Savaitės 2017.01.23 - 2017.01.29 apžvalga Nr. 05

Sukurta: 2017-01-31
Savaitės 2017.01.23 - 2017.01.29 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS APKLAUSA

Lietuvos Buhalterių ir Auditorių asociacija organiavo apklausą dėl finansinių ataskaitų kokybės gerinimo.

Finansų ministerija (FM) siekia sužinoti juridinių asmenų nuomonę apie finansinių ataskaitų kokybę ir, ar FM pasiūlytos priemonės kokybei pagerinti, atitinka visuomenės lūkesčius.
FM iniciatyva 2015 m. gegužės 15 d. Seime yra užregistruoti keturi įstatymų projektai XIIP-3088, XIIP-3089, XIIP-3091 ir XIIP-3090, pagal kuriuose yra numatytos šios priemonės dėl pelno siekiančių ribotos atsakomybės vienetų finansinių ataskaitų kokybės pagerinimo:
1. Valstybinė finansinių ataskaitų peržiūra neatliekama, jei finansines ataskaitas pasirašo buhalteris profesionalas. LR teisės aktuose nėra numatyti reikalavimai buhalteriui profesionalui dėl darbo patirties, kvalifikacijos profesinių ir lietuvių kalbos žinių. Norime priminti, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą buhalteris profesionalas yra tas asmuo, kuris yra Lietuvos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorius ir (arba) buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, priklausančios Tarptautinei buhalterių federacijai (TBF), narys.
2. Jei yra atlikta peržiūra (tai mažesnio informacijos užtikrinimo paslauga nei auditas), peržiūros ataskaita taip pat yra teikiama JARC taip, kaip dabar teikiama auditoriaus išvada.
3. FM tvirtins juridinių asmenų finansinių ataskaitų peržiūrų planus, pagal kuriuos galės būti pasirinkta atlikti juridinių asmenų finansinių ataskaitų patikrinimą, finansuojamą iš valstybės lėšų. Tikrinamos įmonės privalės teikti visus reikalingus duomenis valstybinei peržiūrai atlikti. Jei patikrinimo metu bus nustatyti pažeidimai, gali būti taikomos sankcijos ar taikomi veiklos ribojimai. Viešai bus skelbiama apie atliktų peržiūrų rezultatus.
LBAA prašo atsakyti į klausimus, kad galėtų pateikti apibendrintą nuomonę apie finansinių ataskaitų kokybės gerinimo priemones.


SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA

Išankstiniais „Sodros“ duomenimis, per praėjusius metus apdraustųjų visomis draudimo rūšimis vidutinis skaičius išaugo 1,5 proc. (nuo 1,30 iki 1,32 mln.), o jų pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos – 6,1 proc. (nuo 609,3 Eur iki 646,9 Eur).

Pernykščiame biudžete pajamos viršijo išlaidas 2,5 mln. Eur, nors buvo planuojama, kad biudžeto rezultatas bus neigiamas ir deficitas sudarys 134,9 mln. Eur: buvo laukiama kuklesnių įplaukų (3 405 mln. Eur) ir didesnių išlaidų (3 539,9 mln. Eur). 2015 metais VSDF biudžeto deficitas siekė 169,5 mln. Eur.

Biudžeto pajamos

3 518,1 mln. Eur (345,2 mln. Eur arba 10,9 proc. daugiau nei 2015 m.);
3 318,9 mln. Eur sudarė draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos (294,6 mln. Eur arba 9,7 proc. daugiau nei 2015 m.);
Kitos įmokos: savarankiškai dirbančiųjų socialinio draudimo įmokos – 81,8 mln. Eur, valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos – 0,2 mln. Eur, asignavimų iš valstybės biudžeto – 104,8 mln. Eur, veiklos pajamų – 11,3 mln. Eur.

Biudžeto išlaidos

3 515,6 mln. Eur (173,2 mln. Eur arba 5,2 proc. daugiau nei 2015 m.);
2 542,1 mln. Eur sudarė pensijų socialinio draudimo išmokos (105,7 mln. Eur arba 4,3 proc. daugiau nei 2015 m.). Pensijų kompensacijoms per aštuonis mėnesius išmokėta 99,8 mln. Eur;
485,9 mln. Eur sudarė ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokos (56,2 mln. Eur arba 13,1 proc. daugiau nei 2015 m.);
Kitos išmokos: nedarbo socialiniam draudimo išmokos – 105,7 mln. Eur, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos – 17,5 mln. Eur, pervedimai į pensijų fondus – 156,1 mln. Eur.

SAVAITĖS IŠLAIDŪNAI

Sausio 27 dieną vykusiame Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta projekto „Kompleksiškai sutvarkyti J. Basanavičiaus aikštės viešąsias erdves“ rengimui ir įgyvendinimui. Šiuo projektu bus įrengtas miesto viešasis tualetas ir sutvarkytos jo prieigos. Kaip informavo projektą pristačiusi l. e. Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriaus vedėjo pareigas Jurga Grigaliūnaitė, projekto vertė – beveik milijonas eurų: 919 tūkstančių 308 eurai.

Iš savivaldybės biudžeto šio projekto finansavimui bus skiriama 7,5 proc. būtinų projektui įgyvendinti išlaidų. Tai yra beveik 69 tūkstančiai eurų.
Kaip skelbiama projektą lydinčiuose dokumentuose, projekto tikslas – sudaryti sąlygas Vilkaviškio rajono gyventojų užimtumui didėti tikslinėse teritorijose, skatinti socialinę ir ekonominę plėtrą.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistos Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklės

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. VA-9 pakeistos Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisykles, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13.

Pakeistas 2 priedas „Pajamų rūšių kodų sąrašas“, jis išdėstytas nauja redakcija. Įsakymu nustatyta, kad pakeitimai taikomi deklaruojant 2016 m. ir vėlesnių ataskaitinių metų turtą.

Pakeistos Dividendų pelno mokesčio deklaracijos FR0640 formos, jos priedų pildymo ir teikimo taisyklės

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. VA-8 Dividendų pelno mokesčio deklaracijos FR0640 formos, jos priedų pildymo ir teikimo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. VA-101

Keli svarbesni pakeitimai.
Pakeistas 5 punktas ir jis išdėstytas taip:
„5. Deklaracijoje neturi būti nurodomi Lietuvos ar užsienio vienetams, nuolatinei buveinei išmokėti ar iš užsienio vienetų gauti dividendai, kurie pagal PMĮ nuostatas neapmokestinami.“
Pakeistas 21.3.8.3 papunktis:
„21.3.8.3. užsienio valstybėje sumokėtas mokestis gali būti atskaitomas tik tuo atveju, jei vienetas turi užsienio valstybės mokesčių administratoriaus patvirtintą dokumentą (pažymą), kuriame turi būti nurodyta, kas, kada ir kokią dividendų sumą išmokėjo Lietuvos vienetui, kokią mokesčio sumą išskaičiavo ir sumokėjo nuo šios dividendų sumos. Prie deklaracijos, kaip papildomas dokumentas, pridedama užsienio administratoriaus patvirtinta pažyma apie užsienio valstybėje sumokėtą mokestį arba dokumentai, įrodantys, kad mokestis nuo dividendų buvo išskaitytas, jei užsienio administratorius tokių pažymų neišduoda.“
Taisyklių pakeitimai taikomi, apskaičiuojant ir deklaruojant pelno mokestį nuo 2015 m. gegužės 1 d. ir vėliau išmokėtų ir / ar gautų dividendų.

VMI informuoja: atnaujintas GPM308 formos šablonas

VMI informuoja, kad atnaujinta2000s Metinės pajamų deklaracijos formos GPM308 v.3 el. būdu užpildomas šablonas „.mxfd“: patikslintas deklaracijos V15 laukelio (Veiklos pagal verslo liudijimus mėnesių skaičius) ir V16 laukelio (Privaloma sumokėti PSDĮ suma) užpildymo klaidų tikrinimas, deklaruojant 2016 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio pajamas.
VMI komentuoja: pakeistas gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto apibendrintas paaiškinimas (komentaras)

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos primena, kad 2016 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2502 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-142 (toliau – Įstatymas), kuriuo nustatė, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos priskiriamos gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamosioms pajamoms nuo 2017 m. liepos 1 d. (ankstesnė data buvo 2017-01-01).

Komentaras
1. Pagrindinė pašalpų neapmokestinimo sąlyga yra šių pašalpų mokėjimo šaltinis. Iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau - VSDF) biudžeto išmokamos pašalpos pajamų mokesčiu neapmokestinamos.
2. Ši lengvata netaikoma iš VSDF lėšų mokamoms tokioms pašalpoms:
- ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokoms, kurios mokamos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Sąvoka „motinystės (tėvystės) pašalpa“ nuo 2017-07-01 keičiama į sąvoką „vaiko priežiūros išmoka“, tačiau šios išmokos esmė ir mokėjimo pagrindas nesikeičia;
- ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmokoms, kurios mokamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;
- nuo 2017-07-01 - nedarbo socialinio draudimo išmokoms, kurios mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą. Pagal šio įstatymo nuostatas nedarbo socialinio draudimo išmokoms priskiriamos nedarbo draudimo išmoka bei dalinio darbo išmoka.
Visos šiame punkte išvardytos išmokos priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms ir, atėmus taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir/ar papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD) apmokestinamos, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą (žr. GPMĮ 6 ir 20 straipsnių komentarą).

VMI informuoja: atnaujintas leidinys "PVM deklaracijos formos FR0600 pildymas"

VMI prie FM informuoja, kad atnaujintas leidinys „Mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formos užpildymas“
KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: ECOFIN taryba diskutavo dėl Europos Sąjungos biudžeto finansavimo šaltinių po 2020 metų

Sausio 27 d. Briuselyje vykusiame Ekonomikos ir finansų ministrų tarybos (ECOFIN) posėdyje buvo pristatyti pasiūlymai dėl Europos Sąjungos biudžeto finansavimo šaltinių po 2020 metų.

„Šis klausimas svarbus ir Lietuvai – turime galvoti apie ES biudžeto pokyčius pasibaigus šiam finansavimo laikotarpiui, taip pat ir Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES akivaizdoje. Biudžeto finansavimo šaltiniai ir išlaidos – dvi glaudžiai susijusios pusės. Aktyviai rengiamės deryboms dėl ES biudžeto ateities – sieksime skaidrios ir efektyvios biudžeto finansavimo sistemos, analizuosime galimus naujus šaltinius, sieksime užtikrinti adekvatų finansavimą Lietuvai svarbiausioms sritims – šiandien pristatyta ataskaita yra vertingas indėlis į būsimas diskusijas“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Pasiūlymus dėl Europos Sąjungos biudžeto finansavimo šaltinių po 2020 m. parengė buvusio Italijos Ministro Pirmininko Mario Monti vadovaujama nepriklausoma, aukšto lygio darbo grupė. Ji atkreipia dėmesį į būtinybę peržiūrėti ES biudžeto pajamų sistemą, kartu įvertinant ir išlaidų struktūrą, taip pat siūloma ieškoti naujų šaltinių ES biudžetui finansuoti (kaip pavyzdys pateikiami finansinių sandorių, su oro tarša ar elektros naudojimu susiję mokesčiai). Aukšto lygio darbo grupės rekomendacijas įvertins Europos Komisija rengdama pasiūlymus dėl daugiamečio ES biudžeto po 2020 metų.
Posėdyje Malta, perėmusi pirmininkavimą ES Tarybai iš Slovakijos, pristatė darbų programą ekonomikos ir finansų srityje. Tarp jų numatytos derybos su Europos Parlamentu dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos pratęsimo, bus siekiama pažangos šalių diskusijose Kapitalo rinkų sąjungos tolimesnio kūrimo bei Bankų sąjungos užbaigimo klausimais. Taip pat Maltos pirmininkavimo metu tikimasi pasiekti sutarimą su Europos Parlamentu dėl direktyvos dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu peržiūros. Mokesčių srityje dėmesys bus skiriamas, pridėtinės vertės mokesčio klausimams, kurių tikslas – modernizuoti, supaprastinti PVM apmokestinimo sistemą bei kovoti su PVM sukčiavimu.
Europos Komisija ECOFIN posėdžio metu pristatė pasiūlymą dėl pridėtinės vertės mokesčio atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo išplėtimo. Siekdama sumažinti sukčiavimą PVM srityje, Europos Komisija siūlo suteikti galimybę ES valstybėms narėms, kurios atitinka nustatytus kriterijus, laikinai taikyti bendrojo pobūdžio atvirkštinį apmokestinimo mechanizmą. Diskusijos bus tęsiamos techniniu lygiu.
Ekonomikos ir finansų ministrai taip pat pritarė su Europos semestru (ekonomikos valdysena) susijusiems dokumentams – Tarybos išvadoms dėl Metinės augimo apžvalgos, Įspėjimo mechanizmo ataskaitai bei Tarybos rekomendacijoms skirtoms euro zonos šalims. „Europos Komisija pabrėžia, kad siekdamos produktyvumo ir ekonomikos augimo šalys turi skatinti investicijas, įgyvendinti struktūrines reformas, tęsti atsakingą fiskalinę politiką. Šių prioritetų laikosi ir Lietuvos Vyriausybė“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Finansų ministerija informuoja: Euro grupė įvertino socialinio modelio svarbą

Sausio 26 d. Euro grupės susitikime finansų ministras Vilius Šapoka pristatė naujos Vyriausybės ekonominės politikos prioritetus, 2017 metų šalies biudžetą ir struktūrinę reformą – socialinį modelį.

„Patikinau euro zonos šalių ministrus, kad Lietuva laikysis rekomendacijų, susijusių su fiskaline drausme, o sprendimai dėl šalies biudžeto bus siejami su socialinės atskirties mažinimu, kuris leistų geriau gyventi mažiausiai uždirbantiesiems ir struktūrinėmis reformomis, kurios svarbios šalies ateičiai“, – sakė finansų ministras V. Šapoka.
Vertindama Lietuvos 2017 m. biudžetą, Euro grupė sutiko su praėjusį antradienį išsakyta Europos Komisijos nuomone – pritaikius išimtį dėl socialinio modelio, Lietuva iš esmės atitiktų Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Euro grupės pareiškime taip pat teigiama, kad mūsų šalies biudžeto vykdymas ir numatytų struktūrinių reformų įgyvendinimas bus toliau stebimas.
Daugiausiai dėmesio susitikime buvo skirta finansinės pagalbos Graikijai įgyvendinimo pažangos aptarimui. Nors praėjusių metų fiskaliniai rodikliai yra geresni nei tikėtasi, papildomos reformos būtinos darbo rinkos, energetikos bei kitose srityse. Tikimasi, kad susitarimas tarp instituc

2000ijų ir Graikijos vyriausybės dėl antrosios programos peržiūros bus pasiektas vasario mėnesį.

Euro grupė taip pat aptarė atnaujintą Ispanijos biudžeto projektą, po-programinių peržiūros misijų Airijoje ir Portugalijoje rezultatus, Tarybos rekomendacijas euro zonai bei kitus klausimus.

Valstybinė darbo inspekcija praneša: darbo ginčų komisijos priteisė per 14 mln. eurų darbo užmokesčio skolų

Jau ketveri metai, kai individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisijos, J įsteigtos prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių. Per šį laikotarpį jos gavo kone 22 tūkstančius piliečių prašymų; pagal juos darbo ginčų komisijos priteisė išieškoti per 14 mln. eurų darbo užmokesčio skolų darbuotojams – tai turėtų prisidėti ir gerinant šių darbuotojų šeimų finansinę padėtį.

Praėjusiais metais darbo ginčų komisijos prašymų gavo dar daugiau nei 2015 m. – 5,4 tūkstančio. Išliko nuo šių komisijų veiklos pradžios nepakitusi tendencija, kad didžiausia dalis prašymų pateikiama dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, uždelsto galutinio atsiskaitymo, neapmokėto viršvalandinio ar darbo naktį, švenčių ir poilsio dienomis kreiptasi daugiausiai – apie 92 proc. atvejų.
Pernai šiek tiek mažiau darbuotojų, palyginti su 2015 m., kreipėsi ginčydami darbdavio skirtą drausminę nuobaudą. Darbdavių, kurie prašė iš darbuotojų atlyginti darbdaviui padarytą materialinę žalą, procentas bendrame prašymų skaičiuje išliko kaip ir 2015 m. – 3,4 proc.
Beveik pusė pateiktų prašymų buvo visiškai patenkinti ar patenkinti iš dalies. Atvejai, kai darbdavio ir darbuotojo ginčas išsisprendė iki pirmojo darbo ginčų komisijos posėdžio, ir ieškovas iki posėdžio arba posėdžio metu atsisakė visų pateiktų reikalavimų, sudaro 18 proc. Pastebima tendencija, kad daugėja darbo ginčų komisijų sprendimais patvirtintų taikos sutarčių.
„Tokie darbo ginčų komisijų veiklos rezultatai įrodo, kad šią sritį reguliuojantis institutas yra išties veiksmingas siekiant socialinės taikos, – pabrėžia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. – Pagrindinis komisijų tikslas yra taikinti, skatinti ginčo šalis susitarti, tenkinant žmogiškuosius lūkesčius ir teisiškai pagrįstai, ir operatyviai. Kita vertus, labai svarbu, kad ginčus nagrinėjantys komisijos nariai, atstovaujantys skirtingus polius – darbdavius, darbuotojus, sugeba pakilti virš savo interesų, ir teisėti sprendimai priimami iš esmės vienbalsiai. Tai rodo, kad socialinė partnerystė gali būti labai rezultatyvi.“
Apie tai, kad darbo ginčų sprendimai priimami kvalifikuotai, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, pasak J. Griciaus, liudija teismuose skundžiamas labai nedidelis jų procentas (apie 5 proc.); be to, tik maža apskųstų sprendimų dalis naikinama ar taisoma.
VDI vadovas atkreipia dėmesį, kad įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui numatomi pasikeitimai ir darbo ginčų nagrinėjimo srityje. Darbo ginčų komisijų funkcijas numatyta išplėsti, pavedant nagrinėti visus individualius darbo ginčus be išimčių (įskaitant dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neturtinės žalos atlyginimo bei kitus ginčus, kurie šiuo metu nagrinėjami tiesiogiai teisme) ir kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės. Numatytas dar vienas svarbus žingsnis – prie VDI įsteigti darbo arbitražą; tai padėtų gerinti kolektyvinius darbo santykius: operatyviai spręsti kolektyvinius darbo ginčus, kitus socialinių partnerių nesutarimus.

VMI praneša: PVM grąžinti kartais prašoma ir už kaimyno pirkinius, ir už sūnui nupirktą „Harley Davidsoną“

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pernai nustatė per 370 tūkst. eurų papildomai mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (PVM), užkirsdama kelią bandymams nepagrįstai susigrąžinti PVM, identifikuodama rizikingiausius PVM mokėtojus ir dirbdama su PVM sąskaitų faktūrų registrais*. Įvertinusi prašymus grąžinti PVM permoką, nustatė 751 tūkst. eurų negrąžintino PVM, o bendra mokesčių specialistų veiksmais išaiškinta į biudžetą papildomai mokėtina PVM suma didesnė nei 2,6 mln. eurų.

„Mokesčių inspekcija nuolat vykdo PVM mokesčio mokėtojų kontrolę ir atidžiai vertina, ar PVM įstatymo nuostatos yra taikomos teisingai. Daugelis mokesčių mokėtojų yra sąžiningi, mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, tačiau tenka kalbėti apie tuos, kurie nori gyventi sąžiningųjų sąskaita ir bando nuslėpti mokesčius, – sako Šiaulių AVMI viršininkė Auksė Tutkutė. – Būtent pastarųjų atžvilgiu inicijuotų stebėsenos bei kontrolės veiksmų rezultatai patvirtina įtarimus dėl tarp PVM mokėtojų paplitusio piktnaudžiavimo: bandoma nepagrįstai susigrąžinti PVM, neapskaityti pajamų, vengiama laiku deklaruoti pardavimo PVM.«
Švelniakailius žvėrelius auginantis ūkininkas nusprendė susigrąžinti PVM už prekes, kurios pagal pateiktus duomenis, akivaizdžiai skirtos ne PVM apmokestinamos veiklos pajamoms gauti, o asmeninėms reikmėms tenkinti. Tikėtasi iš valstybės susigrąžinti PVM, t. y. 21 proc., nuo sumokėtos sumos, išleistos įsigyjant motociklą „Harley Davidson», indaplovę, kaitlentę, orkaitę, vienetines keramines plyteles. Žmogus tikino, kuriantis ilgalaikį turtą – namelį darbininkams. Tik samdomų darbininkų tame ūkyje nei kada buvo, nei dabar yra. Mokesčių mokėtojas patikslinto PVM deklaracijas, nebeprašė grąžinti dalies PVM.
Šiaulių AVMI gavo ūkininko Petro prašymą grąžinti 17,5 tūkst. eurų PVM permoką, susidariusią 2015 m. ir 2016 m. I pusmečiui pasibaigus. Tarp ūkininko Petro pateikto pluošto sąskaitų faktūrų buvo ir kaimyno, ūkininko Jono, vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Pasirodo, suklydo buhalteris, tvarkantis abiejų ūkių apskaitą.
Neteisėtai pirkimo PVM deklaravo ir turtinga Šiaulių bendrovė, prašiusi grąžinti per 37 tūkst. eurų PVM. Tai susiejo su ilgalaikio turto įsigijimu, ilgalaikio turto pasigaminimu ir nebaigtomis statybomis. Prie prašymo bendrovė pridėjo tai įrodančius dokumentus, iš kurių matyti bendrovę pirkus automobilį „Porsche«. Susisiekę su vyr. buhalteriu mokesčių specialistai sužinojo, jog automobilį naudos įmonės darbuotojai. Paaiškinus, kad tokiu atveju prašyti grąžinti sumokėtąjį PVM negalima, bendrovė patikslino PVM deklaraciją. Bendrovei grąžintina suma sumenko už automobilį sumokėtuoju PVM – daugiau nei 19,6 tūkst. eurų.
Paminėti tik keli atvejai, kuriems išaiškinti pakako stebėsenos veiksmų. Netrukus pradės veikti PVM sąskaitų faktūrų posistemio i.SAF duomenų kryžminimo („crosscheking») funkcija, todėl tokie bei panašūs atvejai bus lengvai nustatomi. O mokesčių mokėtojai galės pasinaudoti kryžminio sąskaitų sutikrinimo paslauga: bus galima pagal atskirus parametrus patikrinti Lietuvos PVM mokėtojo vietiniam PVM mokėtojui išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

VMI praneša: pašarų gamintojas bandė nuslėpti per 93 tūkst. eurų mokesčių

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija išaiškino Vakarų Lietuvoje veikiančią pašarų gamybos bendrovę (toliau – Bendrovė), kuri įsivėlė į įtartinus sandorius su realiai veiklos nevykdančiomis įmonėmis bei, siekdama išvengti mokesčių, pasinaudojo galimai suklastotais jų išrašytais apskaitos dokumentais. Mokesčių administratorius paneigė tokių sandorių aplinkybes ir Bendrovei priskaičiavo per 93 tūkst. eurų papildomai į biudžetą mokėtinų mokesčių.

„Į sandorių grandines buvo įtrau

139aktos kelios Lietuvos ir Latvijos įmonės, kurios galimai tik imitavo prekybos žaliavomis veiklą: žaliavų pardavimo sąskaitas faktūras išrašydavo savo vardu, nors realiai prekių tiekėjai buvo kiti. VMI nustatė, kad pašarų gamintojas pasinaudojo tokiais dokumentais ir nepagrįstai susimažino mokėtiną pelno mokestį bei PVM«, - sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė. –„VMI pažymi, kad nors įstatymai tiesiogiai ir nenustato, kad mokesčių mokėtojui privalu tikrinti sandorių dalyvius, tačiau įsitikinti, ar išrašomi dokumentai (kaip šiuo atveju – sąskaitos faktūros) atitinka tikrovę, yra jų pareiga. Apie tai ne kartą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas».

Mokesčių administratorių patikrinimo metu sudomino grūdų baltyminio koncentrato pirkimo sandoriai su Latvijos įmone. Bendrovė nurodė iš latvių įsigijusi per 600 tūkst. eurų vertės prekių, tačiau Latvijos įmonė šių tiekimų savo šalyje nebuvo deklaravusi. Neatitikimą atskleidė VMI įvertinusi, be kita ko, ir iš Latvijos mokesčių administratoriaus gautą informaciją. Bendrovė ne tik „pirko«, bet latviams taip pat tariamai pardavė produkcijos už kone 90 tūkst. eurų - taikydama 0 proc. PVM tarifą, ji išvengė PVM mokėjimo Lietuvoje. VMI patikrinimo metu paaiškėjo, kad prekės Latvijos veikiausiai nepasiekė, o vežėjas tik imitavo jų gabenimą.
Tarp įtarimų mokesčių administratoriui sukėlusių Bendrovės tiekėjų figūruoja ir viena šalies įmonė, kurios veikla – jau teisėsaugos akiratyje. Ši įmonė neva tiekė pašarų gamybai reikalingas medžiagas, o pašarų gamintojas, Vakarų Lietuvos įmonė, įsigytų žaliavų pirkimo PVM (32 tūkst. eurų) traukė į atskaitą ir taip susimažino mokėtiną PVM. Patikrinimas atskleidė, kad visoje sandorių grandinėje PVM į biudžetą nebuvo sumokėtas, o gamintojas, galimai žinojęs apie partnerio sukčiavimą, pasinaudojo galimybe nepagrįstai sumažinti mokėtiną PVM.
Patikrinimo metu taip pat išaiškinta, kad Bendrovė netinkamai naudojo ir reprezentacijai skirtas lėšas: tūkstantinės sumos išleistos įvairiems maisto produktams, gaiviesiems ir alkoholiniams gėrimams, apmokėti sąskaitoms kavinėse ir pan., tačiau ką ir kaip tokiu būdu Bendrovė „reprezentavo», pagrįsti negalėjo. Šias išlaidas reprezentacinėms sąnaudoms ji priskyrė neleistinai, taip siekdama susimažinti mokėtinus mokesčius.

FNTT tyrimas: maistą tiekiančios įmonės neteisėtai pelnėsi iš moksleivių ir ligonių

FNTT informuoja, kad viena Kredito unija galėjo perrašinėti savo buhalteriją, fiksuoti galbūt realiai neįvykusias ūkines operacijas, taigi apgaulingai vykdyti apskaitą. Ikiteismini tyrimą dėl šios kredito unijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo po Lietuvos banko (LB) kreipimosi.

LB Priežiūros tarnybos pranešime nurodoma, kad kredito unijos seife, vietoj jame turėjusių būti 122,6 tūkst. eurų, aptikta 0,95 euro. Tikrinimo metu pateikti ne seife buvę 39 tūkst. eurų, nors faktinis jų likutis seife turėjo būti per 161,6 tūkst. eurų. Be to, nepateikti ir apskaitos dokumentai, pagrindžiantys seifo išlaidų operacijas.
Šiaulių apygardos prokuratūrai vadovaujant ikiteisminiam tyrimui dėl galimai apgaulingos apskaitos tvarkymo FNTT Šiaulių apygardos pareigūnai Telšiuose, Plungėje ir Vilniuje atliko kratas. Jos vykdytos pas atsakingus kredito unijos darbuotojus, kredito unijoje, jos naudojamuose automobiliuose. Išimti apskaitos dokumentai, kompiuterinės laikmenos ir kita svarbi informacija rodo, kad po šių metų pradžioje atlikto LB patikrinimo buvo perrašinėti (klastoti) buhalterinės apskaitos dokumentai, įformintos ūkinės operacijos, kurios galbūt realiai neįvyko.
Kredito unijos FNTT akiratyje atsiduria nebe pirmą kartą. FNTT tęsia didelės apimties ikiteisminius tyrimus dėl keturių kredito unijų turto iššvaistymo ir kitų nusikaltimų. Bendra nusikalstamu būdu iš keturių kredito unijų gauta suma viršija 21,7 mln. eurų. Pernai FNTT po LB inspektavimo pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dar vienos Vilniuje registruotos kredito unijos. Pradiniais duomenimis, iš šios kredito unijos galėjo būti pasisavintas 2,7 mln. eurų turtas.
Pernai FNTT baigė tyrimą dėl vienos iš Klaipėdoje veikiančių kredito unijų, kuri, kaip įtariama, iššvaistė apie 500 tūkst. eurų paskolų, taip pat dėl dar vienos uostamiesčio unijos darbuotojų, kurie įtariami pasisavinę apie 484 tūkst. eurų unijai priklausančių lėšų.

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 354 svečiai ir 9 nariai
Prisijungę nariai: islandija1 Girele lorren blackgate arturasraz Tess Bliudze spurge retancike

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR