Savaitės 2017.07.03 - 2017.07.09 apžvalga Nr. 28

Sukurta: 2017-07-11
Savaitės 2017.07.03 - 2017.07.09 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS PASIŪLYMAI

Reaguodama į Finansų ministerijos pasiūlymų dėl mokesčių lengvatų tobulinimo paketą, Ūkio ministerija pateikė savo rekomendacijas mokestinės aplinkos gerinimo klausimais. Pagrindiniai Ūkio ministerijos pasiūlymai – nulinis pelno mokestis reinvesticijoms, „Sodros“ viršutinė riba startuoliams ir lengvatos viešbučiams išlaikymas.

Ūkio ministerija siūlo priimti pelno apmokestinimo sistemą, kai pelnas apmokestinimas tik tuo atveju, kai jis yra paskirstomas (išmokami dividendai). Taigi, jei įmonės reinvestuotų pelną, joms neatsirastų prievolės mokėti pelno mokestį.
„Taip žengtume Latvijos ir Estijos pavyzdžiu, suvienodintume mokestines lengvatas Baltijos valstybių regione ir atvertume galimybes konkuruoti dėl investicijų. Ši mokestinė lengvata ženkliau prisidėtų prie sulėtėjusio produktyvumo augimo, kadangi skatintų investicijas ne tik į technologinį atsinaujinimą, inovacijas, bet ir gamybos ir paslaugų proceso patobulinimus, kompetencijų ugdymą ir kitų įmonės konkurencinių pranašumų stiprinimą“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
Kartu būtų užtikrinamos realios paskatos reinvestuoti, kitaip tariant, gauti naudos iš pelno. Be to, toks pelno apmokestinimo modelis užtikrintų aiškų pelno mokesčio administravimą, neliktų atskirų pelno mokesčio lengvatų poreikio, būtų sudaromos vienodos sąlygos įvairiuose sektoriuose veikiančioms įmonėms.
Ūkio ministerija taip pat siūlo startuoliuose dirbantiems žmonėms įvesti vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio „Sodros“ įmokų viršutinę ribą. Toks siūlymas grindžiamas tuo, kad startuoliai daugiausiai veikia pritraukę rizikos kapitalo fondų investicijas, dažnai dalis investicijų ateina iš ES struktūrinių fondų, o didelė dalis investuotų lėšų panaudojama darbo jėgai apmokestinti, o ne verslui plėsti ar produktui vystyti. Siūloma, kad ši lengvata įsigaliotų priėmus Smulkiojo ir vidutinio verslo įstatymo pakeitimus, kuriuose būtų integruotas ir startuolių apibrėžimas bei aiškiai apibrėžti kriterijai ir šios lengvatos taikymo laikotarpis.
Pasak ūkio ministro M. Sinkevičiaus, įvedus „Sodros“ viršutinę ribą, startuolių bendruomenė galėtų didesnę investicijų dalį panaudoti aukštos pridėtinės vertės produktams ir paslaugoms kurti, aukštos kvalifikacijos ir gerai apmokamoms darbo vietoms steigti, sėkmingiau konkuruoti dėl talentų tarptautinėje erdvėje. Panaši lengvata galėtų būti taikoma ir tyrėjams.
Kitos Baltijos šalys sėkmingai priėmė įvairių įstatymų pakeitimus, kurie gerina startuolių ekosistemų teisinę ir mokestinę aplinką. Pavyzdžiui, Latvijoje startuoliams, kurie atitinka tam tikrus kriterijus, yra taikomas sumažintas fiksuotas socialinio draudimo įmokos tarifas. Kol kas jokių panašių teisinių ir mokestinių lengvatų Lietuvoje nėra. Įvedus „Sodros“ įmokų viršutinę ribą ir gerinant mokestinę aplinką, Lietuva galėtų sėkmingiau konkuruoti dėl investicijų ir talentų su kitomis šalimis.
Ūkio ministerijos skaičiavimais, siūlomas vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio „Sodros“ įmokų viršutinės ribos modelis nesukurtų „Sodros“ biudžetui didelės mokestinės naštos. Šiuo metu Lietuvoje veikia kiek daugiau nei 320 startuolių ir yra iki 50 startuolių, kuriuose vidutinis atlyginimas yra didesnis nei Lietuvos vidutinis darbo užmokestis. Įvedus „Sodros“ viršutinę ribą, įmokos sumažėtų 2,8 mln. eurų, o tai sudarytų mažiau nei dešimtadalį procento visų „Sodros“ įplaukų.
Ūkio ministerija nepritaria ketinimui naikinti lengvatą viešbučiams ir laikosi pozicijos, kad, nustačius 21 proc. PVM tarifą apgyvendinimo įstaigoms, Lietuvos viešbučiams net du kartus pablogėtų konkurencinės sąlygos Latvijos, Estijos ir Lenkijos atžvilgiu bei sumažėtų viso šalies turizmo sektoriaus konkurencingumas. Dabartinis 9 procentų Lietuvos apgyvendinimo paslaugų PVM tarifas atitinka Baltijos šalių regiono lygį (Lenkijoje jis yra 8 proc., Latvijoje 12 proc., Estijoje 9 proc.).

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistos Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo taisyklės

Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 523 pakeistos Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo taisyklės. Taisyklės įsigaliojo nuo liepos 1 dienos. Nutarimu patvirtinti:

1.1. Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašą;
1.2. Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašą;
1.3. Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisykles.
Keletas svarbių naujovių:
2. Dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje (toliau kartu – nustatyti dydžiai).
3. Vykstant į užsienį, už dieną, kurią pervažiuojama Lietuvos Respublikos valstybės siena, mokami dienpinigiai, apskaičiuoti pagal valstybei, į kurią vykstama, nustatytus dydžius, o grįžtant iš užsienio, už dieną, kurią pervažiuojama Lietuvos Respublikos valstybės siena, mokama iki 50 procentų dienpinigių, apskaičiuotų pagal tai valstybei nustatytus dydžius. Jeigu komandiruotės metu bus vykstama į kelias valstybes, nustatytas dydis taikomas atsižvelgiant į kiekvienoje valstybėje faktiškai išbūtas dienas, o pervažiavimo į valstybę diena laikoma atvykimo į tą valstybę diena.
4. Kai darbuotojas, vykdamas į komandiruotę, tą pačią dieną atvyksta į kelias valstybes, už tą dieną mokamas dienpinigių, apskaičiuotų pagal toms valstybėms nustatytus dydžius, vidurkis.
6. Kai darbuotojas siunčiamas į komandiruotę reziduojamos valstybės teritorijoje vienai darbo dienai, jam mokama iki 50 procentų dienpinigių, apskaičiuotų pagal reziduojamai valstybei nustatytus dydžius, o jeigu darbuotojas tą pačią dieną atvyksta į kelias valstybes, už tą dieną mokamas dienpinigių, apskaičiuotų pagal toms valstybėms nustatytus dydžius, vidurkis. Darbuotojui mokama iki 100 procentų dienpinigių, apskaičiuotų pagal reziduojamai valstybei nustatytus dydžius, jeigu komandiruotė trunka ilgiau nei vieną darbo dieną, už įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendime nurodytą komandiruotės laiką.
7. Kai komandiruotė į užsienį trunka vieną darbo dieną (pamainą), darbuotojui mokama iki 50 procentų dienpinigių, apskaičiuotų pagal tai valstybei nustatytus dydžius, o jeigu darbuotojas tą pačią dieną atvyksta į kelias valstybes, už tą dieną mokamas dienpinigių, apskaičiuotų pagal toms valstybėms nustatytus dydžius, vidurkis.

Patvirtintos Ūkio subjektų patikrinimų kontroliniai klausimynai ir teminės ataskaitos

Lietuvos Respublikos Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. EV-96 patvirtinti:

1.1. Ūkio subjekto patikrinimo bendrinis kontrolinis klausimynas;
1.2. Ūkio subjekto patikrinimo kontrolinis klausimynas „Darbo teisė“;
1.3. Ūkio subjekto patikrinimo kontrolinis klausimynas „Darbuotojų sauga ir sveikata“;
1.4. Garantijų komandiruotiems darbuotojams patikrinimo ir tikrojo komandiravimo nustatymo kontrolinis klausimynas;
1.5. Moterų ir vyrų lygių teisių įgyvendinimo darbo teisinių santykių srityje kontrolinis klausimynas;
1.6. Laikinojo įdar

2000binimo įmonių ir laikinojo darbo naudotojų patikrinimo kontrolinis klausimynas;

1.7. Paslaugų pagal kvitus teikimo ir gavimo patikrinimo kontrolinis klausimynas;
1.8. teminė ataskaita „Trečiųjų šalių piliečių darbo kontrolė“.

Patvirtinti Metiniai vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiai 2017 metais

Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 5 d. įsakymu A1-362 patvirtinti 2017 metų metinius vidutinio mėnesio:

1.1. darbo dienų skaičius:
1.1.1. esant penkių darbo dienų savaitei – 21 darbo diena (252 darbo dienos : 12 mėnesių);
1.1.2. esant šešių darbo dienų savaitei – 25,2 darbo dienos (302 darbo dienos : 12 mėnesių);
1.2.darbo valandų skaičius:
1.2.1. esant penkių darbo dienų savaitei – 167,5 darbo valandos (2010 darbo valandų : 12 mėnesių);
1.2.2. esant šešių darbo dienų savaitei – 167 darbo valandos (2004 darbo valandos : 12 mėnesių).

VMI informuoja: dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio pakeitimo

VMI informuoja, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. birželio 27 d. priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-517 (TAR, 2017, Nr. 2017-11226, toliau – Įstatymas), kuriuo papildytas Įstatymo 58 straipsnis 161 dalimi. Įstatymo papildymu reglamentuojamas momentas, nuo kurio įmonė (juridinis asmuo, ūkio subjektas), atitinkanti Įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose keliamas sąlygas įgyja teisę taikyti Įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintą lengvatą. Įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2018 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

Atsižvelgiant į Įstatymo pakeitimą, nuo 2018 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių apskaičiuojant pelno mokestį, Įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta lengvata galės pasinaudoti Laisvos ekonominės zonos teritorijoje įsteigtos ir vykdančios ūkinę-komercinę veiklą įmonės net ir tada, kai dar nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė. Tai reiškia, kad Įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintos mokestines lengvatos zonos įmonėms taikomos jas siejant būtent su realios įmonės veiklos vykdymo zonoje faktu bei garantuojamos mokesčių lengvatos zonoje besisteigiantiems investuotojams, kol nėra įsteigiama zonos valdymo bendrovė.

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: konkursą vadovauti VMI laimėjo Edita Janušienė

Finansų ministerija informuoja, kad liepos 3 d. vykusį konkursą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko pareigoms užimti laimėjo Edita Janušienė. Konkurse dalyvavo 6 pretendentai iš 11 oficialiai užsiregistravusių kandidatų.

Edita Janušienė yra baigusi Vilniaus universitetą, įgijusi ekonomisto išsilavinimą. Nuo 2013 m. dirba Lietuvos banko Vidaus audito skyriaus viršininke. Taip pat yra dirbusi Valstybės kontrolėje bei įvairiose pareigose VMI.
Atlikus visas procedūras, kurios numatytos konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše, finansų ministras pasirašys įsakymą dėl Editos Janušienės paskyrimo VMI viršininke.

Finansų ministerija informuoja: Euro grupėje ir ECOFIN – dėmesys dabartinei fiskalinei situacijai ir pusmečio prioritetams

Liepos 10-11 dienomis finansų ministras Vilius Šapoka Briuselyje dalyvaus Euro grupės ir Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose.

Euro grupės posėdžio metu euro zonos finansų ministrai aptars euro zonos fiskalinę situaciją, ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimo klausimus bei naujausias tendencijas euro zonos bankų sektoriuje. Taip pat bus apsikeista nuomonėmis dėl euro zonos valstybių narių nemokumo procedūrų.
ECOFIN metu žadama diskutuoti dėl iniciatyvos, kuria siekiama užkirsti kelią pelno mokesčio vengimui, taip pat bus ieškoma susitarimo dėl artimiausių žingsnių sprendžiant „blogųjų“ paskolų problemą. Be to, ne mažai dėmesio susitikime ketinama skirti liepos 1-ąją pirmininkavimą ES Tarybai perėmusios Estijos darbų programai aptarti.

Sodra konsultuoja: kasmetinių atostogų apmokėjimas

Sodra informuoja, kad kasmetinių atostogų laiku darbuotojui (taip pat valstybės tarnautojui ir žvalgybos pareigūnui, tarnaujančiam žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį), paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis. Jis apskaičiuojamas pagal Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintą darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas).

Pagal šį Aprašą laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Apskaičiuojant vidutinį dieninį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).
Apskaičiuojant vidutinį valandinį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).
Darbo apmokėjimo lėšos, kurios įskaitomos apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, išvardytos Aprašo 3 punkte.
Darbuotojų, valstybės tarnautojų ir žvalgybos pareigūnų darbo užmokestis yra nustatytas skirtinguose teisės aktuose, todėl kiekvienai šių asmenų grupei apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį įskaitomos jiems nustatyto darbo užmokesčio lėšos.
Darbuotojams pagal Darbo kodeksą įskaitoma:
bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga);
papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
priedai už įgytą kvalifikaciją;
priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą.
Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais – į apskaičiavimus įskaitomas didesnis apmokėjimas už darbą.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą (5 straipsnio 1 dalies 1 punktas) mokama pareiginė alga yra mėnesinė alga, Ją sudaro pastovioji ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis. Tai yra šiame įstatyme nustatyta pareiginės algos kintamoji dalis yra sudėtinė mėnesinės algos dalis.
Valstybės tarnautojams, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 23–261 straipsnio nuostatas, į vidutinį darbo užmokestį (vidutinį tarnybinį atlyginimą) įskaitoma:
pareiginė alga;
priedai;
priemokos

11ec;

apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą.
Žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį, atsižvelgiant į Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 1 dalį, į vidutinį darbo užmokestį (vidutinį tarnybinį atlyginimą) įskaitoma:
pareiginė alga;
priedai už tarnybinį rangą ir tarnybos stažą.
Skatinamosios išmokos, nustatytos Darbo kodekse, Valstybės tarnybos įstatyme ir Žvalgybos įstatyme, į vidutinį darbo užmokestį neįskaitomos, tai yra neįskaitoma:
darbuotojams – premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus;
valstybės tarnautojams – vienkartinė piniginė išmoka, skiriama Vyriausybės nustatyta tvarka;
žvalgybos pareigūnams – vienkartinė piniginė išmoka, neviršijanti žvalgybos pareigūno vieno mėnesio vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio sumos.
Be to, Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 496 3.1 papunktyje numatytas pereinamasis laikotarpis. Nustatyta, kad skaičiuojant darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinį darbo užmokestį, vadovaujantis Aprašu, kai į skaičiuojamąjį laikotarpį įtraukiami mėnesiai iki šio nutarimo įsigaliojimo (iki 2017-07-01), šiais mėnesiais gautas darbo užmokestis į vidutinį darbo užmokestį įskaitomas vadovaujantis iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

FNTT tyrimas: maistą tiekiančios įmonės neteisėtai pelnėsi iš moksleivių ir ligonių

FNTT Klaipėdos apygardos valdyba ir Klaipėdos apygardos prokuratūra informuoja, kad Klaipėdoje registruota bendrovė kelerius metus savo klientams už papildomą abonentinį mokestį teikė televizijos retransliavimo paslaugas, nors leidimo tam neturėjo. Bendrovė klientams sumontuodavo palydovinės arba internetinės televizijos įrangą ir už mokestį prijungdavo mokamos televizijos programų paketus.

Ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neteisėtos bendrovės veiklos pradėjusios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai išsiaiškino, kad per kelerius metus bendrovės atsakingi asmenys galėjo neįtraukti į buhalterinę apskaitą dalies gautų grynųjų pinigų už parduotas prekes ir paslaugas, taip pat užsiėmė nelicencijuojama televizijos programų retransliavimo ar televizijos programų ir atskirų programų platinimo internetu veikla.
Šiai veiklai būtino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) leidimo bendrovė neturėjo. Bendrovės atstovai klientams, kurie pirkdavo palydovinę ar internetinės televizijos įrangą, be kita ko, parduodavo ir televizijos retransliavimo paslaugas.
Kitaip tariant, už papildomą mokestį, kuris siekė apie 6 eurus per mėnesį, suteikdavo galimybę žiūrėti šimtus mokamų televizijos kanalų. Pareigūnų duomenimis, bendrovės atstovai su gyventojais susitardavo, kad abonentinis mokestis bus sumokamas į priekį – už pusę metų ar vienus metus ir pan. Bendrovė galėjo turėti kelis keletą tūkstančių tokių klientų, ši informacija šiuo metu tikslinama.
Bendrovė tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau sąskaitose ir kvituose nenurodoma, iš ko priimti grynieji pinigai. Įmonė parduodavo ir montuodavo įrangą, o abonentinis mokestis už televizijos kanalus kartais būdavo įskaičiuojamas į bendrą įrangos ir montavimo paslaugų kainą.
Klaipėdoje registruotoje bendrovėje dirbo trys asmenys: direktorius, meistras ir buhalterė. Įmonė užsiėmė ne tik televizijos transliavimo įrangos pardavimu ir montavimu; ji, pavyzdžiui, įrenginėjo ir signalizacijas.
Bendrovė atstovai už apgaulingai tvarkytą buhalterinę apskaitą, neteisėtą vertimąsi ūkine ir komercine veikla pagal Baudžiamąjį kodeksą gali būti baudžiami viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Diskusijos

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR