Savaitės 2017.06.19 - 2017.06.25 apžvalga Nr. 26

Sukurta: 2017-06-27
Savaitės 2017.06.19 - 2017.06.25 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS AKTUALIJOS

Sodra informuoja, kad nuo 2017 metų liepos 1 dienos keičiasi Valstybinio socialinio draudimo nuostatos, kurios aktualios:

tėvystės išmokų gavėjams,
asmenims netekusiems darbonedarbo išmoka ir ilgalaikio darbo išmoka),
asmenims ir įstaigoms, turintiems apdraustųjų darbuotojų
darbdaviams, dėl susiklosčiusių aplinkybių, turintiems nustatyti darbuotojams dalinį darbo laiką,
individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, kurių ūkio valda 4 EDV ir didesnė,
bendrijų nariams (mažųjų bendrijų),
individualių įmonių savininkams,
šeimynų dalyviams,
individualią veiklą vykdantiems asmenims,
dirbantiesiems pagal verslo liudijimą,
autoriams, kurie neturi sudarę darbo sutarčių,
atlikėjams ir sportininkams, kurie gauna pajamas iš draudėjų, su kuriais nėra sudarę darbo sutarčių.

SAVAITĖS KONSULTACIJOS

Valstybinė darbo inspekcija kviečia susipažinti su naujuoju Darbo kodeksu, pateikiami teisiniai aspektai bei dažniausiai užduodami klausimai. Šis konsultacijų ciklas bus nuolat pildomas

Visos konsultacijos ir dažniausiai užduodami klausimai.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas

Pakeistas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 ir 6 straipsniai. Svarbesnis pakeitimas - nauja sąvoka: «apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamas turtas».

«2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtraukas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija».

Pakeitimai įsigalioja nuo 2018 sausio 1 dienos.

Pakeistos Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklės

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. VA-53pakeistos Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55.

Keli svarbesni pakeitimai:
-i.SAF nereikia įrašyti advokatų PVM mokėtojų kodų arba notarų PVM mokėtojų kodų, jeigu yra išrašyta viena PVM sąskaita faktūra ir joje nėra advokato ar notaro PVM kodo;
- jeigu PVM mokėtojas per mėnesį negavo PVM sąskaitų faktūrų ir (arba) jų neišrašė, reikės pateikti antraštinę dalį ir tuščias rinkmenas (anksčiau reikėjo teikti tik antraštinę rinkmenos dalį).

Patvirtintas delspinigių dydis, kai darbo santykiams nepasibaigus dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A1-310 patvirtintas delspinigių dydis, kai darbo santykiams nepasibaigus dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos ir panaikintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. 9 „Dėl Delspinigių dydžio indeksavimo tvarkos patvirtinimo“, pagal kurį kiekvienais metais iki vasario 1 d. buvo tvirtinamas delspinigių dydis
VMI konsultuoja: dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimo

Lietuvos Respublikos Finansų ministro Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2017 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2502 1 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-418 (toliau – Įstatymas).

Šiuo Įstatymu pakeista nuostata, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu nedarbo socialinio draudimo išmokos (nedarbo draudimo išmokos bei dalinio darbo išmokos). Taigi šios išmokos bei visos kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamos nepensinės išmokos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ir toliau bus priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.
Ši mokesčio lengvata netaikoma Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamoms ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms. Ilgalaikio darbo išmokos mokėjimo tvarką reglamentuoja 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas Nr. XII-2604. Tokios išmokos priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais

santykiais susijusioms pajamoms ir, atėmus taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.
VMI informuoja: pakeisti bei papildytis pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 41 dalies bei 31 straipsnio 1 dalies 20 punkto komentarai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad parengė PMĮ 2 straipsnio 41 dalies ir 31 straipsnio 1 dalies 20 punkto komentarus (apibendrintus paaiškinimus), kurie skelbiami VMI prie FM interneto svetainėje adresu www.vmi.lt.

31 straipsnio 1 dalies 20 punkto komentaras papildytas taip:

1. Iš p2000ajamų negali būti atskaitoma:20) sąnaudos, patirtos darant Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, įskaitant kyšius. (pagal 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakciją Nr. XII-1466, įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.)

Komentaras
1. Šiame punkte naudojama Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos, įskaitant kyšius, sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Baudžiamajame kodekse (toliau – BK). Vienetų sąnaudos, patirtos darant BK uždraustą veiką, įskaitant kyšius, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.
2. Vieneto patirtos sąnaudos dėl kyšininkavimo, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams nepriklausomai nuo to, ar vienetas pasiekia tikslus, dėl kurių jis davė kyšį, ir nepriklausomai nuo to, kokia forma buvo duotas kyšis (tiesiogiai ar netiesiogiai per kitus veikiančius ar fiktyvius asmenis sumokant lėšas už tariamai atliktas paslaugas ar pirktas prekes, suteikiant paramą, dirbtinai padidinant prekių ir paslaugų kainas, patiriant reprezentacines išlaidas, mokant fiktyvų arba dirbtinai padidintą darbo užmokestį ir pan.).

Bei pateikti 5 pavyzdžiai, kokios sąnaudos ir kokiais atvejais nėra laikomos leidžiamais atskaitymais.

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: institucijoms turtas bus patikėtas tik argumentuotai įrodžius to poreikį

Finansų ministerija teigia, kad Valstybei priklausančios administracinės patalpos ir pastatai turi būti valdomi centralizuotai, institucijos turi turėti tik tiek turto, kiek reikalinga jų tiesioginėms funkcijoms atlikti. Perteklinis institucijų valdomas turtas turėtų būti parduodamas arba panaudojamas kitų institucijų funkcijoms vykdyti. Siekiant užtikrinti skaidrų ir šeimininkišką valstybės turto valdymą, tokių priemonių nedelsiant siūlo imtis Finansų ministerija.

„27-erius metus vyravęs požiūris turi keistis. Ir visai nesvarbu, kad kažkuriai institucijai ar atskiroms personalijoms tai nepatiks. Visiems mums svarbu suprasti, kad tą turtą išlaiko mokesčių mokėtojai, tad turime būti sąžiningi ir neapkrauti jų, jei tai kažkieno įgeidis turėti sporto bazę ar poilsio kompleksą tiesiog kitų sąskaita“, - sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Siūloma spartinti nekilnojamojo turto centralizavimą ir plėsti apimtis – planuojama, kad iki 2020 metų centralizuotai bus valdoma beveik 70 proc. viso administracinės paskirties nekilnojamojo turto. Tokie žingsniai siūlomi atsižvelgus į daugiau nei metus veikiančios valstybės nekilnojamojo turto valdymo kontrolę padedančios užtikrinti Valstybės turto informacinėje paieškos sistemoje (VTIPS) sukauptų duomenų analizės rezultatus.
Be to, nutarta, kad institucijos, iki šiol nesutikusios perduoti turto valdyti centralizuotai, tai dar šiemet privalės padaryti priverstinai. Tokių siauru žinybiniu požiūriu besivadovaujančių institucijų, Finansų ministerijos duomenimis, metų pradžioje buvo net 25 iš 48.
„Jokių privilegijų, išskirtinumų, nesvarbu, ar tai ministerija, ar tai kita įstaiga, ar Vilniuje, Kaune, ar bet kuriame šalies krašte, negali būti. Sąlygos vienodos visiems ir kuo greičiau tai suprasime, tuo greičiau galėsime skaičiuoti grąžą, gaunamą iš efektyviai valdomo turto“, - sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Taip pat pritarta, kad turi būti įteisintas nuomos principo administracinės paskirties valstybės nekilnojamajam turtui taikymas. Atlygintinas naudojimasis nekilnojamuoju turtu sudarys sąlygas suvaldyti institucijų valdomo nekilnojamojo turto apetitus ir apribos galimybes valdyti perteklinį turtą. Teisės aktų pakeitimai dėl nuomos turėtų būti pateikti Vyriausybei iki šių metų pabaigos.
Be administracinės paskirties nekilnojamojo turto centralizavimo apimčių didinimo planuojama, Turto banko iniciatyva, perimti iš institucijų poilsio, pagalbinio ūkio, gyvenamosios paskirties, prekybos ir kitų paskirčių nekilnojamąjį turtą - kitaip tariant, pirmiausia tą, kuris nėra susijęs su šių turto valdytojų tikrosiomis funkcijomis.
Be to, nustatyta, kad privačiam verslui turtas ne visada nuomojamas už adekvačią, rinkos kainą. Todėl institucijos privalės peržiūrėti nuomos kainas ir įvertinti, ar jos atitinka rinkos tendencijas bei, esant teisinėms galimybėms, atitinkamai pakeisti sudarytas nuomos sutartis.

Sodra informuoja: „Sodros“ įplaukos toliau auga dviženkliais skaičiais

Sodros duomenimis penkių pirmųjų šių metų mėnesių pajamos, negalutiniais duomenimis – 12,3 proc. didesnės nei pernai. Išmokos taip pat augo: jos buvo 9,4 proc. didesnės nei per tą patį laikotarpį 2016 m. Sausio–gegužės mėnesių biudžeto balanso rodiklis – minus 40,7 mln. Eur. Buvo planuota, kad išmokos viršys pajamas 132,8 mln. Eur. Pernykštis balansas sudarė minus 129 mln. Eur.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto statistika 2017 m. sausio–gegužės mėnesiais (operatyviniais duomenimis):

Pajamos

1 550,6 mln. Eur (nevertinant gautų asignavimų, 160,8 mln. Eur arba 12,3 proc. daugiau nei pernai);
1 406,9 mln. Eur sudarė draudėjų ir apdraustųjų soc. draudimo įmokos (154,9 mln. Eur arba 12,4 proc. daugiau nei pernai);
Kitos įmokos: savarankiškai dirbančiųjų soc. draudimo įmokos – 55,3 mln. Eur, asignavimų iš valstybės biudžeto – 82,1 mln. Eur, veiklos pajamų – 5,3 mln. Eur.

Išmokos

1 591,3 mln. Eur (136,8 mln. Eur arba 9,4 proc. daugiau nei pernai);
1 158,6 mln. Eur sudarė pensijų soc. draudimo išmokos (123,5 mln. Eur arba 11,9 proc. daugiau nei pernai);
123,4 mln. Eur – ligos soc. draudimo išmokos (17,8 mln. Eur arba 17 proc. daugiau nei pernai);
120,7 mln. Eur – motinystės soc. draudimo išmokos (12,1 mln. Eur arba 11,1 proc. daugiau nei pernai);
Kitos išmokos: nedarbo soc. draudimo išmokos – 43,5 mln. Eur, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos – 10,8 mln. Eur, pervedimai į pensijų fondus – 70,5 mln. Eur.

Sodra informuoja: ilgamečiams darbuotojams – papildomos finansinės garantijos

Sodros duomenimis penkių pirmųjų šių metų mėnesių pajamos, negalutiniais duomenimis – 12,3 proc. didesnės nei pernai. Darbuotojui, dirbusiam vienoje darbovietėje daugiau nei 5 metus, ir iš ten atleistam darbdavio iniciatyva bei nesant darbuotojo kaltės, atleidimo atveju priklausys papildomos ilgalaikio darbo išmokos. Jos bus mokamos darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartis (išskyrus dirbusius biudžetinėse įstaigose ir Lietuvos banke) ir atleistiems iš darbo ne anksčiau kaip šių metų liepos 1 dieną.

Jei darbuotojas per tris mėnesius su tuo pačiu darbdaviu nesudaro naujos darbo sutarties, iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo jam skiriama:

dirbusiam nuo 5 iki 10 metų – jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka,išdirbusiam nuo 10 iki 20 metų – jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka,išdirbusiam daugiau nei 20 metų – jo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.Darbuotojo darbo užmokesčio dydis – jo per praėjusius 12 mėnesių iki atleidimo mėnesio priskaičiuotų darbo sutartyje nustatytų darbo užmokesčių, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, vidurkis.

Skyrimo ir mokėjimo tvarka

Ilgalaikio darbo išmokos bus skiriamos ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po atleidimo iš darbo ir mokamos už praėjusį mėnesį. Išmokos darbuotojui reikės kreiptis pačiam ir pateikti prašymą „Sodros“ skyriui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos.

== Sodra informuoja: nuo liepos – lankst2000esnė tėvystės atostogų skyrimo tvarka ==

Sodros informuoja, kad nuo liepos 1 d., įsigaliojant naujai Darbo kodekso redakcijai, keičiasi tėvystės atostogų tvarka, sudarysianti galimybes 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogų vyrams eiti bet kuriuo metu iki vaikui sukaks 3 mėnesiai.

Anksčiau tėvystės atostogų tėčiai galėjo eiti tik pirmąjį mėnesį po kūdikio gimimo.

Išmokų apskaičiavimo ir skyrimo tvarka nesikeičia. Tėvystės išmoka yra 100 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio. Šis dydis apskaičiuojamas pagal žmogaus draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 mėnesių, buvusių iki praėjusio mėnesio prieš teisės gauti išmoką atsiradimo mėnesį.

Tėčiai, kaip ir mamos, norėdami gauti išmoką, turi turėti ne mažiau nei 12 mėnesių (per paskutinius 24 mėn.) ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo.

Šiuo metu minimali tėvystės išmoka per mėnesį yra 162,56 Eur „iki mokesčių“ (20 proc. šalies Statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio – VDU). Maksimali tėvystės išmoka per mėnesį yra 1 625,60 Eur „iki mokesčių“ (dviejų VDU dydis).

Tėvystės išmokų statistika:

15,6 tūkst. žmonių 2016 m. gavo tėvystės išmoką.11,8 mln. Eur – tokio dydžio suma jiems buvo išmokėta.756,4 Eur siekė vidutinė tėvystės išmoka pernai.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: patvirtinti planinio vertintojų ir vertinimo įmonių veiklos patikrinimo turto ir verslo vertinimo ataskaitų kontroliniai klausimynai

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V1-151 „Dėl planinio turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo kontrolinių klausimynų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) patvirtinti Turto ir verslo vertinimo ataskaitos kontroliniai klausimynai (toliau – Klausimynai).

Siekiant suvienodinti turto arba verslo vertinimo ataskaitų nagrinėjimo procedūras planinių patikrinimų ir paklausimų nagrinėjimo metu patvirtinti Klausimynai. Planinių patikrinimų metu bus pildomi Klausimynai, kurie leis patikrinti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme ir Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytų reikalavimų laikymąsi atliekant ūkio subjekto planinį patikrinimą.
Klausimynus galima rasti čia.

Ūkio ministerija siūlo: paprastinti leidimų išorinei reklamai išdavimo tvarką ir sutaupyti lėšų

F Ūkio ministerija siūlo atsisakyti perteklinių reikalavimų išorinei reklamai įrengti ir supaprastinti leidimų išdavimo procedūras. Pasiūlymai dėl išorinės reklamos išdėstyti Reklamos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte ir šią savaitę pateikti derinti suinteresuotoms institucijoms. Ūkio ministerijos duomenimis, priėmus siūlomus pakeitimus administracinė našta turėtų sumažėti apie 350 tūkst. eurų.

„Reklamos įstatymo pakeitimo projekto ypač laukia verslininkai, nes jis leis panaikinti nereikalingus suvaržymus verslui ir palengvins leidimų įrengti išorinę reklamą gavimo sąlygas. Jis taip pat sudarys galimybę palankesnėmis sąlygomis plėtoti reklaminę veiklą, nustatys atvejus, kai leidimas įrengti išorinę reklamą nereikalingas“, – sako ūkio viceministras Ramūnas Burokas.

Šiuo metu galioja Reklamos įstatymo nuostata, draudžianti įrengti išorinę reklamą ant bendrojo naudojimo objektų, neturint butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo. Šis draudimas taikomas visai išorinei reklamai, neatsižvelgiant į jos įrengimo vietą ar pateikimo priemones. Tai apsunkina, o kartais ir padaro neįmanomą išorinės reklamos, taigi ir iškabos, įrengimą ant šių objektų.
Naujajame įstatymo projekte, sprendžiant šią problemą, siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai ant daugiabučiame name esančių negyvenamosios paskirties patalpų (t. y. parduotuvės, kirpyklos ir kt.) išorinės sienos įrengiama nešviečianti ir nekelianti nepatogumų gyventojams iškaba, būtų reikalingas ne visų savininkų daugumos, o susirinkime dalyvavusių ar raštu balsavusių savininkų daugumos sutikimas.
Ūkio ministerija taip pat siūlo nereikalauti leidimo įrengti išorinę reklamą tuo atveju, kai išorinė reklama įrengiama po stogine, kuri yra statinys, įregistruotas nekilnojamojo turto registre, pvz., degalinėse, geležinkelio stotyse. Šis pakeitimas leistų sumažinti administracinę naštą verslui ir pašalinti verslo sąlygų skirtumus. Įrengiant reklamą parduotuvės viduje leidimas nereikalingas, o ūkio subjektai, kurie dėl verslo specifikos prekes parduoda ar paslaugas teikia po stogine (prekyba degalais, transporto paslaugos ir kt.) ir po stogine įrengia reklamą (pvz., degalų reklama degalinėje), patiria papildomų finansinių išlaidų ir laiko sąnaudų leidimui gauti.
Taip pat siūloma netaikyti reikalavimo turėti leidimą tuo atveju, kai išorinė reklama pateikiama ant pastato langų ar durų, taip pat patalpose, bet ji yra matoma iš lauko pusės. Reikalavimas turėti leidimą nebus taikomas ir tuo atveju, kai iškaba įrengiama pagal įstatymu įgaliotos institucijos patvirtintą formą (notarų, antstolių kontorų iškabos) arba kai iškaba yra ne didesnio kaip 0,3 kv. m ploto ir ant jos pateikiamas reklamos davėjo pavadinimas.
Norima panaikinti ir reikalavimą turėti leidimą įrengti reklamą ant transporto priemonių, naudojamų pagal jų tiesioginę paskirtį, t. y. jeigu jose vežami žmonės arba kroviniai. Numatoma, kad leidimas bus reikalingas tik tuo atveju, jei ant šių transporto priemonių bus įrengiamas reklaminis įrenginys.
Vienas iš pasiūlymų – verslininkų palankiai vertinamas ilgesnis leidimo galiojimo terminas iškaboms ir išorinei reklamai, kurioje pateikiamas tik prekių ženklas ar logotipas. Leidimas įrengti iškabą ar išorinę reklamą, kurioje pateikiamas tik prekių ženklas, būtų išduodamas 10 metų laikotarpiui (anksčiau buvo nustatytas 5 metų terminas). Iškabos įrengimo vieta ir joje pateikiama informacija (reklamos davėjo pavadinimas), taip pat prekių ženklas paprastai nesikeičia keletą metų, todėl reikalavimas gauti naują leidimą tai pačiai iškabai ar prekių ženklui kas 5 metus yra našta verslui. Leidimams įrengti kitą išorinę reklamą liktų galioti 5 metų terminas.
Numatoma, kad leidimo galiojimas gali būti panaikinamas tik tada, kai ūkio subjektas buvo įspėtas, tačiau per nustatytą terminą trūkumų nepašalino. Šiuo metu galiojančiame įstatyme įspėjimo iš viso nėra nustatyta.
Siekiant sumažinti verslo patiriamas išlaidas išorinės reklamos įrengimo projektui parengti ir pagreitinti leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimą, savivaldybės įpareigojamos parengti ir patvirtinti tipinius išorinės reklamos įrengimo projektus ir jų įrengimo reikalavimus.

VMI praneša: naujos VMI el. paslaugos leis krovinių gabenimo administravimą perkelti į elektroninę erdvę

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad Elektroninių važtaraščių posistemio (i.VAZ) vartotojai jau gali naudotis naujomis funkcijomis, leidžiančiomis krovinio pervežimą nuo išsiuntimo iki pristatymo administruoti el. būdu. i.VAZ sistemoje logisti184akos veikla užsiimantys mokesčių mokėtojai jau gali formuoti užsakymus kroviniams vežti, teikti su krovinio gabenimu susijusias pastabas, pridėti papildomų dokumentų kopijas, skaidyti važtaraščius, efektyviau ir patogiau valdyti dažniausiai naudojamus duomenis, atlikti kitus su krovinio pervežimu susijusius veiksmus.

„Naujos funkcijos leidžia mokesčių mokėtojams visiškai perkelti krovinio pervežimo administravimą į elektroninę erdvę. i.VAZ nuo šiol yra ne tik platforma važtaraščio duomenims VMI teikti, tai - elektroninės paslaugos, kuriomis naudodamiesi pervežimo operacijos dalyviai – siuntėjas, vežėjas ir gavėjas - gali glaudžiau bendradarbiauti. Svarbu pastebėti, kad i.VAZ vartotojais gali tapti ir tie mokesčių mokėtojai, kurie neprivalo teikti važtaraščio duomenų, tačiau pageidauja popierinius važtaraščius pakeisti elektroniniais ir pasinaudoti posistemio teikiamomis galimybėmis", - sako i.MAS programos vadovė Eglė Ramanauskienė, akcentuodama, kad verslo atstovai, kurie nesinaudoja specializuotomis programomis važtaraščių išrašymui, galės pritaikyti savo vykdomus procesus nepatirdami papildomų išlaidų.
Naudodamosi i.VAZ paslaugomis krovinio gabenime dalyvaujančios įmonės paprasčiau bendraus tarpusavyje, kadangi visus reikalingus duomenis ar dokumentus galės valdyti vienoje bendroje elektroninėje erdvėje. Pavyzdžiui, krovinio siuntėjui pateikus užsakymą vežti krovinį, vežėjas pateikto užsakymo pagrindu gali išsirašyti el. važtaraštį, o pristačius krovinį, patvirtinti, kad jis perduotas. Jeigu įmonės kroviniai yra perkaunami ar perskirstomi, galima naudotis važtaraščio skaidymo funkcija: įvedus reikiamus duomenis tolesniems gabenimams važtaraščiai bus formuojami automatiškai. Visi atlikti veiksmai ir pakeitimai atsispindės važtaraščio istorijoje, kurią mokesčių mokėtojai galės peržiūrėti.
Kita i.VAZ paslaugų dalis skirta padėti mokesčių mokėtojams efektyviau valdyti darbui su i.VAZ reikalingą informaciją. Susikūrę virtualią užrašų knygutę i.VAZ naudotojai gali į ją įtraukti gabenimo dalyvius ir adresus. Šie duomenys bus automatiškai siūlomi išrašant tiek e. važtaraščius, tiek e. sąskaitas faktūras. Važtaraščius išsirašyti paprasčiau galima susikūrus važtaraščių ruošinius. Jeigu mokesčių mokėtojui reikalinga statistinė informacija, galima formuoti ataskaitas.
VMI įdiegė visas i.VAZ posistemyje numatytas sukurti funkcijas ir toliau jas tobulins. Kad el. paslaugos atitiktų verslo atstovų lūkesčius, mokesčių administratorius atsižvelgs į i.VAZ naudotojų patirtį bei pateikiamus atsiliepimus.
Šiuo metu i.MAS naudojasi per 85 tūkst. vartotojų. Nuo i.VAZ starto į posistemį pateikta beveik 15 mln. važtaraščių, iš jų - 11 proc. el. važtaraščių. Daugiausiai važtaraščių duomenų VMI perduodama automatiškai, taip pat įkeliant iš anksto suformuotas rinkmenas. Per mėnesį tiesiogiai portale mokesčių mokėtojai, dažniausiai smulkiojo verslo atstovai, užpildo vidutiniškai apie 150 tūkst. važtaraščių.

FNTT tyrimas: uogas, grybus ir sraiges bendrovė supirkinėjo šešėlyje, nelegaliai sukosi šimtai tūkstančių eurų, verslui "vadovavo" ir benamiai

FNTT atskleidė galimą pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo schemą. Pagal turimus duomenis viena bendrovė, supirkinėjanti šimtus tonų uogų, grybų ir sraigių, galėjo tokiu verslu užsiimti nelegaliai. Šešėlinės prekybos mastas gali siekti daugiau nei pusę milijono eurų.

FNTT Šiaulių apygardos valdybos atliekamo tyrimo duomenimis, didmenine vaisių, uogų ir daržovių prekyba Šiaulių regione besiverčianti bendrovė viešojoje erdvėje skelbdavo informaciją apie superkamas miško gėrybes. Iš Šiaulių krašto ūkininkų ir fizinių asmenų bendrovė supirkdavo didelius kiekius uogų, grybų ir sraigių. Tačiau bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo įrašyti duomenys, kad šios miško gėrybės buvo superkamos ne iš pavienių asmenų, o iš penkių įmonių.
Šios, kaip įtaria tyrėjai, nevykdė jokios veiklos, buvo naudojami tik šių bendrovių apskaitos dokumentai. Pavyzdžiui, vienos iš sukčiavimo schemoje naudojamos įmonės direktorius ir dviejų įmonių apskaitą tvarkantys asmenys – anksčiau ne vieną kartą teisti, nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo ir pajamų neturintis šiauliečiai. Kitų trijų bendrovių direktoriais formaliai buvo paskirti Latvijos piliečiai.
Didmenine prekyba užsiimančios bendrovės vadovas, slėpdamas vykdomą nusikalstamą veiką, įtariama pagrindinę bendrovę fiktyviai pardavė Joniškyje gyvenančiam asmeniui. Jam buvo pateikti pasirašyti bendrovės akcijų pirkimo ir dokumentų perdavimo dokumentai, tačiau realiai savininkas naujajam formaliam vadovui dokumentų neperdavė. Naujasis direktorius – taip pat ne kartą teistas Lietuvoje ir užsienyje asmuo. Paskutinį kartą už prekybą vogtais daiktais jis teistas Vokietijoje.
FNTT tyrimas rodo, kad melagingai įtraukusi duomenis apie miško gėrybes pardavusius tiekėjus, didmenine prekyba užsiimanti bendrovė galėjo nesąžiningai konkuruoti rinkoje ir padidinti supirkimo kainas veik penktadaliu. Pirminiais skaičiavimais, per dvejus metus bendrovė supirko šimtus tonų uogų, grybų, sraigių už daugiau kaip 500 tūkst. eurų, o į valstybės biudžetą galimai nesumokėjo per 120 tūkst. eurų mokesčių.
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą Šiauliuose ir Joniškyje buvo įvykdytos kratos, jų metu rasti tyrimui reikšmingi daiktai – veiklos nevykdžiusių bendrovių dokumentai, bankų kortelės, elektroninės bankininkystės kodų generatoriai.
Atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo organizuoja ir jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūra.

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 294 svečiai ir 3 nariai
Prisijungę nariai: laimalinartas www7 Ernesta12

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR