Savaitės 2017.06.12 - 2017.06.18 apžvalga Nr. 25

Sukurta: 2017-06-20
Savaitės 2017.06.12 - 2017.06.18 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS SPRENDIMAS

Visi sandoriai, viršijantys 3000 eurų sumą, turės būti atliekami tik negrynaisiais pinigais. Taip pat ir periodiniai mokėjimai, atliekami pagal tą patį sandorį, bendrai jų sumai pasiekus 3000 eurų. Siekdama užtikrinti sandorių skaidrumą, efektyvesnę jų kontrolę bei sumažinti galimybes piktnaudžiauti, tokiems Finansų ministerijos siūlymams pritarė Vyriausybė.

Išimtį siūloma taikyti tik tais atvejais, kai atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje neteikiamos reikalingos mokėjimo paslaugos, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant. Tokiu atveju mokėjimus grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo per 10 d. turės pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie atsiskaitymų aplinkybes ir duomenis apie sandorio šalis.
„Siekiant mažinti prielaidas šešėlinei ekonomikai, tikslinga apriboti vieną iš „šešėlinės ekonomikos” egzistavimo sąlygų – atsiskaitymus, kitus mokėjimus pagal sandorius grynaisiais pinigais. Legaliai ūkinei veikalai tai jokių papildomų problemų neturėtų sukelti“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Be to, Vyriausybės nuomone, negali būti tokios situacijos, kai valstybė išleidžia daugiau nei uždirba. Tokia situacija aiškiai rodo, kad šalyje vis dar dalis piniginių sandorių yra šešėlyje, nusikalstamu būdu gaunamos nemažos sumos pinigų. Šis sprendimas bus papildomas įrankis kovoje su korupcijos apraiškomis, pavyzdžiui, kuomet neteisėtai finansuojamos politinių partijų rinkimų kampanijos šimtatūkstantinėmis sumomis.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje apie 95 proc. gyventojų atliekamų operacijų neviršija 3 tūkst. eurų, todėl atsiskaitymų grynaisiais ribojimas neturėtų sukelti nepatogumų.
Šią priemonę, greta kitų, mažinančių nelegalią ekonomiką, rekomenduoja ir Europos Komisija, tokia praktika plačiai taikoma daugelyje Europos Sąjungos valstybių, be to, pastebima tendencija pastaraisiais metais atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribas mažinti.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnis

Pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktasGyventojų pajamų mokesčiu nebus apmokestinamos: „2) pašalpos, mokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamos nepensinės išmokos, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas;“.
Paskelbti Darbo kodekso pakeitimai

Paskelbti priimti Darbo kodekso pakeitimai. Pakeista 45 darbo kodekso straipniai.
Paskelbti priimti papildomi Darbo kodekso pakeitimai. Įstatyme paaiškinta, kai bus perskaičiuojamos atostogos, nustatyta, kad neteks galios visiškos materialinės atsakomybės sutartys:
8. Nuo Darbo kodekso įsigaliojimo kasmetinės atostogos (įskaitant pailgintas ir papildomas atostogas), į kurias teisė įgyta iki Darbo kodekso įsigaliojimo, suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas septynias kalendorines dienas atostogų suteikiant penkias darbo dienas kasmetinių atostogų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba šešias darbo dienas už kiekvienas septynias kalendorines dienas (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę). Perskaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas iš kalendorinių dienų į darbo dienas, perskaičiavus nustatyta ne visa atostogų diena skaičiuojama kaip visa atostogų diena. Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.“
„10. Darbdaviai, kurių vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius Darbo kodekso įsigaliojimo dieną yra dvidešimt ir daugiau, išskyrus Darbo kodekso 169 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, per šešis mėnesius nuo Darbo kodekso įsigaliojimo dienos sudaro darbo tarybos rinkimų komisiją Darbo kodekso 171 straipsnyje nustatyta tvarka. Iki Darbo kodekso nustatyta tvarka bus išrinkta ir pradės veikti darbo taryba, Darbo kodekse numatytas informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus teises toliau įgyvendina darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga arba darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė.“
„12. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki Darbo kodekso įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui netenka galios.“

Pakeistos Delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklės

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1K-201 Pakeistos Delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-188 . Taisyklės išdėstytos nauja redakcija.
Pakeistos Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklės

[https://www.vmi.lt/cms/mokesciu-naujienos/-/asset_publisher/DkY4/content/del-informacinio-pranesimo-del-vmi-prie-fm-virsininko-isakymo-va-55-pakeitimo-| Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko]] 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. VA-53 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. VA-55 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo« pakeitimo» atlikti Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių ir jos priedo pakeitimai (atsižvelgiant į i. SAF realizuotų sistemų funkcionavimą).
VMI konsultuoja:

Lietuvos Respublikos Finansų ministro
VMI konsultuoja: dėl dujotiekio darbų laikymo / nelaikymo statybos darbais

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsižvelgdama į tai, kad pagal nuo 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – Pakeitimas) nuostatas mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekiai laikomi kilnojamais daiktais bei į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pateiktą nuomonę, paaiškina:

Pagal Pakeitimo nuostatas nuo 2017 m. gegužės 1 d. mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiai laikomi kilnojamaisiais daiktai. Todėl darbai, vykdomi mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiuose, nuo 2017 m. gegužės 1 d. nepriskirtini statybos darbams ir šių dujotiekių įrengimas, remontas, rekonstravimas, griovimas ne statinyje, nepriskirtinas statybos darbams. Tačiau, jeigu nurodyti darbai buvo pradėti vykdyti iki 2017 m. gegužės 1 d., tai jiems taikomos teisės aktų nuostatos, galiojusios iki 2017 m. gegužės 1 d., nepriklausomai nuo to, kada darbai bus baigti.

KITOS NAUJIENOS

2000
Finansų ministerija informuoja: ECOFIN – diskusijos aktualiais PVM ir „blogų“ paskolų klausimais

Birželio 16 dieną Ekonomikos ir finansų ministrų taryba (ECOFIN) diskutavo dėl galimybės taikyti sumažintą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą elektroniniu būdu tiekiamoms publikacijoms bei svarstė dėl bendrojo atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo taikymo PVM srityje. Taip pat aptarta Bankų sąjungos stiprinime pasiekta pažanga ir neveiksnių paskolų problemos sprendimo eiga.

Čekijos finansų ministrui išreiškus nepritarimą, nepavyko vienbalsiai sutarti dėl pasiūlymo, kuriuo būtų sudarytos galimybės taikyti lengvatinius PVM tarifus tiek fiziniu, tiek elektroniniu būdu tiekiamoms publikacijoms. Diskusijos dėl siūlytų galiojančios PVM direktyvos pakeitimų, be kita ko pagrįstų naujausia Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismo praktika, toliau bus tęsiamos, siekiant spėti koja kojon su technologiniu progresu, neabejotinai darančiu įtaką skaitytojo pasirinkimui.
Ekonomikos ir finansų ministrai nesusitarė ir dėl kito pirmininkaujančios Maltos pateikto PVM srities kompromisinio pasiūlymo - bendro pobūdžio atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo. Minėta priemone būtų nukrypstama nuo bendros PVM sistemos, siekiat prisidėti prie PVM sukčiavimo mažinimo. Kompromisiniame pasiūlyme nustatyti griežti taikymo kriterijai, ribotas terminas bei priemonės atšaukimo procedūra vis dėlto nesulaukė vienbalsės paramos.
ECOFIN posėdyje taip pat apsikeista nuomonėmis dėl neveiksnių paskolų. Finansinė krizė ir jos nulemta ekonominė situacija, nepakankamai griežtos kreditavimo taisyklės ir kitos aplinkybės kai kuriose ES šalyse lėmė ypatingai aukštus neveiksnių paskolų lygius. Skaičiuojama, kad bendra tokių paskolų suma ES viršija 1 trln. eurų (daugiau nei 7 proc. ES BVP), tai sudaro maždaug 5,4 proc. visų bankų paskolų. Dėl veiksmų, kurie turėtų būti atliekami priežiūros, struktūrinių reformų, antrinės rinkos plėtojimo bei bankų sistemos restruktūrizavimo srityse, turėtų būti susitarta liepą vyksiančiame ECOFIN posėdyje.
Diskutuodami apie Bankų sąjungos stiprinimą, ministrai įvertino pasiektą pažangą, tačiau, vis dėlto, pastebėta, kad procesas vyksta ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Tam reikėtų paspartinti diskusijas ir sutarimą dėl rizikos mažinimo priemonių.
Posėdyje Europos Komisija ministrams pristatė pasiektą pažangą kovoje su terorizmo finansavimu. Aptartos priemonės, skirtos terorizmo finansavimo prevencijai, taip pat priemonės, nukreiptos prieš pačius terorizmo finansavimo šaltinius.

Finansų ministerija informuoja: penkių mėnesių valstybės biudžeto pajamos didesnės nei planuota

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-gegužę valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 4,8 proc. (149 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 7,6 proc. (230,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų sausio-gegužės pajamos – 3 116,1 mln. eurų, faktinės – 3 265,1 mln. eurų.

Valstybės biudžeto pajamų planas per penkis pirmuosius metų mėnesius įvykdytas 103,3 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 2 509,6 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 2 593,4 mln. eurų – 83,9 mln. eurų daugiau nei planuota ir 169 mln. eurų (7,0 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-gegužę.
Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 100,6 proc., gauta 2 312,9 mln. eurų. Tai yra 12,9 mln. eurų daugiau nei prognozuota ir 108,8 mln. eurų (4,9 proc.) daugiau nei pernai sausį-gegužę.
Pajamų iš PVM gauta 1 434,4 mln. eurų, t. y., 197,7 mln. eurų (16,0 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 22,8 mln. eurų (1,6 proc.) daugiau nei prognozuota.
Už visas akcizines prekes per penkis pirmuosius metų mėnesius gauta 530 mln. eurų – 8,8 mln. eurų (1,7 proc.) daugiau nei prognozuota ir 85 mln. eurų (19,1 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu.
Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 98,3 mln. eurų – 29,5 mln. eurų (23,1 proc.) mažiau nei prognozuota. Tai lėmė nuo šių metų pasikeitę deklaravimo terminai. Mokesčių mokėtojams, kurie pateikė deklaracijas anksčiau termino, permoka jau grąžinta arba įskaityta kitų mokesčių prievolėms padengti, o anksčiau termino sumokėtas pelno mokestis įskaitomas tik birželio mėnesį.
Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-gegužę buvo 659,3 mln. eurų – 49,4 mln. eurų (8,1 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 55,7 mln. eurų (9,2 proc.) daugiau. Tam įtakos turėjo mokėjimo termino kalendorinis veiksnys – didesni nei prognozuota mokėjimai už 2016 m. gruodžio mėnesį (kurio paskutinė diena sutapo su savaitgaliu) persikėlė į 2017 m. sausio mėnesį, taip pat sparčiau nei prognozuota augantis vidutinis darbo užmokestis.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba organizuoja seminarą: "Verslo vertinimas: vertybiniai popieriai ir jų rinka. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų naujovės"

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba organizuoja 5 akad. val. seminarą „Verslo vertinimas: vertybiniai popieriai ir jų rinka. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų naujovės“.

Smulkesnė informacija teikiama skyriuje Veiklos sritys/ Vertinimas/ Mokymai/ Kiti kvalifikacijos kėlimo seminarai.
Maloniai kviečiame į seminarą registruotis iki 2017-06-26 el. paštu Ramune.Grudzinskiene@avnt.lt arba telefonu (8 5) 212 5464.
Registruojantis būtina nurodyti klausytojo vardą, pavardę ir mokėjimo rekvizitus (jei asmuo už seminarą mokės asmeniškai - asmens kodą, adresą ir telefono numerį; jei už seminarą mokės įmonė - įmonės pavadinimą, juridinio asmens kodą, PVM mokėtojo kodą, adresą, telefono numerį). Nurodyti duomenys reikalingi išankstinio mokėjimo sąskaitai ir sąskaitai faktūrai parengti.

Sodra informuoja: nuo liepos didės ir bus ilgiau mokamos nedarbo draudimo išmokos

Sodra informuoja, kad nuo liepos 1 d. keisis nedarbo išmokų apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo terminai – išmokos didės ir visiems, nepriklausomai nuo stažo, bus mokamos 9 mėnesius. Be to, jas galės gauti daugiau žmonių.

Šiuo metu 9 mėnesius nedarbo išmoka mokama tik turintiems 35 metų darbo stažą. Likusieji bedarbiai išmokas gauna trumpiau. Nuo liepos 1 d. nedarbo išmoka, nepriklausomai nuo žmogaus sukaupto stažo, galės būti mokama 9 mėnesius.
Be to, šias išmokas galės gauti daugiau darbo netekusiųjų – nedarbo draudimo išmoka bus skiriama jei iki įsiregistravimo darbo biržoje darbuotojas turės ne trumpesnį kaip 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėn. (dabar reikia 18-os per 36 mėnesius).
Keisis skaičiavimas, išmokos didės
Maksimali nedarbo draudimo išmoka didės apie 40 proc. Ji negalės būti didesnė kaip 75 proc. Statistikos departamento skelbiamo užpraeito kalendorinio ketvirčio nuo bedarbio įsiregistravimo darbo biržoje dienos vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir, dabartiniais duomenimis, galės siekti 609,60 Eur.
Nedarbo draudimo išmoka būtų apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma. Pastovią išmokos dalį sudarytų 30 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MM

2000A). Dabar tai būtų lygu 114 Eur (380 Eur x 30 proc.). Kintamoji dalis 1–3 išmokos gavimo mėnesį sudarys 50 proc. gavėjo vidutinių mėnesio pajamų, 4–6 mėn. – 40 proc., 7–9 mėn. – 30 proc. Išmokos skaičiavimo formulė:

1–3 mėn. – 114 Eur + 50 proc. darbuotojo vidutinių mėnesio pajamų
4–6 mėn. – 114 Eur + 40 proc. darbuotojo vidutinių mėnesio pajamų
7–9 mėn. – 114 Eur + 30 proc. darbuotojo vidutinių mėnesio pajamų

* maksimali išmoka, kaip jau minėta, negali viršyti 75 proc. vidutinio šalyje darbo užmokesčio.

Apdraustojo vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos kaip 30 mėnesių, praėjusių iki užpraėjusio kalendorinio mėnesio pabaigos nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos, vidurkis.

Sodra informuoja: trys iš penkių dirbančiųjų šiemet gavo didesnes algas negu pernai

Darbo užmokesčio pokyčiai, ko gero, yra antroji pagal populiarumą tema, kai visuomenės nuomonė nesutampa su oficialiąja statistika. Tačiau remiantis „Sodros“ turimais draudžiamųjų pajamų duomenimis, trys iš penkių dirbančiųjų šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visgi turėjo pajusti išaugusias algas arba bent jau pamatyti didesnius skaičius savo darbo užmokesčio ataskaitose.

Algų padidėjimo atvejai dažnesni tarp mažas pajamas uždirbusių žmonių, taip pat tarp jaunesnio amžiaus dirbančiųjų. Pasak „Sodros“ vyriausiosios patarėjos Julitos Varanauskienės, tai, kad oficiali statistika nesutampa su vyraujančia nuomone, galima paaiškinti tuo, kad algų padidėjimas visgi yra per mažas, „netikras“ arba trumpalaikis.
Per pirmus keturis šių metų mėnesius į „Sodros“ biudžetą patekusios įmokos buvo 125,9 mln. eurų arba 12,4 proc. didesnės negu pernai. Didžiąją dalį šių įmokų (89,7 proc.) sumokėjo draudėjai ir apdraustieji, neskaičiuojant savarankiškai dirbančių ar savanoriškai socialinio draudimo įmokas mokančių asmenų.
„Kadangi įmokų tarifai ar jų skaičiavimo tvarka šiemet, palyginti su pernai, nepasikeitė, didesnė įmokų vertė rodo, kad draudžiamųjų pajamų bazė padidėjo. Šiek tiek įtakos tam turėjo didesnis negu pernai apdraustųjų skaičius. Tačiau labiausiai „Sodros“ įplaukos padidėjo dėl to, kad didėjo vidutinės pajamos“, – sako „Sodros“ direktoriaus patarėja J. Varanauskienė.
Dažniausiai didėjo minimalią mėnesinę algą ar mažiau uždirbančių asmenų pajamos
Palyginus šiemet ir pernai pagal darbo sutartis dirbusių asmenų pirmo ketvirčio vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, buvo nustatyta, kad 59 proc. atvejų (asmenų) draudžiamosios pajamos padidėjo daugiau negu 5 procentais, 20 proc. atvejų – sumažėjo daugiau negu 5 procentais, o 21 proc. atvejų nesikeitė arba pasikeitimas neviršijo 5 proc. ribos.
„Dažniausiai (78 proc. atvejų) padidėjo alga tų žmonių, kurie pernai uždirbo minimalią mėnesinę algą (MMA) ar mažiau. Akivaizdi priežastis – nuo 350 iki 380 eurų padidintas MMA lygis. Šiek tiek mažiau (60 proc.) atvejų buvo padidintos algos tų žmonių, kurie uždirbo nuo MMA iki vidutinio darbo užmokesčio. Matyt didelę įtaką vis tik padarė MMA padidinimas – žmogui, uždirbusiam šiek tiek daugiau negu MMA, alga, taip pat galėjo būti šiek tiek padidinta“, – teigia J. Varanauskienė.
Nustatytas ryšys tarp dalies dirbančiųjų, kurių pajamos didėjo, ir amžiaus. Jaunesni negu 25 m. darbuotojai šiemet didesnes algas turėjo gauti 7 atvejais iš 10. Vyresni negu 44 metų – tik maždaug kas antras (56 proc.). „Jaunimo algų didėjimui įtaką galėjo turėti ne tik MMA pokytis, bet ir tai, kad per metus išaugo jų vertė darbo rinkoje arba jie pakeitė darbdavį“, – sako J. Varanauskienė.
Mažas arba „netikras“ padidėjimas – priežastis, kodėl nesutampa statistika ir vyraujanti nuomonė
Pasak „Sodros“ vyriausiosios patarėjos, tie darbuotojai, kurie uždirbo MMA ir mažiau, gali sakyti, kad jų pajamos nepadidėjo, nors skaičiai ir pasikeitė. „Jų alga kaip buvo, taip ir liko minimali, nors ir 30 eurų didesnės. Ir netgi tie darbuotojai, kurių darbo užmokestis yra didesnis negu MMA, tačiau vis tiek mažas, nesakys, kad pajuto pajamų padidėjimą tol, kol jos nepasieks lygio, atitinkančio lūkesčius“, – teigia J. Varanauskienė.

Valstybinė darbo inspekcija: jei įsidarbinti nori paauglys ar vaikas, patarimai tėvams, vaikams, darbdaviams

Vasara. Vaikai ir paaugliai aktyviau ieškosi sezoninių darbų; o tokių papildomų laikinų darbuotojų reikia ir kai kurių veiklos sričių įmonėms.

Tam, kad pirmasis darbas nepaliktų nusivylimo ar nuoskaudų, jaunajam darbuotojui reikia žinoti ir savo teises, ir pareigas.

Atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus čia.

VMI informuoja: verslo partnerių patikimumą i.MAS vartotojai galės įvertinti ir savarankiškai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau - VMI) informuoja, kad Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) Elektroninio sąskaitų faktūrų posistemio (i.SAF) vartotojams atveriama nauja paslauga – PVM sąskaitų faktūrų kryžminis sutikrinimas. Ši paslauga ne tik sumažins galimybes nesąžiningai konkurencijai rinkoje, kuomet pranašumas įgyjamas, neapskaitant visų ūkinių operacijų bei išvengiant mokesčių, bet ir suteiks mokesčių mokėtojams pagalbą, teisingai deklaruojant PVM.

„i.SAF vartotojams skirta paslauga padės įsivertinti, ar visi duomenys yra apskaityti ir įtraukti, taip pat, ar teikiant PVM sąskaitų faktūrų registrus yra pateiktos visos gautos bei išrašytos PVM sąskaitos faktūros", - teigia i.SAF ir i.VAZ posistemių sukūrimo projekto vadovė Virginija Ginevičienė, akcentuodama, kad įmonių finansininkams svarbu yra pateikti laiku ir teisingus PVM sąskaitų faktūrų registrų ir PVM deklaracijų duomenis.
Kryžminio sutikrinimo metu bus palyginami mokesčių mokėtojų į i.SAF pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenys t.y. verslo subjekto išrašytos / gautos PVM sąskaitos faktūros bus palyginamomis su verslo partnerių išrašytomis / gautomis PVM sąskaitomis faktūromis. Mokesčių mokėtojai, pateikę PVM sąskaitų faktūrų registrus iki duomenų pateikimo termino pabaigos, jau po kelių dienų bus informuoti apie atliktą kryžminį sutikrinimą, o radus neatitikimus – papildomai informuoti apie juos pranešimu i.SAF portale. Šie pranešimai bus siunčiami kartą per mėnesį, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui ir sukryžminus duomenis. Mokesčių mokėtojams, tikslinantiems pateiktus registrus, kryžminė sutikrinimo funkcija bus atliekama automatiškai ir apie neatitikimus informacija bus pateikiama i.SAF portale.
VMI atkreipia dėmesį, jog mokesčių mokėtojui, analizuojant kryžminio sutikrinimo paslaugos rezultatus, atsiskleis ne tik dokumentų apskaitymo ir pateikimo kokybė, bet ir partnerių patikimumas, jų veiklos skaidrumas. Verslas galės įsivertinti, ar jų verslo partneriai teisingai apskaito visas pajamas ir sumoka mokesčius.

FNTT praneša: banko darbuotoja suklastojo ketvirčio milijono eurų paskolos europiniam projektui sutartį

Lietuvoje veikiančio komercinio banko Panevėžio filialo valdytoja suklastojo jos atstovaujamo banko ir privačios bendrovės sudarytą kredito sutartį. Pagal šį dokumentą bankas esą suteikia bendrovei daugiau nei ketvirčio milijono eurų paskolą Europos Sąjungos (ES) projekto įgyvendinimui. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) šioje byloje baigė ikiteisminį tyrimą – banko filialo valdyt1bfbojos byla perduota teismui.

FNTT tyrėjai nustatė, kad banko filialo valdytoja, žinodama, kad banko klientas – Panevėžyje veikianti bendrovė – siekia sudaryti sutartį ir gauti ES lėšas projekto įgyvendinimui, pagamino netikrą dokumentą – kredito sutartį. Joje nurodyta, kad bankas bendrovei suteikia beveik 280 tūkst. eurų (apie 967 tūkst. litų) projektui finansuoti. Netikrą kredito sutartį banko atstovė perdavė bendrovei.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, banko filialo valdytoja žinojo, kad pagal banko nuostatas ji negali pasirašyti kredito sutarties be banko Paskolų komiteto ir Valdybos sprendimų. Nepaisant to, įtvirtinusi sutartyje melagingą informaciją, dokumentą realizavo – neatlygintinai perdavė bendrovei.
Pateikusi iš banko gautą, kaip vėliau paaiškėjo, netikrą ir banko informacinėse sistemose neregistruotą dokumentą, įmonė pasirašė sutartį dėl projekto įgyvendinimo su Ūkio ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentūra. Toks finansavimo šaltinio patvirtinimo dokumentas – privalomas sudarant sutartis. Panevėžio įmonė pagal ES projektą turėjo įrengti modernias dirbtuves.
Po kurio laiko bendrovė kreipėsi į minėtą banką ir paprašė vykdyti kredito sutartį – išmokėti joje nurodytus pinigus. Tada esą ir paaiškėjo, kad kredito sutartis – suklastota. Bendrovės atstovai aiškino, kad įmonė stengėsi laiku įgyvendinti projektą, taigi skubiai teko kreiptis į kitą kredito įstaigą, neplanuotai investuoti dalį savo apyvartinių lėšų. Bendrovė dėl susidariusios situacijos patyrė nepatogumų – sutriko gamyba, vėlavo mokėti privalomas įmokas valstybinėms institucijoms, atsirado delspinigių.
Nustatyta, kad Panevėžio bendrovei padaryta žala – veik 60 tūkst. eurų. Įmonė būtent tokią sumą nurodė civiliniame ieškinyje.
Įtariamajai banko filialo valdytojai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o siekiant užtikrinti civilinį ieškinį apribotas buvusios banko filialo valdytojos nekilnojamasis turtas, kurio vertė – veik 14 tūkst. eurų.
Buvusiai banko darbuotojai pareikšti įtarimai dėl dokumento klastojimo, pagal Baudžiamąjį kodeksą jai gresia maksimali laisvės bausmė – iki 6 metų nelaisvės.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra.

FNTT tyrimas: kredito unijos iždininkas iš kasos milijonus išmokėdavo sau – pasisavino beveik 3 mln. eurų

FNTT Šiaulių apygardos valdyba kartu Vilniuje veikusios kredito unijos tuometinis iždo vadovas įtariamas pasisavinęs beveik 3 mln. eurų. Tai atskleidė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra baigtame ikiteisminiame tyrime dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Tyrimą dėl Vilniuje įsteigtos kredito unijos lėšų pasisavinimo FNTT tyrėjai pradėjo po Lietuvos banko (LB) atlikto inspektavimo. Jo metu nustatyti kredito unijos teisės aktų pažeidimai ir veiklos trūkumai dėl kasos tvarkymo, grynųjų pinigų operacijų ir kt. Inspektavimo metu užfiksuota, kad kredito unijoje buvo vykdomos abejotinos finansinės operacijas.
FNTT išaiškino, kad tuometinis kredito unijos iždo vadovas, kuris tuo pačiu buvo ir kredito unijos kasininkas, 2015–2016 metais galėjo pasisavinti 2,9 mln. eurų. Siekdamas nuslėpti pinigų trūkumą unijos iždininkas apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, finansiniuose dokumentuose įrašinėjo klaidingą informaciją.
Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. 2016 m. LB sprendimu kredito unija buvo pripažinta nemokia ir jai visam laikui atšaukta veiklos licencija. Šioje baudžiamojoje byloje bankroto administratorius yra pateikęs civilinį ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo. Byloje įtariamojo turtui yra paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taip pat tarp įtariamojo ir kredito unijos yra sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo.
Buvusiam atsakingam kredito unijos darbuotojui gresia maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų.
Tai – jau ne pirma baudžiamoji byla baigta, susijusi su kredito unijomis ir jų veikla. Per pastaruosius metus FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje buvo baigti 3 ikiteisminiai tyrimai, o Vilniuje ir Šiauliuose tęsiami tyrimai dėl dar 5 kredito unijų.

FNTT tyrimas: Kauno automobilių turgaus prekeivis įtariamas fiktyviai nupirkęs ir pardavęs beveik 400 transporto priemonių

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame automobilių prekyba užsiimančios bendrovės vadovas fiktyviai nupirko ir pardavė daugiau kaip 370 naudotų transporto priemonių.

Atliktame tyrime nustatyta, kad per praėjusius metus kaunietis iš Vakarų Europos transporto priemonių pardavėjų nupirko 320 automobilių. Bendrovės apskaitoje buvo užfiksuota, kad pagal sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis už automobilius buvo sumokėta daugiau kaip 670 tūkst. eurų. Kelis šimtus automobilių pardavusi bendrovė tegavo 7 tūkst. eurų pajamų. Be to, bendrovės apskaitoje nebuvo duomenų apie parduotus 54 naudotus automobilius, kurie buvo registruoti valstybinėje įmonėje „Regitra“. Įtariama, kad pusšimtis automobilių buvo parduoti šešėlyje.
FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai kartu su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais išaiškino, kad visos automobilių pirkimo–pardavimo sutartys yra apgaulė. Realiai ši bendrovė tokio kiekio automobilių nepirko ir nepardavė. Tyrimo metu nustatyta, kad įsigyti automobiliai tą pačią dieną buvo parduodami automobilių prekeiviams iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos, Kazachstano ir kitų Vidurinės Azijos valstybių. Pavyzdžiui, įtariama, kad Ukrainos piliečių įsigyti automobiliai su lietuviškais numeriais, neįforminus muitinės eksporto procedūrų ir nesumokėjus muito, importo ir kitų mokesčių užsienio valstybėse, buvo išgabenami iš Lietuvos. Į kitas užsienio valstybes išgabenamiems automobiliams buvo atliekamos įprastos eksporto procedūros. Kauniečio vadovaujama bendrovė tebuvo naudojama kaip tarpininkė. Jos vadovas už vieno automobilio „įsigijimą“ gaudavo 30–50 eurų atlygį.
Dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo baigtą ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį kontroliavo Kauno apygardos prokuratūra. Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Aama 20170717

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 205 svečiai ir 2 nariai
Prisijungę nariai: Supuokle brangiooji

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR