Savaitės 2017.03.27 - 2017.04.02 apžvalga Nr. 14

Sukurta: 2017-04-04
Savaitės 2017.03.27 - 2017.04.02 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS NAUJIENA

Po Trišalės tarybos susitarimų pataisytas Darbo kodeksas teikiamas derinti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija susitarimų Trišalėje taryboje pagrindu parengė Darbo kodekso, Užimtumo įstatymo, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektus ir teikia juos derinti suinteresuotoms institucijoms, socialiniams partneriams ir visuomenei.
„Atsižvelgėme į visus Trišalėje taryboje sutartus punktus ir teikiame pataisytus dokumentus derinti suinteresuotoms institucijoms, taip pat profesinių sąjungų, darbdavių atstovams ir visuomenei. Labai tikimės, kad po to, kaip per kiek daugiau ne dviejų mėnesių intensyvių derybų laikotarpį pavyko sutarti dėl esminių darbo santykių ir užimtumo skatinimo reguliavimo punktų, visas socialinis modelis artimiausiu metu bus įgyvendintas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Pastabas ir siūlymus teisės aktų projektams galima teikti iki šių metų balandžio 12 d. Seimo teisės aktų registre.
Praėjusių metų pabaigoje Seimas atidėjo kai kurių socialinio modelio teisės aktų, t.y. Darbo kodekso, Užimtumo įstatymo, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimą iki 2017 m. liepos 1 d. tam, kad būtų geriau suderinti socialinių partnerių interesai ir užtikrintas darbuotojų bei darbdavių interesų balansas. Šių metų kovo 15 d. Trišalėje taryboje profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai baigė svarstymus ir pasirašė susitarimą dėl sutartų punktų.
Susitarimo pagrindu Darbo kodekse siūloma nustatyti, kad suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į profesinės sąjungos nuomonę. Suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas per savaitę – 52 val. be papildomo darbo ir netaikant šio maksimalaus darbo laiko budėjimui. Naktinio darbo laiko apskaitinis laikotarpis – 3 mėnesiai; Darbo taryba privaloma, jeigu įstaigoje dirba 20 ir daugiau darbuotojų. Viena vieta taryboje yra skiriama profesinės sąjungos nariui, kuris bus renkamas iš ne mažiau kaip 3 įmonės profesinių sąjungų kandidatais pasiūlytų įmonės darbuotojų. Jeigu darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančiai profesinei sąjungai, darbo taryba nesudaroma ir jos funkcijas vykdo įmonės profesinė sąjunga. Jeigu darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo įmonės profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė.
Taip pat sutarta grąžinti kompensaciją dėl kilnojamojo darbo ir lauko sąlygų.
Siekiant užtikrinti darbo netekusių asmenų saugumą, Nedarbo socialinio draudimo įstatyme siūloma nustatyti, kad teisei į nedarbo draudimo išmoką reikalaujamas 12 mėnesių nedarbo draudimo stažas būtų įgyjamas per 30, o ne per 24 mėnesius, bei nustatyti, kad nedarbo draudimo išmoka mokama 9 mėnesius.
Siekiant užtikrinti greitesnį ir efektyvesnį asmenų, netekusių darbo, sugrįžimą į darbo rinką, Užimtumo įstatyme siūloma įtvirtinti naują socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonę ir taip ilgai nedirbusiems bedarbiams sudaryti galimybę atkurti ar tobulinti socialinius ir darbo įgūdžius. Paramos mokymuisi priemones siūloma papildyti nauja priemone – savišvietos ir neformaliuoju suaugusiųjų švietimo būdu įgytų kompetencijų vertinimu ir pripažinimu.
Siūloma papildyti papildomai darbo rinkoje remiamų asmenų sąrašą ir nustatyti galimybę asmenims, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, ir asmenims, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga, priskirti papildomai remiamo darbo rinkoje asmens požymį, o siekiant užtikrinti jų integraciją į darbo rinką taikyti įdarbinimo subsidijuojant priemonę.
Pagal susitarimą įsidarbinimo galimybių vertinimo paslaugos bus teikiamos ne tik bedarbiams, bet ir kitiems darbo ieškantiems asmenims, o konsultavimo paslaugos papildytos nauja palaikymo darbo vietoje paslauga. Kartu siūloma nustatyti galimybę paramos judumui priemonėje dalyvauti ir darbdaviui, įdarbinusiam teritorinės darbo biržos siunčiamą bedarbį ir patiriančiam bedarbio vežimo į darbo vietą išlaidas, bei asmenims, dalyvaujantiems stažuotėje ir socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonėje

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

VMI konsultuoja: kaip mokesčių mokėtojas turi patikrinti klientą ir kokius veiksmus privalo atlikti, kad neprarastų teisės į PVM atskaitą ir 0 proc. PVM

VMI konsultacinėje bazėje paskelbė leidinį kaip mokesčių mokėtojas turi patikrinti klientą ir kokius veiksmus privalo atlikti, kad neprarastų teisės į PVM atskaitą ir 0 proc. PVM, ir įsitikinti, kad nedalyvauja sukčiaujant PVM srityje.

Leidinį galima rasti čia.

VMI informuoja: atnaujintas leidinį „Nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų apmokestinimas, deklaruojant 2016 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gautas pajamas"

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad atnaujino leidinį „Nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų apmokestinimas, deklaruojant 2016 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gautas pajamas«. Leidinys skelbiamas VMI prie FM Konsultacinės medžiagos kataloge.

Leidinį galima rasti čia.

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: dviejų mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius – 47,5 mln. eurų

Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. dviejų mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius sudarė 47,5 mln. eurų arba 0,1 proc. prognozuojamo šių metų BVP. Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus balansas buvo neigiamas – deficitas sudarė 70,4 mln. eurų arba 0,2 proc. BVP.

Šių metų dviejų mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 1 mlrd. 723 mln. eurų, išlaidos – 1 mlrd. 668 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-vasarį sudarė 7,2 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per du mėnesius gauta iš mokesčių (54,3 proc.) ir socialinių įmokų ( 42,3 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (56,9 proc.) skirta socialinėms išmokoms.
2017 metų vasario mėnesio centrinės valdžios sektoriaus deficitas sudarė 183,4 mln. eurų (0,5 proc. prognozuojamo šių metų BVP). 2016 m. centrinės valdžios pajamos vasario mėn. buvo 801,7 mln. eurų, išlaidos – 971,2 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų vasarį sudarė 13,9 mln. eurų.
Vasario mėnesį pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį sudarė mokesčiai (45 proc.) ir socialinės įmokos (50,2 proc.). Daugiausiai išlaidų teko socialinėms išmokoms (51,4 proc.).
Prognozuojamas 2017 metų BVP – 40,585 mlrd. eurų.

=2000= Finansų ministerija informuoja: ministerija inicijuos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo pakeitimus ==

Atlikusi vidaus kontrolės valstybinėse institucijos auditą, Valstybės kontrolė rekomendavo Finansų ministerijai inicijuoti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo bei susijusių teisės aktų pakeitimus atsižvelgiant į gerąją tarptautinę praktiką.

„Finansų ministerija pritaria Valstybės kontrolės įvertintam vidaus kontrolės stiprinimo valstybės institucijose poreikiui. Pateiktos rekomendacijos sudarys sąlygas tobulinti vidaus kontrolės sistemas, padėsiančias visų institucijų vadovams siekti geriausių rezultatų“, - sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme įtvirtinti pagrindiniai vidaus kontrolės principai nustato vidaus kontrolės tikslus bei vadovų atsakomybę. Ministerija pritaria Valstybės kontrolės siūlymui dėl Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo papildymo detalesnėmis vidaus kontrolės nuostatomis ir dėl tikslingumo sustiprinti vidaus kontrolės reglamentavimą teisės aktais.

Finansų ministerija informuoja: Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijus - patvirtintas

Finansų ministerijos parengtas 2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijus yra tinkamai pagrįstas ir atitinka ekonomikos aktualijas, skelbia jį patvirtinusi Valstybės kontrolė.

Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vidutiniu laikotarpiu augs vidutiniškai 2,5 proc. per metus. 2017 metais, padidėjus darbo našumui, jis gali augti dar sparčiau – 2,7 proc., o 2018 m. BVP augimas gali siekti 2,6 proc.
Numatoma, kad 2018–2020 metais darbo užmokestis augs vidutiniu metiniu tempu, artimu 6 proc. Ekonomikai augant, nedarbo lygis toliau mažės ir 2017 metais sudarys 7 proc., 2018 m. – 6,4 proc., 2019 m. – 5,9 proc., 2020 m. – 5,4 proc.

Daugiau informacijos apie ekonomines projekcijas galima rasti čia.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paskelbta metodinė informacija dėl bankroto administratoriaus pareigos bankroto atveju nutraukti darbo sutartis

Tarnyba, atlikdama bankroto administratorių veiklos priežiūrą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07-05 įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių 6.1 papunkčiu, rengia ir skelbia Tarnybos interneto svetainėje informaciją dėl bankroto procedūras reguliuojančių teisės aktų taikymo.

Atliekant bankroto administratorių veiklos priežiūrą, sutinkama atvejų, kuomet bankroto administratoriai, vykdydami savo funkcijas, nevienodai traktuoja atvejus, susijusius su nėščių (esančių nėštumo ir gimdymo atostogose) moterų ir darbuotojų, auginančių vaiką (-us) iki 3 metų (esantiems atostogose vaikui prižiūrėti), atleidimu iš darbo, kuomet įmonėms yra iškeliamos bankroto bylos. Taip pat praktikoje pastebima nemažai atvejų, kuomet terminai, susiję su darbuotojų atleidimu, skaičiuojami skirtingai. Atsižvelgiant į tai, taip pat į 2017-03-13 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) raštu Nr. SD-25-3140 pateiktą konsultaciją šiuo klausimu skelbiama Tarnybos nuomonė dėl bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymo.
Atsižvelgiant į tai, Tarnyba skelbia metodinę informaciją „Dėl bankroto administratoriaus pareigos darbdavio bankroto atveju nutraukti darbo sutartis su nėščiosiomis moterimis, esančiomis jų nėštumo ir gimdymo atostogose bei darbuotojais, auginančiais vaikus iki 3 metų, taip pat dėl terminų skaičiavimo, atleidžiant darbuotojus“.

Metodinę medžiagą galima rasti čia.
VMI informuoja: pajūrio metalo gaminių įmonėje – „vokeliai“ ir 7 nelegalai

VMI prie FM Pasitikėjimo telefonu 1882 buvo gautas pranešimas, kad vienoje pajūrio metalo gaminių įmonėje darbuotojams bus mokami „vokeliai». Tikrinti informacijos išvyko Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių AVMI) specialistai. Jie kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnais nustatė, kad įmonės darbuotojams „vokeliuose« išmokėta apie 3 tūkst. eurų neapskaityto darbo užmokesčio ir išaiškino 7 nelegaliai dirbusius asmenis. Įmonė papildomai priskaičiavo beveik 12 tūkst. eurų darbo užmokesčio, atitinkamai sumokėdama beveik 2 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio ir beveik 5 tūkst. eurų valstybinio socialinio draudimo įmokų.

VMI ir FNTT darbuotojai pasiskirstė į dvi grupes ir vienu metu stebėjo skirtinguose miestuose patalpas, kuriuose tvarkoma apskaita bei vyksta gamyba. Pastarosiose ir pastebėtas direktorius, kuris vos pamatęs svetimus žmones suskubo kažką slėpti striukės kišenėje. Paprašytas direktorius iš kišenės ištraukė, ką slėpęs. Lapuose su darbuotojų pavardėmis buvo pieštuku įrašytos kelios sumos. Susisiekus su kolegomis, tuo pačiu metu tikrinusiais įmonės buhalterinę apskaitą kitame mieste, tapo aišku, kas čia per skaičiai. Pareigūnai turėjo žiniaraščius, kuriuose greta oficialus darbo užmokesčio, kuris pervestas į darbuotojų sąskaitas bankuose, buvo grynais pinigais išmokama suma, t. y. neapskaitytas darbo užmokestis. Prie kai kurių pastarųjų sumų buvo pliuso ženklai.
„Tiksliai sukoordinuotų veiksmų ir specialistų profesionalumo dėka nutraukta šio naujo mokesčio mokėtojo ydinga darbo praktika. Pasiteisina centralizuotai organizuojamas ir mūsų darbuotojų kontroliuojamų teritorijų pasikeitimas, - sako VMI prie FM Kontrolės departamento direktorius Marius Žemgulis apie sprendimą pavesti šiauliečiams tikrinti „vokelius» pajūryje. – Mokesčių inspekcija gali ir yra pasiruošusi padėti naujiesiems mokesčių mokėtojams suprasti mokestines pareigas, įprasti jas tinkamai vykdyti, bet negali būti jokios kalbos apie nesąžiningus rinkos dalyvius, kenkiančius kitiems ūkio subjektams, slepiančius mokesčius ir gyvenančius sąskaita sąžiningųjų, kokių yra didžioji bei pagrindinė dalis.«
Įmonės vadovas pripažino, mokėjęs neapskaitytą darbo užmokestį, sakė, tai buvęs pirmas kartas ir mokėjęs iš savo asmeninių pinigų, o pliuso ženklai padėti žiniaraštyje ties „vokeliais», t. y. iš „vokeliams« skirtų beveik 9 tūkst. eurų išmokėta apie 3 tūkst. eurų neapskaityto darbo užmokesčio. Šiaulių savivaldybė už tokią sumą galėtų įrengti vieną vaikų žaidimų aikštelę.

VMI informuoja: PVM sąskaitas faktūras teikti bus paprasčiau

informuoja, kad verslo atstovai jau gali duomenis į i.SAF teikti pasinaudodami žiniatinklio paslauga, t.y. automatiškai perduodant registrus į VMI. Taip pat suteikiama galimybė savarankiškai administruoti gaunamus pranešimus iš i.MAS sistemos ir taip sumažinti tiesiogiai neaktualios informacijos srautą.

„Mokesčių mokėtojai iki šiol duomenis galėjo pateikti dviem būdais: pildydami duomenis i.SAF portale arba įkeldami užpildytą rinkmeną (failą). Dabar d

2000uomenis į i.SAF galima pateikti ir naudojantis žiniatinklio paslauga – automatiniu duomenų teikimo būdu»,- informuoja I.SAF ir i.VAZ posistemių sukūrimo projekto vadovė Virginija Ginevičienė, akcentuodama, kad tai yra lengvesnis ir greitesnis būdas perduoti registrus VMI, ypač tiems mokesčių mokėtojams, kurie teikia vienu metu daugiau PVM sąskaitų faktūrų.

Norėdamas pasinaudoti naująja i.SAF posistemio duomenų teikimo paslauga, mokesčių mokėtojas turėtų pritaikyti savo kompiuterines sistemas remdamasis VMI pateiktu programos aprašu, kurį galima rasti apsilankius VMI portale i.SAF žiniatinklio paslaugų specifikacija.
VMI taip pat siūlo pasinaudoti nauja informacinių pranešimų valdymo funkcija. Atsižvelgiant į mokesčių mokėtojų siūlymus, nuo šiol galima pasirinkti, kuriuos i.MAS pranešimus gauti el. paštu. Taip pat galima užsisakyti pranešimus tik apie savo pasirinktas paslaugas. Ši funkcija skirta palengvinti ir padėti mokesčių mokėtojui išfiltruoti tik jam aktualią informaciją. Svarbu paminėti, kad net ir pasirinkus šią paslaugą, visi pranešimai bus saugomi i.MAS pranešimų dėžutėje. Mokesčių mokėtojai galės juos peržiūrėti jiems tinkamu metu.
i.MAS sistema naudojasi daugiau nei 77 tūkst. vartotojų, o per mėnesį sulaukiama vidutiniškai apie 110 tūkst. pateiktų mėnesinių registrų į i.SAF.
i.SAF ir i.VAZ yra Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) posistemiai. i.MAS tikslas — mažinti administracinę naštą mokesčių mokėtojams, didinti mokesčių mokėtojų pajamų apskaitymą, mokesčių administratoriaus veiklos efektyvumą bei gerinti mokesčių surinkimą. Nuolat atnaujinamą informaciją, atmintines, atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie i.SAF, galima rasti VMI interneto svetainėje, adresu www.vmi.lt/cms/i.saf.

VMI informuoja: interneto žaidimai, e. prekyba, muzika internetu ir kiti lietuvių pomėgiai generuoja solidų PVM į šalies biudžetą

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) informuoja, kad užsienio šalių bendrovės, daugiau nei vienoje ES šalyje ne PVM mokėtojams teikiančios tokias el. paslaugas kaip interneto žaidimai, programėlės išmaniesiems telefonams, el. knygos, paieška įvairiose duomenų bazėse, muzikos ar filmų pardavimas internetu, el. žurnalų ar laikraščių prenumerata ir kt., pasinaudodamos MOSS (angl. Mini One Stop Shop) sistema, 2016 m. Lietuvai deklaravo beveik 4,9 mln. eurų mokėtino PVM. Tai yra 33 proc. daugiau nei 2015 m.

„Kasmet auganti minėtas el. paslaugas teikiančių užsienio bendrovių Lietuvai deklaruojama PVM suma rodo, kad mūsų šalies gyventojai yra itin aktyvūs el. paslaugų vartotojai, kartu generuojantys papildomas pajamas į Lietuvos biudžetą. Pavyzdžiui, jeigu Lietuvos gyventojas nusprendžia prisijungti prie užsienio bendrovės valdomos interneto platformos, kurioje sumokėjęs registracijos mokestį gali žiūrėti filmus, klausytis ar įsigyti muzikos, nuo gyventojo sumokėto mokesčio paslaugą teikianti užsienio bendrovė moka PVM Lietuvai. Taigi aktyvūs tokių paslaugų vartotojai, sumokėdami tiekėjui už įsigyjamą paslaugą, daro didelę įtaką šalies biudžetui«, - sako Vilniaus AVMI viršininkė Edita Glumbakienė.
Kaip ir 2015 m., pernai lietuviai itin aktyviai naudojosi bendrovės „Valve Corporation» – interneto žaidimų, tarp kurių ir populiarusis „Counter strike«, kūrėjos el. paslaugomis. Ji Lietuvai sumokėjo didžiausią PVM sumą – beveik 463 tūkst. eurų. Taip pat aktyviai naudojamasi ir „eBay Europe S.a.r.l», Lietuvai sumokėjusios apie 377 tūkst. eurų PVM, el. platformos paslaugomis. Trečioje vietoje rikiuojasi bendrovė „iTUNES S.a.r.l.«, į Lietuvos biudžetą sumokėjusi beveik 257 tūkst. eurų PVM. Privačių būstų nuomotojus ir trumpalaikei nuomai būsto ieškančiuosius jungianti bendrovė „AirBNB Ireland» į Lietuvos biudžetą sumokėjo apie 126 tūkst. eurų PVM, o bendrovė „Amazon Services Europe Sarl« – 109 tūkst. eurų PVM.
Svarbu paminėti, kad savo nišą užsienyje randa ir Lietuvos el. paslaugų kūrėjai. Palyginti su 2015 m., praėjusiais metais Lietuvos mokesčių mokėtojų užsienio valstybėms deklaruota PVM suma išaugo 77 proc. ir siekė 460 tūkst. eurų. Vienas iš veiksnių, turėjusių įtakos geram rezultatui, yra nuo 53 iki 67 išaugęs tokių mokėtojų skaičius. Kita vertus, galima daryti prielaidą, kad lietuviškos el. paslaugos tampa patrauklesnės užsienio rinkų vartotojams, pasirenkamos tinkamos reklamos priemonės vartotojų dėmesiui patraukti.
Didžiausias užsienio šalims mokėtino PVM sumas deklaravo UAB „Atomis», UAB „Nabaka«, „UAB CGTrader» ir kt.

FNTT praneša: sulaikytas kriminalinės grupuotės vadeiva: rastos neperšaunamos liemenės ir ginklas

Specialios tarptautinės operacijos metu Kaune sulaikytas organizuotos kriminalinės grupuotės vadeiva, įtariamas prekyba narkotikais, mokesčių grobstymu, pinigų plovimu. Sulaikant įtariamąjį rastas šaunamasis ginklas, kelios neperšaunamos liemenės.

Ikiteisminis tyrimas dėl Didžiosios Britanijos piliečio James Mulvey pradėtas pagal Jungtinės Karalystės pareigūnų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) pateiktą teisinės pagalbos prašymą. Dalis organizuotos grupės narių, kaip parodė tyrimas, nuolat lankėsi Lietuvoje, palaikė ryšius su keliais Lietuvos piliečiais. J. Mulvey, kaip įtariama, vadovauja organizuotai nusikalstamai grupuotei, kuri importuoja didelius kokaino kiekius į Angliją ir Velsą.
Antradienį vakare, tarptautinės operacijos metu, J. Mulvey Kaune buvo sulaikytas. FNTT turėjo duomenų, kad įtariamasis ginkluotas, be to, anksčiau buvo teistas už pasipriešinimą pareigūnams. Todėl į pagalbą sulaikant buvo pasitelkti Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai.
„Vykdyta didžiulė operacija. Įtariamasis kurį laiką buvo stebimas, o likus trims dienoms iki sulaikymo jis pakeitė gyvenamąją vietą. Todėl, įvertinę situaciją, sulaikant pasitelkėme „Aro“ pareigūnus“, – pažymėjo FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Alvydas Packevičius.
FNTT Kauno apygardos valdyba išsiaiškino, kad J. Mulvey Lietuvoje valdo nekilnojamąjį turtą, registruotą Lietuvos pilietės vardu. Taip pat kelias bendroves, kurių formali vadovė yra ta pati Lietuvos pilietė. Vykdant teisinės pagalbos prašymą, kovo pabaigoje buvo atliktos kratos trijuose butuose Kaune, taip pat dviejuose automobiliuose, kurie stovėjo prie įtariamojo gyvenamosios vietos. Viename iš butų rastas neturint leidimo laikomas šaunamasis ginklas – pistoletas „Glock“ su dėtuve, kurioje buvo 14 šovinių, taip pat daugybė kitų šovinių.
Tarptautinės operacijos metu J. Mulvey sulaikymo dieną areštuoti dar 5 asmenys. Įtariamieji siejami su nusikalstama grupe ir grobstytais mokesčiais, pinigų plovimu. J. Mulvey dabar laukia ekstradicijos.
Tyrimą dėl J. Mulvey atlieka Anglijos ir Velso Nacionalinių nusikaltimų agentūra, Regioninis turto sugrąžinimo skyrius, Regioninis organizuotų nusikaltimų skyrius Vakarų Midlandse, o Jos Didenybės mokesčių ir muitų inspekcija – dėl nusikalstamų veikų: valstybės biudžeto apgaudinėjimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir pinigų plovimo. Įtariama, kad padaryta žala siekia apie 3 mln. svarų sterlingų.

FNTT praneša: bendrovė 220 tonų kiaulienos pardavė šešėlyje – į turgavietę be dokumentų pateko produkcijos už pusę milijono eurų

FNTT Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl 19 asmenų, šešėlyje pardavusių 220 tonų kiaulienos skerdienos, kuri buvo paruošta Kaišiadorių rajone veikiančioje žemės ūkio bendrovėje.

Tarp įtariamųjų – pati aukščiausia žemės ūkio bendrovės vadovybė: bendrovės direktorė, vyriausioji buhalterė, pardavimų skyriaus vadovė. Įtarimai pareikšti ir bendrovės vadybininkui, dviem bendrovės vyriausiesiems sandėlininkams ir dvylikai skerdieną be apskaitos dokumentų pardavusių prekeivių.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad Kaišiadorių rajone veikianti bendrovė per trumpesnį nei pusantrų metų laikotarpį pardavė beveik 220 tonų kiaulienos skerdienos – kiaulių pusių ir žalios mėsos. Paskaičiuota, kad Kaišiadorių žemės ūkio bendrovė, neišrašydama būtinų apskaitos dokumentų, skerdienos pardavė už beveik 0,5 mln. eurų.
Nustatyta, kad žalią kiaulieną šešėlyje realizuodavo Alytaus regiono turgaviečių prekeiviai. Paaiškėjo, kad skerdieną be apskaitos dokumentų įsigijo 17 asmenų: tarp jų – viena bendrovė ir 13 asmenų, dirbančių pagal verslo liudijimus. Produkciją turgaus prekeiviai užsakydavo per bendrovės vadybininką telefonu, gavėjams ji buvo pristatoma pagal krovinio važtaraščius. Šešėlyje pardavus produkciją, nesumokėta per 170 tūkst. eurų pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių.
FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai išaiškino, kad šalia tokios šešėlinės prekybos skerdiena žemės ūkio bendrovėje dirbantis vadybininkas su pagalbininkais vykdė ir dar vieną neteisėtą verslą. Iš skerdienos, įsigytos be jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, įtariamieji gamindavo įvairią mėsos produkciją, kurią nelegaliai parduodavo tose pačiose Alytaus regiono turgavietėse. Vadybininkas, kaip rodo ikiteisminio tyrimo duomenys, pats sau užsakydavo produkciją iš bendrovės.
Kelis šimtus tonų šešėlyje pardavusios Kaišiadorių bendrovės vadovybės ir turgaus prekeivių byla perduota nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui. Baudžiamasis kodeksas nustato, kad už apgaulingą apskaitos tvarkymą, neteisingų duomenų pateikimą gali grėsti maksimali iki ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, o už įvykdytą sukčiavimą – iki trejų metų.
Šešėlinė prekyba mėsa ir jos gaminiais FNTT Kauno valdybos akiratyje atsiduria ne pirmą kartą. Pavyzdžiui, pernai metų pabaigoje FNTT išsiaiškino, kad Kaune įsikūrusi viena stambiausių Lietuvos mėsos perdirbimo bendrovių daliai savo klientų pusę pagamintos rūkytos ir kitokios produkcijos realizuodavo be apskaitos dokumentų. Tyrimo duomenys parodė, kad mėsos perdirbimo įmonės atsakingi darbuotojai susitarė su mėsos produkciją perkančiomis Kauno, Klaipėdos bendrovėmis ir asmenimis, prekiaujančiais mėsos produkcija turgavietėse.
Aama 20170731

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 140 svečiai ir 0 nariai

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR