Savaitės 2017.07.24 - 2017.07.30 apžvalga Nr. 31

Sukurta: 2017-08-02
Savaitės 2017.07.24 - 2017.07.30 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS PRANEŠIMAS

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad šiandien institucija pasirašė sutartį su įmone UAB „Algoritmų sistemos«, laimėjusia viešųjų pirkimų konkursą kasos aparatų kvitų žaidimui organizuoti.

Konkursą laimėjusi įmonė turės užtikrinti galimybę gyventojams Žaidimo internetiniame tinklalapyje užregistruoti kasos aparatų kvitus bei naudojant programinę įrangą su atsitiktinių skaičių generatoriumi išrinkti Žaidimo laimėtojus. Taip pat paslaugos teikėjo programinė įranga turės užtikrinti sklandų žaidimo administravimo procesą prieš išmokant piniginius prizus.
Konkurse dalyvavo 2 dalyviai. Pasirašytos sutarties vertė – 145,2 tūkst. eurų (su PVM). Anksčiau skelbtas konkursas neįvyko, nes konkurse dalyvavusi įmonė pasiūlė per didelę kainą.
Žaidime bus galima registruoti kasos aparatų kvitus, gautus už suteiktas paslaugas (pvz., maitinimo, kirpimo, remonto ir pan.) bei turgavietėse įsigytas prekes. Atsižvelgiant į prioritetus kvitų loterija galės būti nukreipta ir į kitus sektorius, apie tai iš anksto pranešus visuomenei.
Žaidime bus galima registruoti kasos aparato fiskalinius kvitus*, kuriems reikalavimai apibrėžti Kasos aparatų, prekybos (paslaugų teikimo) automatų ir taksometrų spausdintuvų techniniuose reikalavimuose. Detalūs kvitų pavyzdžiai bus pateikti kartu su Kasos aparatų kvitų žaidimo organizavimo ir vykdymo taisyklėmis, kurios bus artimiausiu metu patvirtintos VMI. Dokumentai, išduoti prekybos (paslaugų teikimo) automatais, tiesioginio kompiuterinio ryšio terminalais ar išrašyti ranka žaidime dalyvauti negalės.
„Atlikto mokesčių mokėtojų sąmoningumo ir šešėlinės ekonomikos lygio vertinimo tyrimo duomenimis mokėti visą prekės kainą ir gauti pirkimo dokumentus sutiktų 13 proc. daugiau respondentų, jeigu būtų vykdoma kvitų loterija»,- pasakoja Rolandas Puncevičius, VMI Kontrolės departamento, Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vedėjas, akcentuodamas, kad be kvitų loterijos vykdymo visą kainą sutiktų mokėti apie 62 proc. respondentų, tuo tarpu vykdant kvitų loteriją, respondentų dalis išaugtų iki 75 proc. Remiantis tokiu rodikliu, atlikti skaičiavimai rodo, jog kvitų loterijos taikymas tik viešojo maitinimo sektoriuje per metus galimai generuotų apie 7 mln. eurų papildomų pridėtinės vertės mokesčio pajamų.
Metinis prizinis fondas planuojamas apie 173 tūkst. eurų. Ši suma būtų skirta savaitiniams ir mėnesiniams laimėjimams išmokėti bei mokesčiams, susijusiems su laimėjimu, sumokėti.
Preliminariai planuojama, kad savaitinio žaidimo metu bus galima laimėti 10 piniginių laimėjimų po 200 eurų, o mėnesinio žaidimo metu bus laimimas 1 piniginis 5000 eurų vertės laimėjimas. Prizų kiekis ir dydžiai gali būti keičiami atsižvelgiant į finansavimą.
VMI primena, jog kasos aparatų kvitų žaidimą preliminariai numatoma pradėti vykdyti nuo 2017 m. lapkričio.

SAVAITĖS PERSPĖJIMAS

Lietuvos bankas įspėja – siūlydami „pelningai investuoti“ sukčiai vilioja pinigus.

Lietuvos bankas įspėja, kad pastaruoju metu padažnėjo įtartinų pasiūlymų investuoti. Brokeriais apsimetantys sukčiai siūlo investuoti internetinėse platformose, kuriose realiai jokia prekyba nevyksta, – klientai nukreipiami į suklastotas internetines svetaines, skirtas nusikalstamu būdu jų lėšoms pasisavinti.
Minėtos „paslaugos“ paprastai siūlomos telefonu. Žmonėms siūloma „greitai ir lengvai“ pasipelnyti prekiaujant „valiutų poromis“, „tauriųjų metalų poromis“, „žaliavų poromis“, „opcionais“ ir pan. Pasiūlymas pateikiamas kaip „ypač patrauklus“, nes prekybai siūloma suteikti finansinį svertą, todėl investuotojas turi sumokėti tik dalį sandoriui sudaryti reikiamos sumos.
Susivilioję patraukliu pasiūlymu žmonės dažnai pamiršta elementarų atsargumą – nepasidomi paslaugos teikėju, nepatikrina, ar jis apskritai turi teisę teikti investicines paslaugas, nepaieško atsiliepimų internetinėje erdvėje. Dažniausiai ši informacija pradeda dominti tik po to, kai „brokeris“ negrąžina pinigų.
Perspėjimus, kaip apsisaugoti nuo tokių atvejų, rasite Lietuvos banko interneto svetainėje. Be to, atsižvelgdamas į gautus nukentėjusių asmenų skundus, Lietuvos bankas pateikia nebaigtinį, nuolat pildomą interneto svetainių, kuriose prekiaudami investuotojai prarado pinigus, sąrašą:
xtrade.ru
https://armax.trade/en/
www.gfbroker.com
http://mrtmarkets.com/fx/ru
https://gftinternational.com/

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistas Socialinio draudimo įstatymas

Pakeistas Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Svarbiausi pakeitimai - sportininkų, atlikėjų ir meno kūrėjo statusą turinčių asmenų gaunamas atlyginimas ne iš darbdavio (nesvarbu, ar autorius, sportininkas, atlikėjas turi kitur darbo santykius) socialinio draudimo įmokomis bus apmokestinamas mažiau - soc. draudimo įmokos bus skaičiuojamos ne nuo viso, o nuo pusės sportininko, atlikėjo ar autoriaus atlyginimo.

Pakeista 10 straipsnio 2 dalis ir ji išdėstyta taip:
„2. Meno kūrėjo statusą turinčių darbingo amžiaus asmenų ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuoto 50 procentų atlygio pagal sudarytas sutartis.“

Pakeistas Sveikatos draudimo įstatymas

Pakeistas Sveikatos draudimo įstatymas. Mažųjų bendrijų vadovams ( ne nariams ir nuo tantjemų reikės mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Įmokos bus mokamos bendra tvarka.

Svarbesni pakeitimai:
Pakeista 17 straipsnio 3 dalis:
3. Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorinę sutartį, pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos, išskyrus asmenis, kurie verčiasi atitinkama individualia veikla, taip pat asmenys, gaunantys tantjemas arba atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o draudėjai – 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Už meno kūrėjo statusą turinčius asmenis, negaunančius pajamų pagal autorinę sutartį ir nepriklausančius asmenims, nurodytiems šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, šio straipsnio 2 ir 4–10 dalyse, privalomojo sveikatos draudimo įmokas sumoka Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytas draudėjas (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas) iš Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka. Šios įmokos dydis – 9 procentai minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną
Pakeista 17 straipsnio 7 dalis:
«Mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o draudėjai (mažosios bendrijos) – 3 procentų dydžio priva

2000lomojo sveikatos draudimo įmokas nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.»

Pakeista 18 straipsnio 6 dalis:
«6. Draudėjai (paslaugų gavėjai), gaunantys pagal paslaugų kvitą teikiamas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kurių teikimą nustato Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, sumoka už paslaugų teikėjus atitinkamo mėnesio privalomojo sveikatos draudimo įmokas iki kito mėnesio 15 dienos. Tokia pačia tvarka šias įmokas moka draudėjai už mažųjų bendrijų vadovus, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai.“

Pakeitimai įsigalioja nuo 2018 sausio 1 dienos.

VMI konsultuoja: dėl energinių produktų mėginių neapmokestinimo akcizais ir atitinkamų gabenimo dokumentų

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ‒ VMI prie FM) informuoja, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau ‒ AĮ) 43 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuo akcizų atleidžiami energiniai produktai, kai jie naudojami kitiems tikslams negu kaip variklių degalai, kaip šildymui skirtas kuras arba variklių degalų priedai. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata taip pat apima ir tuos atvejus, kai atitinkamas energinių produktų kiekis paimamas kaip mėginys panaudoti bandymams ir / arba atlikti tyrimus.

Atsižvelgiant į tai, jeigu energiniai produktai, nurodyti AĮ 1 priede, už kuriuos akcizai nesumokėti (kai taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas), kaip mėginys būtų išsiųsti iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio į laboratoriją (nepriklausomai nuo to, ar laboratorija yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio teritorijoje, ar ne), tokiu atveju neturėtų būti išrašomas nei akcizų apskaičiavimo dokumentas (DAA), nei elektroninis akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentas (e-AD).
Kadangi laikytina, kad energiniai produktai panaudojami kitiems tikslams negu kaip variklių degalai, kaip šildymui skirtas kuras arba variklių degalų priedai, akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas turėtų Akcizų deklaracijos (FR0630 forma) priedo „Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio akcizų apskaičiavimas» (FR0630S forma) 40 pozicijos langelyje nurodyti (deklaruoti) energinių produktų, panaudotų tyrimams, kiekį.
Pažymėtina, kad turi būti paimtas toks energinių produktų mėginio kiekis, kuris yra būtinas panaudoti atitinkamiems bandymams ir / arba atlikti atitinkamus tyrimus. Be to, mėginys turėtų būti vežamas su mėginio vežimo lydimaisiais dokumentais, kuriuose tikslinga nurodyti mėginio vežimo tikslą.

VMI informuoja: pakeistos mokesčių mokėtojo prašymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui pateikimo, prašymo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir pakeitimo taisyklės

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. VA-64 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. VA-105 „Dėl Mokesčių mokėtojo prašymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui pateikimo, prašymo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir pakeitimo taisyklių patvirtinimo« pakeitimo» (TAR, 2017, Nr. 2017-12559) nauja redakcija išdėstytos Mokesčių mokėtojo prašymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui pateikimo, prašymo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir pakeitimo taisyklės (toliau - taisyklės).

Esminiai taisyklių pakeitimai:
15, 16, 17, 18, 19, 27, 28, 29 punktuose naujai sureglamentuotos darbo grupės sudarymo ir jos veiklos procedūros (dalis šių nuostatų anksčiau buvo išdėstytos darbo grupės reglamente);
20 punkte naujai apibrėžta procedūra kaip mokesčių administratorius gali prašyti papildomos informacijos iš mokesčių mokėtojo. Taip pat naujai išdėstyta darbo grupės susitikimų su mokesčių mokėtoju organizavimo tvarka;
21 punkte plačiau reglamentuojami prašymo nagrinėjimo sustabdymo atvejai, nustatyta, kaip mokesčių mokėtojas apie tai informuojamas;
22 punkte aptartas prašymo nagrinėjimo atnaujinimas, mokesčių administratoriui gavus papildomus dokumentus iš mokesčių mokėtojo;
25 punkte išplėstas atvejų sąrašas, kada mokesčių administratorius nepriima Sprendimo dėl teisės aktų nuostatų taikymo būsimam sandoriui (toliau – sprendimas), o pateikia atsakymą bendra tvarka, tai yra tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas kreipiasi į mokesčių administratorių dėl tapataus klausimo, kuris nagrinėjamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme arba Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme;
33 punkte nurodyta, kad sprendimo kopija perduodama ir VMI prie FM kontrolės funkcijas vykdančiam administracijos padaliniui, jei sprendimas priimamas dėl akcizų, tai sprendimo kopija pateikiama VMI prie FM Akcizų administravimo departamentui;

sprendimo formoje įteisinta galimybė nustatyti sprendimo galiojimo terminą.
KITOS NAUJIENOS

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paskirtas nurodymas audito įmonei UAB "AUDITORIAI IR KONSULTANTAI" ir drausminė nuobauda auditoriui Antanui Šiupieniui

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V3-47 patvirtinti audito įmonės uždarosios akcinės bendrovės «AUDITORIAI IR KONSULTANTAI» ir auditoriaus Antano Šiupieniaus atliktų UAB «Nemuno banga», AB «Lietuvos telegramų agentūra Elta», UAB «Dzūkijos šilas» 2014 m. atskirų finansinių ataskaitų auditų ir UAB «Nemuno banga» 2014 m. konsoliduotųjų finansinių audito tyrimo rezultatai.

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad audito įmonė uždaroji akcinė bendrovė «AUDITORIAI IR KONSULTANTAI» pažeidė:
1-ojo Tarptautinio kokybės kontrolės standarto 32 dalį ir 48 dalį, kadangi jos taikoma kokybės kontrolės sistema neužtikrino, kad užduotys būtų atliekamos pagal profesinius standartus ir taikomus teisinius bei priežiūros reikalavimus ir kad audito įmonė ar užduoties partneris parengtų ataskaitas, tinkamas pagal aplinkybes;
1-ojo Tarptautinio kokybės kontrolės standarto 46 dalį, kadangi jos taikoma kokybės kontrolės sistema neužtikrino, kad dokumentai nebūtų papildomi po audito darbo dokumentų bylos sudarymo datos, šių papildymų nedokumentavus pagal tarptautinių audito standartų reikalavimus;

Lietuvos Respublikos audito įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, nes nesilaikė 1-ojo Tarptautinio kokybės kontrolės standarto nuostatų.
Ūkio ministerija praneša: energijos taupymo ir atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir vartojimo projektams – 10 mln. eurų ES investicijų

Lietuvos pramonės įmonėms atsiveria dar viena galimybė sumaž1c0einti energijos vartojimo intensyvumą, padidinti atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą ir taip prisidėti prie aplinkos saugojimo. Ūkio ministerija kviečia šias įmones įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“.

Pirmuoju kvietimu labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms numatoma skirti iki 5 mln. eurų, antruoju kvietimu didelėms įmonėms – taip pat iki 5 mln. eurų ES investicijų. Iki 2020 m. pagal minėtą priemonę numatoma skirti 10 mln. eurų ES investicijų.
„Skelbdami šį kvietimą tikimės dar didesnio Lietuvos pramonės įmonių aktyvumo. ES investicijomis jos galės ne tik sumažinti elektros energijos savikainą, optimizuoti energijos vartojimo sąnaudas gamyboje, didinti veiklos efektyvumą ir konkurencingumą, bet ir prisidėti prie aplinkos saugojimo – įgyvendinamais projektais sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, įrengti saulės jėgaines ir biokuro katilines“, – teigia ūkio viceministrė Lina Sabaitienė.
Pagal priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ galimi pareiškėjai yra labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės pramonės įmonės, veikiančios ne trumpiau kaip trejus metus. Šių įmonių vidutinės metinės pajamos iš savo pagamintos produkcijos per pastaruosius dvejus finansinius metus iki paraiškos pateikimo turi būti ne mažesnės negu 300 tūkst. eurų.
Pareiškėjų remiama veikla – atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių energijos gamybos pajėgumų įrengimas, naujų atsinaujinančių energijos išteklių efektyvesnio panaudojimo technologijų kūrimas ir diegimas pramonės įmonėse, siekiant naudoti energiją pačių įmonių vidiniams poreikiams tenkinti ir, esant galimybei, perteklinę energiją tiekti kitoms pramonės įmonėms ar perduoti į centralizuotus energetikos tinklus.
Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 500 tūkst. eurų, mažiausia – 15 tūkst. eurų.

Juridiniai asmenys, siekiantys gauti finansavimą, turi užpildyti paraišką, kuri skelbiama svetainėse www.esinvesticijos.lt, http://ukmin.lrv.lt/, www.lvpa.lt, ir pateikti ją iki 2017 m. 12 mėn. 25 dienos. Paraiškas priima VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra.
VMI praneša: darbą pradėjo nauja VMI viršininkė

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad liepos 28 d. darbą pradėjo nauja VMI viršininkė Edita Janušienė.

„Esu tikra, jog VMI gali ir turi tapti pažangiausia ir moderniausia institucija visame viešajame sektoriuje, tačiau tai įmanoma tik dirbant darnioje komandoje, aktyviai ir efektyviai bendradarbiaujant su kitomis valstybinėmis institucijomis ir sąžiningais mokesčių mokėtojais« – sako viršininkė.
E. Janušienės teigimu, siekiant didinti pasitikėjimą VMI svarbu ne tik užtikrinti veiklos tęstinumą, bet ir įžvelgti, ką ir kaip reikia tobulinti, todėl pokyčiai institucijoje yra neišvengiami. VMI dirbantys savo sričių specialistai turi kurti maksimalią pridėtinę vertę, o už tai būti tinkamai vertinami.
„Anksčiau esu dirbusi VMI, tačiau nuo to laiko praėjo dešimtmetis, todėl pirmiausiai turiu nuodugniai susipažinti su strateginiais VMI veiklos planais ir priemonėmis, turinčiomis užtikrinti sklandų biudžeto surinkimą bei efektyvią kovą su „šešėline» ekonomika" – teigia vadovė.
VMI Kontrolės departamente dirbusi E. Janušienė sako, kad tarp prioritetinių siekių turi būti VMI vidinės kultūros stiprinimas, darbuotojų motyvacijos ir atsakingo įsitraukimo į veiklos procesus didinimas. VMI turi tapti kiekvieno darbuotojo institucija, nes tik taip galima užtikrinti, jog bus siekiama tos pačios ir visiems priimtinos bendros vizijos, kokia turi būti VMI.

FNTT tyrimas: šešėlinės pajamos už poliuretano putas šildė kelių Šiaulių regiono verslininkus

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai atskleidė sukčiavimu įtariamų verslininkų grupę, kuri vertėsi poliuretano putų gamyba ir prekyba, jomis šiltino pastatus. Įtariama, kad Mažeikiuose ir Šiauliuose veikusių bendrovių direktoriai, buhalterė ir vadybininkai organizavo šešėlinę prekybą šiomis statybinėmis medžiagomis. Vienas iš įtariamųjų – Šiaulių bendrovės direktorius, tuo pačiu metu dirbęs ir šios apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiu.

FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai išaiškino, kad Mažeikių rajone veikianti bendrovė iš Korėjos, Rumunijos, Vengrijos ir Lietuvos bendrovių pirko chemines medžiagas poliuretano putoms gaminti. Reikiami cheminiai komponentai buvo maišomi Krucių kaime (Mažeikių raj.) įrengtame gamybos ceche. Pagamintas pastatų šiltinimui skirtas poliuretano putas bendrovė parduodavo tame pačiame ceche įsteigtai kitai bendrovei. Abiejų bendrovių faktinis vadovas buvo tas pats asmuo. Įtariama, kad poliuretano putas gaminanti bendrovė produkciją parduodavo be apskaitos dokumentų arba suklastojusi dokumentus, įrašydama duomenis apie parduotą mažesnį nei realų poliuretano putų kiekį. Atliekant tyrimą dėl šešėlinės prekybos buvo nustatyta, kad iš bendrovės produkciją be apskaitos dokumentų pirko Šiauliuose registruota bendrovė, kurios vadovas ugniagesiu dirbantis asmuo. FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad privačius namus Lietuvoje šiltinanti šiauliečio vadovaujama bendrovė per tris mėnesius apšiltino daugiau nei 100 pastatų. Įtariama, kad bendrovė apie 40 procentų gautų pajamų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje.
Pirminiais tyrimo duomenimis, per tris mėnesius trys bendrovės galėjo į valstybės biudžetą nesumokėti beveik 50 tūkstančių eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Šiame tyrime FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai atliko 15 kratų. Jų metu paimtos tyrimui reikšmingos kompiuterinės laikmenos, dokumentai, rankraštiniai užrašai, kompiuteriai.
Įtarimai dėl šešėlinės prekybos cheminiais komponentais, skirtais poliuretano putų gamybai, ir dėl neoficialios prekybos pagaminta produkcija pareikšti keturiems asmenims – dviejų Mažeikių įmonių faktiniam vadovui, šių bendrovių direktorei ir buhalterei, šiltinimo darbus atliekančios bendrovės direktoriui. Jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūros Antrasis baudžiamojo persekiojimo skyrius.
Aama 20170731

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 639 svečiai ir 16 nariai
Prisijungę nariai: zivile26 ERIKAM1967 mariska Tininga Gerve Tigre74 Joobaa WWita Whagati Lari rrrasa Tess lemone leliuks dontcha ASim

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR