Savaitės 2017.04.24 - 2017.04.30 apžvalga Nr. 18

Sukurta: 2017-05-02
Savaitės 2017.04.24 - 2017.04.30 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS SKAITALAS

Aušra Maldeikienė "Briedžių medžioklė".
SAVAITĖS SKAITALAS-2

Gintaras Černius "Ar pavyks Lietuvai ištrūkti iš įsisukusios mokesčių grobstymo karuselės?"
SAVAITĖS LEIDINYS

Finansų ministerija informuoja, kad parengė apibendrintą ir iliustratyvią 2017 m. Lietuvos viešųjų išlaidų analizę.

2017 m. Lietuvos viešųjų išlaidų analizę galima rasti čia.

SAVAITĖS TYRIMAS

Vilniaus universiteto tyrimas apie pajamų nelygybę. Grupė Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliko tyrimą „Pajamų pasiskirstymo veiksniai: darbas, kapitalas ir gerovės valstybė“, kuris pristatytas balandžio 21 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Kai kurie šio tyrimo rezultatai buvo netikėti.
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 ir 10 straipsniai

Seimas priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 ir 10 straipsnių pakeitimus.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimas, kuris įsigalios nuo 2018 sausio 1 d. numato teisę gauti ligos išmoką, nustatytą šio įstatymo 8 straipsnyje, seneliui (senelei) ar globėjui, slaugančiam sergantį iki 14 metų vaiką. išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

VMI komentuoja: dėl gydytojų, dalyvaujančių klinikiniuose vaistinių preparatų tyrimuose, veiklos priskyrimo mokslinei veiklai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos bioetikos komiteto, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų nuomones, paaiškina dėl gydytojų, dalyvaujančių klinikiniuose vaistinių preparatų tyrimuose, veiklos apmokestinimo:

Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje biomedicininiai tyrimai apibrėžti kaip biomedicinos mokslų hipotezių patikrinimas mokslo tiriamaisiais metodais, kuriuo siekiama plėtoti mokslo žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad klinikinis vaistinio preparato tyrimas – tai bet koks su žmonėmis atliekamas biomedicininis tyrimas, skirtas nustatyti, patikrinti ir patvirtinti vieno ar kelių tiriamųjų vaistinių preparatų klinikinį, farmakologinį ir (ar) kitokį farmakodinaminį poveikį ir (ar) nustatyti nepageidaujamas reakcijas į vieną ar kelis tiriamuosius vaistinius preparatus, ir (ar) ištirti vieno ar kelių tiriamųjų preparatų rezorbciją, pasiskirstymą, metabolizmą ir išskyrimą, siekiant nustatyti tiriamojo vaistinio preparato saugumą ir (ar) veiksmingumą.
Kadangi klinikinio vaistinio preparato tyrimo tikslas (apibrėžtas konkretaus klinikinio tyrimo tyrėjo susitarime, kuriame nustatytos ir tyrėjo funkcijos, su užsakovu) nėra sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, gydytojų, farmacijos įmonės užsakymu savarankiškai vykdančių klinikinį vaistinio preparato tyrimą, veikla laikytina moksline veikla. Tokiu atveju pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatas kitos (ne laisvųjų profesijų) individualios veiklos pajamos, tame tarpe ir individualios mokslininko veiklos pajamos, apmokestinamos 5 proc. pajamų mokesčio tarifu.
Tačiau, jeigu gydytojo savarankiškai vykdomos veiklos tikslas yra asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, t. y. pacientų gydymas, tai tokia veikla galėtų būti laikytina laisvosios profesijos (gydytojo) veikla. Tokiu atveju pagal GPMĮ nuostatas gyventojų, vykdančių laisvosios profesijos veiklą, individualios veiklos pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.

VMI informuoja: pakeistas pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnio apibendrintas paaiškinimas (komentaras)

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) taikymo tvarką, parengė PMĮ 57 straipsnio komentaro (apibendrinto paaiškinimo) pakeitimus, kurių nuostatos suderintos su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2017-04-19 raštas Nr. (14.16.01)-5K-1707211)-6K-1702847). Šį komentarą galima rasti VMI prie FM Konsultacinės medžiagos kataloge.

Informacinį pranešimą galima rasti čia.

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: trijų mėnesių centrinės valdžios sektoriaus deficitas – 46,4 mln. eurų

FFinansų ministerijos duomenimis, 2017 m. trijų mėnesių centrinės valdžios sektoriaus deficitas sudarė – 46,4 mln. eurų arba 0,1 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus deficitas siekė 197 mln. eurų.

Šių metų trijų mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo beveik 2 mlrd. 706 mln. eurų, išlaidos – 2 mlrd. 723 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-kovą sudarė 29,4 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per tris mėnesius gauta iš mokesčių (52,4 proc.) ir socialinių įmokų (43,1 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (58,3 proc.) skirta socialinėms išmokoms.
2017 metų kovo mėnesio centrinės valdžios sektoriaus deficitas sudarė 93,9 mln. eurų (0,2 proc. prognozuojamo šių metų BVP). 2017 m. centrinės valdžios pajamos kovo mėnesį buvo 982,5 mln. eurų, išlaidos – 1 mlrd. 54 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų kovą sudarė 22,2 mln. eurų.
Kovo mėnesį pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį sudarė mokesčiai (49,1 proc.) ir socialinės įmokos (44,6 proc.). Daugiausiai išlaidų teko socialinėms išmokoms (60,4 proc.).
Prognozuojamas 2017 metų BVP – 40,585 mlrd. eurų.

== Valstybinė darbo inspekcija informuo2000ja: balandžio 28 d. – Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena ==

Valstybinė darbo inspekcija informuoja, kad balandžio 28 d. – Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena. Valstybinė darbo inspekcija (VDI), minėdama Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną ir siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į darbuotojų saugą ir sveikatą, trečius metus kvietė spręsti nacionalinį e. testą, kuris buvo paskelbtas VDI interneto svetainėje www.vdi.lt. Testą sudaro 25 klausimai su galimais 3–4 atsakymų variantais.

Testo klausimus ir teisingus atsakymus galima rasti čia.

VMI praneša: modelis „Įspėjau – pasirink“ sėkmingai be kontrolės procedūrų skaidrina įmonių atlyginimus

VMI praneša, kad su darbo santykiais susijusių mokesčių ir įmokų vengimas – vienas iš dažniausiai pasitaikančių šešėlinės ekonomikos reiškinių. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI), siekdama sumažinti vieną iš rizikų, kurios poveikis biudžeto pajamoms yra didelis bei norėdama kuo mažiau trukdyti sąžiningus mokesčių mokėtojus, daugiau nei dešimt metų taiko modelį „Įspėjau – pasirink«. Nuo 2013 m. šią gerąją bendravimo su mokesčių mokėtojais praktiką perėmė ir Sodra bei Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI).

VMI pastebi, kad mokesčių, susijusių su darbo santykiais, siekiama išvengti įvairiais būdais, pvz. neapskaitant viso darbuotojų dirbamo laiko, mokant darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį „vokeliuose», dirbant nelegaliai, darbuotojus įdarbinant, tariamai, darbui ne pilną darbo dieną ar dalį užmokesčio išmokant kaip, pvz., mokestį už transporto priemonių nuomą. Šie aspektai dažnai turi įtakos įmonėje mokamų atlyginimų vidurkiui.
Veikiant pagal „Įspėjau – pasirink« modelį, tam tikrais kriterijais atrinktų rizikingiausių įmonių vadovai sulaukia įspėjamųjų laiškų, yra kviečiami į VMI pokalbiams. Tik tokiu atveju, kai verslininkai nesugeba pagrįsti oficialiai mokamo dažnai net mažesnio nei „minimumas» atlyginimo (o tai parodo galimą „vokelių« mokėjimo riziką įmonėse) ir nekoreguoja apskaitomo užmokesčio, sulaukia ir VMI inspektorių vizito.
„Visų pirma reikėtų pažymėti, kad pats faktas, kad mokamas minimalus ar mažesnis už jį darbo užmokestis nėra traktuojamas kaip mokesčių vengimo įrodymas - daugelyje įmonių yra darbuotojų, dirbančių ne pilnu krūviu, sezoniškai, atliekančių pagalbines funkcijas ir pan. Įtarimai kyla tada, kai didžioji dalis darbuotojų, dirbančių aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą, gauna mažesnį nei minimalus darbo užmokestį», - sako Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė, pažymėdama, kad šio modelio taikymo privalumas – įmonės netrukdomos kontrolierių vizitų, griežtos kontrolės procedūros (patikrinimai) taikomos tik įmonei nenorint bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi.
Kauno AVMI 2016 m. išsiuntė klausimynus 1623 mokėtojams dėl darbuotojų, dirbančių ne visą darbo dieną ir sulaukė 1315 (81 proc.) atsakymų. Į pokalbį dėl mažo vidutinio darbo užmokesčio ir didelio ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičiaus buvo pakviesti 562 mokesčių mokėtojai. Pokalbių metu 411 (73 proc.) mokesčių mokėtojų įsipareigojo didinti oficialiai deklaruojamą darbo užmokestį, arba mažinti darbuotojų, dirbančių nepilną darbo dieną skaičių. Atlikti veiksmai buvo rezultatyvūs - mokėtojų, kurių atžvilgiu taikytos prevencinės priemonės, oficialiai deklaruojama gyventojų pajamų mokesčio suma šoktelėjo apie 20 proc. Neabejotinai galima daryti išvadą, kad atlyginimas ir anksčiau buvo mokamas didesnis, tačiau jis buvo deklaruojamas ne visas ir ne už visą atlyginimą mokami mokesčiai. Taigi, VMI neprašo didinti atlyginimus, o tik siekia, kad visas realiai mokamas darbo užmokestis būtų deklaruotas ir apskaitytas.
Praėjusiais metais VMI, Sodra ir VDI specialistai visoje Lietuvoje stebėjo ir taikė įvairias poveikio priemones daugiau nei 6000 juridinių asmenų. Palyginus šiose įmonėse dirbančių ir minimalų atlygį gaunančių darbuotojų skaičius 2016 m. pradžioje ir pabaigoje, pastebima, kad jų sumažėjo 6,67 proc., per tą patį laikotarpį šalies mastu tokių darbuotojų sumažėjo 2,66 proc. Vidutinis darbo užmokestis kontroliuotose įmonėse palyginus su 2015 m. IV ketvirčiu išaugo 23,63 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu visose Lietuvos įmonėse vidutinis darbo užmokestis augo 10,15 proc.

Sodra primena: stažo sukaupiame tiek, kiek oficialiai uždirbame pajamų

Sodra primena, kad stažas skaičiuojamas pagal pajamas ir nuo jų sumokėtas įmokas. Jei per 1 metus uždirbama mažiau nei 12 MMA ir sumokama mažiau mokesčių, nesukaupiamas 1 metų stažas.

Per šiuos metus nesukaupti 1 metų stažo rizikuoja 160 tūkstančių žmonių, t. y. jų mėnesinis darbo užmokestis nesiekia MMA – 380 eurų.
Dirbti ne visu etatu šalies įstatymai nedraudžia, tačiau kiekvienam dirbančiam žmogui svarbu, kad būtų oficialiai apskaitomas visas jo realiai dirbamas laikas, o dirbant visą darbo dieną ir pilną mėnesį atlyginimas negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimumas – 380 eurų. Jei darbo laiko apskaita valandinė, valandos įkainis negali būti mažesnis kaip 2,32 euro.
Oficialiai deklaruojant ne visą darbo užmokestį nukenčia ne tik stažas, bet ir socialinės garantijos – gaunamos mažesnės, nuo deklaruojamų pajamų skaičiuojamos ligos, nedarbo, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos.
Savo sukauptą stažą galite pasitikrinti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros adresu https://gyventojai.sodra.lt.

FNTT tyrimas: Mažeikių bendrovė nelegaliai prekiavo chemikalais iš Lenkijos- šešėlyje ūkininkams pardavė tonas produkcijos

Mažeikiuose registruotos bendrovės direktoriaus pavaduotojas per maždaug pusantrų metų ūkininkams nelegaliai pardavė produkcijos už daugiau kaip 180 tūkst. eurų. Įmonės bendraturtis įvairius chemikalus pirko Lenkijoje ir Latvijoje, o vėliau be apskaitos dokumentų jais prekiavo Lietuvoje, įtaria Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Įtariama, kad mažeikiškis be apskaitos dokumentų Lenkijoje įsigijo apie 2 tonas įvairių augalų apsaugos priemonių, kurios nebuvo registruotos Lietuvoje. Pirminiais skaičiavimais, mažeikiškis per daugiau nei vienus metus nelegaliai produkcijos Šiaulių regiono ūkininkams pardavė už daugiau kaip 180 tūkst. eurų.
FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad 2016–2017 metais Mažeikių bendrovė direktoriaus pavaduotojas iš Latvijos įmonės už 25 tūkst. eurų nusipirko vieną toną draudžiamo Lietuvoje herbicido „Mistral“.
Ši nesertifikuota šalyje priemonė yra skirta purkšti bulves nuo piktžolių. Išaiškinta, kad minėtas kiekis chemikalų be apskaitos dokumentų buvo parduotas regiono ūkininkams, o Mažeikių bendrovės buhalterinėje apskaitoje už tai gauti pinigai buvo įtraukti kaip pinigai už kitą parduot1 prekę.
Tyrimo metu FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai atliko 11 kratų, kurių metu paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, užrašai, kompiuterinės laikmenos. Kratų metu Mažeikių bendrovės sandėlyje buvo aptikta daugiau kaip 500 kg augalų apsaugos priemonių – „Mistral“, „Monitoru“, „Grodil“, „Titus“. Bendra šių Lietuvoje draudžiamų ir be apskaitos dokumentų įsigytų priemonių ver

483tė siekia 24 tūkst. eurų.

Pernai ir užpernai įmonės apyvarta siekė apie 5 mln. eurų, 2014 metais – apie 4,6 mln. eurų. Ikiteisminį tyrimą, atliekamą dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, organizuoja ir jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūra.
Neteisėta prekyba augalų apsaugos priemonėmis tarnybos pareigūnų akiratyje atsiduria nebe pirmą kartą. Prieš porą mėnesių FNTT Šiaulių apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame nustatyta, kad Šiaulių rajono gyventojas, neturėdamas leidimo ir be apskaitos dokumentų, pardavė ūkininkams produktų už daugiau nei 60 tūkst. eurų. Įtariamasis iš vienos Lenkijos įmonės įsigydavo didelius kiekius Lietuvoje neregistruotų ir draudžiamų prekiauti pesticidų, parduodavo juos ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms. Šiuo metu baigta baudžiamoji byla nagrinėjama Šiaulių apylinkės teisme.

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 224 svečiai ir 0 nariai

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR