Savaitės 2017.08.21 - 2017.08.27 apžvalga Nr. 35

Sukurta: 2017-08-29
Savaitės 2017.08.21 - 2017.08.27 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS PRIMINIMAS

Valstybinė darbo inspekcija:« Į mokslo metų pradžią vaikus galės palydėti daugiau tėvų».

Artėjant Rugsėjo 1-ajai, Mokslo ir žinių dienai, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad daugiau dirbančių mamyčių ir tėvelių pirmąją mokslo metų dieną turės teisę gauti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo laiko, paliekant jiems vidutinį darbo užmokestį.
Tokią garantiją naujasis Darbo kodeksas suteikia darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas.
Nuo dabar ši galimybė skirta ir priešmokyklinukų tėvams (anksčiau to nebuvo) ir auginantiems vyresnius – iki 14 metų vaikus (anksčiau tai buvo taikoma auginantiems vaikus iki 12 metų).
Tačiau minima garantija, kaip ir anksčiau, taikoma tik tiems darbuotojams, kurie neturi teisės į visą papildomą poilsio dieną per mėnesį. Tai yra netaikytina darbuotojams jau turintiems teisę į vadinamąjį „mamadienį“ ar „tėvadienį“ (auginantiems du vaikus iki 12 metų ar auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų).

SAVAITĖS SKAIČIAI

Bent vieną finansinę priemonę (akciją) pernai pardavė 12.500 Lietuvos gyventojų, rodo VMI pateiktos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijos.

Pajamų iš kapitalo grupėje dominuoja finansinių priemonių pardavimo pajamos, kurioms taikoma GPM lengvata. Tokių pajamų gyventojai gavo 729 mln. Eur, arba 7% daugiau nei 2015 m. VMI pateikia duomenis apie pajamas neatėmus finansinių priemonių įsigijimo savikainos. Pats mokestis mokamas iš pardavimo pajamų atėmus finansinių priemonių įsigijimo išlaidas.
GPM lengvata buvo nuolat siaurinama, o nuo 2016 m. Lietuvoje galioja 500 Eur dydžio pajamų, gautų iš vertybinių popierių perleidimo, neapmokestinama suma.
Ši suma atskirai taikoma palūkanoms iš indėlių ir ne nuosavybės vertybinių popierių (tokių kaip obligacijos), ir atskirai – pelnui iš vertybinių popierių pardavimo (vadinamajam kapitalo prieaugiui). Taigi maksimali neapmokestinama pajamų suma nuo 2016 m. vienam gyventojui, gavusiam ir palūkanų, ir finansinių priemonių pardavimo pajamų, sudaro 1.000 Eur, ir tai leidžia sutaupyti iki 150 Eur mokesčių per metus.
Labiausiai iš kapitalo pajamų augo finansinių priemonių pardavimo pajamos, kurioms netaikomas minėtas 500 Eur neapmokestinamasis minimumas. Tokių akcijų pardavimo pajamos pernai augo 33%. Tačiau tokių pajamų (148 mln. Eur) gavo labai nedidelis Lietuvos gyventojų skaičius – 1.779 gyventojų. Akcijų pardavimo pajamos ir šiuo atveju skaičiuojamos be akcijų įsigijimo sąnaudų.

Plačiau: http://www.vz.lt/finansai-apskaita/2017/08/23/148-mln-eur-pajamu-is-akciju-pasidalijo-1779-lietuvos-gyventoju#ixzz4r7kGGwVY
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistas Atlyginimo valstybės įmonei Registrų centrui už vienos PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditinio ir debetinio dokumento bei avansinės sąskaitos pateikimą informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis tvarkos aprašas

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1K-302 pakeistas Atlyginimo valstybės įmonei Registrų centrui už vienos PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditinio ir debetinio dokumento bei avansinės sąskaitos pateikimą informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1K-163.

Pakeistas 3 punktas:
„3. Atlyginimo valstybės įmonei Registrų centrui už vienos sąskaitos pateikimą Informacinės sistemos priemonėmis dydis (toliau – Atlyginimo dydis) – 0,28 euro.“
Aprašas papildytas 31 punktu:
„31. Atlyginimo dydis apskaičiuojamas pusmečiui. Kito pusmečio Atlyginimo dydį nustato finansų ministras iki einamojo pusmečio paskutinio mėnesio pabaigos. Jeigu kitas Atlyginimo dydis nenustatomas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas Atlyginimo dydis.“

Pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei patikslinimo taisyklės

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 24d. įsakymu Nr. VA-68 pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei patikslinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96.
Pakeistos Gyventojo gautų pajamų, nuo jų sumokėto mokesčio pažymų FR0594 ir FR0595 formų ir jų pildymo bei išdavimo taisyklės

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. VA-69 pakeistos Gyventojo gautų pajamų, nuo jų sumokėto mokesčio pažymų FR0594 ir FR0595 formų ir jų pildymo bei išdavimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. VA-50.
VMI informuoja: pakeistos Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklės

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. VA-67 pakeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-2 „Dėl Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo" patvirtintos pelno mokesčio deklaracijos PLN204 formos užpildymo taisyklės.

Pažymime, kad deklaracijų pildymas nepasikeitė, o projekte minėtu įsakymu pakeičiamas deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U (04 versija) formos vaizdas dėl nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16 dalies pakeitimų, t. y. 2016 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-2565, kuriame buvo papildyta PMĮ 58 straipsnio 16 dalis ir pakeista šios dalies punktų numeracija: PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 2 punktas perkeltas į 1 punktą ir minėta dalis papildyta nauju 2 punktu.
Papildomai pažymime, kad deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U (04 versija) 2 lapo pabaigoje dėl deklaracijų teikimo elektroniniu būdu naikinami neaktualūs įrašai (tarifai, tvirtinimas, kad deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi bei parašai). Taip pat atlikti deklaracijų PLN204U 19 laukelio ir PLN204N 34 laukelio vaizdo koregavimai dėl techninės atvaizdavimo klaidos

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: į Lietuvą atplaukė neeilinis krovinys - Baltijos šalių vartotojus netrukus pasieks pirmosios dujos iš JAV

Finansų ministerija informuoja, kad, JAV išgautos gamtinės dujos jau šią savaitę pasieks Lietuvos ir Baltijos šalių gyventojų namus, verslą ir pramonę, elektrines bei ūkininkus. Šiandien ryte į Klaipėdos uostą atplaukęs dujovežis „Clean Ocean“ atplukdė pirmąjį Baltijos šalyse bei vieną pirmųjų Rytų ir Vidurio Europoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinį iš JAV, kurį iš šios šalies kompanijos „Cheniere Marketing International“, pagal birželio mėnesį pasirašytą sutartį, įsigijo gamtinių dujų prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“.

Perkrovus suskystintąsias gamtines dujas į „Klaipėdos nafta“ eksploatuojamą SGD laivą-saugyklą „Independence“, jos jau savaitės viduryje bus pradėtos tiekti į Lietuvos gamtinių dujų sistemą. Dalį dujų, „Lietuvos dujų tiekimas“ saugos Inčiukalnio gamtinių dujų saugykloje ir tieks klientams Latvijoje.
Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, šis krovinys dar labiau sustiprins ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono energetinę nepriklausomybę.
„Tokie įvykiai verti atskiro įrašo energetikos istorijos puslapiuose. Būdamos svarbiausia Lietuvos strategine partnere JAV šiandien tampa ir patikimu SGD tiekėju visam regionui. Taip stiprinama ne tik partnerystė, energetinė nepriklausomybė, bet ir intensyvinama konkurencija tarp dujų tiekėjų, kuri garantuos dar geresnes dujų kainas Lietuvos ir viso regiono vartotojams”, – sako energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.
Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, gerų rezultatų pasiekti pavyko dėl nuoseklaus darbo ir strateginio požiūrio.
„Šiandien Lietuvą pasiekęs pirmasis SGD krovinys iš JAV yra „Lietuvos energijos“ grupės vykdomos dujų tiekimo diversifikavimo strategijos rezultatas. Nuosekliai optimizuojant tiekimą, „Lietuvos energijai“ jau pavyko sumažinti dujų kainą Lietuvos gyventojams, o šis sandoris neabejotinai prisidės prie dar didesnės vertės kūrimo šalies ekonomikai, stiprins JAV ir Lietuvos strateginę partnerystę bei bendradarbiavimą”, – teigia finansų ministras V. Šapoka.
Krovinį įsigijusios „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas sako, jog tai ženklas, kad Lietuva ir „Lietuvos energijos“ grupė pasaulinėje SGD rinkoje yra vertinama kaip patikima partnerė ir patraukli rinka.
„Didelį SGD potencialą turinčios JAV situaciją stebime jau nuo 2014 metų. Džiaugiamės, kad vienas pirmųjų JAV SGD krovinių Rytų ir Centrinėje Europoje atvyko į Lietuvą. Šis pripažinimas padeda mums diversifikuoti tiekimą ir pasiūlyti geriausias kainas savo klientams Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse“, – sako „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius dr. D. Misiūnas.
„Cheniere Energy“ prezidentas ir generalinis direktorius Jack Fusco prognozuoja, kad pirmųjų dujų iš JAV atvykimas į Lietuvą galėtų būti abipusiai naudingo bendradarbiavimo pradžia.

Sodros atstovė J.Varanuskienė: "Atlyginimai ne tik prisitaikė prie minimalios mėnesinės algos padidėjimo, bet ir augo daugiau"

Antrąjį šių metų ketvirtį „Sodros“ įplaukų suma buvo maždaug dešimtadaliu didesnė negu per tą patį 2016 m. metų laikotarpį. Tai rodo, kad atitinkamai padidėjo ir deklaruojamos apdraustųjų socialiniu draudimu pajamos. „Sodros“ vyriausiosios patarėjos Julitos Varanauskienės teigimu, nors dažniausiai didėjo su minimalia mėnesio alga (MMA) susietos algos, vis dėlto darbo užmokestis didėjo labiau negu tik buvo pritaikytas prie didesnės MMA.

„Tai galėjo nulemti ir stipresnė konkurencija dėl darbuotojų, ir geresnės verslo sąlygos, leidžiančios mokėti didesnius atlyginimus, ir, tikimės, didesnis nepakantumas šešėliui“, – teigia J. Varanauskienė.

„Sodros“ duomenimis, vidutinės apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis (samdomų darbuotojų), dirbusių visą mėnesį, pajamos padidėjo maždaug dešimtadaliu – nuo 734 Eur 2016 m. antrą ketvirtį iki 805 Eur 2017 m. antrą ketvirtį. Pajamų padidėjimą savo algos lapeliuose turėjo pamatyti trys iš penkių (60 proc.) dirbančiųjų.

Didelę įtaką padarė MMA padidinimas

Dažniau negu kiti pajamų didėjimą turėjo patirti mažiausių pajamų gavėjai – tie, kurių darbo užmokestis susietas su MMA. Tam daugiausia įtakos turėjo padaryti pernai liepą nuo 350 Eur iki 380 Eur, arba 8,6 proc., padidinta MMA. Keturi iš penkių (79 proc.) dirbančiųjų, 2016 m. antrą ketvirtį uždirbusių MMA ir mažiau ir tebedirbusių šiemet, turėjo pamatyti bent 5 proc. didesnius skaičius savo algos lapeliuose.

Beveik pusė (48 proc.) žmonių, kurių darbo pajamos pernai buvo didesnes negu vidutinis darbo užmokestis (VDU), antrą šių metų ketvirtį taip pat gavo bent 5 proc. didesnes pajamas, 28 proc. – tokias pačias, kaip anksčiau, o 23 proc. – bent 5 proc. mažesnes negu atitinkamą pernai metų laikotarpį.

„Sodros“ atstovės nuomone, tai, kad daugelis žmonių sako nejaučiantys jokio pajamų padidėjimo, gali reikšti keletą dalykų:
darbo pajamos, nors ir padidėjusios, išliko labai mažos, ypač matant, kaip brangsta kai kurie maisto produktai ar paslaugos;
gyventojai neteikia reikšmės tokiam padidėjimui – juk kaip buvo „minimumas“, taip ir liko;
dalis pajamų gaunama „vokelyje“, todėl padidinus MMA, realios pajamos galėjo ir nepadidėti – kiek padidėjo deklaruojamos pajamos, tiek sumažėjo „vokelyje“ mokama algos dalis.
Kita vertus, net jei buvo padidintos tik deklaruojamos (bet ne realios) pajamos ir jos pasiekė ar perkopė MMA ribą, tokių žmonių socialinės garantijos – teisė gauti senatvės pensiją – vis vien išaugo.

Santykinai mažiausių pajamų gavėjų dalis lėtai, bet dėsningai mažėja
Darbo užmokestis visgi didėja labiau negu tik yra pritaikomas prie naujo MMA dydžio. Per metus MMA (įvertinus jos padidinimą) ir mažesnes pajamas gaunančių dirbančiųjų dalis sumažėjo nuo 22 iki 20 procentų. Šia dalimi padidėjo greta esančio pajamų laiptelio – dirbančiųjų, kurių pajamos patenka į tarp MMA ir VDU esantį rėžį – aprėptis.
Pasak J. Varanauskienės, kitos prielaidos didinti darbo užmokestį – didėjanti konkurencija dėl darbo jėgos ir geresnės ekonominės sąlygos. Analizuodama, kokiomis ekonominės veiklos rūšimis besiverčiančiose įmonėse darbo užmokestis padidėjo dažniau, ekspertė teigia nustačiusi, kad tai – nebūtinai tos veiklos, kurioms būdinga pigiausia darbo jėga (pavyzdžiui, mažmeninė prekyba ar įvairios paslaugos), ar finansavimas iš valstybės biudžeto (priešgaisrinė tarnyba, bibliotekos, muziejai, ligoninės).

FNTT praneša: vidaus reikalų ministras lankėsi FNTT

Rugpjūčio 28 dieną, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje lankėsi vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas ir viceministras Česlovas Mulma.

Susitikimo su FNTT darbuotojais metu vidaus reikalų ministras informavo, kad anksčiau svarstytos galimybės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą sujungti su Muitinės kriminaline tarnyba arba Valstybine mokesčių inspekcija atsisakyta. „Pertvarkos negali būti daromos vien dėl pertvarkų. Manau, kad šiuo atveju svarbiau ne statutinių tarnybų skaičius, o tyrimų kokybė ir nusikalstamų veikų prevencija“, – sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Anot vidaus reikalų ministro, FNTT turi sukaupusi daug patirties finansinių nusikaltimų tyrimo srityje, valdo daug žvalgybinės informacijos, orientuojasi į stambių finansinių nusikaltimų tyrimą, taip pat – į tokių veikų prevenciją. Šias kompetencijas ir toliau k

18e4etinama stiprinti, kad FNTT dar efektyviau kovotų su šešėline ekonomika.

Pastaruoju metu FNTT prioritetinės kryptys – pinigų plovimo prevencija, sukčiavimų finansų įstaigose atskleidimas ir tyrimas, mokestinių sukčiavimų prevencija ir išaiškinimas, Europos Sąjungos skiriamos paramos lėšų apsauga.

FNTT praneša: teismui perduota Panevėžio verslininko, įtariamo nesumokėjus šimtus tūkstančių eurų mokesčių, byla

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdyba kartu su Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kurioje panevėžietis verslininkas A. N. kaltinamas apgaulingu apskaitos tvarkymu bei neteisingų duomenų apie pajamas pateikimu. Įtariama, kad jo vadovaujama bendrovė dėl to į valstybės biudžetą galėjo nesumokėti beveik 390 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vienos uždarosios akcinės bendrovės direktorius A. N. 2014–2016 metais galbūt klastojo pirminius apskaitos dokumentus, fiksuodamas realiai neįvykusias ūkines operacijas, o vėliau neteisingus duomenis pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Įtariama, kad 2014 metų rudenį buvo sudaryta fiktyvi pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią A. N. bendrovė iš Estijos piliečio vadovaujamos bendrovės tariamai įsigijo kompiuterinės įrangos už beveik 2,5 mln. eurų. Vėliau ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai rado ir pasirašytą analogišką šios sutarties kopiją, kurioje įrašyta dar didesnė šių prekių kaina – 7 mln. eurų.
Manoma, kad 2015 metais surašyta šios kompiuterinės įrangos pardavimo vienai Suomijos įmonei sutartis taip pat buvo fiktyvi. Prekės neva buvo išvežtos į sandėlį Lenkijoje, o po daugiau nei pusmečio grąžintos į Lietuvą ir vėl užpajamuotos A. N. vadovaujamos bendrovės apskaitoje. Vėliau ši įranga esą buvo parduota Estijoje registruotai įmonei.
Apgaulingai tvarkiusi apskaitą ir neteisingai pateikusi duomenis mokesčių administratoriui A. N. vadovaujama bendrovė išvengė prievolės sumokėti maždaug 390 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio, kurį turėjo sumokėti už kitus savo sandorius.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.

FNTT akiratyje- kredito unijos: pradėti du nauji ikiteisminiai tyrimai, šeši – tęsiami

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminius tyrimus dėl kredito unijos „Baltija“ ir Namų kredito unijos galimos nusikalstamos veiklos, taip pat tęsia dar šešis ikiteisminius tyrimus dėl kredito unijų Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje.

Ikiteisminis tyrimas dėl kredito unijos „Baltija“ pradėtas gavus duomenų apie kredito unijos klientų sąskaitose atliekamas įtartinas pinigų pervedimo operacijas be pačių indėlininkų žinios. Panašiai elgėsi ir Namų kredito unijos darbuotojai, kurie be kredito unijos narių žinios iš klientų sąskaitų pervedinėjo pinigus į kitų, nesusijusių su unijos veikla, asmenų sąskaitas.
„Baltijos“ kredito unijos atveju tai buvo daroma klastojant indėlių grąžinimo dokumentus, vėliau tretiesiems asmenims pervestos lėšos buvo išgryninamos. Preliminari žala, FNTT pareigūnų skaičiavimais, gali siekti apie 3,5 mln. eurų. Tyrimas dėl kredito unijos „Baltija“ vykdytas skubos tvarka – po suderintų FNTT ir Lietuvos banko veiksmų pavyko užkirsti kelią didesnei nei 1 mln. mln. eurų vertės žalai.
FNTT pareigūnai operacijos metu sulaikė keturis nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis – tarp jų ir „Baltijos“ kredito unijos valdybos pirmininką, ir kasininkę, kuri kratos metu nuo pareigūnų norėjo nuslėpti tyrimui reikšmingus dokumentus. Dviem unijos darbuotojams yra pareikšti įtarimai dėl daugiau kaip 1 mln. eurų iššvaistymo, taip pat – dar penkiems galimiems jų bendrininkams, padėjusiems nuslėpti iššvaistytas lėšas. Valdybos pirmininkui teismas skyrė 15 parų suėmimo.
FNTT vykdo ikiteisminį tyrimą ir dėl didelės vertės turto išvaistymo Namų kredito unijoje. Įtariama, kad šios kredito unijos atsakingi darbuotojai galėjo neteisėtai pervesti 284 tūkst. eurų iš unijos klientų sąskaitų į savo pačių kontroliuojamas sąskaitas. Šiame ikiteisminiame tyrime pranešimai apie įtarimus įteikti unijos valdybos pirmininkui ir dar vienam asmeniui.
Kredito unijos „Baltija“ ir Namų kredito unijos veiklą yra apribojusi Lietuvos banko Priežiūros tarnyba. Abiem kredito unijoms paskirti laikinieji administratoriai. Veiklos apribojimo metu kredito unijos negali teikti finansinių paslaugų. Laikinieji administratoriai turi pateikti išvadas dėl kredito unijų finansinės būklės ir kaip būtų galima apsaugoti kredito unijos indėlininkų, kitų kreditorių ir klientų interesus. Išvadas įvertinus, bus sprendžiama dėl šių kredito įstaigų veiklos perspektyvų.
Kol vertinama unijos finansinė būklė ir nėra nuspręsta dėl kredito unijos veiklos perspektyvų, indėlininkams nieko daryti nereikia. Kredito unijos narių indėliai yra apdrausti valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“ Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Kredito unijų veikla – FNTT akiratyje. Per pastaruosius metus FNTT baigė 4 ikiteisminius turimus dėl kredito unijų (iš jų – 3 ikiteisminiai tyrimai Klaipėdoje ir 1 – Vilniuje). Surašius kaltinamuosius aktus šios baudžiamosios bylos buvo perduotos nagrinėti teismams. Baigtose bylose padaryta žala siekia daugiau kaip 4 mln. eurų, o kaltinimai pareikšti 29 asmenims. Šiuo metu FNTT tęsia dar 6 ikiteisminius tyrimus dėl kredito unijų veiklos (iš jų – Klaipėdoje ir Šiauliuose po 1, Vilniuje – 4).

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 122 svečiai ir 1 nariai
Prisijungę nariai: gyvate

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR