Savaitės 2017.02.06 - 2017.02.12 apžvalga Nr. 07

Sukurta: 2017-02-14
Savaitės 2017.02.06 - 2017.02.12 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS SKAIČIUS

Bent už 1 mėnesį PSD įmokų buvo nesumokėję apie 300 tūkst. asmenų.

SAVAITĖS SUSITIKIMAS

Finansų ministras Vilius Šapoka vasario 10 dieną su „Investuotojų forumo“ atstovais aptarė investuotojų siūlymus mokestinei aplinkai tobulinti.

«Įgyvendindami Vyriausybės programoje numatytą mokesčių reformą, sieksime Lietuvos mokesčių sistemą padaryti patrauklesnę investicijoms. Tuo tikslu numatome peržiūrėti investicijoms į technologinį atsinaujinimą taikomas lengvatas, pašalinti kliūtis, kurios trukdo efektyviam pelno mokesčio lengvatos taikymui investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą“, – susitikimo metu sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Finansų ministerijos ir „Investuotojų forumo“ atstovai sutarė, kad yra būtina kovoti su neapskaityta ekonomika tam, kad sąžiningai mokesčius mokantis verslas neatsidurtų nepalankesnėse konkurencinėse sąlygose ir apsikeitė nuomonėmis, kokiais būdais tai efektyviausia padaryti.
Susitikimo metu taip pat buvo aptariami kiti verslo atstovams aktualūs klausimai, diskutuojama apie geriausias priemones, kurios supaprastintų mokestines procedūras bei sumažintų administracinę naštą verslo organizacijoms.
„Investuotojų forumas“ yra nepriklausoma verslo asociacija, jungianti stambiausius ir aktyviausius investuotojus Lietuvoje. 1999 metais įkurta asociacija šiuo metu vienija daugiau nei 50 narių. Jie nuolat bendradarbiauja su valstybės institucijomis ir verslo bendruomene, teikia pasiūlymus dėl investicijoms palankios verslo aplinkos kūrimo bei tarptautinių įmonių investicijų pritraukimo, taip pat organizuoja ir dalyvauja įvairiose skaidraus verslo iniciatyvose („Baltoji banga“, „Jonvabaliai“ ir pan.).

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistos VMI portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklės

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. VA-15 pakeistos VMI portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-91.

Pakeistas 4 punktas ir jis išdėstytas taip:
„4. Fiziniam asmeniui, kai jis yra elektroninės paslaugos gavėjas, ir juridinio asmens vadovui, kai elektroninės paslaugos gavėjas yra juridinis asmuo, Mano VMI atstovo teisės suteikiamos automatiškai, prisijungus prie Mano VMI ir pasirinkus atitinkamą elektroninės paslaugos gavėją. Šis Mano VMI atstovas gali įgalioti kitą fizinį asmenį atstovauti elektroninės paslaugos gavėjui Mano VMI ir suteikti visas arba dalį Mano VMI atstovo teisių, kurios reikalingos, elektroninės paslaugos gavėjo vardu užsakant ir / ar gaunant elektronines paslaugas. Galimų suteikti Mano VMI atstovui teisių sąrašas skelbiamas Mano VMI srityje.
Mano VMI atstovo teisės gali būti suteikiamos / koreguojamos per Mano VMI, atvykus į apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – AVMI) arba paštu (per pašto paslaugų teikėjus). Kitam fiziniam asmeniui suteikiamos teisės nurodomos Taisyklių priede „Duomenys apie Mano VMI atstovą“ (toliau – Taisyklių priedas). Jeigu Mano VMI atstovas kitam fiziniam asmeniui Mano VMI atstovo teises nori suteikti paštu, kartu su užpildytu Taisyklių priedu turi būti atsiunčiama ir notaro patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Kai Mano VMI atstovo teisės suteikiamos raštu (atvykus į AVMI arba paštu), Taisyklių priedą pasirašo mokesčių mokėtojas, norintis kitam fiziniam asmeniui suteikti Mano VMI atstovo teises, arba jo įgaliotas asmuo ir AVMI atstovas. Jeigu Taisyklių priedas teikiamas raštu bet kuriam AVMI padaliniui, tai Mano VMI atstovui atstovavimo teisės suteikiamos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Taisyklių priedo gavimo dienos.
Mano VMI portale paskirtas atstovas turi galimybę bet kurio metu atsisakyti jam suteiktų Mano VMI atstovavimo teisių. Tai galima atlikti, Mano VMI portale pasirinkus dešiniajame viršutiniame kampe esantį meniu punktą „Nustatymai“ ir atsidariusiame lange paspaudus mygtuką „Kitų mokėtojų nustatymai“, ir prie asmens, kurio atstovavimo teisių norima atsisakyti, paspaudus ikonėlę „X“ (Atsisakyti atstovavimo) arba atvykus į AVMI.
Mano VMI atstovo teisės gali būti nutraukiamos, nepasibaigus atstovavimo galiojimo laikotarpiui, per Mano VMI arba atvykus į AVMI ir pateikus Taisyklių priedą.“
Pakeistas 16 punktas ir jis išdėstytas taip:
„16. Identifikavusi Mano VMI atstovą, nurodžiusį klaidingą el. pašto adresą, ir nepavykus susisiekti su atstovu dėl duomenų koregavimo (arba atstovui nepakoregavus po susisiekimo), VMI turi teisę blokuoti Mano VMI atstovą, nurodžiusį neteisingą el. pašto adresą. Mano VMI pranešimai blokuotam vartotojui nebus siunčiami.
Dėl Mano VMI atstovo atblokavimo asmuo turi atvykti į AVMI. Atblokavimas galimas tik nurodžius teisingą el. pašto adresą.“

Pakeistos Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklės

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. VA-18 pakeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-2 „Dėl Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo» patvirtintos pelno mokesčio deklaracijos PLN204 formos užpildymo taisyklės (toliau – Taisyklės).

Taisyklės papildytos nuostata, kad, pildant deklaracijos PLN204 19 laukelį, pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą labai mažų įmonių kategorijai priskirtos įmonės, kurios pildo trumpą finansinių ataskaitų rinkinį, pačios apskaičiuoja ir įrašo pelno (nuostolio) prieš apmokestinimą sumą.

VMI paaiškina: 2016 metais gyventojų gautų palūkanų apmokestinimo ir deklaravimo tvarka

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) paaiškina, kokia tvarka apmokestinamos ir deklaruojamos 2016 metais gyventojų gautos palūkanos

Paaiškinimą galima rasti čia.

VMI informuoja: parengtas pranešimas dėl galimybės susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio permoką

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) parengė 2017-02-06 informacinį pranešimą Nr. (18.18-31-1E)RM-3359 dėl gyventojų galimybės susigrąžinti pajamų mokesčio permoką.

Pranešimą galima rasti čia.

VMI informuoja: atnaujintas leidinys „Pelno mokesčio lengvatos"

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad parengė naują leidinio „Pelno mokesčio lengvatos« redakciją.

Leidinį galima rasti čia.

VMI paaiškina: dėl gyventojų pajamų ir turto deklaravimo

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) parengė 2017-02-07 informacinį pranešimą Nr. (18.18-31-1E)RM-3497 gyventojų pajamų ir turto deklaravimo 2017 m. klausimais.

Pranešimą galima rasti čia.

VMI informuoja: atnaujinti GPM308 v.1 ir GPM308 v.2 formos šablonai

VMI informuoja, kad atnaujinti Metinės pajamų deklaracijos formos GPM308 v.1 ir GPM308 v.2 el. būdu užpildomi šablonai „.mxfd“: patikslintas deklaracijos 6 laukelio (Mokestinis laikotarpis) užpildymo klaidų tikrinimas, panaikinta galimybė pasirinkti 2010 ir 2011 metus.
KITOS NAUJIENOS

Finansų ministro ir ambasadorės susitikime – dėmesys mokestinei aplinkai

Vasario 9 d. finansų ministras Vilius Šapoka susitiko su Vokietijos nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore Lietuvoje Jutta Schmitz. Pristatydamas 17-osios Vyriausybės prioritetus, ministras ambasadorę patikino, kad Lietuva ir toliau aktyviai kovos su mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu, mažins šešėlinę ekonomiką šalyje bei tobulins mokesčių administravimo sistemą.

„Pastaraisiais metais Lietuva aktyviai remia įvairias iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu. Aktyviai dalyvaujame ir nuosekliai įgyvendiname visas pažangiausias tarptautines iniciatyvas mokesčių skaidrumo ir keitimosi informacija srityse», – informavo V. Šapoka.
Be to, ministras atkreipė dėmesį, kad Vokietija – strateginė mūsų partnerė ne tik ekonomikoje, bet ir daugelyje kitų sričių, todėl santykiai privalo būti stiprinami, ieškoma naujų bendradarbiavimo galimybių.
„Vokietija – trečia pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė ir investuotoja, todėl mums svarbu užtikrinti aiškią, skaidrią ir nuspėjamą mokestinę aplinką, didinti Vokietijos verslininkų pasitikėjimą – tam sutarėme skirti ypatingą dėmesį“, – susitikęs su Vokietijos ambasadore sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Be to, susitikime apsikeista nuomonėmis apie svarbiausius ateities darbus, laukiančius iššūkius, Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) perspektyvas.
Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. Vokietijos tiesioginės investicijos Lietuvoje siekė 1 mlrd. 246 mln. eurų.

Finansų ministerija: aiškesnis teisinis reguliavimas užtikrins investicinių fondų plėtrą

Vietos kapitalo rinkos plėtra bei užsienio investuotojų pritraukimas – prioritetai, kurių, pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, bus siekiama peržiūrint teisinę bazę ir identifikuojant kliūtis, trukdančias Lietuvai tapti patrauklia valstybe investiciniams fondams kurtis ir veikti. Apie šiuos ir kitus pasiūlymus diskutuota ministro, Lietuvos investicijų valdytojų asociacijos (LIVA) ir Lietuvos finansų rinkų instituto (LFRI) atstovų susitikime.

„Esame lankstūs, novatoriški, atviri konstruktyviam dialogui ir reguliavimo naujovėms. Kryptingai siekiame užtikrinti teisinės ir mokestinės sistemų tikrumą šalies verslui. Kaip tik dabar ruošiamės visaapimančiai mokesčių reformai, palankesnę mokesčių aplinką kursiančiai ekonomiką skatinančioms priemonėms“, - sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Be to, ministras pridūrė, kad visi pasiūlymai iš rinkos dalyvių yra laukiami, bus svarstomi ir, esant galimybėms, į juos bus atsižvelgta.
Susitikime taip pat pasidžiaugta besitęsiančiu Finansų ministerijos bendradarbiavimu su Lietuvos finansų rinkų institutu, su kuriuo gegužės 18 dieną jau trečius metus iš eilės bus organizuojama 5-toji Tarptautinė finansų rinkų konferencija.

Ūkio ministerija informuoja: patvirtintas profesijų, kurių darbuotojų trūksta šalyje, sąrašas

Vyriausybė posėdyje patvirtino ir savo nutarimu priėmė Ūkio ministerijos parengtą sąrašą profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta šalyje. Šiame sąraše esančių profesijų atstovai iš trečiųjų šalių galės lengviau įsidarbinti Lietuvoje.

„Keičiantis darbo rinkai pastebime, kad sparčiai ima trūkti aukštos kvalifikacijos specialistų. Pavyzdžiui, galime prognozuoti, kad 2020 metais šalyje reikės 10 tūkst. informacinių technologijų specialistų, o bendrai visose ES valstybėse IT specialistų poreikis išaugs iki 900 tūkst. Poreikis augs ir kitose srityje, ypač pramonės sektoriuje. Todėl jau dabar imamės priemonių, kaip galėtume paskatinti aukštos kvalifikacijos specialistus įsidarbinti Lietuvoje. * Lengvesnės įsidarbinimo procedūros – viena iš priemonių, kaip valstybei padėti kompensuoti reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą ir išvengti darbo našumo stagnacijos. Žinoma, turime peržiūrėti ir savo švietimo sistemą, kad reikiamus specialistus galėtume išugdyti patys“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
Profesijų sąrašas bus taikomas išduodant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai darbdavys jį ketina įdarbinti ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui.
Taip pat darbdavys turės mokėti užsieniečiui ne mažesnį negu 1,5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlygį. Jeigu aukštos kvalifikacijos reikalaujančios profesijos nėra profesijų sąraše, tokiam užsieniečiui Lietuvos darbdavys privalės mokėti ne mažesnį nei 3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą.
Ūkio ministras pažymi, kad užsieniečiui negalės būti mokamas mažesnis atlyginimas nei tokios pat profesijos atstovui lietuviui. „Nustatant atlyginimus, bus žiūrima į įdarbinančios įmonės ir to sektoriaus, kuriame dirbs užsienietis, vidutinį atlyginimą. Taip suveiks saugikliai, kurie neleis darbdaviui specialiai mažinti atlyginimų užsieniečiams. Kitaip tariant, jeigu lietuvis uždirbs, pavyzdžiui, dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą, tai ir užsienietis atitinkamai turės uždirbti dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlygį, nepaisant to, kad įstatyme numatytas minimalus dydis yra 1,5 vidutinio darbo užmokesčio“, – aiškina M. Sinkevičius.
Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 300 aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių, atvykusių pagal Mėlynosios kortelės direktyvą.
Profesijų sąrašas yra sudarytas pagal profesinių ir verslo asociacijų, tokių kaip Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, „Infobalt“, Investuotojų forumas, pateiktus pagrįstus pasiūlymus, atsižvelgiant į nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos vykdytojų – Lietuvos darbo biržos ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės ce

2000ntro (MOSTA) – pateiktus duomenis.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: bankroto administratoriui UAB „Top consult“ paskirta nuobauda – viešas įspėjimas

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus įsakymu Nr. V4-18 bankroto administratoriui UAB „Top Consult“ (toliau – Administratorius), administruojant BUAB „European financial management center“ (toliau – Įmonė) bankroto procesą, už Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 19 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07-13 įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6.1 bei 6.2 papunkčių pažeidimus skirta nuobauda – viešas įspėjimas.

Atlikto neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo metu nustatyta, kad Administratorius, nevykdė jam priklausančios pareigos, kadangi vieną iš Įmonės darbuotojų atleido ĮBĮ numatytą 15 darbo dienų terminą praleisdamas maždaug vienerius metus, taip pat sukeldamas darbuotojai tiesioginių neigiamų padarinių, dėl kurių darbuotoja negavusi nei išeitinės išmokos iš Įmonės ar Garantinio fondo lėšų, nei galimai ir bedarbio išmokos.

Sodra praneša: po trečio įspėjimo suskubo teikti dokumentus ir mokėti skolas, išieškojimai kol kas nebus vykdomi

Sausio pabaigoje „Sodra“ informavo 20 tūkstančių asmenų, kad nesumokėjus jų susikaupusios 11-12 mėnesių skolos už privalomąjį sveikatos draudimą, įsiskolinimas bus išieškotas. Kadangi bent už 1 mėnesį PSD įmokų buvo nesumokėję apie 300 tūkst. asmenų, visiems jiems buvo išsiųsta informacija su raginimu arba padengti įsiskolinimą arba atlikti nurodytus veiksmus, kad jis būtų panaikinta ir toliau įmokos nebūtų priskaičiuojamos.

Pastaroji informacija buvo skirta kitose šalyse gyvenantiems ir dirbantiems mūsų šalies piliečiams, nedeklaravusiems išvykimo iš Lietuvos.
Ši priemonė pasiteisino: tiesioginis kontaktas, papildytas dideliu žiniasklaidos susidomėjimu, per mėnesį leido surinkti daugiau nei 2,2 mln. eurų įmokų. Per dvi savaites gauta daugiau nei 31 tūkst. dokumentų ir prašymų, kurių pagrindu įmokos bus perskaičiuojamos asmenims, neturintiems Lietuvoje mokėti PSD įmokų. Todėl kol kas išieškojimas iš PSD skolininkų nebus vykdomas.
Žmonės galėjo pateikti dokumentus, kurių pagrindu galima panaikinti įsiskolinimus, sumokėti įsiskolinimus arba pateikti išvykimo deklaracijas Registrų centrui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Todėl pirmiausia bus išanalizuota ši informacija ir atnaujinti skolininkų sąrašai.
Didžiausias iššūkis – sumažinti beveik 300 tūkstančių įrašų siekusį PSD skolininkų sąrašą, kurių tarpe – niekur nedirbantys ir valstybės lėšomis nedraudžiami žmonės. Akivaizdu, kad didžioji dalis jų – iš Lietuvos išvykę, tačiau niekur to nedeklaravę tautiečiai, kurių skola siekia beveik 80 mln. eurų.
Šiuo metu „Sodros“ specialistai nuolat aptarnauja keliskart didesnį užklausų skaičių nei įprastai, todėl sunkiau gali būti prisiskambinti į „Sodros“ informacijos centrą, gali tekti palaukti atsakymų kitais klientų aptarnavimo kanalais. Dėkojame žmonėms už kantrybę ir supratingumą.

Kadangi labai daug žmonių suskubo susitvarkyti dėl PSD įsiskolinimų, kol kas išieškojimo procedūros yra sustabdytos – pinigai nebus išieškomi. Tai ir buvo vienas iš svarbiausių tikslų.
Išieškojimas – kraštutinė priemonė, kurią „Sodra“ pradėjo taikyti po daugiau nei pusę metų trukusios aktyvios komunikacijos, skirtos ir Lietuvoje gyvenantiems, ir į kitas šalis išvykusiems žmonėms.
Tie, kurie deklaravo išvykimą, padengė įsiskolinimą arba pateikė dokumentus, suteikiančius pagrindą įsiskolinimo panaikinimui, gali būti ramūs – iš jų įsiskolinimai išieškomi nebus.
Taip pat kol kas nebus vykdomi išieškojimai ir iš žmonių, pateikusių prašymus netaikyti sankcijų, bet iš jų – prašymo galiojimo laikotarpiu – bus laukiama pateikiamų dokumentų.
Žmonėms, kurie pateikė dokumentus įsiskolinimo perskaičiavimui, „Sodros“ specialistai atsakys ir informuos, ar įsiskolinimas jiems yra panaikintas, arba praneš, kokių dokumentų trūksta.
Visi žmonės, deklaravę savo išvykimą Valstybinei mokesčių inspekcijai arba padengę įsiskolinimą, ir toliau jo statusą gali tikrintis internete, adresu www.sodra.lt/pasitikrink. Informuojame, kad duomenys yra atnaujinami kas 2 darbo dienas.
Visos PSD įmokos ir padengti įsiskolinimai yra pervedami į Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Iš jų nieko nelieka „Sodros“ biudžete.
Žmones, kurie nori būti informuojami tiesiogiai (telefonu, elektroniniu paštu) labai kviečiame pateikti arba atnaujinti savo kontaktinius duomenis asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

FNTT tyrimas: „karuselėje“ nuslėptas PVM grįžta į valstybės biudžetą

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai baigė ikiteisminį tyrimą dėl šešių Vilniuje gyvenusių asmenų, kurie dalyvavo PVM (pridėtinės vertės mokesčio) karuselinėje sukčiavimo schemoje. Jie naudojo Lietuvoje ir Latvijoje registruotas fiktyvias bendroves. Tarp kaltinamųjų – nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje turintis Rusijos pilietis, dviejų bendrovių vadovai ir bendrovėse dirbę du vadybininkai.

FNTT tyrėjai atskleidė, kad įtariamieji, veikdami kaip organizuota grupė, steigdavo arba įsigydavo įmones, kurių veikla buvo fiktyvi. Trimis fiktyviomis Lietuvos ir Latvijos įmonėmis naudojosi trys didelės Vilniuje registruotos bendrovės. Pastarosios į fiktyvių bendrovių sąskaitas pervesdavo pinigus už tariamai atliktus įvairius darbus, parduotas prekes. Tyrimo metu surinkta duomenų, kad po lėšų pervedimų fiktyvių bendrovių direktoriai Latvijoje pinigus išgrynindavo, o vėliau juos pasidalindavo su tokius pavedimus atlikusių bendrovių vadovais.
Tyrimui vadovavusio Vilniaus apylinkės prokuroro Vytauto Kukaičio teigimu, itin profesionaliai tyrimą atlikę FNTT Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai sugebėjo nustatyti apgaulės mechanizmą: laiku pradėjo sekti tarptautinius atsiskaitymus, aptiko sudėtingas, gerai užmaskuotas pinigų judėjimo ir gryninimo Latvijoje ir Estijoje schemas, stebėjo įtariamuosius, fiksavo pinigų įnešimo bei gryninimo operacijas, taip pat – apgaulingą deklaravimo sistemą.
„Karuselinio sukčiavimo schemų, kai imituojamas tarptautinių sąskaitų faktūrų judėjimas, fiktyvių sandorių pagrindu pervedamos, gryninamos ir slepiamos piniginės lėšos, atskleidimas rodo, kad vidaus ir tarptautinėje prekyboje veikiantys ir sukčiaujantys verslininkai neišvengia baudžiamosios atsakomybės“, - sako V. Kukaitis.
Šiame atskirtame tyrime sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu kaltinami šeši asmenys, taip pat didelę apyvartą turėjęs ir realiai tarptautinėje prekyboje veikęs juridinis asmuo. Pastaroji bendrovė naudota nusikalstamos naudos gavimui. Kaltinamieji į valstybės biudžetą jau grąžino 155 tūkst. eurų, liko nesumokėta 50 tūkst. eurų, dėl kurių Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė ieškinį, iš anksto užtikrintą kaltinamųjų nekilnojamojo turto areštu.
Šis tyrimas – viena iš didesnių tarptautinio „karuselinio“ sukčiavimo tinklo, kuriame iš viso dalyvavo daugiau nei 60 asmenų Lietuvos, Latvijos, Estijos, tyrimo dalių. Bendra nusikalstama veika padaryta žala siekė 1 mln. eurų, iš kurių jau 800 000 tūkst. eurų grąžinta į valstybės biudžetą.

Baigtam ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį organizavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 240 svečiai ir 3 nariai
Prisijungę nariai: egluteeeeeekopija Doli34 DKate

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR