Savaitės 2016.12.05 - 2016.12.11 apžvalga Nr. 49

Sukurta: 2016-12-13
Savaitės 2016.12.05 - 2016.12.11 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS CITATA

Dėl mano ankstesnio posto apie Vyriausybės darbų programą čia manęs klausinėja, ar yra principinis skirtumas tarp žodžių «sieksime» ir «įgyvendinsime»? Keista, kad klausia ne filologo, bet aš pasistengsiu. Įsivaizduokite, kad jūs mėginate savo automobiliu patekti į garažą. Ar tai dėl to, kad automobilis yra per platus, ar garažas per siauras, o gal todėl, jog jūs esate suknistai blogas vairuotojas, į garažą patekti jums nesiseka. Rezultatas - nulaužyti automobilio šoninio vaizdo veidrodėliai, apibalnotos garažo sienos ir pan. Perkeliant į valstybės lygmenį - kaip sakoma, viešųjų lėšų nuostoliai. Kadangi Vyriausybės programoje veiksmažodis «sieksime» pasikartoja 212 kartų, o «įgyvendinsime»- tik 27 kartus, gali susidaryti įspūdis, kad į garažą bus patenkama vidutiniškai iš 8 karto. Bet čia nebūtinai - jeigu iš karto matai, kad nepavyks įlįsti («įgyvendinti»), gali ir nemėginti lįsti («siekti»). Visiems nuo to būtų tik geriau. Va ir visa gnoseologija.

Gitanas Nausėda

SAVAITĖS INTERVIU

Aušra Maldeikienė įvertino naujos Vyriausybės programą: nuo S. Skvernelio Vyriausybės užmojų verktų net Danija.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistos Juridinio asmens registravimo Mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklės

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-154 pakeistos Juridinio asmens registravimo Mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklės.

Pakeistos Likviduojamų juridinių asmenų dokumentų perdavimo toliau saugoti ir tai patvirtinančių pažymų išdavimo tvarkos aprašas

Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2016 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr.(1.3E)VE-112 pakeistos Likviduojamų juridinių asmenų dokumentų perdavimo toliau saugoti ir tai patvirtinančių pažymų išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-156.

Pakeistos Mokestinių prievolių likučių suderinimo akto FR0299 formos, jos užpildymo ir pateikimo taisyklės

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 06 d. įsakymu Nr. VA-150 pakeistos Mokestinių prievolių likučių suderinimo akto FR0299 formos, jos užpildymo ir pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-314. Taisyklės išdėstytos nauja redakcija.

VKTI informuoja: dėl užsienio valstybėse paveldimo turto mokesčio deklaracijos FR0585 formos, jos užpildymo ir pateikimo taisyklių pakeitimo

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengė 2016-12-02 informacinį pranešimą Nr. (18.18-31-1E)RM-33893 dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. V-325 „Dėl Užsienio valstybėse paveldimo turto mokesčio deklaracijos FR0585 formos, jos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo.

Daugiau informacijos šiame rašte.

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: Lietuva pradės derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties su Japonija pasirašymo

Finansų ministerija informuoja, kad netrukus bus žengtas pirmas žingsnis Lietuvos ir Japonijos sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos pasirašymo link – dar šių metų gruodžio mėnesio pabaigoje turėtų prasidėti oficialios derybos dėl šios sutarties sudarymo.

Šiandien Vyriausybė nutarė kreiptis į Prezidentę su prašymu suteikti įgaliojimus Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktoriaus pavaduotojai Audronei Misiūnaitei derėtis ir parafuoti minėtą sutartį su Japonijos vyriausybe.
Lietuvos ir Japonijos ekonominiai ryšiai kasmet intensyvėja. Per paskutinius penkis metus prekių apyvarta tarp šalių išaugo daugiau kaip dvigubai, o importo iš Japonijos vertė nuosekliai didėja jau nuo 2012 metų. Vien per pirmuosius devynis šių metų mėnesius lietuviškos kilmės prekių eksporto į Japoniją vertė sudarė daugiau nei 88 mln. eurų, o iš Japonijos į Lietuvą importuota prekių beveik už 30 mln. eurų.
Pasirašius ir vėliau ratifikavus šią sutartį bus sudarytos geresnės sąlygos skatinti Japonijos verslininkus investuoti į Lietuvos ūkį, užtikrinant, kad jų kapitalas ir pajamos nebus apmokestinamas du kartus. Tokia pat apsauga bus taikoma ir Lietuvos investicijoms Japonijoje. Kartu bus sudarytos sąlygos glaudesniam abiejų šalių mokesčių administratorių bendradarbiavimui.
Šiuo metu Lietuva taiko 53 sutartis dėl dvigubo pajamų ir kapitalo apmokestinimo išvengimo.
Informacija apie Lietuvos bendradarbiavimą su Japonija:

2015 metai

Prekybos apyvarta – 87,2 mln. eurų. 41vieta tarp didžiausių Lietuvos prekybos partnerių.
Eksportas į Japoniją – 48,7 mln. eurų (38 vieta).
Į Japoniją daugiausiai eksportuota tabako ir perdirbto tabako pakaitalų (42 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Japoniją), optikos, matavimo, medicinos prietaisų (16,9 proc.), baldų, patalynės ir čiužinių (7,3 proc.), pieno ir pieno produktų bei gaminių iš mėsos ir žuvies.
Perspektyvūs eksporto sektoriai – informacinės ir komunikacijos technologijos, transporto priemonės ir detalės, pramoninės mašinos ir įrenginiai, chemija, elektronika, lazeriai.
Importas iš Japonijos – 38,5 mln. eurų (41 vieta).

Finansų ministerija informuoja: pradedama kurti nacionalinė skatinamojo finansavimo institucija

Atsižvelgdama į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas Lietuvai dėl valstybės valdomų įmonių savarankiškumo didinimo, laikinai finansų ministrės pareigas einanti Rasa Budbergytė pasirašė įsakymą dėl UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) įstatų pakeitimo.

Šie pokyčiai leis VIPA efektyviau prisidėti užtikrinant viešajam sektoriui svarbių investicinių projektų finansavimo mechanizmus nuosavo kapitalo, tarptautinių finansinių institucijų ir privataus sektoriaus lėšomis, o ateityje sudarys sąlygas tapti Nacionaline skatinamojo finansavimo institucija.
„Tokios institucijos sukūrimas leis efektyviau naudotis Europos strateginio investicijų fondo (EFSI) arba vadinamojo Junkerio plano lėšomis. Jo investicijos turi didelį potencialą Lietuvoje, todėl, siekiant geriausio rezultato, labai svarbu išnaudoti visas galimybes, derinti EFSI finansavimą su ES struktūriniais ir investiciniais fondais bei kitomis finansi

2000nėmis priemonėmis“, – sako laikinai finansų ministrės pareigas einanti Rasa Budbergytė.

Galutinis sprendimas dėl Nacionalinės skatinamojo finansavimo institucijos steigimo bus priimtas atlikus išsamią alternatyvų analizę bei kitas su steigimu susijusias procedūras. Tarp tokių – valstybės pagalbos schemos derinimas su Europos Komisija ir Nacionalinės skatinamojo finansavimo įstaigos įstatymo priėmimas.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: skelbiama Auditoriaus išvadų dėl viešojo intereso įmonių 2015 m. finansinių ataskaitų, audito įmonių veiklos skaidrumo pranešimų ir nepriklausomumo patvirtinimų apžvalga

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad įgyvendindama audito viešąją priežiūrą ir siekdama užtikrinti finansinių ataskaitų audito kokybę ir patikimumą, tarnyba atliko viešojo intereso įmonių 2015 m. finansinių ataskaitų auditoriaus išvadų analizę, taip pat stebėjo, kaip audito įmonės, atlikusios viešojo intereso įmonių auditą, vykdo Audito įstatymo nustatytas pareigas rengti, skelbti pranešimus apie savo veiklos skaidrumą ir teikti patvirtinimus apie nepriklausomumą. * Analizės rezultatai apibendrinti 2016 m. gruodžio 2 d. apžvalgoje Nr. A2-38.Apžvalgoje yra siekiama įvertinti internete viešai paskelbtų ir vartotojui be jokių apribojimų pasiekiamų auditorių išvadų dėl viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų kokybę ir atkreipti auditorių ir audito įmonių dėmesį į paskelbtos informacijos tinkamumą ir tikslumą.Kitas šios apžvalgos tikslas yra skleisti Audito įstatymo 51 ir 53 straipsnių nuostatų, reglamentuojančių audito įmonių pareigas rengti, skelbti pranešimus apie savo veiklos skaidrumą ir teikti patvirtinimus apie nepriklausomumą, geriausią įgyvendinimo praktiką.
Valstybinė darbo inspekcijos konsultacijų naujojo Darbo kodekso klausimais ciklas. Devintoji konsultacija

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tęsia pradėtą viešųjų konsultacijų dėl naujojo Darbo kodekso nuostatų ciklą ir skelbia devintąją konsultaciją.
Konsultacijos pagal atskiras temas bus skelbiamos kiekvieną pirmadienį VDI interneto svetainėje, skiltyje Naujienos. Numatyta iš viso parengti dešimt konsultacijų.
Devintąją konsultaciją galite rasti čia.

FNTT praneša: degalinė darbuotojams mokėjo neoficialiai

Vakarų Lietuvoje registruota mažmenine degalų prekyba užsiimanti bendrovė darbuotojams už viršvalandžius mokėjo neoficialius atlyginimus. Operatoriai gaudavo 2,32 euro už valandą, dujų balionų pildytojai – 2,45 euro. Įmonė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) akiratyje atsiduria ne pirmą kartą. Ji minima FNTT tebetęsiamame tarptautiniame tyrime.

FNTT Klaipėdos apygardos tyrėjai išsiaiškino, kad bendrovės valdomų degalinių vadovai darbo grafikuose nefiksavo darbuotojų išdirbtų viršvalandžių. Paaiškėjo, kad kiekvieno mėnesio gale darbo grafikus arba duomenis degalinių vadovai perduodavo atsakingiems įmonės asmenims, kurie suskaičiuodavo, kiek viršvalandžių darbuotojas išdirbo. Oficialiuose bendrovės pateiktuose darbo grafikuose rodyta, kad darbuotojas, pavyzdžiui, dirbo apie 159 valandas per mėnesį, tačiau faktiškai dirbti viršvalandžiai dokumentuose nebuvo rodomi. Už viršvalandžius bendrovės darbuotojams buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis: operatoriams – po 2,32 euro už valandą, dujų balionų pildytojams – po 2,45 euro už valandą.
Šią savaitę FNTT pareigūnai, bendradarbiaudami su Klaipėdos apskrities valstybine mokesčių inspekcija, atliko kratas įmonės veiklos vykdymo vietose. Jų metu ir rado duomenis apie neoficialių atlyginimų mokėjimą darbuotojams. Kratos metu paimti viršvalandžių apskaičiavimo dokumentai. Įmonės biure rasti ir jau paruošti išmokėjimui neoficialūs atlyginimai. Kratų metu kaip daiktiniai įrodymai išimti 25,2 tūkst. eurų.
Minėta bendrovė vykdo mažmeninę prekybą automobilių degalais, suskystintomis dujomis, užsiima jų transportavimu ir valdo nemažą mažmeninės prekybos degalais rinkos dalį. Bendrovė figūruoja ir FNTT tęsiamame tarptautiniame tyrime dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo. Šių metų kovą FNTT, bendradarbiaudama su VMI, atskleidė dvi Vilniuje ir Mažeikiuose veikusias organizuotas grupes, vykdžiusias nusikalstamą prekybą benzinu ir dyzelinu. Sukūrus sudėtingą pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo schemą, per vienus nusikalstamos veiklos metus į Lietuvos valstybės biudžetą, kaip įtariama, nesumokėta apie 12 mln. eurų PVM. Atliekamų ikiteisminių tyrimų metu surinkta duomenų, kad iš Latvijos į Lietuvos rinką buvo atgabenta apie 60 tūkst. tonų degalų, kurie buvo realizuojami mažuose degalinių tinkluose ir transporto veiklą vykdančioms bendrovėms. Tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad į Lietuvą atvežti latviški degalai buvo parduodami bendrovėms, kurios juos realizuodavo savo degalinėse visoje Lietuvoje. Viena iš šių bendrovių – viena didžiausių naudos gavėjų – ta pati, kurioje FNTT Klaipėdos valdyba nustatė mokėjus neoficialius atlyginimus.

FNTT praneša: teismas nuteisė sukčiavusį Vilniaus verslininką ir įpareigojo atlyginti 2 mln. eurų žalą

Vilniaus miesto apylinkės teismas verslininką Arūną Strolį pripažino kaltu dėl sukčiavimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo ir iš bendrovės „Centro kubas“ direktoriaus priteisė per 2 mln. eurų. Teismas verslininkui nustatė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir dviem mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. Strolis negalės išvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teismas tenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį ir iš A. Strolio priteisė 1 mln. 492 tūkst. eurų. Teismas tenkino ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį ir valstybės naudai priteisė 564 tūkst. eurų. Teismas yra apribojęs nuosavybę į verslininko turtą – žemės sklypą, esantį Molėtų rajone, ir „Centro kubui“ priklausančias patalpas Vilniuje, Bokšto gatvėje.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdyba dar pernai užbaigė ikiteisminį tyrimą, kuriame Vilniuje registruotos įmonės vadovas A. Strolis buvo įtariamas sukčiavimu stambiu mastu, dokumentų klastojimu ir apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymu.
FNTT pareigūnai, tikrindami Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. kovo iki 2014 m. gegužės mėn. UAB „Centro kubas“ direktorius, negalėdamas iš asmeninių lėšų grąžinti bankui paimto asmeninio kredito, per tris kartus pardavė didelės vertės UAB „Centro kubas“ nekilnojamąjį turtą, už kurį gavo daugiau kaip 13 mln. litų, ir šiais bendrovės pinigais padengė asmeninę paskolą. Tokiu būdu A. Strolis gavo asmeninę naudą iš UAB „Centro kubas“ lėšų už daugiau kaip 13 mln. litų sumą, nuo kurios bendrovė privalėjo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti į valstybės biudžetą beveik 7 mln. litų (apie 2 mln. eurų) mokesčių sumą.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. Strolis, siekdamas išvengti apskaičiuotų ir deklaruotų mokesčių sumokėjimo

13f4į valstybės biudžetą ir nuslėpti gautą asmeninę naudą, suklastojo UAB „Centro kubas“ mėnesinę ir metinę pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas už 2010 metus. Jose sąmoningai įrašė mažesnes su darbo santykiais susijusias A klasės išmokas ir šias suklastotas deklaracijas elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. Strolis, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, tvarkė apgaulingą apskaitą: nefiksuodavo dalies pardavimo pajamų, nepildė privalomų registrų ir nuo 2012 metų nebeteikė Valstybinei mokesčių inspekcijai privalomų deklaracijų, nors VMI įteikė priminimą dėl deklaracijų pateikimo.
FNTT tyrimas: iš Lenkijos į Lietuvą – 300 vagonų cukraus, apyvarta – 24 mln. eurų, mokesčių – nulis

Cukraus ir aliejaus pardavimus klastojusių Lietuvos įmonių vadovas atsidūrė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) akiratyje. Tai – bene septintas toks atvejis per paskutinius kelerius metus. Į prekių pirkimo–pardavimo grandinę įtraukdami fiktyvias įmones, valdomas per statytinius, tokios nusikalstamos veiklos organizatoriai išvengia mokesčių ir, gaudami prekes už mažesnę nei rinkos kainą, riboja sąžiningą konkurenciją. Skaičiuojama, kad per trejus metus nusikalstamu būdu realizuota per 21 tūkst. tonų – arba daugiau kaip 300 vagonų – cukraus.

Naujausias PVM sukčiavimo atvejis: FNTT Kauno apygardos valdyba įtaria, kad trys lietuvių įmonės, užsiimančios cukraus ir aliejaus prekyba, galbūt vykdė fiktyvius pirkimo ir pardavimo sandorius. Įmonių valdytojas – vienas ir tas pats asmuo. Šiuo atveju įmonių valdytojas, siekdamas išvengti už įgytas prekes susidariusio mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (PVM), imitavo pirkimo–pardavimo sandorius. Tokie įtarimai kilo pastebėjus, kad dauguma PVM tarifu apmokestintų įmonės sandorių buvo paslėpti po galbūt fiktyviais pardavimais Europos Sąjungoje (ES). FNTT dėl galimų mokestinių manipuliavimų pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Įsigyjant prekes ir paslaugas Lietuvoje, nusikalstamos veikos schemoje galėjo būti naudojamos fiktyvios, realiai veiklos nevykdančios įmonės, o įgytos prekės parduodamos Europoje deklaruojant pirkimo PVM. Cukrus ir aliejus, šių įmonių vardu pirktas Lenkijoje ir Latvijoje, buvo parduodamas Lietuvoje veikiančioms smulkioms mažmeninės prekybos įmonėms, taip pat didmeninės prekybos įmonėms, veikiančioms prekybos bazėse, alaus ir konditerijos gamybos įmonėms, bitininkams. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad dėl šio sukčiavimo išvengta didelės vertės turtinės prievolės į valstybės biudžetą – nesumokėta maždaug 1,6 mln. eurų PVM.
„Į sandorių grandinę įterpus veiklos nevykdančias fiktyvias įmones, joms perkeliama prievolė mokėti PVM. O perkeltas mokestis panaikinamas fiktyvioms įmonėms neva įsigyjant įvairių prekių už didelę sumą. Taip elgiamasi, nes PVM mokesčio ribose galima sumažinti prekės kainą, o tai iškreipia konkurenciją. Pastebime, kad tokių schemų daugėja prekybos cukrumi sektoriuje“, – sako FNTT Kauno valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas Rolandas Urbonas.
Panašių ikiteisminių tyrimų buvo atlikta ir anksčiau. Per pastaruosius penkerius metus išnarpliotos šešios su prekyba cukrumi susijusios nusikalstamos veikos schemos. Skaičiuojama, kad 2014–2016 metais jomis padaryta žala siekė daugiau kaip 3 mln. eurų, o apyvarta iš tokių sandorių sudarė beveik 24 mln. eurų. Įtariama, kad sandorių metu realizuota per 21 tūkst. tonų cukraus.
Pavyzdžiui, šių metų gegužę FNTT Kauno valdyba atskleidė bendrininkų grupę, kuri, kaip įtariama, organizavo sukčiavimo schemą, apgaule išvengdama į valstybės biudžetą sumokėti PVM. Vienos Kauno bendrovės pardavimų vadovas ir dar keli asmenys organizavo trijų fiktyvių įmonių įsteigimą ir jų panaudojimą. Žinodami, kad šios įsteigtos bendrovės bus panaudotos neteisėtai pirkimo PVM atskaitai sukurti, bendrovių vadovais ir akcininkais įformino anksčiau teistus ar priklausomus nuo narkotikų statytinius asmenis. Tokiu būdu, į cukraus pirkimo–pardavimo grandinę įtraukdami šias fiktyvias įmones ir jas per statytinius asmenis valdydami, nusikalstamos veikos organizatoriai organizavo cukraus tiekimą Kauno bendrovei. Šių fiktyvių bendrovių vardu Kauno bendrovei buvo išrašytos cukraus pardavimą už 2,2 mln. eurų patvirtinančios PVM sąskaitos–faktūros, taip pat beveik 390 tūkst. eurų PVM, kuris nebuvo sumokėtas į valstybės biudžetą.

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 135 svečiai ir 0 nariai

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR