Savaitės 2017.07.31 - 2017.08.06 apžvalga Nr. 32

Sukurta: 2017-08-08
Savaitės 2017.07.31 - 2017.08.06 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA

Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. pirmojo pusmečio centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 226,2 mln. eurų arba 0,6 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus perviršis siekė 69,5 mln. eurų.

Šių metų pirmų šešių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo beveik 5 mlrd. 824 mln. eurų, išlaidos – 5 mlrd. 436 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-birželį sudarė 161,5 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per šešis mėnesius gauta iš mokesčių (50,2 proc.) ir socialinių įmokų (43,2 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (57,0 proc.) skirta socialinėms išmokoms.
Prognozuojamas 2017 metų BVP – 40,585 mlrd. eurų.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Patvirtintos naujos redakcijos Akcizų apskaičiavimo dokumentų išrašymo, jo duomenų pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai ir unikalaus akcizų apskaičiavimo dokumento numerio suteikimo taisyklės

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. VA-65 pakeistos ir nauja redakcija išdėstytos Akcizų apskaičiavimo dokumentų išrašymo, jo duomenų pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai ir unikalaus akcizų apskaičiavimo dokumento numerio suteikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. V-67.

Pagrindiniai pakeitimai:
1. Aiškiai atribojama akcizų apskaičiavimo dokumento (toliau ‒ DAA) išrašymo ir DAA duomenų pateikimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos akcizų informacinę sistemą (toliau ‒ AIS) tvarka. Kitaip tariant, nurodoma kokiais būdais DAA gali būti išrašomas ir kokiais būdais jo duomenys gali būti pateikiami į AIS. Atkreiptinas dėmesys, kad Įsakymu Nr. 2 įtvirtinama, kad DAA išrašomas ir atitinkami jo duomenys į AIS pateikiami prieš panaikinant AMLAR, t. y. prieš AAP fiziškai išgabenus iš AAP sandėlio.
2. Panaikinama galimybė DAA išrašyti ranka tušinuku arba teksto redagavimo programa (pavyzdžiui, Microsoft Word).
3. Panaikinama prievolė pildyti gaunamų ir išrašomų DAA žurnalus. Įtvirtinama, kad DAA išrašymo ir DAA anuliavimo duomenys registruojami mokesčių mokėtojo apskaitos registruose.
4. Reglamentuojama prašymo anuliuoti DAA duomenis nagrinėjimo tvarka (nustatomi DAA duomenų anuliavimo pagrindai, prašymo turinys ir jo nagrinėjimo laikotarpis, prašymo netenkinimo pagrindai, sprendimo pateikimo būdas ir pan.).
5. Reglamentuojama grąžinimo akto pateikimo ir tvirtinimo (nepatvirtinimo) tvarka (nustatomi grąžinimo akto pateikimo pagrindai, grąžinimo akto turinys ir jo nagrinėjimo laikotarpis, grąžinimo akto nepatvirtinimo pagrindai ir pan.).
6. Nustatoma, kad sprendimas priimamas ne DAA panaikinimo, o DAA duomenų anuliavimo (neanuliavimo) AIS atvejais. Be to, sprendimas turėtų būti priimamas ir tuo atveju, kai nepatvirtinami grąžinimo akto duomenys.
7. Nuo 2017 m. lapkričio 1 d. AAP sandėlių savininkų su apskrities valstybine mokesčių inspekcija arba VMI prie FM iki 2017 m. spalio 31 d. sudaryti susitarimai dėl DAA išrašymo būdo pripažįstami netekusiais galios.
8. Įtvirtinama, kad, jeigu išrašytame DAA pagal Klasifikatorių nurodytas operacijos kodas S6 („AAP išleidimas į laisvą apyvartą, panaikinus AMLAR ir išrašius akcizų apskaičiavimo dokumentą, tačiau neišgabenant AAP“), o AAP iki 2017 m. spalio 31 d. dar nebuvo fiziškai išgabentos iš AAP sandėlio, tokiu atveju fiziškai neišgabentų AAP likučiams ne vėliau kaip per 5 dienas nuo Įsakymo Nr. 2 įsigaliojimo dienos turi būti parengtas grąžinimo aktas.

Pakeistas Akcizais apmokestinamų prekių apskaitos klasifikatorius

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. VA-66 pakeistas Operacijų, susijusių su akcizais apmokestinamomis prekėmis, klasifikatorius, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 156.

VMI paaiškina, kodėl buvo pakeistas šis įsakymas:
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartyje (byloje Nr. A-2117-552/2016) išaiškino, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimu byloje Polihim Nr. C-355/14, išleidimas vartoti įvyksta tuo metu, kai akcizais apmokestinamos prekės (toliau ‒ AAP) fiziškai išgabenamos iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo (toliau ‒ AMLAR). Kitaip tariant, prievolė mokėti akcizus neatsiranda tol, kol AAP yra laikomos AAP sandėlyje.
Atsižvelgiant į tai, Operacijų, susijusių su akcizais apmokestinamomis prekėmis, klasifikatoriuje (toliau ‒ Klasifikatorius) panaikintas operacijos kodas S6 („AAP išleidimas į laisvą apyvartą, panaikinus AMLAR ir išrašius akcizų apskaičiavimo dokumentą, tačiau neišgabenant AAP“).

Be to, Klasifikatorius papildytas operacijos kodu S7 („AAP, kurioms, jas išgabenant į kitą ES valstybę narę, AMLAR panaikintas ir skaičiuojami akcizai, išgabenimas iš sandėlio“). Šis operacijos kodas turėtų būti pasirenkamas tuo atveju, kai AAP, panaikinus AMLAR, iš AAP sandėlio išgabenamos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę.

Pažymėtina, kad, jeigu AAP, panaikinus AMLAR, būtų išleidžiamos į Lietuvos Respublikos rinką, tokiu atveju reikėtų pasirinkti operacijos kodą S2 („AAP, kurioms, jas išgabenant iš sandėlio į rinką Lietuvos Respublikoje, AMLAR panaikintas ir skaičiuojami akcizai, išgabenimas iš sandėlio“).

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: Kitąmet – mažesnis PVM knygoms, laikraščiams ir žurnalams bei vaistams ir viešajam transportui

Finansų ministerija informuoja, kad Vyriausybė siūlo keturis kartus mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nekompensuojamiems receptiniams vaistams – nuo dabar taikomo 21 proc. iki 5 proc. Taip pat planuojama, kad šiuo metu galiojantis 9 proc. PVM tarifas knygoms, periodiniams leidiniams bei keleivių vežimui mažės iki 5 proc. Apgyvendinimo paslaugoms ir centralizuotai tiekiamam šildymui bei karštam vandeniui nuo Naujųjų siūloma taikyti 15 proc. PVM tarifą.

Lietuvoje galioję du lengvatiniai – 5 ir 9 proc. – PVM tarifai bus keičiami į 5 ir 15 proc. „Peržiūrėjome PVM tarifus ir, įvertinę visas alternatyvas, priėmėme kompleksinį sprendimą. Taigi, turime gerų žinių gyventojams, besinaudojantiems viešuoju transportu, perkantiems receptinius vaistus ir skaitantiesiems, ypač regionuose“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Pasak finansų ministro V. Šapokos, PVM lengvata keleivių vežimui tikimasi gerinti susisiekimą viešuoju transportu, mažinti miestų užterštumą ir spręsti kamščių problemas. Ypač tai aktualu didmiesčių gyventojams: pavyzdžiui, vien Vilniuje viešuoju transportu pasinaudoja šimtai tūkstančių žmonių – per metus suskaičiuojama daugiau nei 192 mln. vnt. kelionių. Tuo metu, svaresnė lengvata knygoms ir periodiniams leidiniams itin aktuali reg

2000ionų gyventojams, kur spauda yra vienas svarbiausių naujienų kanalų.

Be to, numatyta, kad kompensuojamiems vaistams bei neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui taikomas 5 proc. lengvatinis PVM tarifas kitąmet taip pat nesikeis.
PVM tarifas centralizuotai tiekiamam šildymui ir karštam vandeniui, dėl kurio visuomenėje kilo daug klausimų ir diskusijų, ir toliau išliks vienas mažiausių, lyginant su kaimyninėmis šalimis. Pavyzdžiui, Estijoje ir Lenkijoje šilumai ir karštam vandeniui taikomi standartiniai tarifai – atitinkamai 20 ir 23 proc.
Jei Seimas pritars, pakeitimai įsigalios nuo 2018-ųjų sausio 1 dienos.

Finansų ministerija teigia: mokesčių ir socialinė sistema tobulinama atsižvelgus į visuomenės nuomonę

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola Sprendimai, susiję su mokesčių ir socialinės sistemos pakeitimais, 17-osios Vyriausybės teigimu, priimami tik išklausius ir įsiklausius į visuomenės nuomonę. To ir siekta pirmą kartą surengtos tokio plataus masto konsultacijos dėl mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo metu. Ją visą birželį vykdė Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pasak Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, peržiūrėjus visuomenės, įvairių organizacijų bei asociacijų pateiktus pasiūlymus matyti, kad visuomenė teigiamai įvertino pagrindinius mokesčių reformos tikslus: kovoti su skurdu, gausinti mažiau uždirbančiųjų ir vaikus auginančių šeimų pajamas, skatinti gerai apmokamų darbo vietų kūrimąsi bei šalies žmonių verslumą.
„Tik diskutuodami galime rasti tinkamiausius sprendimus. Nebūtinai priimtinus visiškai visiems, tačiau pasvertus, logiškais argumentais grįstus, kompromisinius. Tokia ir yra šios Vyriausybės pozicija – ne išsakyti nuomonę, o rasti sprendimą. Tikiu, kad tai pavyko padaryti sėkmingai, o šiandien pristatytas rezultatas – mūsų visų“, – sako Premjeras S. Skvernelis.
Konsultacijos metu sulaukta beveik 100 įvairių asociacijų ir gyventojų pasiūlymų, daugiausia jų – dėl žemės ūkio sektoriaus. Taip pat nemažai dėmesio gyventojai skyrė pakeitimams, susijusiems su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatiniais tarifais, brangaus nekilnojamo turto mokesčiu.
Siekdama numatytų tikslų Vyriausybė siūlo neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) jau nuo kitų metų prilyginti minimaliai mėnesiniai algai (MMA), siekiančiai 380 eurų. Taip pat vietoj siūlyto neapmokestinamojo 100 eurų dydžio SODROS įmokoms numatoma įvesti 380 eurų neapmokestinamąjį dydį darbuotojo mokamoms 3 proc. pensijų socialinio draudimo įmokoms. Tai reiškia, kad žmogus, uždirbantis MMA, jau nuo kitų metų nebemokės nei Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nei darbuotojo „SODROS“ įmokos.
Be to, numatyta, kad 30 eurų mėnesinę išmoką vaikui kitąmet jau gaus visi, nevertinant šeimos pajamų. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos – auginantiems tris vaikus nepriklausomai nuo pajamų, auginantiems vieną ar du vaikus – jei pajamos vienam žmogui bus mažesnės nei 153 eurai.
Skaičiuojama, kad, jei abu tėvai uždirba MMA ir augina du vaikus, dėl šių pasiūlymų jų šeimos biudžetas kas mėnesį papilnės daugiau nei 82 eurais, per metus beveik – 994 eurais, auginančių tris vaikus – atitinkamai 112 eurų ir 1346 eurais.
Dar vienas svarbus ir visuomenės palaikymo sulaukęs Vyriausybės siūlymas – suvienodinti apmokestinimo sąlygas atskiruose sektoriuose, atsisakant 5 ir 15 proc. apmokestinimo pagal veiklos rūšis. Tai reiškia, kad visi vykdantys individualią veiklą Gyventojų pajamų mokestį (GPM) mokės nuo realaus pelno, todėl mažiau uždirbantys mokės mažiau, generuojantys didesnį pelną – atitinkamai daugiau.
Vyriausybė ir toliau siekia suvienodinti žemės ūkio sektoriaus apmokestinimą. Numatyta, kad žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių apyvarta viršija 45 tūkst. eurų, per dvejus metus turės pereiti į bendrą individualios veiklos apmokestinimo sistemą. Bendra tvarka galios ir žemės ūkio veiklą vykdančioms įmonėms, kurios taip pat turės pereinamąjį laikotarpį. Kita gera naujiena tokią veiklą vykdantiems – galimybė į leidžiamuosius atskaitymus įtraukti žemės įsigijimo išlaidas.
Be to, Vyriausybė siūlo, kad dirbantys pagal verslo liudijimus ir toliau galės vykdyti savo veiklą visose srityse, neišskiriant automobilių remonto ar statybų sektorių, tačiau tik tuo atveju, jeigu jų apyvarta per metus nebus didesnė nei 20 tūkst. eurų. Peržengę šią ribą nebegalės mokėti fiksuoto mokesčio, o jų apmokestinimas priklausys nuo gaunamo pelno.
Taip pat, siekiant didinti produktyvumą, siūloma nustatyti, kad iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant itin palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. – pelno mokesčio tarifas. Be to, įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, siūloma leisti apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 procentų.

Finansų ministerija teigia: mokesčių ir socialinė sistema tobulinama atsižvelgus į visuomenės nuomonę

Finansų ministerija informuoja, kad įsigaliojęs europinis reglamentavimas kreditoriams turintiems užsienyje skolininkų, kuriems pradėta nemokumo procedūra, leis patogiau pareikšti reikalavimus skolininko bankroto ar restruktūrizavimo procese. Įmonėms ar asmenims kreditoriai reikalavimus galės pareikšti užpildydami standartinę formą ir ją pateikti bet kuria oficialia Europos Sąjungos (ES) institucijų kalba, įskatinant ir lietuvių. Tačiau vėliau kreditorių gali būti paprašyta pateikti reikalavimo vertimą į nemokumo procedūros valstybei priimtiną kalbą.

Naujoji tvarka bus naudinga ne tik šiame procese norintiems dalyvauti kreditoriams, bet ir jį koordinuojančiam teismo ar kreditorių paskirtam nemokią ar finansinių sunkumų turinčią įmonę administruojančiam nemokumo specialistui.
Numatyta, kad tokios standartizuotos formos galios šioms procedūroms: pranešimo kreditoriui apie nemokumo bylos skolininkui iškėlimą ir teisę pateikti reikalavimą, reikalavimų pateikimo ir prieštaravimų dėl įtraukimo į grupės koordinavimo procesą, taip pat dėl grupės koordinatoriaus kandidatūros pateikimui, prašymams leisti susipažinti su informacija apie fizinius asmenis, įtrauktus į nemokumo registrus.
Be to, planuojama, kad 2019 metais pradės veikti nacionalinius registrus apjungianti platforma, kurioje bus kaupiama informacija apie visose valstybėse narėse pradėtus nemokumo procesus, kas palengvins informacijos keitimąsi tarp nemokumo procesus administruojančių subjektų.
Papildoma informacija:
Reglamentas 2015/848: http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32015R0848
Reglamentas 2017/1105 : http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32017R1105
Papildomą informacija Europos e-teisingumo portale apie valstybių narių nemokumo teisę: https://e-justice.europa.eu/content_insolvency-474-en.do

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paskelbti 2017 m. i pusm. duomenys apie įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesus

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad jau galima susipažinti su Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesų 2017 m. I pu1106sm. apžvalga.
VMI gyventojams grąžino beveik 90 mln. eurų permokos

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad gyventojams, kurie laiku, iki gegužės 2 dienos pateikė teisingai užpildytas pajamų deklaracijas, pervedė visą Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) permoką. Iš viso šiais metais 730 tūkstančių gyventojų jau sulaukė beveik 90 mln. eurų permokos ir tai yra 17,5 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais.

„Visi gyventojai, kuriems susidarė grąžintina GPM suma ir kurie teisingai bei laiku pateikė metines GPM deklaracijas, permokos grąžinimo sulaukė, kaip ir numatyta, iki liepos 31-osios dienos. Pažymėtina, kad apie 250 tūkst. gyventojų dar nepasinaudojo galimybe susigrąžinti GPM permokos. Vien tik už 2016 metus gyventojai gali susigrąžinti apie 22 mln. eurų. Permoka gali būti grąžinama už praėjusius penkerius metus, tereikia teisingai užpildyti atitinkamų metų pajamų deklaraciją,", - teigia VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento direktoriaus pavaduotoja Virginija Ginevičienė, akcentuodama, kad daugiausiai permokų yra susidariusios dėl per didelio pritaikyto metinio nepamokestinamųjų pajamų dydžio (MNPD).
GPM permoką gali susigrąžinti ne tik gyventojai, kuriems buvo pritaikytas per didelis MNPD ar metinis papildomas nepamokestinamųjų pajamų dydis (MPNPD), bet ir mokėję gyvybės draudimo ar pensijų įmokas, palūkanas už būsto kreditą, įmokas už studijas.

Sodra skelbia rugpjūčio mėnesio išmokų kalendorių

„Sodra“ skelbia pensijų ir išmokų mokėjimo 2017 m. rugpjūtį datas.
FNTT tyrimas: tūkstančius eurų valstybei skolingas verslininkas surado išeitį – bendrovę už 100 eurų „pardavė“ bedarbiui

FNTT praneša kad, užuot sumokėjęs 10 tūkst. eurų skolą valstybei, verslininkas surado bedarbį ir jam fiktyviai pardavė įsiskolinusios bendrovės akcijas. Šiaulių verslininkui tai kainavo lygiai 100 eurų. Bedarbis iš Kauno už šiuos pinigus pasirašė visus verslininko pateiktus dokumentus.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl šiauliečio verslininko, kuris įtariamas mokesčių nesumokėjimu, turėtos bendrovės tūkstantinių lėšų pasisavinimu, apgaulinga buhalterine apskaita ir dokumentų klastojimu.
Tyrimo duomenimis, 2016 metais Šiauliuose registruotos bendrovės vadovas gavo mokesčių administratoriaus priminimą apie nesumokėtą per 10 tūkst. eurų siekiančią skolą valstybei. Šiaulietis skolos nusprendė nemokėti – surado 8 klases baigusį ir niekur nedirbantį kaunietį, kuriam pardavė bendrovės akcijas.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad didmenine prekyba besiverčiančios bendrovės akcijos už beveik 2,9 tūkst. eurų buvo parduotos fiktyviai. Naujasis bendrovės akcininkas ir direktorius už 50 eurų atlygį pasirašė šiauliečio verslininko pateiktus dokumentus, kuriuos nurodyta, kad jam neva buvo perduota bendrovės buhalterinė apskaita ir beveik 27 tūkst. eurų grynųjų pinigų.
Dar 50 eurų kaunietis gavo už tai, kad pasirašė dokumentus Registrų centre apie jo, kaip naujojo akcininko ir direktoriaus, pakeitimą. Įtariama, kad fiktyvų pardavimą organizavęs verslininkas bendrovės lėšas pasisavino. Be to, fiktyviai parduota bendrovė iš Šiaulių buvo perregistruota Kaune. Naujai jos registracijos buveinei išnuomotos patalpos, už kurių nuomą sumokėjo bendrovę pardavęs jos savininkas.
Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 198 svečiai ir 2 nariai
Prisijungę nariai: Greta17 Nortilea

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR