Savaitės 2017.08.14 - 2017.08.20 apžvalga Nr. 34

Sukurta: 2017-08-22
Savaitės 2017.08.14 - 2017.08.20 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS KVIETIMAS

Valstybinė mokesčių inspekcija svetainėje www.vmi.lt paskelbė informaciją apie 2017 m. rugsėjo mėnesį vyksiančius seminarus mokesčių klausimais.
Daugelio Lietuvos regionų mokesčių mokėtojai kviečiami į seminarus, kuriuose bus pristatyti seminarai, temomis: „Neapmokestinamojo pajamų dydžio ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžių taikymas. Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos pildymo tvarka«, taip pat „Sąnaudų priskyrimas neleidžiamiems atskaitymams», taip pat „PVM prievolės įsigijus prekių iš ES ir prekių tiekimo į ES šalis apmokestinimas PVM« ir kt.
Informaciją apie visus 2017 m. rugsėjo mėnesį vyksiančius seminarus mokesčių klausimais peržiūrėti bei užsiregistruoti į juos galima naudojantis VMI svetainės Renginių sistema, adresu www.vmi.lt/renginiai/. Šioje sistemoje mokesčių mokėtojams yra sudaryta galimybė peržiūrėti įvairių temų e. seminarų įrašus.
VMI organizuojamų seminarų dalijamąją medžiagą galima rasti Konsultacinės medžiagos kataloge adresu www.vmi.lt/cms/web/kmdb/, pasirenkant skiltį Seminarų medžiaga. Seminarai mokesčių mokėtojams yra nemokami, juos veda Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių informacijos departamento specialistai.
Mokesčių mokėtojams, norintiems elektroniniu paštu gauti informaciją apie naujus mokesčių seminarus, siūloma naudotis naujienų prenumerata: prisijungus prie Mano VMI (www.vmi.lt/manovmi), dešiniajame viršutiniame kampe (prie savo vardo ir pavardės) spragtelėjus Nustatymai ir pasirinkus kortelę Naujienų prenumerata bei pažymėjus prenumeratos būdą El. paštu, reikia uždėti varneles prie prenumeratos temų E. seminarai, Auditoriniai seminarai bei kitų pageidaujamų prenumeratos temų.

SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA

Sodra informuoja, kad sparčiai augant „Sodros“ įplaukoms, kurios, negalutiniais duomenimis, 11,7 proc. didesnės nei pernai sausio–liepos mėnesiais, biudžeto balanso rodiklis taip pat stiebiasi. Fondo pajamos buvo 27,3 mln. Eur didesnės už išlaidas, kurios didėjo 5,6 proc. (lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m.).

Pasiektas rezultatas – įspūdingas: 2017 metų sausio–liepos mėn. fondo biudžeto balansas geresnis už pernykštį net 124,2 mln. Eur. 2016 m. šiuo laikotarpiu pajamos buvo 96,9 mln. Eur mažesnės už išlaidas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžeto statistika 2017 m. sausio–liepos mėnesiais (operatyviniais duomenimis):
Įplaukos
2 210,8 mln. Eur (nevertinant gautų asignavimų, 222,4 mln. Eur arba 11,7 proc. daugiau nei pernai);
2 044,8 mln. Eur sudarė draudėjų ir apdraustųjų soc. draudimo įmokos (218,3 mln. Eur arba 12,0 proc. daugiau nei pernai);
Kitos įmokos: savarankiškai dirbančiųjų soc. draudimo įmokos – 66,6 mln. Eur, asignavimų iš valstybės biudžeto – 92 mln. Eur, veiklos pajamų – 6,5 mln. Eur.

Išmokos
2 183,5 mln. Eur (116,1 mln. Eur arba 5,6 proc. daugiau nei pernai);
1 590,5 mln. Eur sudarė pensijų soc. draudimo išmokos (94,4 mln. Eur arba 6,3 proc. daugiau nei pernai);
170,9 mln. Eur – motinystės soc. draudimo išmokos (19,1 mln. Eur arba 12,6 proc. daugiau nei pernai);
156,2 mln. Eur – ligos soc. draudimo išmokos (22,3 mln. Eur arba 16,7 proc. daugiau nei pernai);
Kitos išmokos: nedarbo soc. draudimo išmokos – 63,5 mln. Eur, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos – 14,7 mln. Eur, pervedimai į pensijų fondus – 98,9 mln. Eu

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių mokamų pašalpų, kitų nepensinių išmokų ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašas

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-408 pakeistas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos 2012 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. V-37 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių mokamų pašalpų, kitų nepensinių išmokų ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
VMI komentuoja: kokio dydžio išlaidos gali būti kompensuojamos darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis?

VMI informuoja, kad nuo 2017-07-01 kompensacijų mokėjimą bei dydį nustato Darbo kodekso 144 str. 8 d. »Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos". VMI atkreipia dėmesį, kad darbo kodekse neliko kompensacijos už darbą lauko sąlygomis.

1. Darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.
2. Darbuotojo darbo užmokestį sudaro:
1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga);
2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
3) priedai už įgytą kvalifikaciją;
4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
Laikotarpiu iki 2017-06-30 kompensuojamų išmokų dydis ir mokėjimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 116.
Kompensuojamų išmokų dydis ir mokėjimo tvarka taikomi darbuotojams, kurių darbo sutartyje nurodyta, kad darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio ir dėl to susidaro padidėjusios išlaidos.
Padidėjusios išlaidos gali būti kompensuojamos iki 50 procentų mėnesinės algos ar valandinio tarifinio atlygio už faktiškai dirbtą laiką, bet ne daugiau kaip finansų ministro patvirtinta komandiruočių į užsienį dienpinigių norma dirbant užsienyje arba ne daugiau kaip tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje dienpinigių norma dirbant Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kompensuojamos išmokos darbuotojams mokamos kartu su darbo užmokesčiu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija konsultuoja: darbuotojai pagal naują Darbo kodeksą turi daugiau galimybių profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad Naujajame Darbo kodekse įtvirtintas naujas principas – darbuotojo profesinio tobulėjimo siekio gerbimas. Pagal šį principą darbdavys privalo apmokyti darbuotoją tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti, taip pat privalo imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai ir jų profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie 2000besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sąlygų didinti.

Darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, numatytos iki penkių darbo dienų per metus mokymosi atostogos dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose. Tokios atostogos neformaliajam švietimui buvo numatytos ir iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusiame Darbo kodekse, tačiau nebuvo reglamentuotas apmokėjimas už tokio pobūdžio atostogas.
Naujajame Darbo kodekse numatyta, kad darbuotojams, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau negu penkerius metus, už mokymosi atostogas (formaliajam ir neformaliajam švietimui), jei dalyvavimas neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoje yra susijęs su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu, trunkančias iki dešimt darbo dienų per vienerius darbo metus, paliekama ne mažiau kaip pusė darbuotojo darbo užmokesčio.
Leidžiamos kūrybinės iki 12 mėnesių trukmės darbuotojo atostogos meno kūriniui, mokslo darbui sukurti.
Mokymo išlaidų atlyginimas galimas tik tuomet, kai darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba jo iniciatyva be svarbių priežasčių, o atlygintos gali būti tik tos išlaidos, kurios yra susijusios su darbuotojo žiniomis ir viršija darbo veiklai keliamus reikalavimus.

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: sausio-liepos valstybės biudžeto pajamos didesnės nei planuota

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-liepą valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 3,4 proc. (153,8 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 6,8 proc. (300 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų sausio-liepos pajamos – 4 585,9 mln. eurų, faktinės – 4 739,8 mln. eurų.

Valstybės biudžeto pajamų planas per septynis pirmuosius metų mėnesius įvykdytas 101,7 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 3 738 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 3 801,4 mln. eurų – 63,4 mln. eurų daugiau nei planuota ir 216,1 mln. eurų (6 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-liepą.
Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 100,7 proc., gauta 3 492,3 mln. eurų. Tai yra 24,2 mln. eurų daugiau nei prognozuota ir 245,7 mln. eurų (7,6 proc.) daugiau nei praėjusių metų sausio-liepos mėnesiais.
Pajamų iš PVM gauta 1 998,7 mln. eurų, t. y., 179,4 mln. eurų (9,9 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 38,2 mln. eurų (2 proc.) daugiau nei prognozuota.
Už visas akcizines prekes per pastaruosius septynis mėnesius gautos pajamos iš esmės atitiko planuotąsias, siekė 754,8 mln. eurų ir buvo 88 mln. eurų (13,2 proc.) didesnės nei pernai tuo pat metu.
Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 385,7 mln. eurų – 28,7 mln. eurų (6,9 proc.) mažiau nei prognozuota.
Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-liepą buvo 930,4 mln. eurų – 65 mln. eurų (7,5 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 71,3 mln. eurų (8,3 proc.) daugiau. Tam įtakos turėjo mokėjimo termino kalendorinis veiksnys – didesni nei prognozuota mokėjimai už 2016 m. gruodžio mėnesį (kurio paskutinė diena sutapo su savaitgaliu) persikėlė į 2017 m. sausio mėnesį, taip pat sparčiau nei prognozuota augantis vidutinis darbo užmokestis.

Lietuvos pramonininkų konfederacija konstatuoja: planuojama mokesčių reforma didelių permainų verslui neatneša

Lietuvos pramonininkų konfederacija teigia, kad XVII LR Vyriausybė 2017 metų birželį išleido siūlymus dėl mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo, turinčius nemažai įtakos verslo aplinkos gerinimui. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) siekdama išsiaiškinti, kaip verslas vertina naujai pasiūlytą reformą, liepos mėn. atliko 101 didžiausių Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių apklausą. Tyrimas rodo, kad apklausoje dalyvavusių įmonių vadovai turi labai skirtingą požiūrį į siūlomas reformas, tačiau, daugelio pastebėjimu, didelių permainų verslui nesimato.

BENDRAS ĮMONIŲ VERTINIMAS – DVIPRASMIŠKAS

Iš visų apklausoje dalyvavusių didžiausių Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių, 26,7 proc. apklaustųjų bendrai LR Vyriausybės reformas vertina teigiamai, nors tokia pati dalis (26,7 proc.) apie šiuos mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimus atsiliepia neigiamai. Likę beveik 43 proc. apklaustųjų teigia, jog iki galo dar nespėjo įsigilinti į LR Vyriausybės pateiktus pasiūlymus, tačiau didelių permainų, itin gerinančių verslo aplinką Lietuvoje, nėra pastebėję.

Pramonės atstovai, neigiamai atsiliepiantys apie pasiūlytas reformas, teigia, jog siūlymai yra neišgryninti ir neryžtingi, daugiausiai nukreipti į vartotojus, o ne ekonominę naudą. Be to, reformos nepakankamai drastiškos, neišsprendžia esminių problemų ir iš esmės duoda labai mažai realios naudos. Galiausiai, nemaža dalis įmonių vadovų abejoja, jog užteks politinės valios įtvirtinti visiems pateiktiems pasiūlymams.

MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO SISTEMOS TRŪKUMAI

58 pramonės atstovai, apklausos metu išsakė savo nuomonę apie šiuo metu egzistuojančius mokesčių sistemos administravimo trūkumus ir išskyrė opiausias problemas su kuriomis susiduria jų įmonės. Vertinant išsakytas problemas, galima matyti, jog daugiausiai respondentų (33 proc.) išskiria didelį mokesčių mokėjimų skaičių, sudėtingą mokėjimų tvarką (27 proc.) ir daug laiko sąnaudų reikalaujančias procedūras (23 proc.).

KOKIUS TRŪKUMUS ĮŽVELGIATE DABARTINĖJE MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO SRITYJE

Apibendrinant, apklausos dalyviai pabrėžia nepagrįstai didelę biurokratiją ir neefektyvų administravimą, kuris užima per daug laiko, žmogiškųjų ir finansinių resursų. Pavyzdžiui, kryžminis patikrinimas, iSAF ir iVAZ duomenų pateikimas, žymiai padidino buhalterių darbo apimtį. Trūksta operatyvumo, per daug ilgi patikrinimai ir per lėtos grąžinimo procedūros, PVM grąžinimas neretai stabdomas dėl menkiausių priežasčių. Nemaža dalis respondentų teigia, jog mokesčių administravimo sistemoje nėra pastovumo, dažnai keičiasi procedūrinė tvarka, per daug apmokestinama darbo jėga ir mažiausiai uždirbantys. Be to, didelė dalis atstovų skundžiasi per didele mokestine našta ir painia sistema. Taip pat pastebima, kad įmonės privalo teikti vis daugiau ekonominės veiklos operacijas patvirtinančių duomenų ir dokumentų, vis daugėja įvairių prievolių kurios reikalauja nepamatuotai daug laiko resursų, bet, iš esmės, neduoda apčiuopiamų rezultatų. Kai kurios įmonės pastebi, kad geriausia būtų sujungti VMI ir Sodros administruojamus mokesčius ir jiems priskirti vieną įmokos kodą bei tobulinti elektronines sistema.

PELNO MOKESČIO LENGVATA REINVESTICIJOMS JAU SENIAI TURĖJO BŪTI ĮGYVENDINTA

Pagrindiniai mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo siūlymų tikslai – didesnės investicijos ir naujų darbo vietų kūrimas, verslumas bei skurdo mažinimas. Vienas svarbiausių siūlomų pokyčių, galinčių padėti pramonei užtikrinti šiuos tikslus – tai vietoje 50 proc. siūloma taikyti 100 proc. pelno mokesčio lengvata investuojantiems į technologinį atsinaujinimą.

LPK atlikta apklausa parodė, jog įmonės yra itin suinteresuotos technologiniu atsinaujinimu, net 84 proc. atsakiusių pramonės atstovų teigė, jog šia lengvata pasinaudotų ir tai būtų didelė paskata padidinti gamybinius pajėgumus, pakelti našumo lygį ir tapti konkurencingesniais tarptautinėje rinkoje. Be to, daugelis su nusivylimu pabrėžė, jog tokia lengvata jau seniai buvo re

f82ikalinga, norint pakelti bendrą investicijų lygį šalyje.

Taigi žinant, jog apdirbamosios pramonės gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis šiuo metu jau siekia rekordines aukštumas, sparčiai augančių atlyginimų ir atsiliekančio našumo lygio kontekste vertinant įmonių vadovų atsakymus, netrukus galima tikėtis ilgai laukto investicijų proveržio. Žinoma, tam, jog šios prognozės pasitvirtintų yra itin svarbu, kad būtų įgyvendinta ši LR Vyriausybės lengvata.

Pranešimą su vaizdine medžiaga galite atsiųsti paspaudę ČIA.

Lietuvos darbo birža informuoja: Lietuvos darbo birža kartu su teritoriniais vienetais taps Užimtumo tarnyba

Nuo kitų metų spalio Lietuvos darbo birža kartu su teritoriniais vienetais taps Užimtumo tarnyba. Šiuo metu vyksta pasirengimas struktūriniams pokyčiams. Juos įgyvendinant bus mažinamas administracinis aparatas ir labiau susitelkiama į efektyvų bendradarbiavimą su darbo ieškančiaisiais bei darbdaviais, šiandien spaudos konferencijos metu pristatė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

„Lietuvos darbo biržai ir teritorinėms darbo biržoms tampant vienu juridiniu vienetu – Užimtumo tarnyba – būtų optimizuojamos bendrosios viešojo sektoriaus funkcijos, tokios kaip finansai, personalo, turto valdymas, bendrieji reikalai, viešieji pirkimai ir IT priežiūra. Daugėtų dirbančiųjų tiesiogiai su klientais regionuose, mažėtų administravimo funkcijas vykdančių darbuotojų. Tai atneštų naudą ne tik darbo ieškantiesiems bei darbdaviams, bet ir leistų sutaupyti 1,8 mln. eurų valstybės lėšų“, - sakė L. Kukuraitis.
Anot ministro, pokyčiai turėtų teigiamą poveikį ir regionams: veiktų keturi stiprūs regioniniai klientų aptarnavimo departamentai, nemenka dalis centrinės įstaigos darbo vietų taip pat persikeltų į regionus arčiau žmonių. Taip pat planuojamas skambučių centras, kuris teiks paslaugas klientams telefonu, o darbo vietos taip pat būtų kuriamos regionuose.
Kaip atkreipė dėmesį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, Darbo biržos pertvarka yra reikalinga, tą rodo ir nuomonės viešojoje erdvėje. Kaip planuojamos pertvarkos privalumus jis akcentavo paslaugų priartinimą prie žmogaus, kliento, bus daugiau dirbančių su darbo ieškančiais asmenimis ir darbdaviais.
Pasak Lietuvos darbo biržos direktorės Ligitos Valalytės, vadovų skaičius įgyvendinus pokyčius sumažės 55 proc., bus orientuojamasi į kokybiškas paslaugas ir elektroninių paslaugų bei klientų aptarnavimo telefonu stiprinimą. Nauja tai, kad darbdaviai turės nuolatinį konsultantą, asmeninį vadybininką, kuris padės darbuotojų paieškos procese, organizuos profesionalias atrankas, spręs individualias konkretaus darbdavio situacijas. Taigi atrankos darbdaviams bus vykdomos greičiau ir kokybiškiau.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pristatė planuojamą Užimtumo tarnybos Tarybą – kaip dvišalio bendradarbiavimo instituciją siekiant priimti sprendimus, atspindinčius regionų darbo rinkos situaciją. Taryba prie Užimtumo tarnybos svarstytų priemones užimtumo problemoms spręsti ir teiktų pasiūlymus dėl priemonių įgyvendinimo, tvirtinamo trūkstamų profesijų sąrašo bei kt. Ji būtų sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių, atstovaujančių valstybės institucijoms ir darbdavių atstovams.

Diskusijos

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR