Savaitės 2017.02.27 - 2017.03.05 apžvalga Nr. 10

Sukurta: 2017-03-07
Savaitės 2017.02.27 - 2017.03.05 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS CITATA

Kodėl [dyzelinių] automobilių mokestis yra prieš žmonės nukreipta politika:
1. Mokesčiai kurui ir taip labai aukšti. Išleidžiate €100 dyzelinui - ten €54 mokesčių. Jei €100 benzinui - tai apie €59 mokesčių.
2. Jei šiandien įves automobilių mokestį dyzeliams automobiliams, tai rytoj tikrai įves benzininiams. Tarša čia tik pretekstas. Juolab, kaip taršą nustatysi? Pagal automobilio techninę charakteristiką? O jei mažai važinėji ir neterši? Kaip tada? Už ką tada mokėti?
3. Labiau teršia senesni automobiliai, o juo perka neturtingesni žmonės. «Taršos mokestis» realiai yra pigaus automobilio ir mažiau pasiturinčių žmonių mokestis.
4. Ką reikštų skatinimo fondas remti įsigyjančius naujus, mažiau taršius automobilius? Surenki mokesčius iš visų, ir padalini tik tiems, kas gali įpirkti naujus automobilius. Visiška nesąmonė.
5. Politikų pamokslavimai, kad žmonės turėtų mažiau važinėti automobiliais - nervina. Gal patys mažiau važinėkite? Pirmas dalykas, ką daro atėję į Seimą, tai už mokesčių mokėtojų pinigus pasiima automobilį. O tada aiškina mums, kad reikėtų mažiau važinėti. Gal patys persėskite ant dviračių (nebijokite, susimesime ir nupirksime), o tada aiškinkite, kaip mums važiuoti į darbą, vežioti vaikus ir t.t.

Žilvinas Šilėnas

SAVAITĖS "BRUKALAS"

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI), siekdama padėti juridiniams asmenims lengviau įvykdyti mokestines prievoles, parengė preliminarias einamųjų metų Avansinio pelno mokesčio deklaracijas (forma FR0430 v2). Iš viso suformuota ir Elektroninio deklaravimo sistemoje (http://deklaravimas.vmi.lt) patalpinta daugiau nei 115 tūkst. pagal VMI turimus duomenis parengtų deklaracijų.

Problema: pranešimus apie suformuotas preliminarias Avansinio pelno mokesčio deklaracijas į elektroninį paštą gavo ir tos įmonės, kurios neturi prievolės teikti šių deklaracijų. Atsidarius įmonės paskyra EDS-e, preliminarių deklaracijų ten nebuvo.

„Šiais metais viena iš VMI teikiamų naujovių, paprastinančių mokestinių prievolių vykdymą juridiniams asmenis, - jau parengtos preliminarios Avansinio pelno mokesčio deklaracijos. Jos suformuotos tiems mokesčių mokėtojams, kurie pasirinko skaičiuoti avansinį pelno mokestį pagal praėjusių laikotarpių veiklos rezultatus«, - sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, pažymėdama, kad įmonės preliminarią deklaraciją galima matyti prisijungus Elektroninio deklaravimo sistemoje, pasirinkus atstovaujamą asmenį bei meniu punktą Deklaravimas ir Preliminarios deklaracijos.
VMI atkreipia dėmesį, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. pakeisti avansinio pelno mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo terminai. Jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, avansinis ketvirčio pelno mokestis sumokamas atitinkamai iki einamųjų kalendorinių metų kovo 15 d., birželio 15 d., rugsėjo 15 d. ir gruodžio 15-os dienos.
Avansinis pelno mokestis gali būti apskaičiuojamas dviem būdais: pagal praėjusių metų veiklos rezultatus arba pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą. Jeigu avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, avansinio pelno mokesčio deklaracija už 2017 m. pirmą pusmetį pateikiama ne vėliau kaip kovo 15 d., už 2017 m. antrą pusmetį - rugsėjo 15 d. Avansinį pelno mokestį apskaičiuojant pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą, avansinio pelno mokesčio deklaracija už visus 2017 metus pateikiama ne vėliau kaip iki kovo 15 d.
Pažymėtina, kad mokesčių mokėtojams, pasirinkusiems avansinio pelno mokesčio skaičiavimo būdą pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, pasikeitė mokesčio skaičiavimo tvarka. Apskaičiuojant 2017 mokestinių metų avansinį pelno mokestį už pirmąjį pusmetį, - mokesčio dydis nustatomas pagal apskaičiuotą 2015 mokestinių metų pelno mokesčio sumą, už antrąjį pusmetį, - pagal apskaičiuotą 2016 pelno mokesčio sumą.
VMI primena, kad deklaracijos neteikia ir avansinio pelno mokesčio nemoka einamaisiais mokestiniais metais įregistruoti nauji juridiniai asmenys ir juridiniai asmenys, kurių praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 300 000 eurų (nepriklausomai nuo to, kada pradėta veikla).

SAVAITĖS PRANEŠIMAS

Sodros ginklas kovoje su šešėliu: skelbs vidutinį darbo užmokestį. Nuo vasario 28 dienos, įgyvendinant naujos redakcijos Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, „Sodra“ pradedėjo skelbti naujus viešus duomenis – vidutinius Lietuvos draudėjų priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų vidurkius. Šis žingsnis turėtų didinti viešumą, padėti ne tik mažinti šešėlinės ekonomikos mastus, didinti pasitikėjimą verslu, bet ir sudaryti prielaidas atlyginimų augimui, paskatinti tolimesnę ekonomikos plėtrą, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

„Daugybė įmonių dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, konkuruoja tarpusavyje dėl darbuotojų ir klientų. Nuo šiol kiekvienas galės pamatyti tuos darbdavius, kurie savo darbuotojams moka ne daugiau nei minimumą. Tai matys jų konkurentai, klientai, viešuosius pirkimus organizuojančios organizacijos ir galės susidaryti įspūdį apie verslo etiką tokiose įmonėse bei palyginti jas su kitomis, analogiškomis įmonėmis, tačiau verslą vystančiomis pagal kitokias vertybes“, – sakė L. Kukuraitis.
Ministro teigimu, tai taip pat galėtų sustiprinti darbuotojų derybines pozicijas tariantis dėl atlyginimo, o gal net paspartinti vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje augimą.
Viešai bus skelbiami tik tų draudėjų vidutinio darbo užmokesčio duomenys, kurie ataskaitiniu laikotarpiu turės daugiau nei tris darbuotojus (apdraustuosius). Duomenys bus viešinami tik apibendrinti, t. y. visų apdraustųjų draudžiamųjų pajamų vidurkis, o ne asmeniniai.
Apdraustųjų skaičius įmonėje bus vertinamas atsižvelgiant į „Sodros“ registro duomenis: bus skaičiuojami visi apdraustieji, kurie per ataskaitinį laikotarpį bus dirbę bent vieną dieną ir kurie per mėnesį bus gavę nors kažkiek pajamų – tai yra vaiko priežiūros atostogų ar neapmokamų atostogų išleisti darbuotojai nebus įtraukiami į skaičiavimus.
Apdraustieji bus skiriami į dvi grupes: darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat valstybės tarnautojai (1 grupė) ir asmenys, gaunantys iš draudėjo kito pobūdžio pajamas – tantjemas arba atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal įstatymą nėra jų nariai, taip pat darbuotojai, gaunantys atlygį pagal autorines, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis (2 grupė).
Atlyginimų vidurkiai bus pateikiami atskirai abiem padraustųjų grupėms, tačiau jos turės atitikti tuos pačius reikalavimus: apdraustųjų įmonėje turi būti daugiau nei trys ir jie visi per mėnesį turi būti gavę pajamų. Abiejų grupių pajamų vidurkiai apskaičiuojami pagal priskaičiuotas pajamas ir pateikiami neatskaičius mokesčių.

SAVAITĖS KONSULTACIJA

Konsultuoja Sodros specialistai: ką apie ligos išmoką turi žinoti vykdantieji individualią veiklą?

Jei įmokos bus mokamos nuo MMA, kokio dydžio ligos išmoka bus skiriama?

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos išmokos dydis, yra apskaičiuojamas pagal asmens pajamas, nuo kurių buvo sum

2000okėtos įmokos ligos socialiniam draudimui (darbo pajamas, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, nedarbo socialinio draudimo išmokas), turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praėjusio kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. Pavyzdžiui, susirgus kovo mėnesį vertinamos pajamos, turėtos lapkričio, gruodžio ir sausio mėn.

Ligos išmoka, mokama iš „Sodros“ lėšų, per mėnesį negali būti mažesnė negu 15 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraėjusį ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio. Minimali priskaičiuota ligos išmokos suma už vieną dieną (laikinai nedarbingu tapus 2017 metų I ketvirtį) yra 5,60 Eur (783,30 Eur x 15 proc. / 21 d. d. = 5,60 Eur).
Taigi 2017 m. sausio mėnesį sumokėjus valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo MMA ir laikinai nedarbingu tapus, pvz., 2017 m. vasario mėnesį, priskaičiuota ligos išmoka sudarys 5,60 Eur už vieną dieną (tuo atveju, jeigu asmuo kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį nustatomas ligos išmokos dydis, skaičiuotinu laikotarpiu nuo 2016.10.01 iki 2016.12.31 draudžiamųjų pajamų neturėjo (nebuvo dirbęs pagal darbo sutartį ar gavęs vaiko priežiūros išmoką). Primename, kad, norėdamas gauti ligos išmoką, iki pirmos ligos dienos žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per pastaruosius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per pastaruosius 24 mėnesius ligos draudimo stažą.
Sumokėjus valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo MMA 2017 m. sausio, vasario, kovo mėnesiais ir laikinai nedarbingu tapus, pvz. 2017 m. gegužės mėnesį, priskaičiuota ligos išmoka (tapus laikinai nedarbingu dėl savo ligos) sudarys apytiksliai 14,25 Eur už vieną nedarbingumo dieną (kompensuojamojo uždarbio skaičiuotinas laikotarpis nuo 2017.01.01 iki 2017.03.31, šio laikotarpio asmens draudžiamosios pajamos 1 140 Eur (3 MMA = 380 Eur * 3), asmens vienos dienos kompensuojamasis uždarbis 17,81 Eur (1 140 Eur / 64 d. d. = 17,81 Eur), iš Sodros lėšų mokama 80 proc. asmens kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka 14,25 Eur (17,81 Eur * 80 proc. = 14,25 Eur).

Ar išmokėta ligos išmoka bus perskaičiuota, kai pateiksiu metinę pajamų deklaraciją?

Taip, ligos išmoka bus perskaičiuota. Tuo atveju, jei mokate socialinio draudimo įmokas nuo tikėtinų pajamų, pavyzdžiui, MMA, o iki kitų metų gegužės mėn. 1 d. pateikus metinę pajamų deklaraciją kasmėnesinės pajamos viršija MMA, „Sodra“ automatiškai perskaičiuos per ataskaitinius metus išmokėtas ligos išmokas ir ligos išmokų nepriemokas sumokės į apdraustojo banko sąskaitą be atskiro prašymo.
Pavyzdžiui, 2017 m. sumokėjus socialinio draudimo įmokas nuo MMA ir tais pačiais metais gavus ligos išmoką, kuri buvo apskaičiuota pagal 2017 metais nurodytas draudžiamąsias pajamas, ligos išmokos dydis bus perskaičiuojamas ir nepriemoka bus išmokėta tik po 2018 m. gegužės mėn. 1 d., kuomet bus deklaruotos 2017 metų pajamos ir nuo jų sumokėtos draudimo įmokos.
Tuo atveju, jeigu draudžiamosios pajamos, pagal kurias buvo paskaičiuotas ligos išmokos dydis, bus patikslintos pateikus metinę pajamų deklaraciją ir to laikotarpio draudžiamosios pajamos sumažės, ligos išmoka bus atitinkamai perskaičiuota ir bus nustatyta ligos išmokos permoka, kurią asmuo turės grąžinti. Pažymėtina, kad, tokiu atveju, bus perskaičiuojamos ir žmogaus sumokėtos VSD įmokos – nustačius, kad jos mokėtos nuo didesnės sumos ir pateikus metinę pajamų deklaraciją to laikotarpio pajamos sumažės, žmogui taip pat bus grąžinama įmokų permoka.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistos Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymos FR0471 formos užpildymo ir pateikimo taisyklės

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų viršininko 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-22 pakeistos Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymos FR0471 formos užpildymo ir pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-238. Pakeistas priedo Nr.1 „Pajamų rūšių kodų sąrašas“ 1 dalis ir ji papildytas paskutiniąja pastraipa:
»05 kodas - Neribotos civilinės atsakomybės vieneto savo dalyviui ar mažosios bendrijos savo nariui – nuolatiniam Lietuvos gyventojui – LR Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka išmokėti dienpinigiai".

Pakeistos Važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklės

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. VA-21 pakeistos Važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. VA-36.
VMI informuoja: papildytas statybos ir ne statybos darbų sąrašas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) pateikia statybos darbų VI sąrašą, kuris papildytas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos VMI prie FM pateiktą papildomą informaciją.

Sąrašą galima rasti čia.

VMI informuoja: atnaujintas leidinys „Prievolė pirkėjui apskaičiuoti įsigytų iš užsienio prekių ir paslaugų PVM“

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) informuoja, kad atnaujintas leidinys „Prievolė pirkėjui apskaičiuoti įsigytų iš užsienio prekių ir paslaugų PVM“.

Leidinį galima rasti čia.

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: centrinės valdžios perteklius sausį – 230,9 mln. eurų

Finansų ministerijos duomenimis, 2017 metų sausio mėnesio centrinės valdžios perteklius buvo 230,9 mln. eurų ir sudarė 0,6 proc. prognozuojamo šių metų BVP. Centrinės valdžios perteklius sausį buvo 55 mln. eurų arba 0,1 proc. BVP didesnis nei 2016-aisiais, kai perteklius sudarė 175,9 mln. eurų (0,5 proc. BVP).

2017 metų centrinės valdžios pajamos sausį buvo 921,7 mln. eurų, išlaidos – 697,5 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu balansas per šių metų sausį buvo neigiamas (-6,7 mln. eurų), o tai pagerino sausio mėnesio centrinės valdžios pertekliaus rodiklius, nes iš nefinansinio turto pardavimo pajamų gauta daugiau, negu išleista įsigyjant nefina

2000nsinį turtą.

Mokesčiai sudarė 62,3 proc. sausio mėnesio centrinės valdžios pajamų, 35,4 proc. – socialinės įmokos. Per šių metų sausį didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 64,5 proc., darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 6,4 proc. bei dotacijos – 13,7 proc.

Finansų ministerija primena: nuo kovo 1 dienos - didesni akcizai rūkalams ir alkoholiui

Nuo 2017 m. kovo 1 d. įgyvendinant ES teisės aktų reikalavimus, cigaretėms specifinis akcizų tarifas didėja apie 10,5 proc., minimalus akcizų tarifas – apie 6 proc. iki 90 eurų už 1000 cigarečių. Cigarams ir cigarilėms akcizų tarifai didėja apie 12 proc. iki 33 eurų už kilogramą. Dėl mokestinių pakeitimų cigarečių pakelis vidutiniškai pabrangtų apie 16 euro centų (pigiausios cigaretės – apie 12 euro centų), cigarilių pakelis – apie 14 euro centų, tačiau galutiniai kainų pokyčiai priklausys nuo gamintojų, didmenininkų ir mažmenininkų kainodaros sprendimų.

Planuojama, jog dėl padidintų akcizų tarifų tabako gaminiams valstybės biudžetas 2017 metais turėtų gauti apie 23 mln. eurų papildomų pajamų.
Nuo 2017 m. kovo 1 d., akcizų tarifai alui didėja 112 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams bei tarpiniams produktams – nuo 92 iki 111 proc., etilo alkoholiui – apie 23 proc. Dėl akcizų tarifų padidinimo pusė litro alaus brangtų apie 14 euro centų, vynas ir kiti fermentuoti gėrimai (iki 8,5 laipsnių stiprumo) – apie 21 euro centą, stipresni nei 8,5 laipsnių vynas ir kiti fermentuoti gėrimai – apie 53 euro centus, kiti spiritiniai gėrimai – apie 0,72 euro už pusę litro. Galutiniai kainų pokyčiai priklausys nuo gamintojų, didmenininkų ir mažmenininkų kainodaros sprendimų.
Skaičiuojama, kad dėl to valstybės biudžetas 2017 metais turėtų gauti apie 45 mln. eurų papildomų pajamų.

Finansų ministras: "Turime gerų žinių investuotojams"

Finansų finansų ministras Vilius Šapoka vasario 28 dieną susitiko ir diskutavo su Amerikos prekybos rūmų atstovais apie šalies ateitį, prioritetines kryptis, verslo perspektyvas.

„JAV yra viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių daugelyje sričių. Šį bendradarbiavimą siekiame stiprinti ir per mokesčių sistemą, kur turime gerų žinių dėl patrauklesnių sąlygų investicijoms į inovacijas, mokslo ir technologinę plėtrą“, - sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Susitikimo metu ministras apžvelgė Lietuvos ekonomikos tendencijas, verslo aplinką, fiskalinės politikos, valstybės biudžeto bei kitus aktualius klausimus. Finansų ministras supažindino Amerikos prekybos rūmų atstovus su verslo ir investicijų perspektyvomis, buvo pristatytos priemonės, kuriomis siekiama skatinti finansų technologijos (Fintech) pramonės plėtrą Lietuvoje.

Papildoma informacija apie Lietuvos ir JAV ekonominius santykius:
2015-2016 metai
Prekybos apyvarta – 1,485 mln. eurų. 11 vieta tarp didžiausių Lietuvos prekybos partnerių.
Eksportas į JAV – 1,168,1 mln. eurų (6 vieta).
Į JAV daugiausiai eksportuota mineralinio kuro (64 proc. viso prekių eksporto į JAV), baldų (6 proc.) , optikos prietaisų (3 proc.), trąšų (3 proc.), pieno produktų (2 proc.) elektros mašinų ir įrenginių (2 proc.).
Importas iš JAV – 316,9 mln. eurų (20 vieta)
Daugiausiai importuota: antžeminių transporto priemonių (24 proc. viso prekių importo iš JAV), mašinų ir mechaninių įrenginių (21 proc.), elektros įrenginių (11 proc.), žuvų ir žuvies produktų (6proc.)
Žinomiausi JAV investuotojai Lietuvoje – Philip Morris, Mars, Western Union, Nasdaq, Uber, CSC Baltic, AIG, Intermedix, Thermo Fisher Scientific, Kinze ir t.t.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paskelbtos tarnybos parengtos metinės ataskaitos

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba skelbia parengtas ataskaitas:

2016 metų veiklos ataskaita (paskelbta svetainėje: Veiklos ataskaitos).
2016 metų bankroto ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros ataskaita.
Bankroto administratorių veiklos analizė.

FNTT praneša: mokesčių mokėtojai per metus neteko beveik 40 mln. EUR

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pernai atliktuose tyrimuose išaiškino beveik 40 mln. eurų žalą valstybės biudžetui, rodo 2016 metų FNTT veiklos ataskaita. FNTT dėmesio centre – prekyba naftos produktais, elektronikos, buitinėmis, maisto prekėmis, langais ir durimis, Europos Sąjungos (ES) paramos panaudojimas.

FNTT tyrimuose vyrauja mokesčių vengimo ir slėpimo schemos: pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų mokesčių slėpimas ir vengimas, sandorių bei visų gautų pajamų nefiksavimas buhalterinėje apskaitoje, taip slepiant realų veiklos mastą bei apyvartą, lengvatinio apmokestinimo kompanijų panaudojimas ūkinėje finansinėje veikloje, siekiant sumažinti mokestinę bazę.
Praėjusiais metais FNTT atskleidė Lietuvos ir Latvijos piliečių suburtą grupuotę, vykdžiusią nusikalstamą prekybą naftos produktais. Grupuotė nelegaliais degalais, įtariama, aprūpino Lietuvos centrinę ir pietvakarių dalį. Taip pat – dvi Vilniuje ir Mažeikiuose veikusias organizuotas grupes, vykdžiusias nusikalstamą prekybą benzinu ir dyzeliniu kuru. FNTT tyrėjai skaičiuoja, kad šių ūkio subjektų apyvarta siekė apie 80 mln. eurų, žala biudžetui – apie 16 mln. eurų.
PVM sukčiavimo schemas taikė ir prekiaujantys elektroninėmis prekėmis ir buitine technika verslininkai. Į Tarnybos akiratį pernai patekusių tokių ūkio subjektų apyvarta siekė 6,8 mln. eurų, padaryta žala biudžetui – per 1,4 mln. eurų.
2016 metais FNTT dėmesio susilaukė cukrumi, aliejumi bei kitomis plataus vartojimo prekėmis prekiaujantys verslininkai. Per sudėtingas karuselinio PVM sukčiavimo schemas ūkio subjektai, kurių apyvarta apie 21 mln. eurų, valstybės biudžetui padarė per 3,2 mln. eurų žalą.
FNTT tyrė ir statybų, prekybos langais ir durimis sektorius. Pavyzdžiui, pernai išaiškinta, kad plastikiniais langais ir durimis Klaipėdoje prekiaujanti bendrovė, įtariama, per kelerius metus pardavė produkcijos už 4 mln. eurų, nuslėpė per 1 mln. eurų mokesčių.
Per 2016 metus FNTT išanalizavo informaciją apie ES paramos lėšomis finansuojamus projektus, kuriems skirta daugiau kaip 270 mln. eurų. Pagal paramos administratoriui Tarnybos pateiktą informaciją nutraukta sutarčių dėl 3,7 mln. eurų ES paramos lėšų. Tarnybos išaiškinta neteisėtai gautos ir pasikėsintos gauti ES finansinės paramos lėšų suma siekia 19 mln. eurų.
FNTT, stebėdama ES paramos panaudojimą, be kita ko, fiksuoja, kad didieji verslo subjektai, sukonsolidavę dideles pinigines lėšas, investuoja jas į paramos projektus, taip ribodami konkurenciją ir paramos prieinamumą mažiems ir vidutiniams verslo subjektams.
Pastebima, kad prekės ar paslaugos įsigyjamos iš lengvatinio apmokestinimo zonose registruotų kompanijų. 2016 metais vykdyti tyrimai rodo, kad dalis projektų išlaidų grindžiamos pateikiant suklastotus dokumentus (įrangos pirkimo, paslaugų pirkimo, įmonių realiai nevykdan�

e68�ių veiklos), tam pasitelkiami valstybės institucijose dirbantys tarnautojai. Jie, piktnaudžiaudami tarnyba, sudaro sąlygas neteisėtai gauti paramą.

Per 2016 metus FNTT baigė beveik 400 ikiteisminių tyrimų, ikiteisminiuose tyrimuose ištirta 540 nusikalstamų veikų.
„Šiemet Tarnybos prioritetinėmis tyrimų sritimis išlieka PVM ir kitų mokesčių grobstymas vykdant prekybą plataus vartojimo prekėmis, elektronikos prekėmis ir buitine technika, naftos produktais, automobiliais, taip pat teikiant įvairias paslaugas“, – sako FNTT direktorius Kęstutis Jucevičius.
Ypatingą dėmesį FNTT kreipia į karuselinį PVM sukčiavimą, kuris vykdomas panaudojant vadinamuosius dingusius prekeivius (angl. Missing Trader Intra-Community (MTIC), kai nusikaltėliai organizuoja tarptautines fiktyvaus prekių pardavimo schemas, į kurias įtraukiami juridiniai asmenys iš kelių valstybių.

FNTT siūlo diskutuoti dėl bausmių už finansinius nusikaltimus

Baudžiamojo kodekso straipsnius, nustatančius atsakomybę už mokesčių vengimą, reikėtų peržiūrėti, sako su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovais susitikę Lietuvos teisininkų draugijos (LTD) atstovai.

Su FNTT vadovais diskutavęs LTD pirmininkas Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Nekrošius ir LTD valdybos nariai pritaria, kad reikia imtis Baudžiamojo kodekso pataisų. Šiuo metu didelės vertės PVM ir motinystės pašalpų grobstymas yra traktuojami kaip sunkūs nusikaltimai, o už kitų mokesčių vengimą teisiama kaip už paprastą vagystę.
Pagal dabar galiojančius įstatymus, maksimali bausmė už itin didelio masto mokestinius nusikaltimus – laisvės atėmimas iki 3 metų, kuri praktikoje paprastai nėra taikoma, o dėl trumpų senaties terminų sukčiai išvengia teisingumo. FNTT direktorius pažymėjo, kad šiuo metu egzistuojančios bausmės už sunkius finansinius nusikaltimus nėra adekvačios.
Sausio mėnesio pradžioje registruotomis Baudžiamojo kodekso įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad daugiau kaip 19 tūkst. eurų (500 MGL) mokesčių nuslėpusiems arba organizuotoje grupėje veikusiems asmenims būtų taikoma tokia pat atsakomybė, kaip ir už sukčiavimą – tai yra laisvės atėmimas iki 8 metų. Kartu dvigubai pailgėtų ir tokių nusikaltimų senaties terminai.
FNTT duomenimis, 2014 metais baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose nustatyta nusikalstamomis veikomis padaryta žala – 21 mln. eurų, 2015 metais ji siekė 50,1 mln. eurų. 2016 metų duomenys rodo panašias tendencijas: ikiteisminiuose tyrimuose nusikalstama veika padaryta žala – veik 40 mln. eurų
FNTT ir LTD atstovų susitikime, be kita ko, aptarta nusikalstamų veikų finansų sistemai problematika, tendencijos, Tarnybos prioritetinės tyrimų kryptys. Akcentuotas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir sandorių, taip pat visų gautų pajamų nefiksavimas buhalterinėje apskaitoje, taip slepiant realų veiklos mastą bei apyvartą. Kalbėta ir apie lengvatinio apmokestinimo kompanijų panaudojimą ūkinėje finansinėje veikloje, siekiant sumažinti mokestinę bazę, LTD valdybos nariai buvo supažindinti su Tarnybos tyrimais Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityse.

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 258 svečiai ir 6 nariai
Prisijungę nariai: Ikmal sonata600 edwardas Fan gyvate citrus

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR