Savaitės 2017.05.08 - 2017.05.14 apžvalga Nr. 20

Sukurta: 2017-05-16
Savaitės 2017.05.08 - 2017.05.14 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS CITATA

Keičiantis VMI administravimo stiliui verslui svarbu prisitaikyti prie naujos aplinkos ir žinoti, ko galima tikėtis iš mokesčių administratoriaus patikrinimo metu ar paprašius susigrąžinti mokesčio permoką. Šio internetinio seminaro metu aptarsime naujai taikomą VMI administravimo stilių, kuris atspindi esminį krypties keitimą nuo “mokesčių mokėtojo draugo” į gana vienkryptę jėgos struktūrą, kuri ieško formalių priežasčių traktuoti situaciją ne mokesčių mokėtojo naudai bei remiasi iš esmės nauja koncepcija: “teisėta, bet neteisinga”.

UAB «Merits» («Mokesčių sufleris») konsultacinio vebinaro pristatymas

SAVAITĖS PROJEKTAS

Liberalas Simonas Gentvilas antradienį įregistravo naują Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą. Ja siūloma drausti prekiauti alkoholiu Lietuvoje antradieniais ir ketvirtadieniais, tiesa, draudimas galiotų tik Seimo „valstiečiams“. Seimo narys taip pat siūlo uždrausti prekybą alkoholiu 1000 metrų aplink Seimą. „Alkoholinių gėrimų įsigijimas, naudojimas, demonstravimas, vartojimas ar reklamavimas netoliese institucijos – Seimo, kuris priimdama įstatymus siekia mažinti alkoholio vartojimą, kompromituotu ne tik Lietuvos Respublikos Seimą kaip instituciją, bet ir pačius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Lietuvos Respublikos Seimo narius. Alkoholio prieinamumu netoliese Seimo, būdu rodoma nepagarba šios institucijos siekiams ar tikslams“, – teigiama pataisos argumentuose. S.Gentvilas neslepia tokiu būdu bandantis atkreipti dėmesį į absurdą

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/linksmybes-seime-iregistruotas-siulymas-drausti-parduoti-alkoholi-valstieciams-antradieniais-ir-ketvirtadieniais-662-795120
SAVAITĖS KOMENTARAS

Leonas Lingis, profesinių paslaugų bendrovės „EY“ mokesčių padalinio partneris: "Kur Lietuvą paliks drąsus Latvijos šuolis į mokesčių permainas?"
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistos fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklės

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. VA-37 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. VA-36 „Dėl fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių patvirtinimo« pakeitimo» pakeistos Fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklės.

34 punktas papildytas 34.1 papunkčiu, kuriame įtvirtinta nauja nuostata, kad mokesčių administratorius gali savo iniciatyva įregistruoti mokesčių mokėtoją į mokesčių mokėtojų registrą, jei pagal jo metinėje pajamų deklaracijoje pateiktus duomenis nustato, kad asmuo vykdė veiklą, tačiau jos nebuvo įregistravęs. T.y jeigu VMI pasirodys, kad pagal asmens gautas pajamas, pvz. deklaruotas trečiųjų asmenų ir patekusias į preliminarią deklaraciją GPM308 yra pagrindo asmeniui registruoti IDV, tai ir užregistruos neatsiklausus pačio asmens .

VMI informuoja: 2018 metų žemės mokestis turės būti apskaičiuojamas pagal nustatytas naujas žemės mokestines vertes

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atkreipia dėmesį, jog atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau − ŽMĮ) 10 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias masinis žemės vertinimas žemės mokestinėms vertėms apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metai, šiemet atliekamas naujas masinis vertinimas ir 2018 metų žemės mokestis turės būti apskaičiuojamas pagal nustatytas naujas žemės mokestines vertes.
VMI informuoja: pakeistas pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnio apibendrinto paaiškinimas (komentaras)

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) taikymo tvarką, parengė PMĮ 57 straipsnio komentaro (apibendrinto paaiškinimo) pakeitimus, kurių nuostatos suderintos su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2017-04-19 raštas Nr. (14.16.01)-5K-1707211)-6K-1702847). Šį komentarą galima rasti VMI prie FM Konsultacinės medžiagos kataloge.

Be kitų pakeitimų VMI komentarą papildė 9.2 punktu, kuris privers įmones peržiūrėti sutartyse nuolaidų suteikimo sąlygas. Įmonėms- nuolaidų gavėjoms gresia PLN204 tikslinimai ir papildomi delspinigiai (prekių pirkėjams dėl nuolaidų turėtų perskaičiuoti prekių savikainą).
9.2. Kitais atvejais, po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo pasikeitus aplinkybėms (pvz., suteikus įvairias nuolaidas, pirkėjui atsisakant suteiktų paslaugų, sumažėjus kainai dėl netinkamai atliktų paslaugų ir kt.) prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas turi mažinti / didinti pajamas ir atitinkamai koreguoti sąnaudas to mokestinio laikotarpio, kurį prekės buvo parduotos arba paslaugos suteiktos. Analogiškos nuostatos taikomos ir prekių ar paslaugų pirkėjui. Pvz., Įmonė 2017 metais suteikia nuolaidas 2016 metais parduotoms prekėms, tai skaičiuojant pelno mokestį už 2016 metus, iš įmonės uždirbtų pajamų atimamos jos suteiktos prekybos nuolaidos.

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: daugiabučių renovacijai Lietuvoje – 50 mln. eurų ERPB paskola

UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) gegužės 10-ąją pasirašė sutartį su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) dėl 50 mln. eurų paskolos daugiabučių namų renovacijai Lietuvoje. Ši paskola suteiks galimybę finansuoti ne mažiau kaip 150 daugiabučių namų atnaujinimą, o tai ne tik paspartins renovacijos procesus šalyje, bet ir ženkliai pagerins renovuotų daugiabučių namų gyventojų gyvenimo sąlygas.

Šiuo metu paskolų daugiabučių namų renovacijai paklausa Lietuvoje yra didelė. Šalyje yra apie 38 tūkst. daugiabučių namų, kuriuose gyvena 66 proc. gyventojų, ir maždaug 35 tūkst. namų yra pastatyti anksčiau nei prieš tris dešimtmečius. Šiuo metu renovuota tik 4 procentai senos statybos daugiabučių.
Gautas ERPB finansavimas bus skirtas daugiabučių namų atnaujinimo lengvatinėms paskoloms, kurioms bus taikomos VIPA daugiabučių namų renovacijos (modernizacijos) tvarkos apraše numatytos sąlygos. Ši iniciatyva ir toliau padės taupyti energiją, mažinti anglies

2000 dioksido išmetimą ir įgyvendinti klimato kaitos sušvelninimą didinant energijos vartojimo efektyvumą gyvenamuosiuose daugiabučiuose namuose.

Daugiabučių namų gyventojai mūsų šalyje jau įsitikino renovacijos privalumais – gyventojų, norinčiųjų renovuoti daugiabučius ir gauti perpus mažesnes sąskaitas už šildymą skaičius išlieka pastovus. VIPA finansuotų projektų statistiniais duomenimis vienam butui vidutiniškai tenka 8,5 tūkst. eurų investicijų, įvertinus valstybės teikiamą paramą – 5,5 tūkst. eurai. Socialiai remtiniems asmenims mokėjimus kompensuoja valstybė, o gyventojai, priėmę sprendimą renovuoti daugiabučius namus, gauna perpus mažesnes šildymo sąskaitas, pagerėjusią gyvenamąją aplinką bei padidėjusią būsto vertę.
Pasak Susan Goeransson, ERPB Savivaldybių ir aplinkos infrastruktūros komandos direktorės: „Tai yra svarbi investicija ERPB ir pirmoji didelė ERPB investicija į pastatų energijos vartojimo efektyvumą Lietuvoje. Tai labai dera su Banko strategija, siekiant užtikrinti perėjimo prie žaliosios ekonomikos tikslus ir klimato kaitos padarinių mažinimą. Seni, nerenovuoti daugiabučiai namai yra vienas iš daugiausiai prie išmetamo CO2 kiekio prisidedančių faktorių. Bendradarbiavimas su VIPA yra būdas spręsti šią problemą“. Matti Hyyrynen, ERPB vadovas Baltijos šalims, papildydamas teigia, kad ši paskola, kartu su ERPB teikiama technine pagalba, kuriant palankią pakeitimo vertybiniais popieriais teisinę aplinką, atveria kelius platesniam privataus sektoriaus dalyvavimui, finansuojant energinio efektyvumo didinimo projektus Lietuvoje.
Šios paskolos pasirašymui taip pat pritarė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija, kadangi tokių tarptautinių finansų institucijų, kaip ERPB, pasitikėjimas ir dalyvavimas Lietuvos daugiabučių namų renovacijos programoje dar labiau didina finansavimo patikimumą privačių investuotojų akyse.
Finansų viceministrės Loretos Maskaliovienės teigimu, iš ERPB gauta paskola – itin svarbus žingsnis Lietuvai. „Rimtas tarptautinės bendruomenės požiūris ir pasitikėjimas Lietuvoje įgyvendinamu gyvenamųjų pastatų atnaujinimo finansavimo mechanizmu – efektyvaus mūsų institucijų veikimo ir teisingų pasirinkimų, įgyvendinant vieną svarbiausių Lietuvoje projektų, rodiklis. Toks vertinimas leidžia mums kur kas drąsiau dairytis investuotojų užsienyje“, - sakė L. Maskaliovienė.
Pasak Aplinkos viceministrės Rėdos Brandišauskienės, Lietuvoje aktyviai dirbama, didinant pastatų energinį efektyvumą. „Pastaraisiais metais Lietuva tapo viena iš ES lyderių įgyvendinant daugiabučių pastatų energinio efektyvumo didinimo projektus. Jie leidžia mums net tik pagerinti gyvenimo kokybę būsto savininkams bei miestų estetinį vaizdą, bet ir apčiuopiamai sumažinti šiltnamio efektą didinančių dujų išmetimus į atmosferą bei skatinti statybų sektorių.“ – teigia R. Brandišauskienė.
Ateityje privačius investuotojus VIPA sieks pritraukti įgyvendindama paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais bei kitas lėšų pritraukimo schemas. Tikimasi, kad gauta paskola sudarys galimybes įvykdyti pilotinį paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais sandorį, tokiu būdu pritraukiant apie 100 mln. eurų iš tarptautinės kapitalo rinkos. VIPA ir ERPB bendradarbiavimas dėl Energijos taupymo paslaugų teikimo rinkos atsiradimo, daugiabučių renovacijos programos finansavimo bei kokybiško ir skaidraus pakeitimo vertybiniais popieriais modelio Lietuvoje įgyvendinimo prasidėjo dar 2013 m. Tikimės, kad šis bendradarbiavimas ir ateityje duos apčiuopiamus rezultatus.

Ūkio ministerija džiūgauja: finansinės priemonės stipriai prisideda prie ekonomikos augimo

„Įvairūs verslai, pasinaudoję UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – „Invega“) įgyvendinamų ir administruojamų priemonių lėšomis, per 2016 metus sukūrė daugiau kaip 1300 naujų darbo vietų. 2016 m. pabaigos duomenimis, per skirtingas „Invegos“ priemones jau paremta daugiau 5 678 projektų, iš jų 1 918 įgyvendinama regionuose. Valstybė per „Invega“ verslo finansavimo bei darbo vietų kūrimui skatinti įsipareigojo skirti iki 752,1 mln. eurų, o tai papildomai pritraukė ir dar pritrauks iki 307 mln. eurų privačių investicijų. Investavę įvairių „Invegos“ priemonių lėšas verslo projektams įgyvendinti, smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) sukūrė per 784,4 mln. Eur bendrosios pridėtinės vertės“, – tokius 2016 m. „Invegos“ pasiekimus vakar LR Vyriausybės posėdyje pristatė ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

„Per skirtingas finansines priemones skatinome verslumą, ypač regionuose, didinome verslo, darbo rinkos, ypač socialiai pažeidžiamų grupių, užimtumą, lengvinome finansavimo naštą bei skatinome privačių investicijų pritraukimą. Jau ir verslas mato finansinių priemonių naudą, ypač jas derinant tarpusavyje, pvz., pritrauktas kapitalas įmonėms leidžia papildomai pritraukti ir skolinio finansavimo, dėl ko novatoriškos bei perspektyvios verslo idėjos gali būti įgyvendintos su nedideliu pradiniu nuosavu kapitalu, taip valstybė efektyviai skatina novatoriškų įmonių plėtrą“, – teigia „Invegos“ generalinis direktorius Audrius Zabotka.
2016 metais „Invega“ administravo kelis kontroliuojančiuosius fondus, kurie finansuojami iš trijų šaltinių: 1) iš 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų (SF) lėšų, 2) iš 2007–2013 m. ES SF lėšų, kurias SVV subjektai panaudojo bent kartą ir kurios grįžo į kontroliuojančiuosius fondus, 3) iš 2014-2020 m. ES fondų investicijų lėšų. Per šiuos fondus 2016 metais finansavimą gavo daugiau kaip 950 SVV subjektų, o investicijų suma siekė per 168,5 mln. Eur. Daugiausia SVV subjektų paremta didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos, statybos ir mokslinės bei techninės veiklos sektoriuose.
Įgyvendindama įvairias Ūkio ir Socialinės ir darbo ministerijų parengtas visuotinės dotacijos arba kompensavimo priemones, „Invega“ 2016 m. iš viso pasirašė 1037 dotacijos sutartis su projektų vykdytojais, pagal kurias 475 įmonėms buvo išmokėta 0,59 mln. Eur, leidusių susimažinti finansinę naštą ar remtinos darbuotojų grupės įdarbinimo kaštus.
Palyginti su 2015 m., 17 proc. išaugo „Invegos“ suteiktų garantijų suma, kuri 2016 m. pabaigoje siekė 44,6 mln. Eur, o garantuotų paskolų suma išaugo 18 proc. ir sudarė 66,8 mln. Eur, nors bendras garantuotų projektų skaičius siekė 409 ir buvo 13 proc. mažesnis nei 2015 m. Daugiausia (36,92 proc.) garantijų, kurios įmonėms atstoja dalį kredito įstaigų prašomo užstato, suteikta prekybine veikla užsiimančioms įmonėms. Iš gamybos srityje veikiančių įmonių išsiskiria statybos ir remonto darbus atliekančios įmonės bei maisto pramonė, o paslaugų srityje – viešbučių, maitinimo, transportavimo, sveikatos apsaugos paslaugas teikiančios įmonės.
Per ataskaitinį 2016 m. laikotarpį garantijų gavėjams (kredito įstaigoms) buvo išmokėta 0,875 mln. Eur išmokų suma. Tai yra 0,915 mln. Eur mažiau nei buvo išmokėta per 2015 m.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paruošta Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesų 2017 m. I ketv. apžvalga

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad paruošta Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesų 2017 m. I ketv. apžvalga.

Apžvalgą galima rasti čia.
Laikotarpiu nuo 1993 m. i

1f84ki 2017 m. kovo 31 d. bankrotas buvo paskelbtas 21792 įmonėms ir 16 bankų iš kurių 16885 įmonės (77,5 proc.) ir 14 bankų (87,5 proc.) bankroto procesas baigtas (16433 įmonės likviduotos, 212 bankroto bylų panaikinta, 240 įmonėms bankroto bylos nutrauktos arba nutraukti ne teismo tvarka vykdomi bankroto procesai, iš jų 100 pasirašyta taikos sutarčių, 79 įmonės atsiskaitė su kreditoriais, 28 įmonių kreditoriai atsisakė reikalavimų). 2017 m. I ketv. pabaigoje bankroto procesas buvo vykdomas 4909 įmonėse, iš jų likvidavimo procedūra vykdoma 3189 įmonėse, 1720 bankrutuojančioms įmonėms sprendimas dėl tolesnės bankroto procedūros vykdymo dar nebuvo priimtas. Per 2017 m. I ketv. bankroto procesai buvo pradėti1 860 įmonėms. Lyginant 2017 m. I ketv. su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu bankroto procesų skaičius išaugo 46,8 proc. (2016 m. – 586 įm.).

Nuo Fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo (2013-03-01) iki 2017-03-31 bankroto bylos iškeltos 1472 fiziniams asmenims, iš kurių 1309 fiziniams asmenims procesas tebėra vykdomas, o 163 fiziniams asmenims bankroto procesai (11,1 proc.) baigti: 53 fiziniams asmenims bankroto bylos baigtos (46 – įgyvendinti planai, 1 – patenkinti visi teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai anksčiau nei nustatyta plane, 2 – gali ir galės ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, 4 –visi kreditoriai atsisakė savo reikalavimų ir teismas priėmė nutartį priimti atsisakymus), 106 fizinių asmenų bankroto bylos buvo nutrauktos, 4 fizinių asmenų bankroto bylos buvo panaikintos.
Per 2017 m. I ketv. bankroto bylos iškeltos 100 fizinių asmenų, t.y. 25 proc. daugiau nei atitinkamu 2016 m. laikotarpiu (80 asm.).

Sodra praneša: nedarbo socialinio draudimo išmokos didės, bus suvienodintas socialinio draudimo išmokų apmokestinimas

Sodra informuoja, kad nuo liepos 1 d., įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, nedarbo draudimo išmokos bus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu – t. y. 15 proc. Tai jau buvo įtvirtinta ir praeitais metais Seimo priimtame Socialinio modelio pakete. Nedarbo socialinio draudimo išmokos didėja, nes jos bus skaičiuojamos pagal kitą formulę ir pastovioji dalis priklausys nuo minimalios mėnesinės algos (dabar priklauso nuo valstybės remiamų pajamų dydžio).

Taip pat nuo liepos 1 d. nuo 6 iki 9 mėnesių ilgėja nedarbo draudimo išmokosmokėjimo trukmė visiems bedarbiams nepriklausomai nuo turimo stažo. Šiuo metu iki 9 mėnesių mokama tik turintiems 35 metų darbo stažą.
Be to, didėja gaunančiųjų nedarbo socialinio draudimo išmoką aprėptis, nes reikės tik 12 mėnesių per 30 mėnesių darbo stažo (dabar reikia 18-os per 36 mėnesius).
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėjos Nijolės Dilbienės, siekiama suvienodinti socialinio draudimo išmokų apmokestinimą, nes, pavyzdžiui, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (daugumoje Europos Sąjungos šalių, taip pat Latvijoje ir Estijoje, gyventojų pajamų mokestis mokamas ne tik nuo nedarbo, ligos, motinystės (tėvystės) pašalpų, bet taip pat ir senatvės pensijos).
Apmokestinus nedarbo socialinio draudimo išmokas gyventojų pajamų mokesčiu, į valstybės biudžetą būtų surenkama papildomų lėšų, kuriomis būtų galima finansuoti aktyvias darbo rinkos politikos priemones, nes jos yra efektyvios ir ieškantiems darbo, ir darbdaviams.
Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatas, nedarbo draudimas yra socialinio draudimo rūšis, kai nedarbo draudimo išmokomis kompensuojamos šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl nedarbo negautos pajamos ar tik dėl dalinio darbo negautų pajamų dalis.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. gyventojui taikomas mėnesio neapmokestinamų pajamų dydis nuo 200 eurų padidėjo iki 310 eurų, taigi jei asmuo uždirbo minimumą, gyventojų pajamų mokestis nebus nuskaičiuojamas, bet neapmokestinamų pajamų dydis gali būti taikomas „Sodros“ nustatyta tvarka.
Vidutinė nedarbo išmoka, kuri, prognozuojama, 2018 m. sieks 221,7 Eur, nebus apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, nes bus mažesnė už minimalų šalies atlyginimą.

2018 m. maksimali nedarbo išmoka, kuri bus apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, bus 654,3 Eur.
Sodra praneša: vaiko priežiūros išmokos bus mokamos anksčiau

„Sodra“, atsižvelgdama į išmokų gavėjų poreikius, ankstina vaiko priežiūros išmokų mokėjimo laiką – jų išmokėjimas paankstinamas 5 dienomis. Taigi, vaikus auginantys tėvai išmokas gaus jau ateinantį pirmadienį.

„Iki šiol šios išmokos buvo pervedamos kiekvieno mėnesio 20 dieną. Tačiau tiek finansinių įsipareigojimų, tiek kitokių buitinių poreikių turinčioms jaunoms šeimoms tai nebuvo patogu. Todėl nuo gegužės mėnesio vaiko priežiūros išmokos į gavėjų sąskaitas bus pervedamos kiekvieno mėnesio 15 dieną“, – teigia „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė.
Anksčiau vaiko priežiūros išmokos buvo pervedamos mėnesio 20 dieną. Dabar tai bus daroma mėnesio 15 dieną;
Jei ši diena sutaps su savaitgaliu, išmokos bus mokamos viena diena anksčiau arba viena diena vėliau: penktadienį, jei pervedimo dieną sutaps su šeštadieniu, arba pirmadienį, jei išmokos diena sutaps su sekmadieniu;
Šiuo metu vaiko priežiūros išmokas gauna 42,6 tūkst. vaikus auginančių žmonių: 33,2 tūkstančiai mamų ir 9,4 tūkstančiai tėčių. Vidutinė vaiko priežiūros išmoka – 369 eurai.

FNTT praneša: verslininkas iš Plungės iššvaistė beveik 60 tūkst. eurų bendrovės turto

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimas dėl verslininko iš Plungės. Jis įtariamas iššvaistęs beveik 60 tūkst. eurų bendrovės turto.

Tyrimo metu išaiškinta, kad prieš keletą metų plungiškis įsigijo 100 proc. Vilniuje registruotos ir medinių namų statyba besiverčiančios bendrovės akcijų. Naujasis bendrovės savininkas turimus medienos apdirbimo įrenginius, kurie buvo anksčiau įsigyti už Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas ir gautą paskolą, iš Vilniaus nugabeno į Plungę.
Dešimtis tūkstančių eurų kainuojančius medienos rąstų apdirbimo įrenginius plungiškis paliko Plungėje, nesaugomoje teritorijoje. Tyrimo metu nustatyta, kad naujasis bendrovės savininkas ir vadovas į Plungę atgabentų įrenginių nesumontavo ir jokios veiklos nevykdė.
Po kurio laikotarpio nesaugomoje teritorijoje palikti įrenginiai dingo, o plungiškis dėl prarasto bendrovės turto į policiją nesikreipė. Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo, paaiškėjo, kad bendrovės savininkas ne tik neišsaugojo tūkstančius kainuojančių įrenginių, bet ir turėtas bendrovės lėšas – daugiau nei 20 tūkst. eurų – panaudojo senoms savo asmeninėms skoloms sumokėti.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūra. Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą plungiškiui gali grėsti maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 155 svečiai ir 1 nariai
Prisijungę nariai: Beatafinans

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR