Savaitės 2016.12.12 - 2016.12.18 apžvalga Nr. 50

Sukurta: 2016-12-20
Savaitės 2016.12.12 - 2016.12.18 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS TYRIMAS

Finansinių nusikaltimų tyrimo taryba (FNTT) tęsia ikiteisminį tyrimą, susijusį su akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” ir su ja susijusių bendrovių vykdytais sandoriais. Vakar „Lietuvos geležinkelių” centrinėje būstinėje Vilniuje ir kitur atliktos kratos – 2016 m. sausio 20 d. FNTT pradėto ikiteisminio tyrimo dalis.

FNTT pareigūnai atliko būtinus procesinius veiksmus tyrime dėl galimų nusikalstamų veikų, kurios susijusios su bendrovės dukterinėmis įmonėmis, jų sudarytais sandoriais, galimu mokestiniu sukčiavimu stambiu mastu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.
Sulaikyti 3 fiziniai asmenys, atliktos kratos 4 bendrovėse, įtariamųjų gyvenamuosiuose namuose, automobiliuose, pagalbinėse patalpose.
Tyrimą FNTT pradėjo gavusi pranešimą apie dviejų Lietuvoje registruotų įmonių galimai neteisėtas veikas, susijusias su tarptautiniu pinigų plovimu panaudojant Jungtinėje Karalystėje ir Belize registruotų ofšorinių kompanijų bankų sąskaitas, atidarytas Latvijos banke.
FNTT, vykdydama ikiteisminį tyrimą bendradarbiauja su Latvijos ir kitomis užsienio teisėsaugos institucijomis.

SAVAITĖS PRIMINIMAS

VMI PRIE FM primena, kad iki gruodžio 15 d. gyventojai, turintys vadinamąjį prabangų nekilnojamąjį turtą, turi pateikti nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) deklaracijas ir sumokėti NTM mokestį už 2016 metus. Iki šios dienos šalyje jau pateikta per pusę tūkstančio NTM deklaracijų.

„NTM deklaracijas (forma KIT715) turi pateikti ir mokestį sumokėti tie gyventojai, kuriems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto bendra vertė viršija 220 tūkst. eurų. Mokesčio tarifas siekia 0,5 proc. Vadinasi, jei bendra turto vertė yra 220 tūkst. eurų, tuomet mokesčio mokėti nereikia, bet jeigu, pvz., bendra turto vertė - 240 tūkst. eurų, tuomet nuo 20 tūkst. eurų yra mokama 0,5 proc.«, - teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.
VMI primena, kad atsižvelgus į Konstitucinio Teismo nutarimą buvo pakeista NTM deklaravimo tvarka, kuri numato, kad už 2015 metus ir vėlesnius mokestinius laikotarpius, NTM apskaičiuojamas taikant individualią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę kiekvienam gyventojui, turinčiam brangaus nekilnojamojo turto - kiekvienas žmogus moka ne už šeimos, o tik už jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Taip pat apskaičiuojant NTM papildoma lengvata taikoma šeimos nariams priklausančio nekilnojamojo turto vertei, jei tos šeimos augina tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ar tos šeimos augina neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Tokiu atveju neapmokestinamoji nekilnojamojo turto, priklausančio šeimos nariams, vertė didinama 30 procentų ir yra taikoma individualiai kiekvienam iš sutuoktinių jų pasirinktu santykiu.
Todėl kiekvienas iš sutuoktinių gali pasirinkti, kokiu santykiu taikyti neapmokestinamosios vertės padidėjimą 66 000 eurų. Šiuo atveju sutuoktiniai gali:
• šią vertę paskirstyti lygiomis dalimis, t. y. po 33 000 eurų, arba
• vienam iš sutuoktinių yra pritaikoma visa neapmokestinamoji 66 000 eurų vertė, arba
• kiekvienas iš sutuoktinių neapmokestinamąją vertę paskirsto savo pasirinktu santykiu. Svarbu, kad bendra paskirstyta neapmokestinamoji vertė neviršytų 66 000 eurų.
Sutuoktinių sutarimu taikomas papildomas neapmokestinamasis 30 proc. vertės dydis ir jo paskirstymas tarp sutuoktinių nėra atskirai įteisinamas jokiais juridinę galią turinčiais dokumentais. Todėl kiekvienais mokestiniais metais sutuoktiniai gali savo susitarimu keisti neapmokestinamosios vertės paskirstymą. Pakeistoje tvarkoje numatyta ir daugiau pakeitimų.
Pažymėtina, kad gyventojai, turintys prabangaus nekilnojamojo turto, už 2016 metus apskaičiuodami NTM turi vadovautis nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusiomis naujomis mokestinėmis vertėmis, jei toks turtas yra vertinamas masiniu būdu. NTM skaičiuojamas nuo mokestinės (bazinės) vertės, kurią nustato ir skelbia turto vertintojas, t. y. VĮ „Registrų centras».
VMI primena, kad NTM apmokestinami tokie gyventojams nuosavybės teise priklausantys arba įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai ar patalpos, žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių vertė viršija 220 tūkst. eurų (išskyrus atvejus, kai šis turtas naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), teikiant laidojimo paslaugas, švietimo darbui, kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, kulto apeigų reikmenų gamybai, taip pat socialinei globai ir socialinei priežiūrai).

SAVAITĖS ĮSAKYMAS

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr.VA-157 pakeistos Pranešimo apie užsienio valstybių kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytas ir uždarytas sąskaitas FR0526 formos bei jos pildymo ir pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-176.

Prievolė informuoti VMI prie FM, iki kalendorinių metų, einančių po tų kalendorinių metų, kuriais buvo viršytas 15000 eurų apyvartos (įplaukų) dydis, gegužės 1 d. atsiranda tiems gyventojams, kurie atitinka visas žemiau išvardintas sąlygas:
1. Yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai, fiziniai asmenys, tapę nuolatiniais Lietuvos gyventojais pagal GPMĮ nuostatas, ir;
2. yra atidarę arba uždarę bet kokios rūšies sąskaitą (-as) užsienio valstybių kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – Įstaigos), ir;
3. kai toje pačioje Įstaigoje turimos sąskaitos bendras metinis apyvartos (įplaukų) dydis per kalendorinius metus yra lygus arba didesnis kaip 15000 eurų.
Gyventojams, kurie neatitinka, aukščiau išvardintų sąlygų, VMI prie FM informuoti apie užsienio valstybių Įstaigose atidarytas ir uždarytas sąskaitas nereikia, tačiau mokesčių administratoriui pareikalavus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, pavyzdžiui, patikrinimo metu, informacija turi būti pateikiama.
Taisyklėse paminėta, kad Lietuvos Banko priežiūros tarnybos interneto svetainėje yra skelbiami ir atnaujinami Europos Sąjungos valstybių narių mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, jų filialų sąrašai, kuriuose asmenys gali pasitikrinti įstaigų duomenis (įstaigos tipą, rekvizitus ir kt.). Taisyklėse pateikti pavyzdžiai, nurodant duomenis tų įstaigų valdomų prekių ženklų, apie kuriuos asmenys teikė daugiausiai paklausimų.
VMI prie FM atkreipia dėmesį, kad taip pat atidedamas terminas, per kurį reikia pateiki informaciją apie 2015 m. užsienio valstybių Įstaigose atidarytas ir uždarytas sąskaitas nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. gegužės 1 d.
Lietuvos Respublikoje registruotiems juridiniams asmenims galioja ta pati Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 42 straipsnio nuostata, t.y. įmonės informuoti apie minėtas visų rūšių sąskaitas privalo per 5 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo arba uždarymo dienos.

2000
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistos Grynųjų pinigų deklaracijos formų, Reikalavimų Grynųjų pinigų deklaracijos blanko formai bei Grynųjų pinigų deklaracijos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcijos

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1B-1024 pakeistos Grynųjų pinigų deklaracijos formų, Reikalavimų Grynųjų pinigų deklaracijos blanko formai bei Grynųjų pinigų deklaracijos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcijos, patvirtintos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-891.

Pakeistos Mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų FR0521, FR0522, FR0523 ir FR0524 formų ir jų pildymo taisyklės

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu VA-156/D1-866 pakeistos Mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų FR0521, FR0522, FR0523 ir FR0524 formų ir jų pildymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. VA-61/D1-658. taisyklės išdėstytos nauja redakcija.
Nauja redakcija išdėstytos ir formos: FR0521, FR0523 ir FR0524.
Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijos FR0521, Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos FR0523 ir Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos FR0524 formos užpildomos, deklaruojant 2016 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą.

Pakeistos Juridinio asmens registravimo Mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklės

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-154 „Dėl Juridinio asmens registravimo Mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ pakeistos Juridinio asmens registravimo Mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Esminiai Taisyklių pakeitimai:
1. Pakeistas 8.2 papunktis, nurodant, kad užpildydamas popierinius Formų ir jų priedų variantus, mokesčių mokėtojas juos tiesiogiai įteikia arba išsiunčia VMI, panaikinant nuostatą, kad tai privalo daryti pagal mokesčio mokėtojo buveinės adresą;
2. Pakeistas 17 punktas, jį papildant ir detalizuojant elektroninio ryšio rekvizitus;
3. Pakeistas (patikslintas) 21.2 papunktis, kad jei FR0791 formoje mokesčių mokėtojas nenurodo adreso VMI korespondencijai gauti, tai tokiu adresu yra laikomas mokesčių mokėtojo biuras (kontora);
4. Pakeistas 22 punktas, jį papildant nauja nuostata, nurodančia, kad 6 dalies 6.3, 6.6, 6.9 ir 6.12, papunkčiai turi būti pildomi pagal struktūrą, nurodytą, taisyklių 17 punkte;
5. Pakeistas (patikslintas) 24.1 papunktis, nurodant, kad FR0791A, FR0791AP formose teikiamas struktūrinių padalinių patalpų nuosavybės teisės tipų klasifikatoriaus;
Taip pat VMI prie FM pažymi, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. bus panaikinta FR0780 forma, jos turinį perkeliant į pranešimą naujam mokesčių mokėtojui, kuris jam teikiamas pagal Naujų mokesčių mokėtojų aptarnavimo apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose taisykles, patvirtintas VMI prie FM viršininko 2006 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. VA-4 (2011 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. VA-136 nauja redakcija).

VMI konsultuoja: dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teikiamų paslaugų apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) paaiškina klausimus dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teikiamų paslaugų apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM).
Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 11 dalies nuostatas tarpusavio skolinimas – veikla, kai per tarpusavio skolinimo platformą fiziniai asmenys teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus vartojimo kredito gavėjams. Tarpusavio skolinimo platforma - skolinimo platformos operatoriaus administruojama informacinė sistema, per kurią vykdomas tarpusavio skolinimas (VKĮ 2 straipsnio 12 dalis). Tarpusavio skolinimo platformos operatorius (toliau – operatorius) – asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis).

Klausimas: Kaip apmokestinamos PVM operatoriaus teikiamos paslaugos?
Atsakymas:
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 28 str. 1 d. nuostatas PVM neapmokestinamas paskolų teikimas, tarpininkavimo paslaugos dėl paskolos suteikimo, taip pat suteiktos paskolos priežiūra, jeigu ją vykdo tą paskolą suteikęs apmokestinamasis asmuo. PVM įstatymo 28 straipsnio 1 dalies komentare paaiškinta, kad: „Tarpininkavimo paslaugomis laikomos paslaugos, kurių tikslas yra padaryti viską, kas būtina, kad dvi šalys sudarytų paskolos suteikimo sutartį (t. y. kai paslaugą teikiantis asmuo analizuoja kliento turtinę padėtį, jo finansinius poreikius, derasi dėl paskolos sąlygų, rengia sutarties pasiūlymą, atlygį (komisinius) gauna su sąlyga, kad jo surasti klientai pasirašys paskolos sutartį ir pan.).“
Nagrinėjamu atveju, nesvarbu, kokia (dvišalė ar trišalė) paskolos sutartis sudaryta, paskolų davėjas siūlo paskolos suteikimo sąlygas, prisiima visą riziką, susijusią su paskolos negrąžinimu ar išankstiniu grąžinimu. Todėl darytina išvada, kad tikrasis paskolos teikėjas yra paskolų davėjas, kad jis savo vardu suteikia paskolą paskolų gavėjui, o operatorius yra tik tarpininkas tarp paskolos davėjo ir paskolos gavėjo, t. y. jis už atlygį (kurį jam įprastai moka paskolos gavėjas) tik „suveda“ paskolos teikėją ir paskolos gavėją. Tokiame paskolos teikimo sandoryje PVM tikslais laikoma, kad operatorius veikia kaip atsiskleidęs tarpininkas, t. y. veikia paskolos gavėjo vardu ir sąskaita.
Vykdydamas šią veiklą, operatorius ne tik administruoja tarpusavio skolinimo platformą, tačiau imasi aktyvių veiksmų, kad būtų suteikta paskola (pavyzdžiui, atlieka paskolos gavėjų mokumo vertinimą, paruošia preliminarų pasiūlymą dėl paskolos ir pateikia jį potencialiam paskolos gavėjui ir kt.). Atlygį už šias operatoriaus teikiamas paslaugas įprastai moka paskolos gavėjas, o šio atlygio dydis iš esmės priklauso nuo sudarytų paskolų apimčių bei grąžintų paskolų įmokų sumų. Tokiu atveju galima teigti, kad pagrindinis operatoriaus vykdomos veiklos tikslas - surasti kuo daugiau asmenų, besiskolinančių per tarpusavio skolinimo platformą. Tokios paslaugos PVM tikslais laikomos tarpininkavimo dėl paskolos suteikimo paslaugomis, kurios, vadovaujantis aukščiau minėtomis PVM įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis, PVM neapmokestinamos.

KITOS NAUJIENOS

== Finansų ministerija informuoja: griežtesni reikalavimai auditoriams stiprins investuotojų ir kreditorių apsa2000ugą ==

Finansų ministerija informuoja, kad Seimas priėmė Audito įstatymą ir susijusius įstatymus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos Audito direktyvos nuostatos ir atsižvelgiama į kai kuriuos Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl viešojo intereso įmonių audito reikalavimų aspektus. Finansų ministerijos parengti pakeitimai sustiprins auditorių ir audito įmonių, atliekančių finansinių ataskaitų auditus, objektyvumą, nešališkumą ir taip padidins investuotojų ir kreditorių apsaugą.

Nustatyta, kad auditorių ir audito įmonių veiklos reglamentavimas priklausys nuo audituojamų subjektų. Tai reiškia, kad audituojantiems viešojo intereso įmones (VIĮ) bus privaloma vadovautis ir Audito įstatymu, ir Reglamentu, kitiems auditoriams – tik Audito įstatymu. Toks papildomų taisyklių VIĮ auditoriams ir audito įmonėms taikymas suteiks visuomenei daugiau pasitikėjimo audituotomis finansinėmis ataskaitomis bei užtikrins vartotojų galimybę priimti pagrįstus sprendimus.
Be to, papildytas VIĮ sąrašas - įtrauktos valstybės, savivaldybės įmonės, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių daugiau kaip 50 proc. akcijų priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, ir kurios laikomos didelėmis įmonėmis (2 metus iš eilės tenkina bent du reikalavimus: turtas - 20 mln. eurų, grynosios pajamos – 40 mln. eurų ir jose dirba ne mažiau kaip 250 darbuotojų). Taip pat prie VIĮ priskirtos ir kredito unijos, kurių turtas paskutinę finansinių metų dieną dvejus metus iš eilės viršija 20 mln. eurų.
Pakeitimais aiškiai apibrėžtas ir audito kokybę užtikrinsiančių institucijų vaidmuo. Nustatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija, kuriai pavesta atlikti visų auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą ir kuri laikoma vienintele kompetentinga institucija, bus Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Finansų ministerijos. Ji bus visiškai atsakinga už funkcijų (teisės atlikti auditą suteikimas, audito standartų ir etikos principų nustatymas, kvalifikacijos kėlimas, atlikto audito kokybės užtikrinimas, tyrimų atlikimas, sankcijų skyrimas) atlikimą, nepriklausomai nuo to, ar funkcijas atlieka pati Tarnyba, ar jų atlikimas įstatymu deleguotas Lietuvos auditorių rūmams.

Finansų ministerija informuoja: patobulintame 2017 metų biudžeto projekte – mažesnis deficitas, daugiau lėšų socialinėms reikmėms

Finansų ministerija pateikė Vyriausybei 2017 m. biudžeto projektą, kuris patobulintas, atsižvelgus į septynioliktosios Vyriausybės prioritetus, įvertinus Seimo narių, komitetų, valstybės institucijų siūlymus, Valstybės kontrolės, Europos Komisijos ir Euro grupės nuomonę bei valstybės finansines galimybes.

Ypatingas dėmesys ir daugiau lėšų nei numatyta pirminiame projekte skirta svarbioms valstybės politikos kryptims - viešųjų pirkimų skaidrumui didinti, korupcijos prevencijai, valstybės saugumui stiprinti, savižudybių, patyčių ir smurto prevencijai. Pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų tarnybos asignavimams papildomai siūloma skirti 0,354 mln. eurų, nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms skubią anoniminę pagalbą, finansuoti – dar 0,2 mln. eurų, Valstybės saugumo departamento išlaidoms ir investicijoms – papildomai apie 1,5 mln. eurų, Konkurencijos tarybai – 0,220 mln. eurų daugiau nei pirmajame projekte.
Pedagogų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti papildomai suplanuota 17 mln. eurų (iš viso toms reikmėms kitąmet bus skirta 41 mln. eurų), 3,1 mln. eurų - valstybiniams mokslinių tyrimų institutų ir universitetų vyresniųjų mokslo darbuotojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų darbo užmokesčiui padidinti, 4,9 mln. eurų - Vidaus tarnybos statuto nuostatoms įgyvendinti (iš viso šiam tikslui kitąmet numatyta 23,2 mln. eurų).
Be to, patobulintame biudžeto projekte papildomai numatyti 44,5 mln. eurų „Sodros“ pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo kompensavimui užbaigti 2017 m. (iš viso toms reikmėms bus skirta 87,3 mln. eurų.
„Per gana trumpą laiką turėjome perkratyti prašymus skirti papildomai daugiau nei 1 milijardą eurų, sušvelninti biudžeto projekte užprogramuotą fiskalinių rodiklių riziką, įvertinti jas ne tik dvylikai mėnesių į priekį, o gerokai toliau. Todėl galėčiau teigti, kad šiame patobulintame projekte gerokai labiau subalansuoti asignavimų valdytojų poreikiai ir valstybės finansinės galimybės“, - komentuoja finansų ministras Vilius Šapoka.
Patobulintu įstatymo projektu, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės pastebėjimus, kitąmet numatomas 0,7 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas – 0,1 proc. BVP mažesnis palyginti pirmuoju projektu.
0,1 proc. mažesnis nei planuotas pirmajame biudžeto projekte prognozuojamas ir kitų metų valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas – jis sudarys apie 1,2 proc. BVP. Numatomo deficito pokyčiui didžiausią teigiamą įtaką turės iki kitų metų liepos 1 d. atidedamas dalies socialinį modelį sudarančių teisės aktų įsigaliojimas, didesnio deficito riziką taip pat mažins kitąmet tęsiamos mokesčių administravimo gerinimo priemonės.
Patobulintame įstatymo projekte 2017 m. valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, didėja apie 43 mln. eurų ir sudaro 8,519 mlrd. eurų, asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti - 10 mln. eurų ir sudaro 9,070 mlrd. eurų (asignavimai viršija pajamas 550,3 mln. eurų).
Akcizų pajamos didinamos 45 mln. eurų dėl spartesnio akcizų tarifų etilo alkoholiui ir kitiems alkoholiniams gėrimams kėlimo, 10 mln. eurų numatoma gauti Lietuvos banko likutinio pelno, po 0,2 mln. eurų didinamos pajamos už atsitiktines paslaugas ir iš Europos Sąjungos bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų.
12 mln. eurų mažinama pajamų iš PVM prognozė dėl 5 proc. PVM tarifo lengvatos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms.
Iš 73,4 mln. eurų mažinamų asignavimų - 59,2 mln. eurų jie mažėja dėl socialinio modelio įstatymų įsigaliojimo atidėjimo iki kitų metų liepos 1 d.
Patobulintame įstatymo projekte 0,03 procento didėja gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, o Vilniaus m. ir Kauno m. savivaldybėms - po 0,01 proc.
Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybių biudžetams padidėja 183 tūkst. eurų.
Patobulintame Valstybės investicijų 2017–2019 metų programos projekte kitų metų kapitalo investicijoms numatoma skirti 6,5 m mln. eurų daugiau – iš viso 1,421 mlrd. eurų. Daugiausiai papildomų asignavimų siūloma skirti švietimo ir mokslo įstaigoms modernizuoti – 2,1 mln. eurų, valstybės sienos su Rusijos Federacija saugumui stiprinti – 2 mln. eurų, Valstybės saugumo departamento investicijoms – 1,1 mln. eurų.

Valstybinė darbo inspekcijos konsultacijų naujojo Darbo kodekso klausimais ciklas. Dešimtoji konsultacija

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tęsia pradėtą viešųjų konsultacijų dėl naujojo Darbo kodekso nuostatų ciklą ir skelbia dešimtąją konsultaciją.

dešimt konsultacijų.

Dešimtąją konsultaciją galite rasti čia.

Sodra praneša: pensijos ir periodinės išmokos gavėjus pasieks iki Kalėdų

Linkėdama dosnių, jaukių ir ramių švenčių „Sodra“ ketina iki gruodžio 23 dienos išmokėti visas pensijas, pri2000klausančias pensijų kompensacijas bei kitas periodines išmokas.

Primename, kad šį mėnesį „Sodra“ išmokės paskutines kompensacijas už krizės metu sumažintas pensijas. Tam skirta beveik 51 mln. eurų, o ši suma bus padalyta apie 415 tūkstančių kompensacijų gavėjų.

VMI informuoja - jau galima įsigyti verslo liudijimus kitiems metams

VMI informuoja, kad gyventojai jau gali įsigyti naujus ar pratęsti turimus verslo liudijimus 2017 metams, o tai patogiausia padaryti el. būdu, prisijungus prie Mano VMI, adresu www.vmi.lt/manoVMI. Šiais metais verslo liudijimus norimai veiklai vykdyti įsigijo daugiau nei 106 tūkst. gyventojų.

„VMI pastebi, kad kasmet daugėja gyventojų, taupančių savo laiką ir įsigyjančių verslo liudijimus norimai veiklai vykdyti el. būdu. Šiemet iš daugiau nei 133 tūkst. su verslo liudijimais susijusių operacijų – išdavimu, pratęsimu, nutraukimu, beveik 37 proc. buvo atlikta elektroniniu būdu ir tai yra 4 proc. daugiau nei pernai,« – teigia Stasė Aliukonytė-Šnirienė akcentuodama, kad verslo liudijimus įsigyti neišėjus iš namų taip pat galima ir naudojantis programėle išmaniesiems telefonams „e.VMI». Ją galima nemokamai parsisiųsti iš VMI svetainės, adresu https://www.vmi.lt/cms/mobiliosios-programeles.
Reikiamus dokumentus legaliai kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veiklai įsigyjančios kirpėjos Jurgitos teigimu, paprasčiausias ir greičiausias būdas tai padaryti internetu. „Teikiant grožio paslaugas, darbo dienų grafikas priklausomai nuo klientų poreikio gali keistis, todėl dirbant su verslo liudijimu, yra galimybė kaskart individualiai pasirinkti darbo dienų skaičių konkrečiomis datomis, o pildant prašymą el. būdu tai užtrunka vos kelias minutes, be to, nereikia niekur važiuoti", - nuomone dalinasi kirpėja Jurgita Stoškutė iš Kauno.
VMI informuoja, kad savivaldybių sprendimus* dėl fiksuotų pajamų mokesčio dydžių ir lengvatų, taikomų įsigyjant verslo liudijimus 2017 metams galima rasti VMI interneto svetainėje (http://www.vmi.lt/cms/web/kmdb), o pasinaudojus verslo liudijimų skaičiuokle (http://www.vmi.lt/cms/verslo-liudijimu-skaiciuokle12) galima savarankiškai apskaičiuoti preliminarias mokėtinų mokesčių sumas. Verslo liudijimų skaičiuokle VMI tinklalapyje šiais metais jau pasinaudojo daugiau nei 100 tūkst. gyventojų.
Didžiausią verslo liudijimo kainą nustatė Kaišiadorių rajono savivaldybė. Čia gyventojas, norėdamas užsiimti statybos ir apdailos darbais visus metus, neribojant veiklos teritorijos, turės sumokėti 1300 eurų fiksuotą gyventojų pajamų mokesčio sumą. Mažiausią fiksuotą, t.y.1 euro pajamų mokestį 300 veiklos rūšių, veiklą vykdant konkrečios savivaldybės teritorijoje, patvirtino 11 savivaldybių tarybų, o Kupiškyje, veiklą vykdant tik Kupiškio rajone, 20 veiklos rūšių nustatytas nulinis fiksuoto pajamų mokesčio tarifas. Dažniausiai 1 euro metinį mokestį savivaldybės nustato nepopuliariausioms veikloms, pvz.: batų valymas, dovanų pakavimas ir pan. Didžiausias verslo liudijimo kainos sumažėjimas užfiksuotas Utenos rajono savivaldybėje. Čia 2016 m., neribojant veiklos teritorijos, gyventojas, norintis ištisus metus verstis kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla, įsigydamas verslo liudijimą mokėjo 2371 eurą. 2017 m. šios rūšies verslo liudijimas kainuos 684 eurus, t.y. 1687 eurais mažiau. Tokia pačia suma Utenos rajono savivaldybė sumažino fiksuotą pajamų mokesčio dydį gyventojams, įsigyjantiems verslo liudijimus audiovizualinių kūrinių ir (arba) fonogramų bet kokiose laikmenose platinimui. Palyginamąją verslo liudijimų kainų lentelę Lietuvos savivaldybėse galima rasti VMI interneto svetainėje.

Sodra ragina paskubėti susitvarkyti dokumentus ir šventes sutikite be PSD skolų

Nuo 2017-ųjų sausio „Sodra“, sudarydama PSD skolininkų sąrašus ir vykdydama priverstinį skolų išieškojimą už 2016 metus, vadovausis tik tomis deklaracijomis, kurios bus pateiktos Gyventojų registrui. Deklaravus išvykimą šiuo būdu, įmokos už praėjusį laikotarpį galės būti perskaičiuotos ir įsiskolinimas panaikintas tik pristačius draustumą kitoje šalyje įrodančius dokumentus, išduotus atitinkamos tos šalies institucijos. Taigi, paskubėti tikrai verta.

„Žmonės, dirbantys užsienyje ir ten mokantys socialinio draudimo mokesčius, dar gali suspėti susitvarkyti dokumentus ir išvengti skolos išieškojimo Lietuvoje. Neturėdami deklaracijų iš VMI ir Gyventojų registro, toliau fiksuosime, kad žmogus gyvena Lietuvoje ir skaičiuosim jam PSD įmokas. Kviečiame susitvarkyti – šiek tiek skirto laiko padės išvengti papildomų rūpesčių ir nepatogumų ateityje“, – ragina „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.
„Sodra“ primena, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, išvykdamas iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, privalo tai deklaruoti. Pateikti gyvenamosios vietos deklaraciją galima įvairiais būdais: seniūnijoje, savivaldybėje, Lietuvos diplomatinėje atstovybėje užsienyje ar internetu. Ši deklaracija įsigalioja nuo jos pateikimo dienos, ir ja vadovaujantis nutraukiamas privalomų mokesčių skaičiavimas.
„Tačiau šiais metais „Sodra“ dar taiko išlygą – spręsdama dėl PSD mokesčio skaičiavimo atsižvelgia ir į Valstybinės mokesčių inspekcijos teikiamą informaciją – gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos formą GPM308, kurioje nurodyta, jog ją pateikia galutinai iš Lietuvos išvykstantis asmuo. Ši deklaracija gali būti pildoma ar tikslinama už pastaruosius penkerius metus, taigi, išvykimas deklaruojamas atgaline data. Tokia deklaracija suteikia galimybę „Sodrai“ stabdyti PSD įmokų skaičiavimą ir perskaičiuoti susidariusią skolą ar ją iš viso panaikinti“, – aiškino J. Miskis.
Kita galimybė perskaičiuoti susidariusią skolą – pateikti „Sodros“ teritoriniam skyriui šalies, kurioje dirbama, institucijos, koordinuojančios socialinį draudimą, išduotą pažymą apie draustumą.
Kurį būdą žmogus bepasirinktų, pateikti deklaraciją Gyventojų registrui yra būtina, nes priešingu atveju kitais metais PSD įmokos vėl bus skaičiuojamos

FNTT tyrimas: šešėlinė prekyba langais ir durimis Klaipėdoje - 150 vilkikų iš Lenkijos, 1 mln. eurų nuslėptų mokesčių

FNTT praneša, kad plastikiniais langais ir durimis Klaipėdoje prekiaujanti bendrovė, įtariama, per kelerius metus pardavė produkcijos už 4 mln. eurų, tačiau nuslėpė per 1 mln. eurų mokesčių. Lenkišką produkciją – langus ir duris – įmonė pardavinėjo be apskaitos dokumentų. Skaičiuojama, kad fiktyvių bendrovių vardu buvo įvežta tiek plastikinių langų, kurių pakaktų įrengti veik 570 individualių namų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame lenkiškais plastikiniais langais, durimis ir kitais gaminiais prekiaujanti bendrovė įtariama šešėline veikla. Pirminiais skaičiavimais, per kelerius metus produkcijos parduota už 4 mln. eurų, o nuslėptų mokesčių suma sudaro daugiau kaip 1 mln. eurų.
Tyrimo metu nustatyta, kad plastikiniais langais, durimis ir kitais gaminiais prekiaujančios bendrovės vadovas, veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis, iš Lenkijoje veikiančios įmonės pirkdavo produkciją, tačiau prekes į Lietuvą įsiveždavo dviejų kitų Klaipėdos rajone registruotų bendrovių vardu. Lenkijoje pagaminti langai, durys buvo parduodami Lietuvoje be apskaitos dok

c6eumentų, nesumokant valstybei jokių mokesčių. Tyrimas parodė, kad veiklos nevykdančių bendrovių vardu 2015–2016 metais iš Lenkijos įvežta prekių už maždaug 2,7 mln. eurų. Produkcijos be apskaitos dokumentų galėjo būti realizuota už daugiau nei 4 mln. eurų, nesumokant valstybės biudžetui daugiau kaip 1 mln. eurų mokesčių (nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis (PVM) viršija 840 tūkst. eurų).

Nelygu sezonas, kiekvieną mėnesį veiklos nevykdančių bendrovių vardu iš Lenkijos į Lietuvą keliavo nuo 5 iki 8 vilkikų su prekėmis. Vieno vilkiko gabenamų prekių vertė siekė maždaug 15–20 tūkst. eurų. Per tiriamąjį laikotarpį į Lietuvą buvo įvežta daugiau nei 150 vilkikų su prekėmis. Jos buvo realizuojamos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, be apskaitos dokumentų. Dauguma prekių buvo realizuojama per asmenis, kurie, vykdydami individualią veiklą, užsiimdavo langų, durų montavimu ir tuo pačiu klientams perparduodavo gaminius.
Galbūt nesąžiningai veikusios bendrovės veiklos apimtys skaičiuojamos. Yra duomenų, kad dauguma šios produkcijos keliavo individualių namų įrengimui. Pavyzdžiui, į vieną individualų gyvenamąjį namą naujus langus paprastai siūloma sudėti už maždaug 5–7 tūkst. eurų, taigi lyginant realizuotos produkcijos kiekį ir kainą, galima būtų tarti, kad buvo galima įrengti 571 individualų namą.
Įtariama, kad milijoninė Klaipėdoje veikiančios bendrovės apyvarta buvo slepiama, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikiant suklastotas PVM deklaracijas, kuriose buvo sąmoningai nurodomi neteisingi duomenys. Veiklos nevykdančių bendrovių PVM deklaracijose buvo nurodyta, kad prekių tuo pačiu laikotarpiu iš Lenkijos tebuvo įvežta už 150 tūkst. eurų, į valstybės biudžetą sumokėti 6 tūkst. eurų mokesčių
FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad veiklos nevykdančiose Klaipėdos rajone registruotose bendrovėse dirbo po 1 asmenį, t. y. formalų direktorių. Vienos bendrovės direktorius buvo benamis, ne kartą baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu.
Tyrimo metu FNTT tyrėjai, padedami Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ir Klaipėdos apskrities VMI specialistų, atliko 70 kratų, kurių metu paimta bendrovių juodoji buhalterija, kiti reikšmingi tyrimui duomenys. Kratų metu bendrovės sandėlyje buvo rasti 266 įvairūs plastikiniai langai be apskaitos dokumentų. Langai jau buvo paruošti pardavimui. Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, šiame tyrime laikinai apribotos nuosavybės teisės į 220 tūkst. eurų vertės turtą. Trys asmenys buvo sulaikyti, kuriems, pareiškus įtarimus dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, buvo paskirtos kardomosios priemonės. Atliekamą tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 84 svečiai ir 0 nariai

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR