Savaitės 2017.04.17 - 2017.04.23 apžvalga Nr. 17

Sukurta: 2017-04-25
Savaitės 2017.04.17 - 2017.04.23 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS SKAIČIUS

VMI informuoja, kad gyventojams, privalėjusiems, tačiau dar nepateikusiems pajamų deklaracijų dėl per didelio pritaikyto metinio nepamokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD), siunčia išankstinius priminimus. VMI duomenimis, per dideliu nei priklauso NPD pernai pasinaudojo 277 tūkst. šalies gyventojų, iš kurių deklaracijas iki šios dienos pateikė beveik pusė tai privalančių padaryti.

Išankstiniai priminimai apie pareigą pateikti deklaraciją siunčiami Mano VMI sistemos naudotojams, likusieji gyventojai, kurie nesinaudoja Mano VMI, turėtų savarankiškai pasitikrinti, ar privalo deklaruoti pajamas. Iš viso deklaracijas dėl per didelio NPD dar turėtų pateikti apie 145 tūkst. gyventojų. Pažymėtina, kad tie gyventojai, kurie iki gegužės 2-osios nepateiks privalomų deklaracijų, negalės paremti ir savo pasirinktų organizacijų bei kitų paramos gavėjų – jų paramos prašymai nenagrinėjami.

SAVAITĖS STRAIPSNIS

"Verslo žinios" apie i.VAZ (važtaraščių registravimo sistemos) taisyklių pakeitimus:"VMI atleidžia e.važtaraščio gniaužtus".
SAVAITĖS LAIMIKIS

Klaipėdos AVMI per pastarąsias dvi savaites nustatė net kelis neapsikaityto darbo užmokesčio mokėjimo statybų sektoriuje atvejus: Klaipėdos UAB darbuotojams „vokeliuose« išmokėjo apie 130 tūkst., Telšių UAB – apie 28 tūkst. eurų sumas, neįtrauktas į įmonių buhalterinę apskaitą. Algas statybininkams mokėdami „juodai» įmonių vadovai bandė išvengti mokesčių valstybei. Dėl Klaipėdos bendrovės galimai nusikalstamos veiklos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą, Telšių įmonei taip pat gresia tiek teisinės, tiek mokestinės sankcijos.

Patikrinimą uostamiesčio statybų bendrovėje Klaipėdos AVMI darbuotojai atliko kartu su FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnais. Jo metu biure rasta per 9 tūkst. eurų galimai neapskaitytų pajamų suma, skirta išmokėti darbuotojams „vokeliuose«, bei „juodosios» buhalterijos užrašai. Tai, kad neoficialią dalį sutarto atlyginimo – kiekvienam po 400 eurų ar daugiau, priklausomai nuo uždarbio - įmonės vadovas išmokėdavo grynais į rankas, patvirtino ir darbuotojai. Preliminariais skaičiavimais, per 2015-2017 m. neapskaityto darbo užmokesčio, išmokėto nuslepiant mokesčius, suma gali siekti apie 130 tūkst. eurų.
Mokėti visus mokesčius vengė ir Moldovos Respublikos piliečio vadovaujama Telšių bendrovė, veiklą Lietuvoje pradėjusi vos prieš metus. Apie „vokelius« įmonėje Mokesčių inspekcijai pranešta pasitikėjimo telefonu 1882. Patikrinus informaciją, nustatyta, kad per palyginti trumpą veiklos laiką įmonė 18 darbuotojų išmokėjo per 27 tūkst. eurų neapskaityto darbo užmokesčio. Įvairiems statybos – betonavimo, renovavimo ir kt. - darbams ji samdė ne tik lietuvaičius, bet ir moldavus, kuriems taikė tą patį apmokėjimo modelį – dalį „vokeliuose». Išanalizavę įmonės buhalterinius duomenis Mokesčių inspekcijos darbuotojai atskleidė, kad oficialiai statybininkams ji mokėjo tik minimalų atlyginimą, o papildomai išmokėtos neoficialios sumos svyravo nuo 70 iki 530 eurų per mėnesį vienam darbuotojui.
„Statybų sektorių VMI vertina kaip vieną rizikingiausių, todėl taiko kompleksines priemones, kuriomis siekiama įtikinti šiame versle veikiančias įmones atsisakyti blogosios praktikos – neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo, gautų pajamų nedeklaravimo, nelegalaus darbo ir kt. Ne vienerių metų VMI įdirbio rezultatai ryškėja – turimais šių metų duomenimis, šalyje mažėja „vokelių« mokėjimo atvejų, ši teigiama tendencija pastebima ir Klaipėdos regione, auga šio regiono statybų verslo deklaruotos pajamos, atitinkamai ir deklaruoti mokesčiai, didėja ir įdarbinamų darbuotojų skaičius, vidutinio darbo užmokesčio rodikliai. Tikimasi, kad bendromis VMI, kitų institucijų ir, be abejo, skaidriai dirbančio verslo, netoleruojančio nesąžiningų konkurentų, pastangomis šis išskaidrinimo procesas įgaus norimą pagreitį», - sako Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.
Klaipėdos AVMI duomenimis, š.m. sausio – vasario mėn., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Klaipėdos regiono statybų verslo deklaruotos pajamos išaugo 38 proc. (pajamų augimas ypač ryškus Tauragės ir Telšių apskrityse, atitinkamai 62 proc. ir 53 proc.), deklaruotas mokėtinas PVM augo 32 proc., padidėjo ir šiame sektoriuje dirbančiųjų skaičius bei 11 proc. - mokamas vidutinis darbo užmokestis sektoriaus darbuotojams.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistas Vyriausybės nutarimas dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 283 pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 86. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatos išdėstytos nauja redakcija.
Pakeistos Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo ligos ir motinystės pašalpoms taisyklės

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 284 pakeistos Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo ligos ir motinystės pašalpoms taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1191. Taisyklės išdėstytos nauja redakcija.
Pakeista Įmonės veiklos statistinės ataskaitos F-01 (metinė) forma

Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2017 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. DĮ-103 pakeista Įmonės veiklos statistinės ataskaitos F-01 (metinė) forma. Neteko galios Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2016 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. DĮ-65 „Dėl Įmonės veiklos statistinės ataskaitos F-01 (metinės) formos patvirtinimo“.
Pakeistas Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašas ir Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos forma

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 4-250pakeistas Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašas ir Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 4-119. Įsakymas išdėstytas nauja redakcija.

Įsakymas įsigalioja 2017 gegužės 1 dieną.

Patvirtintas Bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašas

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Tarnybos direktoriaus 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V4-66 ,,Dėl bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) patvirtintas Bankroto administratorių ir restruktūrizavimo admin2000istratorių nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Apraše nustatyti bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo reikalavimai, informacijos apie bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą pateikimo tvarka bei bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo vertinimo tvarka. Taip pat Įsakyme nustatyta, kad Aprašo 5 punkte nurodytą ataskaitą už 2016 kalendorinius metus bankroto ir restruktūrizavimo administratoriai turi pateikti Tarnybai iki 2017 m. birželio 1 d.

VMI informuoja: pakeistas pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktų apibendrintas paaiškinimas (komentaras)

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) taikymo tvarką, parengė PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktų komentaro (apibendrinto paaiškinimo) pakeitimus kurių nuostatos suderintos su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2017-04-05 raštas Nr. (14.16.01)-5K-1705774-6K-1702582).

Komentaras papildytas nuostatomis, nuo ko priklauso pelno mokesčio lengvatos laisvoms ekonominėse zonose veikiančioms įmonėms (nuo investuotos sumos ir nuo vidutinio darbuotojų skaičiaus per moketinį laikotarpį).
Šį komentarą galima rasti VMI prie FM Konsultacinės medžiagos kataloge.

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: pirmasis ketvirtis valstybės biudžetui buvo dosnus pajamų

Pirmąjį šių metų ketvirtį valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 3,4 proc. (63,7 mln. eurų) daugiau, o vien tik valstybės biudžetas – 2,1 proc. (31,2 mln. eurų) daugiau nei planuota, rodo išankstiniai Finansų ministerijos duomenys.

Faktinės bendros abiejų biudžetų sausio-kovo mėnesių pajamos – 1,9 mlrd. eurų, o tik valstybės biudžeto – 1,5 mlrd. eurų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pajamų gauta atitinkamai 13,9 proc. (233,7 mln. eurų) ir 15,1 proc. (202 mln. eurų) daugiau.
Didžiausios įplaukos gautos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 857,6 mln. eurų, t.y., 2,1 proc. (17,8 mln. eurų) daugiau nei planuota ir 11,9 proc. (91,4mln. eurų) daugiau nei pernai sausį-kovą. Viršplaninių pajamų gauta dėl didesnės nei pernai tuo pat metu PVM permokos bei išaugusių mažmeninės prekybos apimčių.
Už visas akcizines prekes per tris mėnesius gauta 343 mln. eurų – 3,1 proc. daugiau nei prognozuota. Akcizų surinkimui teigiamos įtakos turėjo spartesnis nei buvo prognozuota alkoholinių gėrimų pardavimų augimas prieš akcizo didėjimą nuo kovo 1 dienos.
Pelno mokesčio įplaukos sudarė 112,7 mln. eurų – 3,3 proc. mažiau nei planuota dėl sumažėjusios mokesčių mokėtojų, avansinį pelno mokestį deklaruojančių mokėti pagal numatomą pelno mokesčio sumą, avansinio pelno mokesčio prievolės.
Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus pirmąjį ketvirtį sudarė 340,9 mln. eurų, ir buvo 5,8 proc. didesnės nei prognozuota. Tam įtakos turėjo mokėjimo termino kalendorinis veiksnys –didesni nei prognozuota mokėjimai už 2016 m. gruodžio mėnesį (kurio paskutinė diena sutapo su savaitgaliu) persikėlė į 2017 m. sausio mėnesį, taip pat sparčiau nei prognozuota augantis darbo užmokesčio fondas. (Atsižvelgiant į 2017 m. kovo mėnesį atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, 2017 m. prognozuojamas 7,5 proc. darbo užmokesčio fondo augimas, kai tuo tarpu 2016 m. rudenį, rengiant 2017 m. biudžeto rodiklius, darbo užmokesčio fondo augimo prognozė 2017 m. sudarė 7 proc.)
Patvirtintos 2017 m. valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 6,386 mlrd. eurų, su ES lėšomis – 8,487 mlrd. eurų.

Finansų ministerija informuoja: valdžios sektoriaus finansai 2016 metais – pertekliniai

Finansų ministerijos informuoja, kad pirmą kartą per 26-erius metus nuo šalies Nepriklausomybės atkūrimo valdžios sektorių sudarantys biudžetai buvo pilnesni nei planuota – 2016 metais pasiektas valdžios sektoriaus perteklius sudarė 0,3 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Džiugiu, kad atsakingas viešųjų finansų planavimas ir valdymas duoda vaisių, parodo, kad galime atsisakyti nuolatinio deficito praktikos. Be to, tai kartu didelis akstinas nesustoti ir siekti tvaraus bei ilgalaikio šalies vystymosi, išlaikant pagreitį“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Perteklinės lėšos 2016 m. prisidėjo prie valstybės skolos sumažėjimo - iš viso valdžios sektoriaus skola 2016 m. sumenko nuo 15,9 mlrd. eurų iki 15,5 mlrd. eurų. Skolos lygis praėjusiais metais sudarė 40,2 proc. BVP.
I6samiau - Lietuvos statistikos departamento pranešime.

Sodra praneša: pirmojo metų ketvirčio finansiniai rezultatai – pajamų augimo tendencija išlieka

Sodra informuoja, kad palyginus su praėjusiais metais, „Sodros“ biudžeto įplaukos ir išmokos augo vienodai – 12,6 proc. Skaičius šiek tiek koregavo anksčiau nei planuota, išmokėtos kompensacijos finansinės krizės metu dirbusiems pensininkams. Tam buvo gauta 81,3 mln. asignavimų iš Valstybės biudžeto. Dar 0,3 mln. Eur asignavimų skirti paimtų paskolų palūkanoms dengti.

VSDF biudžeto statistika 2017 m. sausio–kovo mėnesiais (operatyviniais duomenimis):

Pajamos

901,3 mln. Eur (nevertinant gautų asignavimų, 92 mln. Eur arba 12,6 proc. daugiau nei pernai);
799,5 mln. Eur sudarė draudėjų ir apdraustųjų soc. draudimo įmokos (89,5 mln. Eur arba 12,6 proc. daugiau nei pernai);
Kitos įmokos: savarankiškai dirbančiųjų soc. draudimo įmokos – 16 mln. Eur, asignavimų iš valstybės biudžeto – 81,9 mln. Eur, veiklos pajamų – 3,3 mln. Eur.

Išmokos

994,2 mln. Eur (111,6 mln. Eur arba 12,6 proc. daugiau nei pernai);
728,3 mln. Eur sudarė pensijų soc. draudimo išmokos (99,4 mln. Eur arba 15,8 proc. daugiau nei pernai);
81,6 mln. Eur – ligos soc. draudimo išmokos (14,1 mln. Eur arba 20,9 proc. daugiau nei pernai);
73,5 mln. Eur – motinystės soc. draudimo išmokos (7,9 mln. Eur arba 12 proc. daugiau nei pernai);
Kitos išmokos: nedarbo soc. draudimo išmokos – 23,6 mln. Eur, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos – 6,6 mln. Eur, pervedimai į pensijų fondus – 41 mln. Eur.
VSDF biudžeto išmokos, negalutiniais duomenimis, buvo 92,9 mln. eurų didesnės nei pajamos. Pernai tuo pačiu metu šis skirtumas siekė 137,7 mln. Eur. Planuojama, kad metinis biudžeto balansas bus teigiamas.

VMI prašo gyventojų, teikiančių deklaracijas, neužmiršti nurodyti ir užsienyje gautas pajamas bei informuoti apie elektronines sąskaitas

VMI praneša, kad praėjusiais metais užsienyje gautas pajamas deklaravo apie 43 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų. Šiemet apie užsienyje turimas sąskaitas jau pranešė daugiau nei 400 gyventojų.

Valstybi

f34nė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) nuolatiniams Lietuvos gyventojams primena nepamiršti deklaruoti užsienio bankuose esančias sąskaitas bei e. sąskaitas. Apie užsienyje turimas sąskaitas gyventojai turi pranešti iki šių metų gegužės 1 d. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai taip pat turėtų nepamiršti deklaruoti ir užsienyje gautų pajamų bei turimo turto.

„VMI atkreipia dėmesį, kad ši tvarka galioja tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams, ne emigrantams, kurių pajamų apmokestinimu rūpinasi valstybės, kuriose jie gyvena ir dirba", - sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, pažymėdama, kad teisingai pateikdami reikiamą informaciją, mokesčių mokėtojai taupo savo sumokėtus mokesčius - nebereikia naudoti valstybės lėšų, siunčiant įvairius laiškus ir priminimus.
Praėjusiais metais užsienyje gautas pajamas deklaravo apie 43 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų, deklaruota pajamų suma viršija 787 mln. eurų. Daugiausia nuolatinių Lietuvos gyventojų deklaravo pajamas gautas Norvegijoje (11,4 tūkst.), Didžiojoje Britanijoje (7 tūkst.), Švedijoje (3,6 tūkst.). Didžiausia pajamų suma - 291 mln. eurų gauta Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje -121 mln. ir Vokietijoje - 44 mln. eurų. Pajamų Lietuvos gyventojai gauna ir egzotiškose šalyse: Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kinijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Meksikoje, Singapūre, Japonijoje.
VMI pastebi, jog visuomenei suprantant, kad vyksta informacijos apie gautas pajamas mainai tarp įvairių šalių mokesčių administratorių, daugelis gyventojų tinkamai ir laiku deklaruoja pajamas gautas užsienyje. Nuo šių metų rudens informaciją apie užsienyje turimas sąskaitas ir gautas pajamas VMI pirmą kartą gaus iš 50 valstybių.

Sodra informuoja: nesukaupę būtinojo stažo pensininkai gauna dvigubai mažiau nei turintieji 30 ir daugiau metų stažo

158,8 euro. Tokio dydžio vidutinę senatvės pensiją gauna žmonės, nesukaupę būtinojo stažo, kuris šiuo metu yra 30 metų. Jiems pensija yra mažesnė: tiek jos pagrindinė, tiek papildoma dalys; jie taip pat negauna ir priedo už stažo metus. Tuo tarpu, žmonių, turinčių 30 metų ir ilgesnį stažą, vidutinė senatvės pensija yra beveik dvigubai didesnė – 287,3 euro.

Neraminanti statistika: kiekvienais metais ketvirtadalis į pensiją išeinančių žmonių neturi sukaupę būtinojo 30 metų stažo, o iš viso tokių pensininkų šiuo metu yra virš 51 tūkst. Jų vidutinis stažas – 22,5 metų.

Kaip nutinka, kad pritrūksta iki privalomojo stažo?

Dirbant nelegaliai ar „puse etato“, neapskaitant viso darbo laiko, gaunant dalį atlyginimo vokelyje ir t.t… Sukauptą stažą pensijai galima pasitikrinti asmeninėje „Sodros“ paskyroje – https://gyventojai.sodra.lt.

Ką bendra turi atlyginimas ir stažas?

Stažas yra tiesiogiai susietas su minimalia mėnesine alga (MMA). Jei darbuotojas per mėnesį oficialiai uždirba bent MMA ir už jį nuo šios sumos yra sumokami visi priklausantys mokesčiai, jis sukaupia 1 mėnesio stažą. Kad sukauptų 1 metų stažą, už darbuotoją turi būti sumokėti mokesčiai nuo 12 MMA. Jei už „pusę etato“ yra oficialiai mokama pusė darbo užmokesčio, tai ir stažo per metus sukaupiama tik pusė, t. y. ne 12, o 6 mėnesiai. Taigi, kad taip dirbdamas žmogus sukauptų 30 metų stažą, jam reikėtų padirbėti 60 metų!

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 216 svečiai ir 1 nariai
Prisijungę nariai: Svetys

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR