Savaitės 2017.06.26 - 2017.07.02 apžvalga Nr. 27

Sukurta: 2017-07-04
Savaitės 2017.06.26 - 2017.07.02 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA

Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. penkių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 36,9 mln. eurų arba 0,1 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus deficitas siekė 13,5 mln. eurų.

Šių metų pirmų penkių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo beveik 4 mlrd. 685 mln. eurų, išlaidos – 4 mlrd. 518 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-gegužę sudarė 129,9 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per penkis mėnesius gauta iš mokesčių (48,1 proc.) ir socialinių įmokų (44,0 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (57,3 proc.) skirta socialinėms išmokoms.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistas Buhalterinės apskaitos įstatymas

2017 m. birželio 20 d. Seimas priėmė Buhalterines apskaitos įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimus.

Pakeista 1 straipsnio 3 dalis ir ji išdėstyta taip:
„3. Lietuvos banko, kitų kredito įstaigų, mokėjimo įstaigų, elektroninių pinigų įstaigų, valiutos keityklų operatorių, finansų maklerio įmonių, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir jų valdymo įmonių, uždaro tipo investicinių bendrovių ir jų valdymo įmonių, pensijų fondų ir jų valdymo įmonių, investicinių fondų ir jų valdymo įmonių, reguliuojamos rinkos operatoriaus, Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, draudimo įmonių, perdraudimo įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą reglamentuoja šis įstatymas, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.“
Pakeista 3 straipsnio 1 dalis ir ji išdėstyta taip:
3 straipsnis. Bendrieji apskaitos tvarkymo reikalavimai
Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal šiuos apskaitos standartus:
1) pagal tarptautinius apskaitos standartus – finansų maklerio įmonės, reguliuojamos rinkos operatorius, Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, valdymo įmonės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, kredito įstaigos, išskyrus kredito unijas;«.

Papildytas Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnis

2017 m. birželio 27 d. Seimas priėmė Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio pakeitimą.

Įstatymo 58 straipsnis papildytas 16(1) dalimi:
„16(1). Šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos mokesčių lengvatos taikomos tokia pačia tvarka ir sąlygomis ir investuotojams, kurie atitinka šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas laisvosios ekonominės zonos įmonei keliamas sąlygas dėl lengvatų taikymo ir kuriems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei konkrečių Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka yra išnuomoti zonos teritorijoje esantys žemės sklypai ar jų dalys, kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme. Įsteigus zonos valdymo bendrovę, investuotojams, įgijusiems laisvosios ekonominės zonos įmonės statusą, taikomi mokesčių lengvatų terminai ir sąlygos nekeičiami.“
Šis įstatymo pakeitimas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

Pakeistas Asociacijų įstatymo 10 straipsnis

Seimas 2017 m. birželio 27 d. priėmė Asociacijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimus

10 straipsnio 2 dalis papildyta 4 punktu:
„4) informacija apie gautą paramą (pateikiant informaciją apie paramos teikėjus juridinius asmenis, turi būti atskirai nurodytas kiekvienas paramą suteikęs juridinis asmuo, jo suteiktos paramos dalykas ir jo vertė) ir jos panaudojimą.“
Pakeista 10 straipsnio 4 dalis ir ji išdėstyta taip:
„4. Asociacijos veiklos ataskaita ir metinių finansinių ataskaitų rinkinys, o kai auditas atliktas, audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada yra pateikiami juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbiami asociacijos interneto svetainėje (jeigu asociacija ją turi), išskyrus fizinių asmenų asmens duomenis, kurie pagal įstatymus viešai neskelbtini. Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti dokumentai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo dienos neatlygintinai skelbiami juridinių asmenų registro tvarkytojo interneto svetainėje.“
Šis įstatymo pakeitimas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

Priimti Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai

Seimas 2017 m. birželio 22 d. priėmė Paramos ir Labdaros įstatymo pakeitimus.

Svarbesni pakeitimai:
Pakeista 10 straipsnio 2 dalis ir ji išdėstyti taip:
„2. Pagal šį įstatymą kaip parama gauti šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti labdaros ir paramos dalykai negali būti naudojami politinėms partijoms, valstybės politikams, politinei reklamai ar politinėms kampanijoms finansuoti ir politinių kampanijų dalyvių politinių kampanijų laikotarpiu atsiradusiems ar su politinėmis kampanijomis susijusiems skolos įsipareigojimams padengti.
Pakeista 13 straipsnio 6 dalis ir ji išdėstyta taip:
„6. Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo iniciatyva panaikina Juridinių asmenų registre įregistruoto paramos gavėjo statusą:
1) kai paramos gavėjas per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą, jei įstatymuose nenumatytas kitas terminas, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo ar veiklos ataskaitos per 2 mėnesius po to, kai buvo įspėtas apie šį pažeidimą;
2) kai šį statusą turinčiam juridiniam asmeniui įregistruojamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo inicijuotas likvidavimas arba įregistruojamas jo kaip likviduojamo, bankrutuojančio ar bankrutavusio juridinio asmens statusas, taip pat kai pasibaigia juridinio asmens pertvarkymo procedūros.“

Patvirtinta pavyzdinė Darbo sutarties forma

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-343 patvirtinta pavyzdinė Darbo sutarties forma.
Pakeistas informacijos apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių teikimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašas

Lietuvos Respublikos Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. EV-87 pakeistas informacijos apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių teikimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašas bei patvirtinta informacijos apie darbuotojus teikimo forma.
Vyriausybė nutarimu priimti Darbo kodekso įgyvendinimui reikalingi aprašai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 21 d.Nr. 496 nutarimu Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimui reikalingus aprašus:

1.1. Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašą;
1.2. Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą;
1.3. Sezoninio darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatumų aprašą;
1.4. Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą;
1.5. Sezoninių darbų sąrašą;
1.6. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą;
1.7. Specialių pertraukų trukmės per darbo dieną (pamainą) ir jų nustatymo sąlygų aprašą;
1.8. Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, sąrašą ir šių atostogų trukmės aprašą;
1.9. Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašą.

Patvirtinti Nedarbo socialinio draudimo išmokų ir dalinio darbo išmokų nuostatai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 17 straipsnio 1 dalimi ir 21 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 30 d. nutarimu 531 patvirtintino:mus:

1. Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatus.
2. Dalinio darbo išmokų nuostatus.“
Nutarimas įsigalioja 2017 m. liepos 1 dieną.
Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai nustato nedarbo socialinio draudimo išmokų bedarbiams apskaičiavimo, skyrimo, mokėjimo, mokėjimo sustabdymo, atnaujinimo, nutraukimo, pratęsimo ir pakartotinio skyrimo, teisės į nedarbo draudimo išmoką išsaugojimo, nedarbo draudimo laikotarpių sumavimo, dokumentų ir duomenų, susijusių su nedarbo draudimo išmokomis, saugojimo tvarką.
Dalinio darbo išmokų nuostatai nustato dalinio darbo išmokų, numatytų Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme, apskaičiavimo, skyrimo, mokėjimo, mokėjimo sustabdymo ir atnaujinimo, nutraukimo bei dokumentų ir duomenų, susijusių su dalinio darbo išmokomis, saugojimo tvarką.

Patvirtintas Darbo sutarties pasibaigimo, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma arba kai darbdavys (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) yra miręs, tvarkos aprašas

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-340 Patvirtintas Darbo sutarties pasibaigimo, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma arba kai darbdavys (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) yra miręs, tvarkos aprašas.

Darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo santykius su darbdaviu, kurio buvimo vieta nežinoma arba kuris yra miręs, turi Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti paštu, per kurjerį, elektroninėmis priemonėmis (patvirtinęs elektroniniu parašu) ar tiesiogiai rašytinį prašymą dėl darbo sutarties pasibaigimo pagal Darbo kodekso 53 straipsnio 6 punktą ar 65 straipsnio 9 dalį, kurio pavyzdinė forma yra Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje www.vdi.lt (skyriuje „Darbo santykių pasibaigimas“).

VMI informuoja: pakeistas PVM įstatymo 91 straipsnio komentaras

http://www.vmi.lt/cms/mokesciu-naujienos/-/asset_publisher/DkY4/content/del-lietuvos-respublikos-pridetines-vertes-mokescio-istatymo-91-straipsnio-apibendrinto-paaiskinimo-komentaro-pakeitimo VMI prie FM, siekdama užtikrinti sklandų mokesčių įstatymų įgyvendinimą, parengė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio apibendrinto paaiškinimo (komentaro) pakeitimą ir papildymą, kurį suderino su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (Finansų ministerijos 2017-06-16 raštas Nr.((14.16-01)-5K-1711124)-6K-1704052). PVM įstatymo 91 straipsnis. Grąžintinos iš biudžeto PVM sumos įskaitymas ir grąžinimas.
VMI informuoja: dėl mokestinio laikotarpio nustatymo, atsižvelgiant į apmokestinamųjų vienetų veiklos ypatybes

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įgyvendinanti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 75 straipsnį, kuriame įvesta taisyklė, kad juridiniai asmenys mokesčių deklaracijas ir kitas formas turi pateikti elektroniniu būdu, parengė 2017 m. birželio 26 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko įsakymą Nr. VA-55 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2002 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 28 „Dėl mokestinio laikotarpio nustatymo, atsižvelgiant į apmokestinamųjų vienetų veiklos ypatybes“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas).

Įsakyme nustatyta, kad vienetai, norintys pakeisti mokestinį laikotarpį, prašymą mokesčių administratoriui pateikia per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI. Įsakymo nuostatos dėl prašymo pateikimo mokesčių administratoriui elektroniniu būdu

įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 dienos.
KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: smulkiajam ir vidutiniam verslui – palankesnė PVM sumokėjimo tvarka

Finansų ministerijos informuoja, kad smulkieji ir vidutiniai verslininkai, kurių metinės pajamos yra mažesnės nei 60 tūkst. eurų, pridėtinės vertės mokestį (PVM) galės sumokėti tik gavę atlygį už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas, neatsižvelgiant, kada išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Tokiam pasiūlymui, siekdama palengvinti smulkiam ir vidutiniam verslui tenkančią naštą, šiandien pritarė Vyriausybė.

„Tai, kad smulkusis ir vidutinis verslas PVM galės sumokėti tik tuomet, kai gaus pajamų, o ne vos išrašius PVM sąskaitą-faktūrą, leis sumažinti vieną didžiausių tokio verslo problemų – apyvartinių lėšų trūkumą. O kartu šis mokesčių prievolės atidėjimas užtikrins ir tokio verslo stabilumą bei tęstinumą“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Šiuo metu tokiam verslui taikoma bendra pagrindinė taisyklė, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda iš karto išrašius PVM sąskaitą-faktūrą. Tai reiškia, kad įmonė privalo atsiskaityti su valstybe, t. y., sumokėti PVM, net ir tuo atveju, jei dar negavo pajamų.
Iki šiol specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, kai prievolė sumokėti PVM už tiekiamą produkciją atsiranda tik tada, kai sumokamas atlygis, pasirinkti galėjo tik žemės ūkio produkciją tiekiančios įmonėms.

Lietuvos bankas informuoja: įsigalioja Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme įtvirtinti būsto paskolų pasiūlymų teikimo, sutarčių sudarymo sąlygų, sutarties nutraukimo ir kiti reikalavimai

Lietuvos bankas informuoja, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigalioja Su nekilnojamuoju turtu2000 susijusio kredito įstatyme įtvirtinti būsto paskolų pasiūlymų teikimo, sutarčių sudarymo sąlygų, sutarties nutraukimo ir kiti reikalavimai. Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyriausioji juriskonsultė Justina Tarasevičienė nurodo svarbiausias naujoves, kurias naudinga žinoti vartotojams.

1. Būsto kreditas „atrišamas“ nuo kitų banko paslaugų
Kredito davėjai nebegalės reikalauti kartu su paskola įsigyti kitų paslaugų – gyvybės draudimo, investicinių produktų, mokėjimo paslaugų, kurie vartotojui iš esmės nereikalingi ar nebūtini. Išimtys numatytos tik dėl įsigyjamo būsto draudimo, paliekant teisę klientui pačiam pasirinkti draudiką, ir dėl nemokamos sąskaitos kredito įmokoms surinkti.

2. Apribojamas mokestis už kredito grąžinimą anksčiau sutarto termino
Siekiant pagerinti vartotojų galimybes keisti kredito davėją ir palankesnėmis sąlygomis refinansuoti paskolą kito kredito davėjo įstaigoje, įstatyme numatyta maksimali išankstinio kredito grąžinimo mokesčio riba (ne daugiau kaip 3 proc. anksčiau laiko grąžinamos sumos), taip pat numatyti atvejai, kai išankstinis kredito grąžinimas būtų nemokamas. Pavyzdžiui, kintamosios kredito palūkanų normos keitimo dieną vartotojas galės grąžinti kreditą ar jo dalį nemokamai.

3. Susidūrus su finansinėmis problemomis galimos kredito„ atostogos“
Įstatyme numatyta kredito „atostogų“ galimybė, t. y. atvejai, kai vartotojui susidūrus su finansinėmis problemomis ir susiklosčius išimtinėms aplinkybėms (nutraukus santuoką, mirus sutuoktiniui, tapus bedarbiu ar kredito gavėją pripažinus nedarbingu) jis galės atidėti įmokų mokėjimą kredito gavėjui ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui.

4. Apsvarstymo laikotarpiai – skubotumo stabdis
Siekiant, kad vartotojai nepriimtų skubotų sprendimų dėl ilgalaikių įsipareigojimų prisiėmimo, įstatyme nurodytas 30 dienų apsvarstymo laikotarpis, kurį kredito davėjas turi suteikti vartotojui iki kredito sutarties sudarymo. Taip pat po sutarties sudarymo kredito gavėjas per 14 dienų galės pakeisti savo sprendimą ir atsisakyti jau sudarytos kredito sutarties.

5. Galimybė lengvai palyginti kredito davėjų pasiūlymus
Siekiant, kad vartotojas galėtų lengvai ir paprastai palyginti kelių kredito davėjų pasiūlymus ir išsirinkti sau naudingiausią, numatyta, kad kredito davėjai pateiks informaciją apie kredito sąlygas standartine forma.
Siekiant sumažinti ginčų dėl neaiškių kredito sutarčių sąlygų, nustatytas privalomas kredito sutarčių sąlygų sąrašas: tos sąlygos turėtų būti aptariamos sudaromoje sutartyje (kredito palūkanų dydžio keitimo sąlygos, maržos didinimo ir mažinimo atvejai, su sutarties vykdymu, keitimu, nutraukimu susiję komisiniai atlyginimai ir kt.).

Galiausiai, įstatyme ribojamas netesybų ir baudų, mokamų už pavėluotas įmokas, dydis – ne daugiau kaip 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Taip pat įstatyme išsamiai aptariami atvejai, kai kredito sutartis gali būti vienašališkai kredito davėjo nutraukta.

Ūkio ministerija informuoja: nuo kitų metų – lengvesnės sąlygos darbuotojams suteikti bendrovės akcijų

Seimas birželio 30 dieną priėmė Ūkio ministerijos inicijuotus Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, kurie sudarys sąlygas motyvuoti bendrovių darbuotojus, valdybos ir stebėtojų tarybos narius ir didinti jų įsitraukimą į bendrovės veiklą – neatlygintinai arba iš dalies atlygintinai suteikti jiems bendrovės akcijų. Taip pat iki 25 tūkst. eurų (anksčiau – 40 tūkst. eurų) sumažintas minimalus akcinių bendrovių įstatinio kapitalo dydis.

„Priimtas įstatymas pirmiausia nustato šiuolaikiškesnį, užsienio šalių praktikai artimesnį reguliavimą. Tiek startuoliams, tiek stambioms įmonėms, kurios siekia taikyti pažangesnę valdymo praktiką, atsiranda galimybė bendrovės akcijas naudoti kaip motyvavimo priemonę darbuotojams ir valdybai. Pakeitimai taip pat prisidės kuriant šalyje patrauklią investicinę aplinką, nes mažinama administracinė našta verslui, padidins akcinės bendrovės teisinės formos patrauklumą – ji turėtų tapti priimtinesnė vidutiniam verslui“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
Akcinių bendrovių įstatymo pakeitime atsisakyta maksimalaus uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcininkų skaičiaus ribojimo. Iki šiol maksimalus akcininkų skaičius buvo 250. Šis pakeitimas leis didinti akcininkų skaičių.
Siekiant sukurti aiškias teisines sąlygas UAB santykinai nebrangiai pritraukti lėšų kapitalo forma, dalytis verslo rizika, gauti papildomos patirties vykdant planuojamą įmonės veiklą, nustatytos sąlygos, kada UAB galės siūlyti įgyti jos akcijų, ir tai nebus laikoma viešu vertybinių popierių siūlymu.
Civiliniame kodekse nustatyta, kad notarinės sandorių formos nebus reikalaujama sudarant UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai UAB akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba kai UAB akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį.
Seimo patvirtintame projekte įtvirtintos teisinės prielaidos bendrovėms pakeisti išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominaliąją vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio.
Pakeitimai taip pat leis užtikrinti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) teikiamų duomenų apie UAB akcininkus teisėtumą ir išsamumą ir įtvirtins teisines prielaidas duomenis apie vienintelį UAB akcininką kaupti JADIS. Didžioji dalis įstatymo pakeitimų įsigalios 2018 m. sausio 1 d., likusieji – kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre.

Šiuo metu Lietuvoje yra įregistruotos 122 038 uždarosios akcinės bendrovės ir 388 akcinės bendrovės.

VMI praneša: jau paskelbti turto deklaracijų išrašai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, jog interneto svetainėje www.vmi.lt jau paskelbė Metinių gyventojų (šeimos) turto deklaracijų išrašų duomenis. Kaip ir kasmet, gyventojų patogumui VMI tai padarė gerokai anksčiau, nei kad įpareigoja įstatymas. Šią informaciją galima rasti skyrelyje „Informacijos rinkmenos» (Apie VMI → Paslaugos → Informacijos rinkmenos → Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenų išrašai (www.vmi.lt/cms/metines-gyventojo-seimos-turto-deklaracijos-duomenu-israsai).

„VMI svetainėje šiemet paskelbta beveik 37 tūkst. išrašų. Kiti mokesčių mokėtojai, norintys paviešinti savo deklaracijų duomenis, turi pateikti prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai, – sako VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė, atkreipdama dėmesį, kad nors šiemet ir gerokai, net beveik šešis kartus, mažiau mokesčių mokėtojų pamiršo savo prievolę, tačiau jų yra. – 111 mokėtojų, kurių duomenys turi būti skelbiami viešai, vis dar nėra pateikę turto deklaracijų.«
Jei gyventojas nėra pateikęs (nors privalėjo) turto deklaracijos, jo duomenys nėra skelbiami. Mokesčių mokėtojas, nepateikęs deklaracijos ar pastebėjęs netikslumų duomenų išrašuose ir deklaracijoje, privalo nedelsdamas patikslinti (koreguoti)* deklaraciją/as, o patogiausiai tai padaryti naudojantis VMI Elektroninio deklaravimo sistema http://deklaravimas.vmi.lt
„Šiemet išrašuose skelbiamų duomenų apimtis nepasikeitė, – pastebi S. Aliukonytė – Šnirienė, –tačiau paties išrašo pateikimas VMI svetai

1b64nėje kiek pakoreguotas, patogesnis: sutuoktinio duomenys atvaizduojami tame pačiame lange, kaip ir pagrindinio deklaruotojo. Taip patogiau palyginti sutuoktinių turtą.»
VMI praneša: pareigingos šalies įmonės aktyviai naudojasi PVM sąskaitų faktūrų kryžminio sutikrinimo paslauga

VMI informuoja, jog šalies įmonės Elektroninių sąskaitų faktūrų posistemyje i.SAF aktyviai naudojasi PVM sąskaitų faktūrų kryžminio sutikrinimo paslauga, o vartotojų pateikiami pastebėjimai ir pasiūlymai padeda ją tobulinti. Tam, kad mokesčių mokėtojams būtų lengviau naudotis naująja paslauga, VMI parengė atsakymus į dažniausiai šia tema užduodamus klausimus.

„Kryžminio sutikrinimo paslauga šalies verslas naudojasi dar tik kelias savaites, todėl perprantant naujoves, kaip įprasta, kyla įvairių praktinių klausimų. Juos analizuodami, matome, kad labiausiai domimasi, kodėl atsiranda neatitikimai. Tai rodo, kad verslininkams svarbu ne tik mokesčių administratoriui pateikti teisingus duomenis, tačiau ir pasitikrinti, ar verslo partneriai taip pat tinkamai vykdo savo pareigas", - sako i.MAS programos vadovė Eglė Ramanauskienė.
VMI pažymi, kad ši paslauga yra įrankis, leidžiantis mokesčių mokėtojams savarankiškai įsivertinti, ar visi duomenys yra apskaityti ir įtraukti į registrą. Jei mokesčių mokėtojas pastebi neatitikimus verslo partnerių pateiktoje informacijoje, jis visada gali juos pasitikslinti tiesiogiai kreipiantis į jį, o tuo atveju, jei pastebėjo sisteminius paslaugos neatitikimus, apie tai pranešti VMI, adresu imas.klaidos@vmi.lt. Jeigu mokesčių mokėtojas gaunamų/išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose pateikė nekorektiškus duomenis – t.y. ne tokius, kokie yra nurodyti PVM sąskaitoje faktūroje - juos galima patikslinti. VMI sankcijų už duomenų tikslinimą netaiko.
VMI parengė ir nuolat atnaujina Konsultacinės medžiagos kataloge skelbiamus dažniausiai užduodamus klausimus ir atsakymus, padėsiančius mokesčių mokėtojams tinkamai įvertinti sąskaitų faktūrų kryžminio sutikrinimo rezultatus. VMI interneto svetainėje www.vmi.lt → Konsultacinės medžiagos katalogas → i.MAS → i.SAF → Kryžminio sutikrinimo paslauga apžvelgiamos praktinės situacijos, kuomet gali atsirasti neatitikimų tarp išrašytų/gautų sąskaitų faktūrų, kaip teikiant sąskaitų faktūrų registrus į i.SAF turėtų būti pildomi duomenys, kad kryžminio sutikrinimo ataskaitoje nebūtų neatitikimų, ką reiškia ataskaitoje pateikiami simboliai ir kt.

Sodra informuoja: darbo vietas išsaugoti padės dalinio darbo išmokos

Susiklosčius nepalankioms ekonominės aplinkybėms darbuotojai bus labiau apsaugoti nuo nedarbo grėsmės: darbdavys galės trumpinti darbuotojų darbo laiką, o negautas darbo užmokestis iš dalies bus kompensuojamas mokant dalinio darbo išmokas. Šias išmokas mokės „Sodra“ iš darbdavių sumokėtų nedarbo socialinio draudimo įmokų.

Kokiais atvejais mokamos dalinio darbo išmokos

Darbo kodeksas numato, kad dalinis darbas gali būti nustatomas, kai dėl tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje susidariusių svarbių ekonominių priežasčių – pripažintų tokiomis Vyriausybės – darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir gresia grupės darbuotojų atleidimas. Norėdamas nustatyti darbuotojams dalinį darbo laiką, darbdavys turi kreiptis į „Sodros“ skyrių, pagrįsdamas tokią darbo organizavimo būtinybę bei nurodydamas sutrumpintą darbuotojo darbo laiką (ne daugiau kaip 50 procentų darbo laiko), dalinio darbo pradžią ir trukmę, darbuotojus, kuriems numatoma taikyti dalinį darbą.

Kokio dydžio ir kaip mokamos išmokos

Dalinio darbo išmoka apskaičiuojama kaip nedarbo išmoka – ją sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovioji dalis – 30 proc. MMA (dabar: 380 × 30% = 114 Eur), galiojančios mėnesį, už kurį mokama dalinio darbo išmoka. Kintamoji dalis priklauso nuo darbuotojo vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų.

Vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal toje darbovietėje, kuri kreipėsi dėl dalinio darbo išmokos skyrimo darbuotojams, 30 mėnesių, praėjusių iki užpraėjusio kalendorinio mėnesio pabaigos nuo darbdavio nustatytos pirmosios dalinio darbo dienos, laikotarpį turėtas draudžiamąsias pajamas. Taip apskaičiuojama išmoka, tačiau mokama tik ta dalis išmokos, kiek procentų yra sutrumpintas darbo laikas, tačiau ne daugiau kaip 50 procentų nedarbo draudimo išmokos dydžio.

Pavyzdžiui:

Darbuotojams darbo norma sumažinama 30 procentų ir nustatomas dalinis darbas. Išmoka bus apskaičiuojama taip: (30 proc. MMA + 50 proc. darbuotojo vidutinių mėnesinių pajamų) × sumažintas darbo krūvis procentais. Pavyzdžiui, jei darbuotojo vidutinės draudžiamosios pajamos buvo 700 Eur, o darbo krūvis sumažintas 30 proc., dalinio darbo išmoka būtų apskaičiuojama taip:
(114 + 700 × 50 proc.) × 30 proc. = 139,2 Eur.
Dalinio darbo išmoka negali būti didesnė kaip 75 proc. Statistikos departamento skelbiamo vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio (bruto), galiojusio užpraėjusį kalendorinį ketvirtį nuo darbdavio nustatytos pirmosios dalinio darbo dienos. Išmokos mokamos ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Jeigu asmuo atleidžiamas iš darbo ir jam mokama nedarbo išmoka, dalinio darbo išmokos mokėjimo trukme yra trumpinamas nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpis. Primename, kad nedarbo išmoka gali būti mokama ne ilgiau nei 9 mėnesius.
Dalinio darbo išmokos mokėjimas nutraukiamas, jei darbdavys panaikina dalinį darbą, jei paaiškėja, kad išmokos gavėjas dirbo nelegaliai arba jis yra atleidžiamas iš darbo.

Kada mokama ne visa dalinio darbo išmoka

Jei išmokos gavėjui yra mokama kita socialinio draudimo išmoka – valstybinė socialinio draudimo, šalpos ar valstybinė pensija (išskyrus našlių, našlaičių ir maitintojo netekimo pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensijas, gaunamas už kitus asmenis), netekto darbingumo periodinė kompensacija dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmoka, jam yra sumokamas skirtumas tarp paskirtos dalinio darbo išmokos ir gaunamos pensijų, kompensacijų ar išmokų sumos.
Aama 20170717

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 189 svečiai ir 2 nariai
Prisijungę nariai: Supuokle brangiooji

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR