Savaitės 2017.03.13 - 2017.03.19 apžvalga Nr. 12

Sukurta: 2017-03-20
Savaitės 2017.03.13 - 2017.03.19 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS SUSITIKIMAS

Finansų ministras Vilius Šapoka kovo 14 dieną susitiko su Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijos nariais ir aptarė kompleksinės mokesčių pertvarkos aspektus.

Vienas pagrindinių mokesčių pertvarkos tikslų, kurį akcentavo ministras, yra pritaikyti priemones, kurios padėtų sumažinti mokesčius mažiausiai uždirbantiems asmenims ir paskatintų produktyvesnes investicijas. Susitikime su mokesčių konsultantais ministras pabrėžė, kad bus peržiūrimos įvairios šiuo metu galiojančios lengvatos ir paliktos tik tos, kurios yra socialiai teisingos ir efektyvios.
Be to, susitikime finansų ministras minėjo, kad daug dėmesio bus skiriama savanoriškam mokesčių mokėjimui – tai visuomenės finansinis švietimas, ir mokesčių procedūrų supaprastinimas (pvz. preliminarių PVM deklaracijų formavimas ir kitos paslaugos mokesčių mokėtojams). Taip pat buvo akcentuota, kad gaunama vis daugiau informacijos apie mokesčių mokėtojus iš įvairių šaltinių, todėl vengiantys mokėti mokesčius nuo šios pareigos nepasislėps.

Papildoma informacija
Šiuo metu Lietuvos mokesčių konsultantų asociacija (LMKA) vienija 30 patyrusių mokesčių srities profesionalų – praktikų, kuriems taikomas bent 5 metų profesinės patirties reikalavimas;
LMKA tikslas – teikti konstruktyvius pasiūlymus ir pastabas teisėkūros ir teisės aktų įgyvendinimo procesuose, kurie pagerintų mokestinę aplinką.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistas Sumokėto gyventojų pajamų mokesčio dalies pervedimo paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms tvarkos aprašas

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1K-99 pakeistas Sumokėto gyventojų pajamų mokesčio dalies pervedimo paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-046.
Pakeistos Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisyklės

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 1B-190 pakeistos Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisyklės, patvirtintos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B- 124.
VMI komentuoja: dėl paramos skyrimo religinėms bendruomenėms ir bendrijoms

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paaiškina dėl vienetų, kurie užsiima vaizdo ir ryšio sklaida bei teikia paramą religinėms bendruomenėms bei bendrijoms ir galimai neteisėtai naudojasi mokestinėmis lengvatomis paramai, kuri pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatas suprantama, kaip neatlygintinas įstatyme numatytų dalykų teikimas.

VMI raštą galima rasti čia.

VMI konsultuoja: ar visais atvejais mokesčių mokėtojai privalo pateikti krovinio važtaraščio duomenis VMI?

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos primena, kadpagal Važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių, patvirtintų VMI prie FM viršininko 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. VA-36 „Dėl Važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių patvirtinimo«, nuostatas, VMI privalomai teikiami važtaraščių, jeigu šie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti išrašyti, duomenys, esant visoms šioms sąlygoms: kroviniai pakraunami ir gabenami kelių transporto priemonėmis tik Lietuvos Respublikos teritorijoje; krovinio siuntėjas ir gavėjas yra ekonominę veiklą vykdantis fizinis arba juridinis asmuo ir yra sukurti krovinio vežimo komerciniai santykiai tarp siuntėjo ir/ar gavėjo, ir/ar vežėjo, ir/ar vežimo organizatoriaus, ir/ar kito jų įgalioto asmens. VMI atkreipia dėmesį, kad išsamesnę informaciją dėl prievolės gabenimams Lietuvos Respublikos keliais naudoti važtaraštį pagal kompetenciją galėtų suteikti Valstybinė kelių transporto inspekcija (toliau – VKTI).

Pateikiami atsakymai į 19 dažniausiai pasitaikančių situacijų, ir kiekvienu atveju paaiškinama, ar reikia teikti duomenis i.VAZ.

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: siūloma „grįžtančių lėšų“ priemones taikyti plačiau

Vyriausybė pritarė pakeitimams, kurie leistų plačiau naudoti finansines priemones, taip skatinant pažangias investicijas.

„Finansinės priemonės, ypač pasiteisinusios energijos efektyvumo bei smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo projektuose, paskatino ieškoti galimybių jas pritaikyti kitose srityse. Įvertinę „atsinaujinantį“ jų pobūdį ir siekdami sukurti ilgalaikius finansavimo mechanizmus, pasiūlėme plėsti jų pritaikymo sričių sąrašą. Taip galėsime finansuoti daugiau valstybei ir žmonėms svarbių projektų“, − sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Šios priemonės svarbios ne tik todėl, kad užtikrinamas tęstinumas, kai paskolintos ar investuotos lėšos sugrįžta ir yra panaudojamos kitiems projektams, bet kartu projektų vykdytojai skatinami efektyviau ir atsakingiau planuoti investicijas bei įgyvendinti projektus.
Šiuo metu finansinės priemonės (paskolos, garantijos, rizikos kapitalo investicijos) įgyvendinamos investuojant į smulkiojo ir vidutinio verslo, kitų ūkio subjektų steigimo, veiklos vykdymo ir plėtros, daugiabučių ir viešosios infrastruktūros atnaujinimo ir energijos efektyvumo projektus.
Jei Investicijų įstatymo pakeitimams pritars Seimas, tai atvers galimybes didinti finansinių priemonių apimtį, įtraukiant savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimo, kultūros paveldo pritaikymo visuomenės poreikiams bei vandentvarkos projektus. Tai leistų didinti lankytojų srautus, skatintų turizmą šalyje. Be to, numatyta atnaujinti ir vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo tinklus, skatinti urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų plėtrą. Tam iš viso numatyta skirti apie 92 mln. eurų 2014–2020 m. ES fondų investicijų.
Finansų ministerijos duomenimis, 2007–2013 m. laikotarpiu, taikant ES fondų lėšomis finansuojamas priemones, paskolas, garantijas ar rizikos kapitalo investicijas gavo beveik 8000 įmonių. Be to, sudarytos 1055 sutartys dėl daugiabučių namų modernizavimo. Projektų įgyvendinimui taip pat pritraukta apie 585 mln. eurų privačių lėšų.

Finansų ministerija informuoja: dviejų mėnesių valstybės biudžeto pajamos – didesnės nei planuota

Finansų mini2000sterijos duomenimis, per du šių metų mėnesius valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 2,7 proc. (32,4 mln. eurų) daugiau, o vien tik valstybės biudžetas – 0,8 proc. (8 mln. eurų) daugiau nei planuota, rodo išankstiniai Finansų ministerijos duomenys.

Faktinės bendros abiejų biudžetų sausio-vasario mėnesių pajamos – 1,2 mlrd. eurų, o tik valstybės biudžeto – 1 mlrd. eurų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pajamų gauta atitinkamai 117,2 mln. eurų ir 89,3 mln. eurų daugiau.
Didžiausios įplaukos gautos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 666,7 mln. eurų, t.y., 2,2 proc. (14,2 mln. eurų) daugiau nei planuota ir 9,2 proc. (56 mln. eurų) daugiau nei pernai sausį-vasarį.
Už visas akcizines prekes per du mėnesius gauta 199,9 mln. eurų – 0,9 proc. mažiau nei prognozuota, pelno mokesčio įplaukos sudarė 1,8 mln. eurų – 30,3 proc. mažiau nei planuota.
Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus per du mėnesius buvo 207,7 mln. eurų – 4,8 proc. didesnės nei prognozuota.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: parengta ataskaita dėl auditorių ir audito įmonių audito kokybės užtikrinimo 2016 metais

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Tarnyba parengė ataskaitą dėl auditorių ir audito įmonių audito kokybės užtikrinimo 2016 metais, kurioje pateikiami apibendrinti auditorių ir audito įmonių audito kokybės užtikrinimo rezultatai. Ataskaita parengta įgyvendinant Audito įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą skelbti apibendrintus auditorių ir audito įmonių audito kokybės užtikrinimo rezultatus.

Ataskaitą dėl auditorių ir audito įmonių audito kokybės užtikrinimo 2016 metais galima rasti čia.

Ūkio ministerija praneša: svarbiausi Ūkio ministerijos darbai

Kovo 13 dieną pristatyti Vyriausybės prioritetiniai darbai, numatyti Vyriausybės programoje. Svarbiausi Ūkio ministerijos darbai susiję su šiais išsikeltais prioritetais: patrauklios investicinės aplinkos, verslui palankios aplinkos ir regionų pažangos, efektyvaus ir skaidraus turto valdymo, inovatyvios pramonės.

„Vyriausybės programoje numatyti darbai yra neatidėliotini, juos įgyvendinti svarbu, kad pajustume didesnį investuotojų susidomėjimą ir norą steigti šalyje įmones, kad verslas turėtų galimybę dirbti ir rasti kvalifikuotų darbuotojų, paprasčiau įdarbinti specialistus. Todėl turime dėti daug pastangų kurdami verslui aplinką palankią, mažindami biurokratiją, kurdami įvairius paskatos mechanizmus įmonių produktyvumui ir inovatyvumui didinti, kad šalis būtų patraukli steigti ir vystyti verslą bei išsiskirtų iš kitų šalių“, – sako ūkio ministras M. Sinkevičius, pristatydamas Ūkio ministerijos prioritetinius darbus.
Ūkio ministerija kurs patrauklią investicinę aplinką siekdama tapti investicijų lydere. To siekiant VšĮ „Investuok Lietuvoje“ bus suformuota speciali grupė, kurios svarbiausias tikslas – pritraukti stambių gamybinių projektų. Šiam tikslui pasiekti taip pat numatoma kurti specialias finansines ir mokestines paskatas. Planuojama taikyti didesnes pelno mokesčio lengvatas reinvesticijoms.
Ūkio ministerija vykdys aktyvią talentų pritraukimo į Lietuvą politiką – įkurs talentų pritraukimo agentūrą arba talentų pritraukimo padalinį Ūkio ministerijos pavaldžioje įstaigoje, sukurs specialią paskatų sistemą talentingiems asmenims į Lietuvą pritraukti.
Taip pat Ūkio ministerija lengvins sąlygas pritraukti trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių. Keičiami teisės aktai, siekiant sudaryti lengvesnes įsidarbinimo Lietuvoje sąlygas ir supaprastinti administracines procedūras.
Siekiant pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, planuojama gerinti laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) reguliavimą: tobulinti žemėtvarkos procedūras, sudaryti sąlygas LEZ operatoriams paprastai ir greitai į LEZ įtraukti naujas ir pašalinti nekonkurencingas teritorijas. Ūkio ministerija sukurs palankesnį įmonių veiklos LEZ teritorijose reglamentavimą ir pagreitins teritorijų planavimo procedūras LEZ teritorijose.
Siekiant pritraukti investicijų taip pat daug dėmesio bus skiriama administracinei naštai verslui mažinti ir nuolatinei administracinės naštos prevencijai vykdyti, akcinių bendrovių teisiniam reguliavimui tobulinti. Ūkio ministerija didins verslo priežiūros institucijų efektyvumą, kad verslo priežiūros funkcijos būtų atliekamos koordinuotai ir mažiausiomis sąnaudomis, kuo mažiau trikdant verslo subjektų veiklą ir kartu užtikrinant veiksmingą visuomenės interesų apsaugą.
Kurdama verslui palankią aplinką, Ūkio ministerija sieks, kad Lietuva taptų startuolių rojumi. Šiais metais Ūkio ministerija visiškai įgyvendins metų pradžioje pradėtą vadinamąjį „Startup Visa“ projektą. Nuo 2017 m., įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, startuolių vizas gali gauti užsieniečiai, ketinantys užsiimti naujų technologijų ar kitų Lietuvos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu.
Prie inovacijų kūrimo mūsų šalyje norintys prisidėti startuoliai savo veiklą galės pradėti kur kas lengviau: iki antrojo 2018 m. ketvirčio ketinama įsteigti rizikos kapitalo fondą, kuris investuos į naujų perspektyvių idėjų įgyvendinimą. Taip pat ketinama sukurti akceleravimo, mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas startuoliams.
Tikimasi, kad minėtos priemonės padės padidinti startuolių skaičių nuo 315 startuolių 2016 m. iki 720 startuolių 2020 m. ir pritrauks nuo 16 mln. eurų 2016 m. iki 26 mln. eurų 2020 m. investicijų.
Ūkio ministerija planuoja parengti Socialinio verslo įstatymą, kuris padės subalansuoti iškreiptą socialinių įmonių prilyginimo socialiniam verslui situaciją ir visapusiškai sureguliuoti socialinio verslo teisinę padėtį, nustatyti socialinio verslo skatinimo paramos formas. Tikimasi iki 2020 m. turėti Lietuvoje apie 150 socialinių verslų.
Tarp Ūkio ministerijos išsikeltų tikslų – augantis eksporto mastas, todėl bus atnaujinta Lietuvos eksporto gairių 2014–2020 m. strategija ir peržiūrėtos prioritetinės rinkos, eksporto skatinimo prioritetai.
Planuojama diegti vieno langelio elektroninę sistemą, kurioje bus sutelkta visa eksportuotojams aktuali informacija apie galimybes prioritetinėse rinkose. Informacija apims eksporto galimybių analitiką, verslo misijų ir tarptautinių parodų planus, naudingus kontaktus, kvietimus dalyvauti tarptautiniuose viešuosiuose pirkimuose.
Ūkio ministerija yra numačiusi optimizuoti ir centralizuoti išteklius, siekdama sukurti sistemą, kuri sujungtų bendram darbui ambasadas, profesionalų tinklus, pasaulio lietuvius, kad jie prisidėtų tiek renkant visą informaciją apie galimybes eksportuoti, tiek ir skleidžiant informaciją užsienio rinkoms apie Lietuvą.
Stiprinti verslo atstovų eksporto įgūdžius yra būtina, kad verslas būtų pasirengęs iššūkiams ir suprastų eksporto diversifikavimo svarbą. Todėl planuojama rengti naujas prekės ženklų ir eksporto kompetencijų vystymo mokymo programas, reikalingas eksporto srityje dirbantiems žmonėms ugdyti tiek regionuose, tiek didžiuosiuose miestuose.
Šiomis priemonėmis planuojama pasiekti, kad lietuviškos kilmės prekių (be energetikos produktų) eksportas į tikslines eksporto rinkas 2017–2020 m. kasmet didės po 4 proc., palyginti su ankstesniais metais, o lietuviškos kilmės paslaugų ek

1b04sportas į tikslines eksporto rinkas – po 6 procentus.

Ūkio ministerija stiprins VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“: iškels joms didesnių tikslų, sieks didinti valstybės investicijų į šias institucijas grąžą. Taip pat bus aiškiai matuojama šių organizacijų pridėtinė vertė, kurią Lietuva gauna per pritrauktas investicijas, aukštesnės pridėtinės vertės eksporto masto didėjimą, startuolių ir verslumo rodiklių augimą.
Regionų plėtros priemones numatyta tiesiogiai susieti su regiono ekonomikos stiprinimu – tam bus visapusiškai skatinama investicijų integracija – kad socialinė infrastruktūra būtų stiprinama atsižvelgiant į investuotojų ir verslų poreikius. Verslumui regionuose didinti bus siūlomos finansinės paskatos.
Siekiant didesnės valstybės valdomų įmonių grąžos visuomenei ir Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), vienas iš svarbiausių darbų – efektyvus ir skaidrus valstybės turto valdymas. Tai bus daroma centralizuojant valstybės valdomų įmonių valdymą, atskiriant politikos formavimą nuo valstybės įmonių valdymo – į įmonių kolegialius organus pritraukiant daugiau nepriklausomų narių, kurie būtų išrinkti laikantis skaidrių procedūrų, ir į šiuos kolegialius organus nerenkant politikų. Siekiant įmonių valdymo efektyvumo ir skaidrumo, bus diegiama gerosios įmonių valdysenos praktika.
Ūkio ministerija kartu su valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija į vieną įmonę konsoliduos tas pačias funkcijas atliekančias 42 miškų urėdijas. Reforma turėtų užtikrinti ilgalaikį šalies valstybinio miškų ūkio sektoriaus efektyvumą, didžiausią finansinę grąžą valstybei ir sumažins valdymo kaštus. Taip pat bus sujungiamos kelių priežiūrą vykdančios valstybės įmonės ir centralizuojamas jų valdymas.

VMI praneša: pažyma apie pajamas – ir internetu, ir paštu

VMI informuoja, kad pažymą apie savo pajamas nuo šio pavasario galima gauti neiškėlus kojos iš namų. VMI, siekdama taupyti gyventojų laiką bei efektyvinti mokestines procedūras, pakeitė ir supaprastino pažymų apie gyventojų gautas pajamas* išdavimo tvarką.

Šią pažymą nuo šiol galima užsisakyti Mano VMI sistemoje, o VMI ją atsiųs klasikiniu paštu. Tokių pažymų gyventojams dažniausiai prisireikia norint pasinaudoti lengvatomis užsienyje, pavyzdžiui, tėvams mokant už vaikų mokslus kitose šalyse.
VMI kasmet vidutiniškai paruošia 4 tūkst. pažymų apie pajamas.
„Iki šių metų kovo mėnesio galiojo tvarka, kad gyventojai pažymas apie gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokestį galėjo išsiimti tik tiesiogiai kreipdamiesi į VMI arba siųsdami prašymą klasikiniu paštu. Papildžius taisykles atsirado ir trečias - elektroninis būdas, kai prašymą galima pateikti per Mano VMI. Ši naujovė turėtų ypač nudžiuginti gyvenančiuosius užsienyje, tai pat gyventojus, kurie taupo savo laiką ir mėgsta tvarkyti dokumentus el. būdu. Nuo šiol jie prašymus dėl pažymos išdavimo jau gali teikti ir el. būdu, o jiems pageidaujant, pažymą per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikimo išsiųsime paštu. Norėčiau akcentuoti, kad gyventojai būtų atidūs ir teisingai nurodytų adresą, kuriuo tikisi sulaukti pažymos», - sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė.
VMI atkreipia dėmesį, kad pajamas deklaruoti privalantis gyventojas pažymą gaus tik tuomet, jei bus tinkamai pateikęs metinę pajamų deklaraciją. Pajamas ir turtą bei kitas deklaracijas patogiausia teikti per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (https://deklaravimas.vmi.lt).

FNTT tyrimas: Kauno bendrovė už 20 mln. Eurų pirko šimtus krovininių automobilių, o mokesčių nemokėjo: vilkikai parduoti į Rusiją, Baltarusiją

Įtariama, kad Kauno rajono bendrovės, prekiaujančios vilkikais, sunkvežimiais ir priekabomis, direktorius sukčiaudamas, į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau nei pusketvirto mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškino, kad per kelerius metus vilkikais ir kitomis transporto priemonėmis prekiaujanti bendrovė iš Radviliškio rajone registruotos bendrovės nupirko 546 krovinines transporto priemones, kurių bendra vertė viršijo 20 mln. eurų. Tai – tarptautinio sukčiavimo tyrimo dalis.
FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad Baisogaloje (Radviliškio rajone) registruota bendrovė buvo naudojama šimtų krovininių automobilių pirkimo–pardavimo grandinėje, kad jos vardu buvo įforminami fiktyvūs jų įsigijimo dokumentai. Pati bendrovė neturėjo lėšų ir negalėjo savarankiškai prekiauti tūkstančiais eurų kainuojančiais vilkikais ir puspriekabėmis. Nustatyta, kad realiai krovininius automobilius bei priekabas iš įvairių pardavėjų pirkdavo įtariamojo vadovaujama bendrovė, vėliau juos parduodavo Baltarusijos ir Rusijos rinkai.
Tyrimo metu išaiškinta, kad įtraukus į daugiau nei 20 mln. 266 tūkst. eurų vertės krovininių transporto priemonių pirkimo–pardavimo grandinę fiktyvią bendrovę, Kauno rajone veikianti bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo per 3,5 mln. eurų PVM.
Atliekant šį tyrimą FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai išsiaiškino, kad Kauno rajono bendrovės apskaitoje buvo įtraukta 151 melaginga PVM sąskaita faktūra, kuriose buvo nurodyti duomenys apie transporto priemonių įsigijimą iš fiktyviai veiklai naudotos bendrovės.
FNTT, atlikdama šį tyrimą, bendradarbiavo su Lenkijos Respublikos teisėsauga, nes manoma, kad Kauno rajone registruotos bendrovės vadovas veikė kartu su dviem Lenkijos piliečiais. Dėl šių asmenų galimo tarptautinio sukčiavimo Lenkijos teisėsaugininkai tęsia tyrimą savo valstybėje.
Kauno rajone veikusios bendrovės direktoriui, įtariamam sukčiavimu, apgaulingu ir aplaidžiu apskaitos tvarkymu ir neteisėtu įmonės veiklos organizavimu, gresia maksimali laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.
Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį kontroliavo Kauno apygardos prokuratūra.

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 344 svečiai ir 10 nariai
Prisijungę nariai: ras123 smalsuole islandija1 Girele lorren blackgate arturasraz Tess Bliudze retancike

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR