Savaitės 2017.02.20 - 2017.02.26 apžvalga Nr. 09

Sukurta: 2017-02-28
Savaitės 2017.02.20 - 2017.02.26 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS KLAUSIMAS

Dainoras Bradauskas nesutinka su sprendimu atleisti jį iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkų ir apskundė jį teismui.

Savaitės klausimas: kas bus, jeigu šis asmuo, mėgstantis kitus «laikyti už konkolų» ir nuolat «dedantis ant kitų» vėl grįš vadovauti šiai vienai iš svarbiausių valstybės institucijų. Beveik aišku kas gresia - reputacijos, per ilgus metus atstatytos po Gedimino «Žiauriojo» Vagnoriaus valdymo laikų, krachas.

SAVAITĖS CITATA

Gerasis dosnusis darbo kodeksas+ nulinė tokių veikėjų valdiškose įmonėse atsakomybė= žmonių nusivylimas valstybe.

Rūta Vainienė apie Valstybės įmonės „Registrų centras“ direktoriumi Kęstučiu Sabaliauską: be kompensacijos už nepanaudotas atostogas jam teoriškai galėtų priklausyti mažiausiai 10 mėn. vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka (4 mėn. už įspėjimo terminą, plius 6 mėn. išeitinė už stažą). Iš viso apie 43,6 tūkst. Eur neatskaičius mokesčių.

SAVAITĖS CITATA-2

J.Olekas, vyniodamasis dėl neparamos urėdijų reformai, meta kortą-pezalą, neva, filialai vietose mokesčių nemoka, o štai atskiri juridiniai asmenys - taip. Nė velnio, GPM mokamas (dabar tegul per komplikuotą pajamų nustatymo metodiką, bet still) tai savivaldybei, kur gyvena darbuotojas, ar filialo, ar įmonės - nesvarbu. Pelno, PVM mokesčiai mokami į valstybės biudžetą. Turto mokesčiai - tai savivaldybei, kur yra turtas. Žodžiu, paistalai, kaip ir 3000 neva atleisimų miškininkų.
Kaip sakydavo anksčiau, ko tik nepadarysi, kad į bulviakasį nevažiuotum.

tax.lt narys
SAVAITĖS SKAIČIUS

Statistikos departamento skaičiavimu, per 2016 metus savarankiškai dirbančiųjų skaičius padidėjo 6.900 iki 155.400, o per pastaruosius šešerius metus nuo 2010 m. dirbančių sau padaugėjo 34%.

SAVAITĖS STRAIPSNIS

"Verslo žinios:Švedijos valdžia jau skundžiasi gaunanti per daug mokesčių".

Alternatyva indėliams tapo mokestinės permokos.

Mokesčiai Švedijoje yra vieni didžiausių pasaulyje, tačiau verslui ir gyventojams jie tapo kur kas mažesnė problema dėl neigiamų bazinių palūkanų normų. Verslas ir eiliniai piliečiai veržėsi mokėti daugiau mokesčių nei priklauso, dėl sąlyginai geros grąžos.
Kaip rašo „The Financial Times“, Švedijos mokestinės taisyklės numato, kad už mokestines permokas mokesčių mokėtojams Švedijos vyriausybė moka bent 0,56% metinių palūkanų.

Švedai permokėjo 4 mlrd. Eur
Ko gero, daugelis vyriausybių, ne išimtis ir Lietuvos, tik apsidžiaugtų, jei gautų dukart didesnį biudžeto perteklių, nei prognozavo. Tačiau švedų valdžia skundžiasi, kad toks „nesavanoriškas skolinimasis“ iš šalies gyventojų Vyriausybei 2016-2017 m. kainuos 800 mln. SEK (84,5 mln. Eur) brangiau nei ši galėtų pasiskolinti rinkoje.
Švedų vyriausybė jau panaikino 0,56% palūkanas mokesčių permokoms, tačiau ekspertai mano, kad netgi nulinės palūkanų normos išliks patrauklios verslui. Apie tai kalba ir valstybės pareigūnai. Švedijos nacionalinės skolos biuras pripažino, kad vyriausybės pastangų sustabdyti šį procesą greičiausiai nepakaks.
„Mes negalime nieko daryti, tai tiesiog yra dabartinės bazinės palūkanų normos pasekmė“, – sako Martenas Bjellerupas, biuro prognozių padalinio vadovas.
Tuo tarpu paskutiniame Pinigų politikos posėdyje, š m. vasario 11 d., Švedijos centrinis bankas neigiamas palūkanas dar padidino 15 bazinių punktų iki -0,5%. Taip pat pareiškė, kad dėl tolstančios perspektyvos pasiekti 2% infliacijos lygį, artimiausiu metu neigiamos palūkanos, tikėtina, ne mažės, o dar gali padidėti. Neigiamas palūkanų normas, siekiant paskatinti infliaciją, Švedijos centrinis bankas įvedė 2015-aisiais.

SAVAITĖS PRANEŠIMAS

Lietuvos bankas informuoja, kad kovo 3 d., pirmąją tradicinės Vilniuje vykstančios Kaziuko mugės dieną, Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia šiai mugei įamžinti skirtas kolekcines monetas. Tai bus dvi to paties dizaino, bet skirtingų nominalų monetos: 1,5 euro moneta iš vario ir nikelio lydinio (tiražas – 25 000 vnt.) ir 5 eurų spalvota sidabro moneta (tiražas – 2 000 vnt.). Pusantroką už 2 eurus bus galima įsigyti ir pačioje Kaziuko mugėje.
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

VMI komentuoja: dėl valdybos ir stebėtojų tarybos narių veiklos priskyrimo individualiai veiklai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paaiškina dėl valdybos narių ir stebėtojų tarybos narių veiklos priskyrimo individualiai veiklai.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) nustatyta, kad valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, kurį renka stebėtojų taryba, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Stebėtojų taryba, o jei ji nesudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą valdybą ar jos pavienius narius nesibaigus jų kadencijai.
Pagal Akcinių bendrovių įstatymą stebėtojų taryba yra kolegialus bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas, kurį renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai.
Atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatyme nustatytą valdybos ir stebėtojų tarybos nario rinkimo ir atšaukimo tvarką, sprendimų priėmimo būdą (t. y. sprendimai priimami kolegialiai, balsuojant kiekvienam nariui) ir į kitas aplinkybes (pvz., valdybos ir stebėtojų tarybos narys pats nekompensuoja jokių savo – kaip nario patirtų išlaidų ir neinvestuoja jokių savo lėšų, reikalingų veiklai vykdyti), gyventojo, esančio Lietuvos įmonių valdybos arba stebėtojų tarybos nariu, vykdoma veikla neturi savarankiškumo ir versliškumo požymių, todėl pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. 7 dalies nuostatas nelaikytina individualia veikla.
Tik tuo atveju, kai gyventojo – valdybos nario valdyboje ar stebėtojo tarybos nario stebėtojų taryboje vykdoma veikla tenkina GPMĮ 2 str. 7 dalyje nustatytus individualios veiklos kriterijus, jo veikla gali būti laikoma individualia veikla. Pvz., nuolatinis Lietuvos gyventojas yra kelių užsienio įmonių valdybos nariu.
Kai valdybos nario ar stebėtojų tarybos nario veikla netenkina GPMĮ 2 str. 7 dalyje nustatytų individualios veiklos kriterijų, tokiam gyventojui už valdyboje ar stebėtojų taryboje vykdomą veiklą išmokėtos išmokos laikomos valdybos ir stebėtojų tarybos nariui išmokėtomis metinėmis išmokomis (tantjemomis) ir/arba pajamomis už vykdytas valdymo funkcijas (žymimomis 44 pajamų rūšies kodu), nuo kurių šias išmokas išmokanti Lietuvos įmonė privalo išskaičiuoti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.

VMI konsultuoja: dėl Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos pateikimo

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Lietuvoje esančios religinės bendruomenės, bendrijos ir c2000entrai, kurie 2017 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių ataskaitinį mėnesį gyventojams neišmoka jokių išmokų, pagal gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo tvarką priskiriamų A klasės apmokestinamosioms pajamoms, mokesčių administratoriui neprivalo pateikti Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos, nesvarbu, ar religinė bendruomenė, bendrija ir centras turi samdomų darbuotojų, ar ne.
VMI informuoja: pakeistas pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio 4 dalies apibendrinto paaiškinimas (komentaras)

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), siekdama užtikrinti sklandų mokesčių įstatymų įgyvendinimą, parengė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio 4 dalies apibendrinto paaiškinimo (komentaro) papildymą, kurį suderino su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (Finansų ministerijos 2017-02-13 raštas Nr. .((14.16-01)-5K-1702582)-6K-1607408).

Aktualią PVM įstatymo komentarą galima rasti čia.

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: ECOFIN posėdyje – kovos su mokesčių vengimu priemonės

Vasario 21 d. Ekonomikos ir finansų ministrų taryba (ECOFIN) sutarė dėl priemonių, kuriomis bus kovojama su mokesčių vengimo praktikomis, kylančiomis dėl šalių mokestinės tvarkos neatitikimų. Taip pat buvo patvirtintos 2018 m. Europos Sąjungos biudžeto gairės.

„Šiandien sutardama dėl svarbaus teisės akto, Europos Sąjunga žengė dar vieną žingsnį į priekį globalioje kovoje su mokesčių vengimu, kuris atima iš biudžeto pajamas, trukdo ekonomikos augimui. Tai sukurs tolesnes priemones, kurios mažins piktnaudžiavimų galimybę“, - sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Ekonomikos ir finansų ministrai pritarė kompromisiniam pasiūlymui keisti Direktyvą, skirtą kovai su mokesčių vengimu, užkertant kelią piktnaudžiavimams pasinaudojant šalių mokestinės tvarkos neatitikimais. Numatoma, kad Direktyvos nuostatos turėtų būti perkeltos į ES valstybių nacionalinę teisę iki 2019 m. pabaigos ir pradėtos taikyti nuo 2020 m. sausio 1 d. Ministrams taip pat buvo pristatyta esama padėtis dėl ES nebendradarbiaujančių šalių sąrašo mokesčių srityje sudarymo. Pažymėti ateities darbai, siekiant iki šių metų pabaigos sudaryti minėtą sąrašą: pirmiausiai svarbu pradėti šalių vertinimą ir diskusijas dėl atsakomųjų priemonių.
Ministrai pritarė 2018 m. ES biudžeto gairėms, kuriose išdėstyti biudžeto formavimo prioritetai, pateiktos bendro pobūdžio pastabos ir rekomendacijos, koks turėtų būti kitų metų ES biudžetas ir kaip jis turėtų būti administruojamas. Tarp biudžeto tikslų – skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą, sanglaudą ir didinti konkurencingumą. ES taryba pažymi, kad būtina reaguoti ne tik į ES vidaus, bet ir išorinius humanitarinius, saugumo iššūkius. Taip pat gairėse akcentuojama įmokų į ES biudžetą planavimo ir biudžeto įgyvendinimo drausmės svarbą.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: Dėl transporto priemonių vertinimo specialiųjų taisyklių taikymo

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo, siekdama užtikrinti vienodą kelių transporto priemonių vertinimo tvarką ir ataskaitų kokybę tarnyba teikia rekomendaciją Dėl kelių transporto priemonių vertinimo specialiųjų taisyklių taikymo. Atkreipiame dėmesį, kad Tarnyba nėra įgaliota oficialiai aiškinti teisės aktų normas ir nuostatas, todėl Tarnyba šiuo klausimu pateikia tik nuomonę ir rekomendacijas. Į šią nuomonę rekomenduojama atsižvelgti rengiant transporto priemonių vertinimo ataskaitas.

Rekomendaciją galima rasti čia.

VDI praneša: pradeda veikti dar dvi naujos interaktyvios profesinės rizikos vertinimo priemonės OiRA: „Kasyba ir karjerų eksploatavimas“ ir „Patalpų valymas“

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad nuo šiol kasybos ir karjerų eksploatavimo darbus vykdančios įmonės bei įmonės, atliekančios patalpų valymą, galės pačios paprasčiau ir patogiau vertinti profesinę riziką darbo vietose. Lietuvoje pradeda veikti dar dvi naujos interaktyvios profesinės rizikos vertinimo priemonės OiRA: „Kasyba ir karjerų eksploatavimas“ ir „Patalpų valymas“, taip pat atnaujinta anksčiau paskelbta OiRA priemonė „Automobilių remontas“.

Naujosios priemonės papildė Lietuvoje jau sukurtų internetinių rizikos vertinimo priemonių OiRA grupę: „Darbas biure“, „Medienos apdirbimas“, „Automobilių remontas“, „Didmeninė ir mažmeninė prekyba ne maisto produktais“. Šiomis interaktyviomis priemonėmis siekiama, kad labai mažų ir mažų įmonių darbdaviai patys galėtų atlikti profesinės rizikos vertinimą. Tai itin svarbu, kadangi profesinės rizikos vertinimas yra pirmasis žingsnis mažinant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičių.
VDI primena, kad OiRA – paprasta naudoti, nemokama ir laisvai prieinama interneto programa, kuri gali padėti nustatyti esamus ar galimus rizikos veiksnius darbo vietose, įvertinti rizikos lygį, pasirinkti prevencines priemones rizikai pašalinti ar sumažinti, parengti reikiamą rizikos vertinimo dokumentaciją. OiRA suteikia įmonėms visą būtiną informaciją (trumpi aprašymai, teisės aktų nuorodos), kuri reikalinga rizikai vertinti. Daugelyje ES šalių OiRA priemonės taip pat naudojamos darbuotojams mokyti.
Naudotis OiRA priemonėmis galima nemokamai, užtenka turėti kompiuterį ir interneto prieigą, be to, nereikia specifinių žinių ir įgūdžių. Pradedant naudotis OiRA priemonėmis tiesiog užsiregistruojama OiRA svetainėje; tam būtinas galiojantis el. pašto adresas.
Visas paskelbtas OiRA priemones galima rasti www.vdi.lt tinklapyje (skiltyje Interaktyvus rizikos vertinimas OiRA) arba OiRA projekto svetainėje http://www.oiraproject.eu/available-tools , kur OiRA priemonės yra surūšiuotos pagal ES šalis, todėl reikia rasti „Lietuva“ (angl. – Lithuania).
VDI interaktyvaus internetinio rizikos vertinimo projekte OiRA dalyvauja bendradarbiaudama su Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra (EU-OSHA).
VDI kviečia įmones aktyviai naudotis OiRA priemonėmis ir paprastai bei patogiai pačioms vertinti profesinę riziką darbo vietose.

VMI praneša: prie komercinių pasiūlymų bendrovė iškart pridėjo ir padangų, kad išvengtų PVM

FNTT Šiaulių apygardos valdyba kartu Šiaulių AVMI specialistai, aiškindamiesi pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) nemokėjimą, pravėrė vienos šiauliškės bendrovės sandėlius ir rado atsargų – daugiausia lengvųjų automobilių padangų – trūkumą beveik už 87 tūkst. eurų. Bendrovė susigrąžino į sandėlius prekes, skubiai sumokėjo 18 tūkst. eurų PVM. Pašalino ir kitus trūkumus, papildydama valstybės biudžetą beveik 60 tūkst. eurų, bei atsiuntė padėką „…už verslo rizikų išgryninimą«.

Ši transporto priemonių didmenine ir mažmenine prekyba bei remontu besiverčianti bendrovė, veiklą plėtojanti

1398 Šiaurės bei Pietų Lietuvoje, savas prekes dalino į dešinę ir kairę belekaip (be dokumentų ir deramos apskaitos). Taip, pavyzdžiui, dalis iš Kinijos įsigytų padangų atsidūrė pas vieną gyventoją. Jas gavo ne su sąskaita faktūra, bet kartu su bendrovės surašytu… komerciniu pasiūlymu. Žmogus prekiavo padangomis turgavietėse nuo Rietavo iki Šiaulių, o su bendrove atsiskaitydavo grynais pinigais. Beje, tai veiklai 2015 m. jis turėjo verslo liudijimą, o štai 2016 m. savo veiklą jis įteisino tik operatyvaus patikrinimo metu, sumokėdamas ir paskirtą baudą (72 €).

„Gal tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl prekeivis teigė, sandorių su bendrove turėjęs tik 2015-aisiais, nes pernai be verslo liudijimo negalėjęs ir neprekiavęs padangomis. Tuo tarpu bendrovės apskaita rodė, kad ir 2015-aisiais ji minėtam gyventojui nepateikė nė vienos PVM sąskaitos faktūros, o pastarasis nė karto neatsiskaitė su bendrove, – paaiškina Šiaulių AVMI Gyventojų patikrinimų skyriaus vedėja, vykdanti Kontrolės departamento direktorės funkcijas, Rima Rasickienė, kad tokiu būdu atsiranda neapskaitomos pajamos. – Kai inicijuojamas kontrolės veiksmas, siekiame, kad mokesčių mokėtojas bendradarbiautų, ištaisytų nustatytus neatitikimus ir suprastų, kuo gali išvirsti jo klaidos, kad jų nekartotų. Pavyksta susikalbėti, taisosi, net laiškus atsiunčia padėkodami. Juk nesinori būti mažuma, kai daugelis mokesčių mokėtojų dirba sąžiningai ir savo mokestines prievoles vykdo deramai bei laiku.»
Bendrovės vadovas – akcininkas ne tik sutvarkė apskaitą, išrašė PVM sąskaitas faktūras įmonėms, kuriose yra bendrovės prekės, nuo jų deklaravo pardavimo PVM, į valstybės biudžetą sumokėjo bendrai beveik 60 tūkst. eurų* mokesčių, iš kurių PVM sudarė beveik pusę, bet ir padėkojo… „už šio mano verslo rizikų išgryninimą. Be jūsų atliekamų kontrolės procedūrų nebūčiau tam skyręs tiek laiko ir nebūčiau įsigilinęs į šio proceso galimas rizikos detales".

FNTT tyrimas: grupuotė išgrynino per 2 mln. eurų, organizatorius teistas 14 kartų, įtariamųjų namuose – heroinas

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai atskleidė organizuotą 15 asmenų grupuotę, kuri įtariama per kelerius metus, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio srityje, išgryninusi daugiau nei 2 mln. eurų. Tarp įtariamųjų – nusikalstamos grupės organizatorius, kuris už analogiškus finansinius nusikaltimus anksčiau teistas 14 kartų, bei didelių reklamos ir statybos darbus teikiančių bendrovių vadovai. Tyrimo metu nustatyta, kad fiktyvių bendrovių direktoriai – tai dažniausiai asocialūs asmenys, neturintys darbo ir pajamų šaltinio, vienas jų buvo įsikūręs sostinės Naujosios Vilnios rajono daugiabučio namo laiptinėje.

Sostinėje veikiančią organizuotos grupuotės nusikalstamą veiklą FNTT Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai išaiškino bendradarbiaudami su Valstybine mokesčių inspekcija. Pirminiais tyrimo duomenimis, fiktyvių bendrovių direktoriai išrašydavo PVM sąskaitas faktūras dėl neva suteiktų reklamos ir statybos darbų paslaugų, nors iš tiesų paslaugos nebuvo suteikiamos. Realią veiklą vykdančios įmonės banko pavedimais apmokėdavo už neva gautas paslaugas, tačiau pervesti pinigai būdavo išgryninami ir po to grąžinami tų pačių pinigus pervedusių įmonių vadovams. Preliminariais skaičiavimais, pasinaudojant fiktyviomis bendrovėmis per kelerius metus buvo išgryninta daugiau kaip 2 mln. eurų.
Surinkus nusikalstamos veikos įkalčius, vasario 21–22 dienomis buvo atlikta visų organizuotos grupės narių sulaikymo operacija, kurios metu buvo atliktos kratos jų darbo vietose, namuose ir automobiliuose. Kratų metu rasti realios veiklos nevykdančių įmonių dokumentai, banko mokėjimo kortelės, internetinės bankininkystės slaptažodžiai ir kiti tyrimui reikšmingi įkalčiai. Vieno iš įtariamųjų namuose FNTT Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai namuose rado narkotinių medžiagų – 10 dozių heroino. Po sulaikymo 15 organizuotos grupės narių buvo pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo stambiu mastu, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo. Siekiant užtikrinti valstybei padarytos žalos atlyginimą, visų įtariamųjų turtui, kurio vertė daugiau nei 1 mln. eurų, pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį organizuoja Vilniaus apygardos prokuratūra.
Aama 20170731

Diskusijos

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR