Savaitės 2016.12.25 - 2017.01.01 apžvalga Nr. 01

Sukurta: 2017-01-03
Savaitės 2016.12.25 - 2017.01.01 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS ATITAISYMAS

Darbo kodekso įsigaliojimas atidėtas iki 2017 liepos 1 dienos

Seimas nubalsavo už Darbo kodekso įsigaliojimą nuo 2017 liepos 1-os dienos. Nuo 2017 sausio 1-os dienos įsigalios tik DK 6 straipsnio 1 dalis. Savaitėlėje klaidingai buvo nurodyta, kad nuo 2017 sausio 1 dienos įsigalios tik DK 6 straipsnio 8 dalis, pagal kurią numatyta perskaičiuoti darbuotojų nepanaudotas atostogas iš kalendorinių dienų į darbo dienas. Pataisome: šis pakeitimas įsigalios nuo 2017 liepos 1-os dienos.

SAVAITĖS PRANEŠIMAS

Valstybinė mokesčių inspekcija plačiau apibendrino pagrindinius Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2017 metais.

SAVAITĖS PRANEŠIMAS-2

Sodra informuoja, kad įGarantinį fondą 0,2 proc. dydžio įmokos bus skaičiuojamos nuo darbuotojams apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos. Įmokos bus skaičiuojamos tik nuo darbuotojams apskaičiuotų pajamų, t.y. nebus skaičiuojamos nuo pajamų pagal autorines sutartis, pajamų iš sporto ar atlikėjo veiklos, nuo atlygio už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete mokamų vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, mažųjų bendrijų vadovų atlygio.

Garantinio fondo įmokos skaičiuojamos ir mokamos tais pačiais terminais, įmokų kodais, informacija apie apdraustuosius teikiama tokiomis pačiomis formomis kaip ir VSD įmokos.
Garantinio fondo įmokų už apdraustuosius nemokės Lietuvos bankas, biudžetinės įstaigos, politinės partijos, profesinės sąjungos, religinės bendruomenės ir bendrijos, nes šiems apdraustiesiems nėra numatytos šio fondo išmokos.

PRANEŠIMŲ FORMOS:
Nuo 2017-01-01 keičiasi 1-SD, 2-SD, 9-SD, 12-SD, 13-SD, NP-SD, SAM pranešimų bei PT el. prašymo formų versijos.
Draudėjams, privalantiems mokėti įmokas į garantinį fondą, nuo 2017-01-01 teikiant 1-SD, 2-SD, SAM pranešimus prie draudėjo tarifo (P1 laukelis) reikia prisumuoti 0,2 % dydžio įmokas į garantinį fondą.
Pvz. draudėjo tarifas 30,98 % +0,2 % = 31,18 %. Bendras draudėjo ir apdraustojo tarifas 39,98 % + 0,2% = 40,18 %.

TANTJEMŲ IR ATLYGIO UŽ VEIKLĄ STEBĖTOJŲ TARYBOJE (VALDYBOJE) AR PASKOLŲ KOMITETE IŠMOKĖJIMAS:
VSD įmokos bus skaičiuojamos nuo: tantjemų ir atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete mokamo vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis. Šios įmokos turi būti sumokėtos iki kito mėnesio 15 dienos. Įmokų kodas 252. Atkreipiame dėmesį, kad įmokų tarifas, skaičiuojant VSD įmokas nuo tantjemų - 26,3 proc. (28,3 proc., jeigu, moka papildomas pensijų įmokas savo lėšomis).
Tantjemų apskaičiavimas pateikiamas 13-SD formoje.

ĮMOKOS NESKAIČIUOJAMOS:
Įmokos neskaičiuojamos nuo darbuotojų naudai draudėjo mokamų draudimo įmokų už papildomąjį (savanoriškąjį) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, kai jos per mokestinį laikotarpį neviršija 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistas Civilinio proceso kodeksas

Seimas priėmė Civilinio proceso kodekso pakeitimus ir atstatė buvusį draudimą daryti išskaitas iš dienpinigių, išeitinių išmokų ir kompensacijų. Nuo 2017 metų sausio 1 d. turėjo įsigalioti Civilinio proceso kodekso pataisos, pagal kurias buvo leistos išskaitos iš visų darbuotojams priklausančių išmokų. Tačiau buvo priimti kodeksą pakeitimai ir uždrausta „išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:
1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų;
2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;
8) išeitinės išmokos“ (CPK 739 straipsnio 2 dalis).

Pakeistas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas - pratęsta lengvata centriniam šildymui

Seimas po ilgų diskusijų pratęsė PVM lengvatą šildymui iki 2017 gegužės 31 d.
Pakeistas 19 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir jis išdėstytas taip:
„1) iki 2017 m. gegužės 31 d. šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti;“.

Pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas

Seimas pakeitė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, apribodamas iki 2000 EUR per metus įmokų į gyvybės draudimo įmokų ir įmokų į pensijų fondus sumą, nuo kurios galima susigrąžinti GPM. Kitų ribojimų ( dėl palūkanų ar dėl įmokų už mokslą) įvesta nebuvo. Išliko ribojimas, kad bendra nurodytų įmokų suma neviršitų 25 proc. gyventojo apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamas 15 proc. GPM.

Kitas svarbus pakeitimas - jeigu gyvybės draudimo sutartyse po 2017 sausio 1 d.pasikeis naudos gavėjas, išskyrus GPM įstatymo 17 str. 6 dalyje nustatytas išimtis, gyventojas, kuriam, pasibaigus draudimo sutarčiai, bus išmokama gyvybės draudimo išmoka, praras GPM lengvatą.
GPM įstatymas papildytas 17 straipsnio 6 dalimi:
„6. Šio straipsnio 1 dalies 9, 91 ir 10 punktuose nustatytos lengvatos taikomos, jeigu draudimo sutartyje numatytas naudos gavėjas nesikeitė nuo draudimo sutarties sudarymo datos, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas buvo pakeistas dėl naudos gavėjo mirties ar dėl santuokos pabaigos (pradžios), arba jeigu naudos gavėjas – savo vaikas (įvaikis, globotinis) buvo pakeistas kitu savo vaiku (įvaikiu, globotiniu), taip pat jeigu naudos gavėjas keitėsi iki 2016 m. gruodžio 31 d.“

Vyriausybės nutarimu nustatyti 2017 metų darbo dienų koeficientai ir vidutinis darbo dienų ir valandų skaičius

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. A1-687 patvirtinti šie koeficientai ir darbo valandų skaičius:

1.1. Metiniai darbo dienų koeficientai:
1.1.1. esant penkių darbo dienų savaitei – 0,7 [252 darbo dienos : (365 kalendorinės dienos – 14 švenčių dienų)];
1.1.2. esant šešių darbo dienų savaitei – 0,9 [302 darbo dienos : (365 kalendorinės dienos – 14 švenčių dienų)].
1.2. Metiniai vidutinio mėnesio:
1.2.1. darbo dienų skaičius:
1.2.1.1. esant penkių darbo dienų savaitei – 21 darbo diena (252 darbo dienos : 12 mėnesių);
1.2.1.2. esant šešių darbo dienų savaitei – 25,2 darbo dienos (302 darbo dienos : 12 mėnesių);
1.2.2. darbo valandų skaičius:
1.2.2.1. esant penkių darbo dienų savaitei – 167,5 darbo valandos (2010 darbo valandų : 12 mėnesių);
1.2.2.2. esant šešių darbo dienų savaitei – 167 darbo valandos (2004 darbo valandos : 12 mėnesių).

== Pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų for2000mų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklės ==

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-170 pakeitos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų formų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisykles, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96.

Metinės pajamų deklaracijos GPM308 ir jos priedų formų užpildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) pakeistos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1146 pakeistas Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių nuostatas. Šiuo nutarimu nustatyta, kad pajamoms iš privalomos registruoti individualios veiklos priskiriama per 2016 m. ar vėlesnį mokestinį laikotarpį iš verslo liudijime (visuose verslo liudijimuose) nurodytos veiklos 4 500 eurų per mokestinį laikotarpį viršijanti pajamų dalis, gauta už juridiniams asmenims suteiktas paslaugas ir parduotas prekes (įskaitant savo gamybos) bei už gyventojams jų individualios prekybos veiklos tikslais parduotas ne savo gamybos prekes.
Atitinkamai pakeistos Taisyklių nuostatos, paaiškinančios, kaip deklaruojamos iš verslo liudijime (liudijimuose) nurodytos veiklos per 2016 m. ir vėlesnį mokestinį laikotarpį už juridiniams asmenims suteiktas paslaugas ir parduotas prekes (įskaitant savo gamybos) bei už gyventojams jų individualios prekybos veiklos tikslais parduotas ne savo gamybos prekes iki 4500 eurų gauta pajamų dalis, o kaip – šią sumą viršijanti pajamų dalis.
Be to, atsižvelgiant į 2016 m. gruodžio 13 d. priimtą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-87, Taisyklės papildytos nuostatomis, paaiškinančiomis neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymą 2017 m. (aktualu 2017 m. galutinai iš Lietuvos išvykstantiems gyventojams).
Papildytas Taisyklių 74 punktas paaiškina valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo 2016 m. gautų individualios veiklos pajamų apskaičiavimo tvarką.
Be to, patikslinti Taisyklių 1 priedo „Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų, gautų 2014 m. ir vėlesniu mokestiniu laikotarpiu, sąrašas“ 65 ir 73 punktai.

Patvirtinti nekilnojamojo turto masinio vertinimo 2016 metų duomenų ir vietovės pataisos koeficientų pagal turto paskirtį ir vietovę duomenys

Valstybinės įmonės Registrų centras direktoriaus 2016 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. v-389 patvirtinti nekilnojamojo turto masinio vertinimo 2016 metų duomenų ir vietovės pataisos koeficientų pagal turto paskirtį ir vietovę duomenys

Šiuo įsakymu taip pat patvirtinta:
1.1. 2016 m. nekilnojamojo turto (statinių) masinio vertinimo duomenis (Lietuvos Respublikos teritorijos ir savivaldybių teritorijų nekilnojamojo turto masinio vertinimo 2016 metų dokumentus);
1.2. vietovės pataisos koeficientus pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir vietovę nuo 2017 m. sausio 1 d. (1 lentelė);
1.3. Vietovės pataisos koeficientų taikymo, nustatant nekilnojamojo turto vidutines rinkos vertes, tvarką.
NĮskaymu nustatyta, kad:
2.1. nekilnojamojo turto (statinių) ir žemės masinio vertinimo duomenys, vietovės pataisos koeficientai pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir vietovę bei Vietovės pataisos koeficientų taikymo, nustatant nekilnojamojo turto vidutines rinkos vertes, tvarka viešai skelbiami valstybės įmonės Registrų centro svetainėje www.registrucentras.lt/p/460;
2.2. nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, vietovės pataisos koeficientai pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir vietovę bei Vietovės pataisos koeficientų taikymo, nustatant nekilnojamojo turto vidutines rinkos vertes, tvarka pradedami taikyti nuo 2017 m. sausio 1 dienos.

VMI informuoja: nuo 2017 m. sausio 1 d. keičiasi įmokų į Garantinį fondą mokėjimo tvarka ir įmokas administruojantis subjektas

Vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 nuostatomis, nuo 2017-01-01 netenka galios Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymas Nr. VIII-1926. Garantinį fondą nuo 2017-01-01 administruos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Garantinio fondo įmokos bus apskaičiuojamos ir mokamos, duomenys apie apskaičiuotas įmokas teikiami laikantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų.

Į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas įmokos Į Garantinį fondą (įmokos kodu 1961) turi būti mokamos tik už ataskaitinius laikotarpius iki 2016-12-31.
Už ataskaitinius laikotarpius nuo 2017-01-01 įmokos į Garantinį fondą mokamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: pakeistos 18 -ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ ir 20-ojo verslo apskaitos standarto „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ metodinės rekomendacijos

Atsižvelgiant į naują pavyzdinio sąskaitų plano redakciją ir į naujas finansinių ataskaitų formas, galiojančias nuo 2016 m. sausio 1 d., pakeistos ir nauja redakcija išdėstytos 18 -ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ ir 20-ojo verslo apskaitos standarto „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ metodinės rekomendacijos. 18 -ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ metodinės rekomendacijos patvirtintos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V2-24 „Dėl viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. VAS-15 „Dėl 18 -ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ metodinių rekomendacijų tvirtinimo“ pakeitimo“, 20-ojo verslo apskaitos standarto „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ metodinės rekomendacijos – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V2-25 „Dėl Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 3-3.1 patvirtintų 20-ojo verslo apskaitos standarto „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ metodinių rekomendacijų pakeitimo“.
Pagrindiniai 18 -ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ ir 20-ojo verslo apskaitos standarto „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ punktų aiškinimo keitimai:
sąskaitų korespondencijos pakeistos pagal naujos redakcijos pavyzdinį sąskaitų planą, galiojantį nuo 2016 m. sausio 1 d.;
valiuta „litas“ pakeista į valiutą „euras“;
18 -ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ 32 ir 36 punktų aiškinimui pateikti na

2000uji pavyzdžiai dėl pinigų srautų diskontavimo;

patikslintas 20-ojo verslo apskaitos standarto „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ 14 punkto pavyzdys ir panaikintas 23 punkto pavyzdys;
padaryta redakcinio pobūdžio taisymų.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: patvirtintos 32-ojo verslo apskaitos standarto „Tikrosios vertės nustatymas“ metodinės rekomendacijos

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad metodinės rekomendacijos patvirtintos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V2-18 „Dėl 32-ojo verslo apskaitos standarto „Tikrosios vertės nustatymas“ metodinių rekomendacijų tvirtinimo“.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: pakeistos ir nauja redakcija išdėstytos 27-ojo verslo apskaitos standarto „Koncesijų sutartys“ metodinės rekomendacijos

Metodinės rekomendacijos pakeistos ir nauja redakcija išdėstytos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V2-19 „Dėl Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. VAS-25 „Dėl 27-ojo verslo apskaitos standarto „Koncesijų sutartys“ metodinių rekomendacijų tvirtinimo“ pakeitimo“.
Pagrindiniai standarto punktų aiškinimo keitimai:
15 punkto aiškinime patikslintas tikrosios vertės apibrėžimas;
standarto punktų aiškinimuose ir pavyzdžiuose valiuta „litas“ pakeista į valiutą „euras“;
sąskaitų korespondencijos pakeistos pagal naujos redakcijos pavyzdinį sąskaitų planą, galiojantį nuo 2016 m. sausio 1 d.;
padaryta redakcinio pobūdžio taisymų.

VMI informuoja: išleistas leidinys „Kaip apmokestinamos 2016 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir / arba išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamos“

VMI informuoja: išleistas leidinys „Kaip apmokestinamos 2016 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir / arba išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamos“

Leidinį galima rasti čia.

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: vienuolikos mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius – 128,2 mln. eurų

Finansų ministerijos duomenimis, 2016 m. vienuolikos mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius sudarė 128,2 mln. eurų arba 0,3 proc. prognozuojamo 2016 m. BVP. Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus balansas buvo neigiamas – deficitas sudarė 160,5 mln. eurų arba 0,4 proc. BVP.

Šių metų vienuolikos mėnesių centrinės valdžios pajamos buvo 9 935 mln. eurų, išlaidos – 9427 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-lapkritį sudarė 380 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per vienuolika mėnesių gauta iš mokesčių (49,4 proc.) ir socialinių įmokų ( 42,3 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (55,1 proc.) skirta socialinėms išmokoms.
2016 metų lapkričio mėnesį centrinės valdžios sektoriaus balansas buvo neigiamas – deficitas sudarė 49,9 mln. eurų (0,1 proc. prognozuojamo šių metų BVP). 2016 m. centrinės valdžios pajamos lapkričio mėn. buvo 878 mln. eurų, išlaidos – 837,4 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų lapkritį sudarė 90,5 mln. eurų.
Lapkričio mėnesį pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį sudarė mokesčiai (46,5 proc.) ir socialinės įmokos (44,8 proc.). Daugiausiai išlaidų teko socialinėms išmokoms (55,6 proc.).
Prognozuojamas 2016 metų BVP – 38,262 mlrd. eurų.

Finansų ministerija informuoja: centrinės valdžios sektoriaus skola lapkričio pabaigoje – 40,8 proc. prognozuojamo šių metų BVP

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola šių metų lapkričio mėnesio pabaigoje buvo 15,614 mlrd. eurų arba 40,8 proc. prognozuojamo 2016 metų BVP (38,262 mlrd. eurų).

Lapkričio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus užsienio skola sudarė 75,2 proc. visos centrinės valdžios skolos: skola užsienio finansų institucijoms buvo 10,030 mlrd. eurų, tarptautinėms organizacijoms – 1,710 mlrd. eurų.
Centrinės valdžios vidaus sektoriaus skola lapkričio pabaigoje sudarė 24,8 proc. visos skolos: vidaus finansiniam sektoriui centrinė valdžia buvo skolinga 3,344 mlrd. eurų, nefinansiniam sektoriui – 0,054 mlrd. eurų, kitiems kreditoriams – 0,477 mlrd. eurų.
Visa centrinės valdžios ilgalaikė skola buvo 15,546 mlrd. eurų (99,6 proc. visos skolos), trumpalaikė – 0,069 mlrd. eurų (0,4 proc.).
Centrinės valdžios skolos struktūra šių metų lapkričio mėnesio pabaigoje buvo tokia: eurais – 66 proc., JAV doleriais – 33 proc., Šveicarijos frankais – 1 proc.
Atsižvelgus į pritaikytas finansines išvestines priemones skola lapkričio mėnesį buvo 14,514 mlrd. eurų. Tai sudarė 37,9 proc. prognozuojamo 2016 metų BVP.

Sodra informuoja: nuo sausio šalies gyventojai sulauks didesnių pensijų

Gruodžio 28 dieną Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktam nutarimo projektui, kuriuo numatyta, kad valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija didėja nuo 112 eurų iki 120 eurų, o einamųjų metų draudžiamosios pajamos nuo 445 eurų iki 476 eurų.

„Gera žinia pensinio amžiaus žmonėms yra ta, kad pensijos nuo sausio vidutiniškai padidės apie 20 eurų, tačiau kiekvienam senjorui jos didės individualiai- tai priklausys nuo kiekvieno žmogaus įgyto valstybinio socialinio draudimo stažo bei iki pensijos skyrimo turėtų draudžiamųjų pajamų“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Pensijų didinimas palies daugiau kaip 593 tūkst. senatvės pensininkų, daugiau kaip 202 tūkst. netekto darbingumo arba invalidumo pensijų gavėjų, 7,4 tūkst. išankstinės pensijos gavėjų.
Nuo 2017 metų bazinė pensija bus taikoma išimtinai socialinio draudimo sistemai – ji bus dabartinio 110 proc. dydžio ir ateityje indeksuojama pagal „Sodros“ biudžeto pajamas ir išlaidas.
Šalpos išmokos mokamos iš valstybės biudžeto irgi galės būti didinamos, atsižvelgiant tik į valstybės biudžeto galimybes, šalpos išmokų dydis ir tikslinių kompensacijų bazinis dydis atsiejamas nuo bazinės pensijos, ir įtvirtintas dabartinio dydžio (112 eurų).
Iš „Sodros“ biudžeto padidintoms pensijoms mokėti 2017 metais reikės papildomai apie 167,4 mln. eurų.
Primename, kad socialinio draudimo senatvės pensijos (kaip ir netekto darbingumo pensijos) mokamos už ein

1376amąjį mėnesį, o išankstinės senatvės pensijos – už praėjusį mėnesį.
Sodra praneša: bus kompensuojamos motinystės pašalpos nepriemokos

Sodra praneša, kad iki 2017 m. kovo 31 d. bus perskaičiuotos ir iki 2017 m. birželio 30 d. išmokėtos motinystės pašalpos nepriemokos. Jas preliminariais skaičiavimais gaus apie 1000 moterų, teisę gauti motinystės pašalpą įgijusių nuo 2016 kovo 15 d.

Motinystės pašalpos nepriemokos kompensuojamos vadovaujantis Konstitucinio Teismo nutartimi, kad taikytos motinystės pašalpų „lubos“ prieštarauja Konstitucijai. Nuo 2017 m. šio ribojimo nebelieka ir motinystės išmoka bus apskaičiuojama nuo visų moters draudžiamųjų pajamų, o moterims, įgijusioms teisę į šią išmoką po 2016 m. kovo 15 d., bus apskaičiuotos ir išmokėtos nepriemokos.
Pašalpos nepriemoka bus išmokėta tuo pačiu būdu, kuriuo buvo mokėta motinystės pašalpa. Papildomai kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių dėl motinystės pašalpos perskaičiavimo nereikia, išskyrus atvejį, jei moteris pageidautų, kad motinystės pašalpos nepriemokos suma būtų pervesta į kitą asmeninę sąskaitą, nei buvo mokėta motinystės pašalpa.

FNTT tyrimas: klaipėdiečiai sutuoktiniai įtariami pasisavinę beveik pusę milijono eurų - abu dirbo kredito unijoje, klastojo dokumentus

Uostamiesčio kredito unijos darbuotojai – tuomečiai sutuoktiniai – įtariami pasisavinę beveik 484 tūkst. eurų unijai priklausančių lėšų. Įtariamieji klastojo dokumentus ir siekė parodyti, kad trūkstami pinigai grynaisiais įnešti į nuomojamą komercinio banko seifą. Tai atskleidė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos baigtas ikiteisminis tyrimas.

Tyrimą dėl kredito unijoje galbūt įvykdytos nusikalstamos veiklos FNTT pareigūnai pradėjo po Lietuvos banko atlikto inspektavimo. Jo metu paaiškėjo, kad kredito unijos turtas sudaro 3,15 mln. eurų, o įsipareigojimai – 3,56 mln. eurų, taigi kapitalas yra neigiamas.
Atsižvelgdama tai, kad kredito unijos turtas yra mažesnis už įsipareigojimus, esama ir kitų pažeidimų, o unijos vadovai negali pateikti realių mokumą atkuriančių sprendimų, Lietuvos banko valdyba pripažino šią uniją nemokia ir netrukus atšaukė jos veiklos licenciją.
FNTT Klaipėdos apygardos tyrėjai išaiškino, kad kredito unijos administracijos vadovė, kaip įtariama, siekdama nuslėpti daugiau nei 271 tūkst. eurų lėšų trūkumą, 2014 metų kovo mėnesį suklastojo perdavimo–priėmimo aktą. Jame įrašė, kad šimtatūkstantinė grynųjų pinigų suma perduota tuometiniam jos sutuoktiniui, keletą metų dirbusiam kredito unijos atitikties užtikrinimo pareigūnu. Esą pinigai turėjo būti įnešti į nuomojamą seifą viename komerciniame banke. Taip pat paaiškėjo, kad pagal kredito unijos dokumentus, banko seife turėjo būti saugoma dar 271 tūkst. eurų. FNTT pareigūnai skaičiuoja, kad per trejetą metų minėti asmenys galėjo pasisavinti beveik 484 tūkst. eurų.
Ikiteisminį tyrimą dėl beveik pusės milijono eurų pasisavinimo kontroliavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūra. Buvusiems sutuoktiniams, kredito unijoje ėjusiems atsakingas pareigas, gresia maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų.
Tai – jau ne pirmas šiemet Klaipėdos apygardos valdybos baigtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su kredito unijomis ir jų veikla. Šių metų birželį FNTT Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl apgaule suteiktų ir iššvaistytų beveik 500 tūkst. eurų paskolų iš „Pajūrio“ kredito unijos. Įtarimai šiame tyrime buvo pareikšti dvylikai asmenų.
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą surinkta duomenų, kad kredito unijos vadovybė ir darbuotojai nepagrįstai išduodavo šimtatūkstantines paskolas asmenims už įkeičiamus žemės sklypus Klaipėdos regione, nors paskolos gavėjai neteikė dokumentų apie įkeičiamos žemės vertę ir galimybes sumokėti skolinamą sumą. Kredito unijai paskolos gavėjai pateikdavo melagingus duomenis apie tai, kad skolinamos lėšos bus panaudotos komercinių objektų statybai, žemės pirkimui, būsto ar negyvenamųjų patalpų remontui. Už gaunamas paskolas buvo įkeičiami žemės sklypai be jokių turto vertinimų, o tikroji įkeičiamo turto vertė buvo kelis kartus mažesnė.

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 83 svečiai ir 0 nariai

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR