuo 2015-01-01 patiektų prekių (suteiktų paslaugų) PVM sąskaitą faktūrą, kurioje sumos nurodytos ne eurais, o litais?

Pagal Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo (2014 m. balandžio 17 d. Nr. XII-828) 21 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 604 patvirtinto Nacionalinio euro įvedimo plano 45 punkto nuostatas nuo euro įvedimo dienos apskaitos dokumentai turės būti išrašomi sumas nurodant eurais. Todėl nuo euro įvedimo dienos (nuo 2015-01-01) išrašytose PVM sąskaitose faktūrose sumos turės būti nurodomos eurais. Jeigu prekių tiekėjas (paslaugų teikėjas) nuo euro įvedimo dienos išrašytose patiektų prekių (suteiktų paslaugų) PVM sąskaitose faktūrose sumas nurodytų tik litais, tai tokios PVM sąskaitos faktūros neturi juridinės galios, todėl šių prekių (paslaugų) pirkėjas neturi priimti tokių PVM sąskaitų faktūrų bei įtraukti jų į savo apskaitą. Pirkėjas turėtų grąžinti šią PVM sąskaitą faktūrą ją išrašiusiam asmeniui ir pareikalauti, kad jam nedelsiant būtų išrašyta nauja patiektų prekių (suteiktų paslaugų) PVM sąskaita faktūra, kurioje sumos būtų nurodytos eurais. (Pažymėtina, kad pardavėjas turėtų anuliuoti visus neteisingai išrašytos PVM sąskaitos faktūros egzempliorius).

16. Ar nuo euro įvedimo dienos (nuo 2015-01-01) išrašomoms PVM sąskaitoms faktūroms turi būti suteikiama nauja serija ir numeracija ar galima tęsti buvusią iki 2015-01-01?

Kadangi euro įvedimą Lietuvos Respublikoje reglamentuojantys bei kiti teisės aktai nereikalauja, kad nuo euro įvedimo dienos išrašomoms PVM sąskaitoms faktūroms būtų suteikiama nauja serija ir numeracija, todėl nuo euro įvedimo dienos (nuo 2015-01-01) išrašant PVM sąskaitas faktūras galima tęsti šių dokumentų numeraciją, buvusią iki 2015-01-01, nesuteikiant naujos serijos. Svarbu, kad skirtingose PVM sąskaitose faktūrose nebūtų nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija).

17. Kaip turi būti užpildomi už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūrusio apmokestinamojo asmens po 2015-01-01 pateikiami FR0445 formos prašymai grąžinti Lietuvos Respublikoje sumokėtą PVM už laikotarpius iki 2014-12-31?

Už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūrusio apmokestinamojo asmens po 2015-01-01 pateikiamas FR0445 formos prašymas grąžinti Lietuvos Respublikoje sumokėtą PVM (toliau - Prašymas) už laikotarpius iki 2014-12-31 turi būti užpildomas taip:

Pateiktame tiesiogiai Vilniaus AVMI ir atsiunčiamame paštu Vilniaus AVMI (popieriniame) Prašyme 5 laukelio bei lentelės ,,Prekės ir paslaugos, už kurias sumokėtą PVM prašoma grąžinti“ visi duomenys nurodomi litais. Suvedus pateikto Prašymo duomenis į atitinkamą VMI informacinę sistemą Prašymo lentelės ,,Prekės ir paslaugos, už kurias sumokėtą PVM prašoma grąžinti“ stulpelio „PVM/VAT“ kiekvienos eilutės suma (PVM suma) bus perskaičiuota (konvertuota) į eurus pagal nustatytą euro ir lito kursą ir apskaičiuota bendra grąžintina PVM suma eurais, susumavus visų eilučių perskaičiuotas į eurus PVM sumas. Tokiu būdu apskaičiuota eurais bendra PVM suma bus laikoma užsienio asmens prašoma grąžinti PVM suma, neatsižvelgiant į faktiškai Prašymo 5 laukelyje nurodytą grąžintiną PVM sumą litais.
KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: žinios apie eurą į kiekvienus namus – per televiziją, radiją ir interneto portalus

Finansų ministerija informuoja, kad rugsėjį startavę dvylika televizijos, radijo, interneto projektų skelbia aktualiausias su euro įvedimu susijusias žinias, kurias privalo žinoti kiekvienas, besirengiantis savo išlaidas ir pajamas po kitų metų sausio 1-osios planuoti nebe litais, o eurais.

Iki 2015 m. vasario projektai vykdomi trijuose nacionaliniuose televizijos kanaluose (LTV, LNK, TV3), keturiose radijo stotyse (Žinių radijas, Lietuvos radijas, „Pūkas“, M-1) ir trijuose interneto portaluose (delfi.lt, 15min.lt, balsas.lt). Taip siekiama, kad daugumą Lietuvos gyventojų pasiektų jiems rūpima informacija: kokie pasikeitimai laukia, įvedus eurą; ekspertų patarimai, kaip išvengti nesklandumų, tvarkant asmeninius finansus; kiti gyventojams ir verslui rūpimi, su euro įvedimu susiję klausimai.
Kiekvieną ketvirtadienį LTV televizijoje iš karto po laidos „Panorama“ (20.40 val.) pateikiami 2-3 minučių siužetai euro įvedimo tema, LNK televizijos laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ kiekvieną ketvirtadienį (nuo 16.30 val.) žiūrovai mato 5-7 min. trukmės informacines laidas, kuriose tiek gyventojams, tiek verslininkams aiškinama, kaip pasirengti euro įvedimui šalyje ir kaip išvengti galimų nesklandumų. TV3 televizijos žiūrovams kiekvieną penktadienį (18.15 val.) pateikiamos 10-15 min. trukmės laidos, kuriose į euro įvedimo Lietuvoje svarbą žvelgiama jaunų žmonių akimis.
Finansų ministerija taip pat praneša, kad efektyvesnio informavimo bei visuomenės pasirengimo euro įvedimui siekiama, įgyvendinant kampaniją ir radijuje bei interneto portaluose.
LRT radijo eteryje kiekvieną trečiadienio rytą (nuo 8.30 val.) daugiausiai informacijos pateikiama pensinio amžiaus gyventojams, per «Žinių radiją» kiekvieną ketvirtadienį (15.10 val.) naujienos skiriamos verslininkams bei ūkininkams. Šioms laidoms kartą per savaitę skirta po 20-30 minučių eterio laiko.
Radijo stotyje „Pūkas“ kiekvieną trečiadienį (8.10 val.) pateikiamos interaktyvios laidos, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas būtiniausių prekių ir paslaugų kainų perskaičiavimui, o radijo stoties M-1 laidose kiekvieną trečiadienį nuo 18 val. gyventojai gali pasitikrinti jau turimas žinias apie naująją Lietuvos valiutą. Dviejose pastarosiose radijo stotyse transliuojamoms laidoms skirta po 3-5 minutes eterio laiko.

Finansų ministerija informuoja: seimui teikiamos savivaldybių finansinę padėtį gerinančios įstatymų pataisos

Finansų ministerija informuoja, kadsiekiant stiprinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, motyvuoti jas plėsti ūkį bei mažinti pradelstus įsiskolinimus, siūloma tobulinti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą. Atitinkamoms Finansų ministerijos parengtoms pataisoms pritarė Vyriausybė, o šiandien numatyta jas pateikti Seimo plenariniame posėdyje.

Projekto esmė – pakeisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) procento, tenkančio visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, apskaičiavimą, atsižvelgiant į GPM pajamų padidėjimą dėl natūralaus ekonomikos augimo.
Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, tuo siekiama, kad papildomas GPM pajamas, gautas dėl natūralaus ekonomikos augimo, teisingai pasidalytų valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai. „Siūlomas šio mokesčio padalijimo tarp biudžetų principas neabejotinai sustiprins savivaldybių finansinę padėt�

1f3b�, todėl tikimės, kad papildomos pajamos motyvuos jas didinti užimtumą, skatinti verslumą, daugiau investuoti ir taip stabdyti emigraciją“, - sako R.Šadžius.

Apskaičiuota, kad, siūlomas pataisas priėmus, jau 2015 m. savivaldybių biudžetų pajamos savarankiškoms funkcijoms finansuoti padidėtų apie 100 mln. litų. Atitinkamai tokios sumos netektų valstybės biudžetas. Finansų ministerija primena, kad pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, skiriant GPM dalį savivaldybėms, nėra atsižvelgiama į jo bendros sumos augimą dėl natūralaus ekonomikos svyravimo, todėl visos prognozuojamo GPM prieaugio pajamos patenka į valstybės biudžetą. Savivaldybėms kompensuojamos tik pajamų ar išlaidų sumos, kurios pasikeitė dėl Seimo, Vyriausybės priimtų sprendimų. Pokytis išreiškiamas atitinkama sumine įplaukų išraiška, atitinkamai pakoreguojant GPM procentinę dalį.

Valstybinės darbo inspekcijos darbo teisės konsultacijų ciklas

Keturioliktoji konsultacija „Kai vykstama į komandiruotę... “.

VMI informuoja: VMI ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija kartu kovos prieš „šešėlį

VMI informuoja, kad parengtas VMI prie FM viršininko įsakymo pakeitimas, pagal kurį nuo kitų metų gegužės 1 d. visais atvejais, kai viešojo maitinimo įmonių klientams yra išduodamos išankstinės sąskaitos („prečekiai«) su nurodyta mokėtina suma, tokių sąskaitų duomenys privalės būti išsaugoti kasos aparatų kontrolinėje juostoje, o tokios sąskaitos pabaigiamos fiskalinio kvito spausdinimu. Šiam projektui pritarė su VMI aktyviai bendradarbiaujanti Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.

„Nuo 2013 metų gegužės 1-osios jau galiojo VMI parengto įsakymo nuostatos, kurios numatė, jog viešbučių, restoranų, kavinių ir kitų viešojo maitinimo paslaugas teikiančių įstaigų duomenys apie klientams pateiktas išankstines (tarpines) sąskaitas ( „prečekius») turi būti išsaugomi kasos aparato atmintyje taip pat, kaip ir galutiniai, apmokėjimą patvirtinantys, kvitai. Pakeitimais buvo siekiama užkirsti kelią viešojo maitinimo įstaigoms išvengti gautų pajamų už suteiktas paslaugas apskaitymo, kai tarpiniai duomenis ištrinami iš kasos aparatų (pvz., aptarnaujant klientus, apmokėjimui už paslaugas pateikiamos sąskaitos, kurias apmokėjus, fiskaliniai kvitai šioms sąskaitoms neatspausdinami, o pačios sąskaitos vėliau panaikinamos). Tačiau ši tvarka galioja tik kompiuteriniams kasos aparatams.«, - primena VMI prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, pažymėdamas, kad kai kurios viešojo maitinimo įmonės tiesiog atsisakė kompiuterinių kasos aparatų, siekdamos apeiti teisės aktų reikalavimų ir toliau dalį savo veiklos vykdyti „šešėlyje».

Iš esmės sutarusi su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, VMI mano, kad tokia tvarka turi galioti visiems verslo dalyviams, užtikrinant ne tik pajamų apskaitymą bet ir sukuriant lygios konkurencijos sąlygas verslininkams. Minėtieji reikalavimai būtų netaikomi tais atvejais, kai už užsakytus patiekalus ir gėrimus klientai sumokėtų iš kart ir jiems nedelsiant būtų pateikiamas kasos aparato fiskalinis kvitas, pvz., tokia klientų aptarnavimo tvarka yra taikoma „greitojo« maisto restoranuose ir užkandinėse.

„Kalbėdami apie viešojo maitino verslo sektorių, galime konstatuoti, kad tai yra verslo sritis, turinti pakankamai aukštą riziką, susijusią su pajamų neapskaitymu buhalterinėje apskaitoje, neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimu, nelegaliu darbu. Todėl VMI itin vertina bendradarbiavimą su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija. Nuolatinis informacijos apsikeitimas apie įmonių rodiklius, tendencija, pokyčius šiame verslo sektoriuje padeda VMI identifikuoti didžiausias mokesčių neapskaitymo rizikas, t.y. tiesiogiai padeda Mokesčių inspekcijai mažinti šešėlinės ekonomikos dydį», - akcentuoja A. Klerauskas.
VMI ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija taip pat pasikeitė nuomonėmis dėl teisinio reguliavimo, reglamentuojančio apgyvendinimo ir trumpalaikės nuomos paslaugų teikimą, tobulinimo, siekiant suvienodinti tokia veikla užsiimančių ūkio subjektų verslo sąlygas ir tenkančią administracinę naštą, kai apgyvendinimo paslaugas galima teikti dirbant individualiai ir įkūrus įmonę.

FNTT praneša: baigtas tyrimas dėl didžiausių Lietuvos šilumos tiekėjų

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro sprendimu baigtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo atliekamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, dėl vienų didžiausių Lietuvos šilumos ūkio monopolininkių V.E ir L. buvusių ir esamų vadovų galimo piktnaudžiavimo tarnybos padėtimi, didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir sukčiavimo. Įtariama, kad neteisėtai manipuliuojant dujų įsigijimo kainomis buvo padaryta daugiau nei 10 mln. litų žala šilumos vartotojams.
Ūkio ministerija kviečia pareikšti nuomonę dėl vienos valstybės ribas peržengiančio bendrovių jungimosi ir skaidymosi reguliavimo

Ūkio ministerija kviečia dalyvauti Europos Komisijos (EK) paskelbtose viešosiose konsultacijose dėl Europos Sąjungos (ES) vienos valstybės ribas peržengiančio bendrovių jungimosi ir skaidymosi. Lietuvos įmonių atstovų, verslininkų ir visų suinteresuotų asmenų nuomonių ir siūlymų EK konsultacijų dokumente pateiktais klausimais laukiama iki 2014 m. gruodžio 1 d.

Pasak ūkio viceministrės Rasos Noreikienės, šiuo metu yra įtvirtintas ES lygmens ir nacionalinis teisinis reguliavimas, suteikiantis galimybę bendrovėms jungtis peržengiant vienos valstybės ribas, tačiau praktikoje vis dar pasitaiko įvairių sunkumų: „Šios konsultacijos sudaro galimybę verslininkams ir kitiems suinteresuotiems asmenims išsakyti savo nuomonę, kaip būtų galima tobulinti vienos valstybės ribas peržengiančio bendrovių jungimosi reguliavimo sistemą, taip pat išsiaiškinti, ar esama reguliavimo poreikio dėl vienos valstybės ribas peržengiančio bendrovių skaidymosi.“

EK paskelbtame klausimyne pateikti klausimai dėl vienos valstybės ribas peržengiančio bendrovių jungimosi proceso taikymo praktikoje, smulkiųjų akcininkų ir kreditorių teisių apsaugos, ES valstybių narių teisinės sistemos suderinamumo ir kt.

Taip pat EK viešosiomis konsultacijomis siekiama sužinoti suinteresuotų asmenų nuomonę dėl galimo vienos valstybės ribas peržengiančio bendrovių skaidymosi reguliavimo ES lygiu įtvirtinimo. Atsižvelgusi į viešųjų konsultacijų metu gautus atsakymus, EK vertins, kokių pokyčių reikia ES reguliavimo sistemoje.

Į EK konsultacijų dokumente esančius klausimus savo nuomonę galima pateikti elektroniniu būdu pažymint pasirinktą tinkamiausią atsakymo variantą. Klausimyną galima rasti ir jį užpildyti EK interneto svetainėje adresu http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/2014/cross-border-mergers-divisions/index_en.htm.

Daugiau informacijos apie bendrovių teisę galima rasti EK interneto svetainėje adresu http://ec.europa.eu/internal_market/company/index_en.htm.

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2019 m. IV ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2020 m. I ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2020-01-01
180.95 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2020-01-01
3.72 EUR ir 607 EUR