Savaitės 2017.01.30 - 2017.02.05 apžvalga Nr. 06

Sukurta: 2017-02-07
Savaitės 2017.01.30 - 2017.02.05 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS KVIETIMAS

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba kviečia į nemokamą buhalterių, auditorių ir kitų suinteresuotų asmenų konsultaciją „Aktualūs finansinių ataskaitų reglamentavimo ir verslo apskaitos standartų taikymo klausimai“ 2017 m. vasario 15 d. Vilniuje, 2017 m. vasario 24 d. Kaune, 2017 m. kovo 6 d. Klaipėdoje ir 2017 m. kovo 15 d. Vilniuje. Būtina išankstinė registracija.

SAVAITĖS TYRIMAS

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad baigė UAB „Agrokoncerno« operatyvų patikrinimą, kurio metu siekė išsiaiškinti ar įmonė teisingai vykdė mokestines prievoles susijusias su automobilio nuomos sandoriu. Įvertinus surinktą informaciją, bendrovės geranoriškai pateiktus su sandoriu susijusius dokumentus, mokesčių įstatymų pažeidimų, susijusių su pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimu, leidžiamais atskaitymais, nenustatyta.

„VMI akcentuoja, kad minėtą sandorį pagal kompetenciją vertino tik mokestiniais aspektais, tačiau visą surinktą medžiagą VMI yra pasirengusi pateikti suinteresuotoms institucijoms», - teigia VMI prie FM Kontrolės departamento direktorius Marius Žemgulis.
VMI pažymi, kad tyrimas dėl automobilio nuomos visoje apimtyje dar nėra baigtas, tačiau komentuoti veiksmų atliekamų fizinių asmenų atžvilgiu, griežtai vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu ir valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išaiškinimu, VMI negali be mokesčių mokėtojo raštiško sutikimo.

SAVAITĖS PRIMINIMAS

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau –VMI) primena, kad mokesčių mokėtojai - fiziniai ir juridiniai asmenys, mokantys nekilnojamojo turto mokestį (toliau – NTM), šio mokesčio deklaraciją (forma KIT711) už 2016 metus VMI turi pateikti ir mokestį sumokėti iki šių metų vasario 15 dienos.
„Pastebime, jog mokesčių mokėtojai vis geriau žino savo mokestines pareigas ir nelaukia paskutinės dienos mokesčiui sumokėti. NTM deklaracijas už 2016 m. jau pateikė beveik 8 tūkst. juridinių asmenų, kurie deklaravo ir sumokėjo apie 15 mln. eurų, o kiek daugiau nei 2 tūkst. gyventojų jau sumokėjo apie 337 tūkst. eurų. Norime padėkoti jiems už pareigingumą ir tikimės, kad kiti šio mokesčio mokėtojai ims iš jų pavyzdį«, - laiku sumokėti mokestį skatina VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė.
VMI primena, kad NTM deklaraciją (KIT711) iki vasario 15 d. turi pateikti ir mokestį sumokėti:
·juridiniai asmenys už nuosavybės teise priklausantį ir / ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą (toliau – NT) (arba jo dalį) bei už neterminuotai ar ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui perimtą naudotis NT (arba jo dalį) nuosavybės teise priklausantį fiziniams asmenims.
Jeigu juridiniai asmenys per metus mokėjo avansinius NTM, iki vasario 15 d. turi būti sumokamas tik skirtumas tarp privalomos ir avansu sumokėtos sumos. * Avansinius trijų ketvirčių mokėjimus už 2017 m. mokesčių mokėtojai turi deklaruoti deklaracijos KIT711 A priede tik tuo atveju, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti NTM suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turėtą ir / ar įsigyjamą NT viršija 500 eurų. Avansinis NTM mokamas atskirai už kiekvieną ketvirtį iki kovo 15 d., birželio 15 d. ir iki rugsėjo 15 d.
·fiziniai asmenys už komercinės paskirties NT, t. y. administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, gydymo, kultūros ir sporto paskirties statinius, nepriklausomai nuo to ar jie naudojami ar nenaudojami individualioje ar ekonominėje veikloje.
„Gyventojai turėtų nemaišyti už komercinės paskirties statinius mokamo NTM su vadinamuoju prabangaus NTM, kuris mokamas už gyvenamąsias patalpas, sodų, garažų statinius, fermas, šiltnamius, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinius, poilsio arba žuvininkystės ir inžinerinius statinius (nepriklausomai nuo to, naudojami jie individualioje ar ekonominėje veikloje ar ne), kurių bendra vertė viršija 220 tūkst. Nuo viršijančios dalies 0,5 proc. NTM gyventojai už 2016 metus turėjo deklaruoti ir sumokėti iki praėjusių metų gruodžio 15 d.», - primena S. Aliukonytė – Šnirienė.
Pažymėtina, kad už 2016 m. NTM apskaičiuojamas vadovaujantis naujomis, nuo 2016 m. sausio 1 d. Valstybės įmonės „Registrų centras« nustatytomis mokestinėmis vertėmis, jeigu turtas buvo vertinamas masiniu būdu. Jeigu mokesčių mokėtojo netenkina VĮ „Registrų centras» naujai nustatyta mokestinė vertė, jis gali teikti prašymą su NT individualaus vertinimo ataskaita per tris mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios, t.y. iki kovo 31 d., kad NT verte būtų laikoma vertė, nustatyta atlikus to turto individualų vertinimą.
NTM tarifas, kurį nustato kiekviena savivaldybė atskirai, gali kisti nuo 0,3 procento iki 3 procento NT mokestinės vertės, be to, savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti mokesčių mokėtojus nuo šio mokesčio arba jį sumažinti.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

VMI primena apie gyventojų pareigą perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį ir sumokėti pajamų mokestį

alstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM parengė 2017-02-03 informacinį pranešimą Nr. (18.18-31-1E)RM-3258 dėl gyventojų pareigos perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį ir sumokėti pajamų mokestį.
Pranešimą galima rasti čia.

VMI informuoja: pakeistas gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto apibendrintas paaiškinimas (komentaras)

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) primena, kad 2016 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2502 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-142 (toliau – Įstatymas), kuriuo nustatė, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos priskiriamos gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamosioms pajamoms nuo 2017 m. liepos 1 d. (ankstesnė data buvo 2017-01-01).

Komentaro pakeitimą galima rasti čia.
Komentaras buvo pakeistas dėl GPMĮ 17 str. 1 d. 2 punkto pakeitimo. Priminsime, kad nuo pašalpų, kurios yra mokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, bus išskaičiuojamas GPM. Nedarbo išmoka nebebus priskiriama prie GPM neapmokestinamų pajamų nuo 2017.07.01.

VMI informuoja: atnaujintas leidinys "Dovanų kuponų apmokestinimas PVM"

VMI informuoja, kad atnaujintas leidinys «Dovanų kuponų apmokestinimas PVM» .
VMI komentuoja: dėl 2016 metais gyventojų gautų finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamų apmokestinimo ir deklaravimo ypatumų

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) paaiškina, kokia tvarka apmokestinamos 2016 m. gyventojų gautos finansinių priemonių (toliau ― FP) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir išvestinių finansinių priemonių (toliau ― IFP) realizavimo pajamos.

Informacinį pranešimą galima rasti čia.

VMI informuoja: dėl Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių pakeitimo

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) parengė 2017-01-30 informacinį pranešimą Nr. (18.22-31-1E)RM-2831 dėl 2004 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. VA-13 „Dėl Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo« pakeitimo.

Informacinį pranešimą galima rasti čia.

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: 2016 metų centrinės valdžios sektoriaus deficitas – 0,6 proc. BVP mažesnis nei prieš metus

Finansų ministerijos duomenimis, 2016 metų centrinės valdžios deficitas buvo 298,6 mln. eurų ir sudarė 0,8 proc. BVP. Praėjusių metų centrinės valdžios deficitas buvo 210,2 mln. eurų arba 0,6 proc. BVP mažesnis nei 2015-aisiais, kai deficitas sudarė 508,8 mln. eurų (1,4 proc. BVP).

2016 metų centrinės valdžios pajamos buvo 10,925 mlrd. eurų, išlaidos – 10,608 mlrd. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per praėjusių metų sausį-gruodį sudarė 615,6 mln. eurų.
Mokesčiai sudarė 48,5 proc. dvylikos mėnesių centrinės valdžios pajamų, 43,1 proc. – socialinės įmokos. Pernai didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 53,8 proc., darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 14,3 proc. bei dotacijos – 13,7 proc.
Centrinės valdžios deficitas 2016 metų gruodžio mėnesį buvo 426,8 mln. eurų arba 1,1 proc. prognozuojamo tų metų BVP. To mėnesio centrinės valdžios pajamos sudarė 989,7 mln. eurų, išlaidos – 1 180,4 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per 2016 metų gruodį sudarė 236,1 mln. eurų.
Gruodžio mėnesį pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį sudarė socialinės įmokos (51,1 proc.) ir mokesčiai (38,7 proc.). Daugiausiai išlaidų teko socialinėms išmokoms (43,2 proc.).
Prognozuojamas 2016 metų BVP – 38,262 mlrd. eurų.

Finansų ministras: "Ministerijos veiklos kokybė ateityje nekels didelių rūpesčių auditoriams"

Finansų ministerija siekia dirbti taip, kad Valstybės kontrolės pastabų ministerijos veiklos atžvilgiu nuosekliai mažėtų. Tokią nuostatą išsakė finansų ministras Vilius Šapoka šios dienos susitikime su valstybės kontrolieriumi Arūnu Dulkiu.

„Vyriausybės programos priemonių plane yra sudėti sprendimai, kurie ne tik ištaisys auditorių nurodytus trūkumus, bet ir įgyvendins kokybišką viešojo sektoriaus finansų valdymo pertvarką“, - atkreipė dėmesį V.Šapoka.
Susitikime aptarti su ministerijos kompetencija susijusių auditų klausimai, pristatyta 2017 m. audito programa, kalbėta apie efektyvų bendradarbiavimą ateityje.
„Finansų ministerija atsižvelgia į konstruktyvias Valstybės kontrolės pastabas. Pavyzdžiui, šiuo metu peržiūrime valstybės kapitalo investicijas, siekdami „išvalyti“ jas nuo nereikalingų ar perteklinių projektų. Su biudžeto reforma keisime ir šių investicijų planavimo principus. Tai leis „atpalaiduoti“ dalį lėšų, kurias galėsime skirti žmonių gerovei ir ekonomikai skatinti“, - sakė V. Šapoka.
V. Šapoka ir A. Dulkys susitikime nemažai dėmesio skyrė diskusijai apie numatomą biudžeto reformą, pabrėždami, kad turi būti aiškios sąsajos tarp skiriamų asignavimų ir planuojamų rezultatų ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas.
Ministras ir valstybės kontrolierius taip pat aptarė centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą, praėjusiais metais pradėjusią veikti Valstybės turto informacinės paieškos sistemą. Valstybės turto ir finansų valdymo srityje Valstybės kontrolė 2017 m. numato atlikti viešųjų pajamų ir jų valdymo, valstybės nekilnojamojo turto valdymo, viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemos veiklos auditus.
Be to, kaip Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos ir ES fondų investicijų audito institucija, planuoja 3 auditus, susijusius su 2013-2017 ir 2014-2020 metų struktūrine parama.
Valstybės kontrolė taip pat atliks finansinius (teisėtumo) Nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, valstybės biudžeto ir Rezervinio (stabilizavimo) fondo auditus bei pateiks 7 išvadas (dėl valdžios sektoriaus finansų tvarumo, ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo, 2018 m. valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimo ir kt.) kaip biudžeto politikos kontrolės institucija.

Finansų ministerija: racionaliai investuojant ES fondų lėšas dabar, galimiems pokyčiams po 2020-ųjų bus pasiruošta

Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė kartu su politikos lyderiais, akademinės bendruomenės ir verslo atstovais diskutavo, kokie iššūkiai laukia, pasibaigus dabartiniam Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpiui. Pasak viceministrės, kol kas anksti spręsti, kokios ES biudžeto apimtys bus po 2020 m. ir kaip lėšos bus skirstomos ‒ tai būsimų derybų, kuriose Lietuva sieks užsitikrinti adekvatų finansavimą svarbiausioms sritims, objektas.

„ES investicijos yra vienas svarbiausių valstybės viešųjų investicijų šaltinių, todėl suprasdami, kad jų srautui sumažėjus, galime susidurti su lėšų investicijoms trūkumu, privalome ir toliau kiekvieną eurą investuoti taip, kad jis duotų grąžą. Visi – ir sprendimų priėmėjai, ir projektų vykdytojai nuolat turime siekti išmatuojamos naudos žmonėms – daugėjančių naujų ilgalaikio darbo vietų, augančio verslumo regionuose, mažėjančios socialinės atskirties ir skurdo“, − patikino L. Maskaliovienė.
Be to, viceministrė atkreipė dėmesį, kad dabartiniu laikotarpiu stengiamasi tinkamai išnaudoti pažangius investicijų finansavimo būdus – naudoti ne subsidijas, o finansines priemones ir sukaupti grįžtančių lėšų fondus, kurie pakartotinai būtų skiriami naujoms investicijoms finansuoti.
„Dėl „atsinaujinančio“ pobūdžio finansinės priemonės leidžia pasiekti geresnių rezultatų, turint tą pačią lėšų sumą. Atsižvelgdami į tai, planuojame plėsti sričių, kurioms finansavimas bus sk

2000iriamas tokiu pagrindu, sąrašą, į jį įtraukiant savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimo, vandentvarkos, regioninių ir magistralinių kelių vystymo bei kitus projektus“, − Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje-diskusijoje kalbėjo viceministrė L. Maskaliovienė.

Finansų ministerijos duomenimis, 2007–2013 m. laikotarpiu finansinių priemonių pagalba investuota apie 443 mln. eurų ES fondų ir bendrojo finansavimo lėšų energetinio efektyvumo didinimo ir verslo finansavimo srityje, papildomai pritraukta apie 540 mln. eurų privačių lėšų. 2014–2020 m. laikotarpiu tokių priemonių pagalba investuota daugiau nei 600 mln. eurų ES fondų lėšų – įsteigti 6 fondai daugiabučių namų ir viešosios infrastruktūros modernizavimo bei verslo finansavimo srityje, numatyta pritraukti apie 866 mln. eurų privačių lėšų.
Diskusijoje taip pat pastebėta, kad ilgalaikio ekonomikos augimo pagrindas yra tiesiogiai susijęs su investavimu į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančius produktus, todėl šalies verslas, siekdamas sėkmingai konkuruoti sparčiai besikeičiančiose globaliose rinkose, privalo diegti inovacijas. Judant šia linkme, gyvybiškai būtina išnaudoti ES investicijas, nukreipiant jas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą.
Numatyta, kad 2018 metais Europos Komisija (EK) paskelbs savo nuomonę apie finansinę perspektyvą po 2020-ųjų metų, tuomet prasidės derybos, kaip turėtų būti skirstomos Struktūrinių fondų lėšos visoje ES.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: pirmą kartą atliktas įmonių rengiamų finansinių ataskaitų kokybės tyrimas

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad siekdama įvertinti įmonių rengiamų finansinių ataskaitų kokybę ir jų atitikimą finansinę atskaitomybę reglamentuojantiems teisės aktams, Tarnyba atliko 100-to įmonių finansinių ataskaitų kokybės tyrimą (toliau – FA kokybės tyrimas).

FA kokybės tyrimo tikslas – įvertinti įmonių rengiamų ir teikiamų, bei galutiniam vartotojui (investuotojui ar kitam suinteresuotam asmeniui) pasiekiamų finansinių ataskaitų kokybę pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir Verslo apskaitos standartų reikalavimus ir jose skelbiamos informacijos tikslumą ir naudingumą.
FA kokybės tyrimas buvo atliekamas vadovaujantis Juridinių asmenų registrui pateiktų įmonių finansinių ataskaitų ir papildomai prie jų pridėtų dokumentų pagrindu, neturint galimybės susisiekti su įmone dėl papildomos informacijos gavimo. Juridinių asmenų registras pagal Tarnybos pateiktus atrankos kriterijus atrinko 100 įmonių (didžiausių pagal pardavimo grynųjų pajamų dydį pelno (nuostolių) ataskaitoje) 2015 finansinių metų neaudituotas ataskaitas. FA kokybės tyrimo metu buvo vertinama ar įmonės rengdamos finansines ataskaitas laikosi Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų dėl tinkamo finansinių ataskaitų rinkinio pasirinkimo, metinių finansinių ataskaitų audito atlikimo ir finansinių ataskaitų pasirašymo. Taip pat buvo vertinamas įmonių finansinėse ataskaitose pateikiamos informacijos atitikimas verslo apskaitos standartų nuostatoms.
FA kokybės tyrimo apžvalgą galima rasti čia.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja: už kliudymą darbo inspektoriui atlikti pareigą pradėtas ikiteisminis tyrimas

Grupė darbo inspektorių įmonės tikrinti išvyko VDI Vilniaus skyriui gavus anoniminį pranešimą apie galimai nelegalų darbą ir saugaus darbo pažeidimus. * Bendraujant su UAB „Delorsa“ darbuotojais ir sutikrinus jų duomenis su Sodra paaiškėjo, kad ne visi šie darbuotojai yra Sodros apdraustųjų sąraše. Inspektoriams paprašius parašyti paaiškinimus, kilo nepasitenkinimas, vienas iš galimai nelegaliai dirbusiųjų užpuolė situaciją filmavusį inspektorių bei sudaužė vaizdo kamerą.
Užpultas VDI inspektorius iškvietė policijos pareigūnus. Smurtavęs darbuotojas ir nukentėjusysis policijoje apklausti. Dėl VDI inspektoriaus sužalojimo ir materialinio turto sugadinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Tokie agresyvūs ir protu nesuvokiami veiksmai, kada pareigūną užpuolė tariami darbuotojai, kurių teises šis pareigūnas gynė, yra už įstatymo ribų. Todėl bus atliktas išsamus tyrimas ir taikomos tiek baudžiamojo persekiojimo, tiek administracinio poveikio priemonės visų atsakingų asmenų atžvilgiu,“ – situaciją įvertina Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
Tai jau ne pirmas atvejis, kai VDI pareigūnai inspektuodami patiria smurtą. Pernai tokių atvejų buvo du: UAB „Aviera“ patalpose agresyvus asmuo nuo laiptų nustūmė du VDI Panevėžio skyriaus inspektorius, sutrikdyta jų sveikata, sudaužytas planšetinis kompiuteris; kitu atveju dviem VDI Kauno skyriaus inspektoriams tikrinant dėl galimai nelegalaus darbo MB „Remgeta“ vadovas grasino fiziniu susidorojimu. Iškvietus į pagalbą policijos pareigūnus, incidentas baigėsi be sveikatos pakenkimų ar materialinio turto sugadinimo.
„Mūsų pareigūnai, tikrindami galimo nelegalaus, viršvalandinio darbo faktus, kitus pažeidimus dažnai dirba įtemptomis psichologinėmis sąlygomis, galinčiomis peraugti į agresiją. Labai norėtume, kad piliečiai dažniau suvoktų, kad savo darbo garantijas reikia teisiškai ginti – o būtent darbo inspektoriai, atlikdami savo pareigas, yra jų partneriai. Todėl, – pabrėžia VDI vadovas J. Gricius, – visus kviečiame bendradarbiauti su darbo inspektoriais, būti pilietiškais, ypač drauge įveikiant tikrą socialinį blogį – šešėlinį darbą: pranešti mums pasitikėjimo telefonu apie galimus nelegalaus darbo atvejus operatyviai, čia ir dabar. Savo ruožtu patikiname, kad VDI toliau visomis turimomis pajėgomis kovos su šiuo reiškiniu.“
Įvertindama smurto VDI inspektoriams tikrinant precedentus, VDI primena, kad pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) už kliudymą pareigūnams, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymą numatytos atitinkamos nuobaudos.
Kliudymas valstybės pareigūnams (tarp jų – darbo inspektoriams) įgyvendinti jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, jų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas (neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis ir kt.), išskyrus ANK nustatytas išimtis, užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 600 šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1500 eurų. Už pakartotinį tokį nusižengimą numatyta bauda asmenims nuo 550 iki 900 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 850 iki 5000 eurų.
Numatyta taip pat atsakomybė už garbės ir orumo pažeminimą. Valstybės pareigūno (tarp jų – darbo inspektoriaus) garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų.

VMI praneša: gyventojai galės paremti menininkus, turinčius paramos gavėjo statusą

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad nuo šių metų gyventojai paramos tikslu galės skirti iki 2 proc. sumokėto gyventojų1665 pajamų mokesčio (toliau – GPM) meno kūrėjams (rašytojams, dailininkams, kompozitoriams, kt.), turintiems meno kūrėjo statusą bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Kultūros ministerija) suteiktą paramos gavėjo statusą. Tokia parama nebus apmokestinama, ji privalės būti naudojama meno kūrybai ir turės būti apskaitoma.

„Nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėto pajamų mokesčio dalis kaip parama pasirinktiems meno kūrėjams pirmą kartą gali būti skiriama nuo jų 2016 m. gautų pajamų, Mokesčių inspekcijai iki gegužės 2 d. pateikus prašymą. Kad potencialiems paramos gavėjams nekiltų kliūčių gauti gyventojų paramą, svarbu, kad jie laiku pasirūpintų paramos gavėjo statusu. Įstatymo nustatyta tvarka meno kūrėjai įgyja teisę į paramą, kai Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų informacinėje sistemoje yra įregistruojami kaip paramos gavėjai», - sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė. VMI meno kūrėjams jau išsiuntė el. laiškus ir paragino dėl paramos gavėjo statuso įgijimo kreiptis į Kultūros ministeriją.
VMI atkreipia dėmesį, kad meno kūrėjų prašymus suteikti paramos gavėjo statusą iki vasario 20 d. priima Kultūros ministerija (el. paštu dmm@lrkm.lt arba adresu J. Basanavičiaus g. 5, Vilnius). Detalesnė informacija apie paramos gavėjo statuso suteikimą skelbiama Kultūros ministerijos interneto svetainėje adresu https://lrkm.lrv.lt/lt/veikla/paramos-gavejai. Paramos gavėjo statuso nespėjus įgyti laiku*, parama meno kūrėjams šiemet negalės būti skirta, paramos lėšų jie galės tikėtis tik kitąmet.
Duomenys apie meno kūrėjus, kuriems suteiktas paramos gavėjo statusas, kovo pradžioje bus paskelbti VMI interneto svetainėje adresu https://www.vmi.lt/cms/paramos-gaveju-duomenys1.
Be meno kūrėjų, kaip ir iki šiol gyventojai, skirdami iki 2 proc. sumokėto GPM (teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad paramos dalyku negali būti sau pačiam skiriama iki 2 proc. pajamų mokesčio dalis), gali paremti pelno nesiekiančias organizacijas, pvz., labdaros ir paramos fondus, biudžetines įstaigas, asociacijas, kt. juridinius asmenis, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai, o skirdami iki 1 proc. sumokėto GPM – politines partijas. Tuo tikslu iki gegužės 2 d. Mokesčių inspekcijai gyventojas turi pateikti prašymą FR0512 (formos 3 versija) pervesti pajamų mokesčio dalį jo pasirinktiems gavėjams.
Lietuvos labdaros ir paramos įstatymo (toliau - LLPĮ) naujoje redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2017 m. sausio 1 d., nustatyta, jog juridiniams asmenims ir meno kūrėjams gyventojų pervedama iki 2 proc. pajamų mokesčio dalis yra laikoma parama, gavėjai privalo atskirai tvarkyti gaunamos paramos apskaitą. Pelno nesiekiančios organizacijos gautą paramą ir jos panaudojimą turės deklaruoti Paramos gavimo bei panaudojimo metinėje ataskaitoje FR0478, kuri Mokesčių inspekcijai teikiama iki kitų kalendorinių metų gegužės 15 d. (iš gyventojų 2017 m. gautos paramos ir jos panaudojimo ataskaita turės būti pateikta kitąmet).
Pažymėtina, kad meno kūrėjai šios ataskaitos teikti neprivalės, jei per kalendorinius metus gautos paramos suma bus lygi arba mažesnė nei dvylikos minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA, galiojusių tų metų, kuriais gauta parama, sausio 1 d.) dydis, t.y., bus lygi arba mažesnė kaip 4 560 eurų.
VMI duomenimis, šiuo metu yra daugiau nei 35, 4 tūkst. paramos gavėjų ir 35 politinės partijos, kurie gali gauti kaip paramą iki 2 proc. (politinės partijos – iki 1 proc.) gyventojų sumokėto pajamų mokesčio dalį; Kultūros ministerijos duomenis, šiuo metu 5311 gyventojų turi meno kūrėjo statusą, iš kurių tik apie 140 turi paramos gavėjo statusą. 2016 m. įvairioms pelno nesiekiančioms organizacijoms bei politinėms partijoms daugiau nei 550 tūkst. gyventojų iš viso skyrė per 16,5 mln. eurų paramos; paramą gavo apie 23,4 tūkst. paramos gavėjų.

FNTT mini įkūrimo dvidešimtmetį

Vasario 4 dieną sueina 20 metų, kai veiklą pradėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Rasta daugiau nei 160 mln. eurų nuslėptų mokesčių, 6 tūkst. baigtų ikiteisminių tyrimų – tokia yra vien paskutinių dešimties metų FNTT tyrimų statistika.

FNTT ištakos siekia 1997-uosius metus, kai Vyriausybės nutarimu buvo įsteigtas Mokesčių policijos departamentas, kurio uždavinys – padėti įvesti tvarką finansų ir mokesčių srityse. 2002 m. balandžio 1 dieną įsigaliojo Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas, pagal kurį Mokesčių policijos departamentas pertvarkytas į FNTT.
Nuo pat įkūrimo FNTT tiria sudėtingas nacionalines ir tarptautines nusikalstamas veikas, susijusias su pridėtinės vertės, pelno, akcizo ir kitų mokesčių grobstymu, neteisėtą praturtėjimą, veikas, susijusias su Europos Sąjungos paramos lėšų neteisėtu gavimu ir panaudojimu. Identifikuoja ir atskleidžia gerai užmaskuotas šešėlinio verslo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo (pinigų plovimo) schemas. FNTT prioritetas – nusikalstamos veikos darančios didžiausią žalą valstybės finansų sistemai ir tarptautiniam įvaizdžiui.

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 89 svečiai ir 0 nariai

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR