Savaitės 2017.08.27 - 2017.09.03 apžvalga Nr. 36

Sukurta: 2017-09-05
Savaitės 2017.08.27 - 2017.09.03 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS CITATA

Tikrai nereikėtų tokių sudėtingų skaičiavimų įstatyme numatyti. Turėtų būti primityviau skaičiuojami mokesčiai, ir jeigu norima įvesti kažkokią neapmokestinamąją sumą, tai ją reikėtų taip ir vadinti. Kaip dabar yra NPD dirbantiesiems. Ir NPD reikėtų taikyti neskaidant, kuri veikla individuali ar neindividuali – taikyti vieną NPD, kad visiems būtų aišku. Dabar yra labai komplikuota. Kuo sudėtingesni teisės aktai, reglamentuojantys mokesčių skaičiavimą, tuo didesnė tikimybė, kad tie mokesčiai bus iš viso nepaskaičiuoti arba žmogus išsigandęs, jog taip sudėtinga, vengs situacijų, kad jam apskritai reikėtų juos skaičiuoti. Tai čia juk paprasti žmonės – individualią veiklą vykdo kirpėjos, batsiuviai, raktų gamintojai ir kitų profesijų žmonės, kurie iki šiol mano, kad jiems nereikia buhalterio“, – teigia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/didesniu-mokesciu-painiava-smogs-kirpejams-turgaus-prekeiviams-santechnikams-ir-kitiems-662-847714

SAVAITĖS PROJEKTAS

Finansų ministerija paskelbė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą. Keletas svarbesnių pakeitimų.

Panaikinta 2 straipsnio 35 dalis -nebelieka sąvokos «laisvoji profesija».
Pakeista 6 straipsnio 5 dalis: fiksuotas GPM dydis gali būti mokamas už veiklas, kurių bendra apyvarta nesieks 20 000 EUR per metus. Viršijus 20 000 EUR riba bus privaloma registruoti individualią veiklą.
18 straipsnis papildytas nauja 14 dalimi:
1.Apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas iš žemės ūkio veiklos per mokestinį laikotarpį iš šių pajamų gali būti atskaityti 1/20 žemės ūkio paskirties žemės, kuri tą mokestinį laikotarpį naudojama žemės ūkio veiklai, įsigijimo išlaidų (įsigijimo išlaidos atskaitomos lygiomis dalimis per 20 mokestinių laikotarpių). Jeigu žemė buvo įsigyta iki 2018 metų mokestinio laikotarpio arba, jeigu žemė pradedama naudoti individualioje veikloje ne tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu, kurį buvo įsigyta, tai atskaitomos įsigijimo išlaidų dalys yra mažinamos dalių skaičiumi, lygiu mokestinių laikotarpių skaičiui, kuriais ši žemė jau buvo įsigyta (pradedant skaičiuoti nuo to mokestinio laikotarpio, kurį žemė buvo įsigyta). Žemė, kurios įsigijimo kaina (ar jos dalis) buvo atskaityta iš individualios veiklos pajamų, laikoma individualios veiklos turtu.

Įstatymas papildytas 18(2)_ straipsniu.
18(2) straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas
1. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis. Jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla, nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas.
2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos neviršija 10 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pajamų mokesčio kreditas = Metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos * 0,1.
3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos yra didesnės nei 10 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pajamų mokesčio kreditas = Metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos * (0,1 – 0,000005* (Metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos - 10 000) ) .
4. Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.“
Panaikinta PNPD ir MPNPD sąvoka.

SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ teigiamai įvertino įgyvendinamą fiskalinę politiką ir pakeitė Lietuvos ilgalaikio kredito reitingo perspektyvą iš „stabilios“ į „teigiamą“. Agentūros šaliai nustatyti ilgalaikio ir trumpalaikio kredito reitingai (A- ir A-2) lieka nepakitę.

„Teigiamas tarptautinių agentūrų įvertinimas rodo augantį pasitikėjimą mūsų šalimi. Kartu agentūros sprendimas tik patvirtina, kad žengiame teisinga linkme valdydami viešuosius finansus, o atsakinga fiskalinė politika ir toliau privalo likti prioritetu“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Teigiamą perspektyvą „Standard & Poor’s“ suteikė prognozuodama stiprų ir subalansuotą Lietuvos ekonomikos augimą vidutiniuoju laikotarpiu. Spartesnį ekonomikos augimą turėtų lemti šalies eksporto perorientavimas į aukštesnės pridėtinės vertės sektorius, augančios pajamos ir didėjančios Europos Sąjungos (ES) fondų investicijos.

SAVAITĖS NUOMONĖ

"Verslo žinių" redakcijos nuomonė apie eilinį kartą siūlomus progresinius mokesčius.
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeisti išregistruotų įmonių dokumentų saugojimo terminai

Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. VE-88 pakeisti išregistruotų įmonių dokumentų saugojimo terminai.

1.1. įstaigų ir įmonių, išregistruotų iš Lietuvos Respublikos įmonių rejestro iki 2003 metų pabaigos, registravimo dokumentams 25 metų (po išregistravimo) saugojimo terminą;
1.2. juridinių asmenų, išregistruotų iš Juridinių asmenų registro nuo 2004 metų pradžios, registravimo dokumentams 10 metų (po išregistravimo) saugojimo terminą.

Vyriausybės nutarimu pakeisti kai kurių neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžiai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 653 pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo“. Jis yra išdėstytas nauja redakcija.

Vyriausybė pakeitė nutarimą, kuriame nustatytos viešųjų įstaigų, asociacijų, labdaros fondų ir kitų pelno nesiekiančių asmenų organizuojamų renginių dalyvių išlaidų kompensacijos. Naujos redakcijos nutarime padidinta paros maitinimo išlaidų kompensacijos suma, kai renginys vyksta Lietuvoje. Nuo 08.30 dalyviui gali būti kompensuojama iki 38 EUR. Iki 2017.08.29 GPM neskaičiuojamas, jeigu per parą maitinimui buvo skiriama iki 7,60 EUR. Renginiai, kaip nurodyta Vyriausybės nutarime, turi vykti Labdaros ir paramos įstatyme nustatytais visuomenei naudingais tikslais.

VMI informuoja: pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklės

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. VA-68 (toliau –2000 Įsakymas) buvo pakeistas 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. VA-96 „Dėl Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo".

Įsakymu nauja redakcija išdėstyta Metinės pajamų deklaracijos GPM308 forma ir jos priedų formos, skirtos deklaruoti 2017 m. mokestinio laikotarpio pajamas, taip pat patikslinti pateiktas ankstesnių mokestinių laikotarpių deklaracijas, iš dalies pakeistos ir papildytos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių nuostatos.
Esminiai pakeitimai:
1. Metinės pajamų deklaracijos GPM308 forma ir jos priedų formos išdėstytos nauja redakcija, kurios:
1.1. GPM308N priede „Neapmokestinamosios pajamos“ ir GPM308P priede „Apmokestinamosios pajamos“ nebeliko pajamų rūšių kodų sąrašų;
1.2. GPM308L priede „Gyventojo apmokestinamąsias pajamas mažinančios išlaidos“ įrašyta pastaba: „Deklaruojama 2017 m. ir vėlesnių metų gyvybės draudimo ir /ar įmokų į pensijų fondus suma neturi būti didesnė nei 2000 eurų“;
2. Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų formų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) pakeitimai:
2.1. Taisyklės papildytos 2 priedu „Pajamų rūšių kodų sąrašas“;
2.2. Taisyklių 3 punkte, taip pat 1 priedo „Nedeklaruojamų neapmokestinamų pajamų sąraše“ numatyta, kad Sąrašo 48 ir 60 punktų nuostatos dėl nedeklaruotinų iki 3000 eurų dydžio žemės ūkio veiklos pajamų ir /ar gautų iš juridinių asmenų (neatsižvelgiant į sumą), kai jos priskiriamos neapmokestinamosioms, netaikomos Ūkininkų ūkių registre įregistruotiems ūkininkams (jų partneriams), neįregistruotiems ir neprivalantiems registruotis pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojams, jeigu jie:
- pageidauja, kad 2017 m. ar vėlesnių metų valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų apskaičiuojamos, atsižvelgiant į žemės ūkio veiklos pajamų bei su šia veikla susijusių išlaidų sumas,
- 2017 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio deklaraciją teikia kaip kandidatai į valstybės politikus ar į Europos Parlamento narius, renkamus nuo Lietuvos Respublikos.
Vadinasi, PVM mokėtojais neįregistruoti (neprivalantys registruotis) ūkininkai (jų partneriai), pageidaujantys, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos jiems būtų apskaičiuojamos įvertinus pajamas bei išlaidas, ir / arba kandidatuojantys į valstybės politikus ar Europos Parlamento narius, renkamus nuo Lietuvos Respublikos, 2017 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio Metinės pajamų deklaracijos GPM308V priede „Individualios veiklos pajamos“ turės deklaruoti visas iš žemės ūkio veiklos gautas pajamas, nesvarbu, kokia suma ir iš kokio šaltinio (gyventojų ar juridinių asmenų) buvo gauta;
2.3. Pripažinta netekusia galios Taisyklių 72 punkto nuostata, kad tuo atveju, kai GPM308V priede „Individualios veiklos pajamos“ deklaruojamos iš žemės ūkio veiklos gautos neapmokestinamosios pajamos, su šiomis pajamomis susijusios išlaidos (V7 laukelyje) neturi būti nurodomos.
Vadinasi, ūkininkams, jų partneriams ir visiems kitiems žemės ūkio vykdantiems gyventojams, neįregistruotiems (neprivalantiems registruotis) PVM mokėtojais, deklaruosiantiems 2017 m. ir vėlesnių metų pajamas, bus sudarytos prielaidos įrašyti į deklaraciją ne tik pajamų mokesčiu neapmokestinamas žemės ūkio veiklos pajamas, bet ir su jomis susijusios išlaidas, nesvarbu, dėl kokių priežasčių Metinė pajamų deklaracija bus teikiama.
Be to, Taisyklių 72 punktas papildytas nuostata, kad su žemės ūkio pajamų gavimu susijusias išlaidas būtina nurodyti PVM mokėtojais neįregistruotiems (neprivalantiems registruotis) ūkininkams (jų partneriams), pageidaujantiems, kad 2017 m. ar vėlesnių metų valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų apskaičiuojamos, įvertinus ne tik pajamų, bet ir išlaidų sumas.
Deklaruotina išlaidų suma apskaičiuojama, atsižvelgiant į faktiškai patirtas dokumentais pagrįstas išlaidas, kurios pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslu pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnį būtų pripažįstamos leidžiamais atskaitymais, arba išlaidomis pripažįstant 30 procentų dydžio pajamų sumą;
2.4. Taisyklių 74.2 ir 74.3 papunkčiai papildyti valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo nuo individualios apmokestinamųjų pajamų pavyzdžiais;
2.5. Taisyklių 100 punkte nustatytas apribojimas dėl ne didesnės kaip 2000 eurų gyvybės draudimo ar įmokų į pensijų fondus sumos įrašymo į GPM308L priedą „Gyventojo apmokestinamąsias pajamas mažinančios išlaidos“;
2.6. Taisyklių 159 punktas papildytas nuostata, kad tuo atveju, kai deklaraciją užpildyti ir pateikti pavesta mokesčio mokėtojo įgaliotam juridiniam asmeniui, deklaracijos 36 laukelyje turi būti įrašomas to juridinio asmens identifikacinis numeris, o pagal pakeistą 160 punktą tokiu atveju ją pasirašyti turi to juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
Įsakyme nustatyta, kad nauja redakcija išdėstyta Metinė pajamų deklaracija turi būti teikiama, deklaruojant 2017 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, taip pat tikslinant ar teikiant laiku nepateiktas deklaracijas už 2014, 2015, 2016 mokestinius laikotarpius.

VMI informuoja: pakeistos Nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų ir nuo jų Lietuvoje sumokėto pajamų mokesčio pažymos FR0594 formos bei Nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautų pajamų ir nuo jų sumokėto pajamų mokesčio pažymos FR0595 formos ir jų užpildymo ir išdavimo taisyklės

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša,kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. VA-69 pakeistos Nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų ir nuo jų Lietuvoje sumokėto pajamų mokesčio pažymos FR0594 formos ir Nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautų pajamų ir nuo jų sumokėto pajamų mokesčio pažymos FR0595 formos bei jų užpildymo ir išdavimo taisyklės.

Esminiai pakeitimai:
Taisyklėse nustatyta, kad prašymą išduoti pažymos FR0594 formą nuolatinis Lietuvos gyventojas (išskyrus galutinai iš Lietuvos išvykstantį gyventoją ir gyventoją, A klasės pajamų gavusį iš likviduoto Lietuvos vieneto) gali pateikti ne anksčiau kaip gegužės 1 dieną kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, per kurį gautas pajamas ir išskaičiuotą (sumokėtą) pajamų mokestį gyventojas prašo nurodyti pažymos FR0594 formoje.
Taisyklėse nurodyta, iš kokių deklaracijos formų ir duomenų bazių mokesčių administratorius turi rinkti duomenis, reikalingus pažymos FR0594 ir FR0595 formų užpildymui.
Nuo 2017 m. sausio 2 d. mokesčių administratoriui teikdami prašymus išduoti pažymos FR0594 arba FR0595 formas, juose gyventojai pažymi, ar pageidauja, kad pažymos FR0594 arba FR0595 formoje kartu su mokestinio laikotarpio apmokestinamosiomis pajamomis būtų nurodytos ir neapmokestinamosios pajamos, o nenuolatiniai Lietuvos gyventojai savo prašyme pažymi, ar pageidauja, kad pažymos FR0595 formoje būtų nurodytos ir tokios pajamos, kurios pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą nėra laikomos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektu. Atsižvelgdamas į tai, pažymų FR0594 ir FR0595 formose pastabai įrašyti skirtoje skiltyje mokesčių administratorius privalės nurodyti, kokios pajamos įrašytos šioje pažymoje: tik apmokestinamosios, ar apmokestinamosios ir neapmokestinamosios pajamos (nenuolatiniam Lietuv

1bf5os gyventojui – ir pajamos, kurios nepriskiriamos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektui).
KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: sausio-liepos mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius – 274,9 mln. eurų

Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. pirmųjų septynių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 274,9 mln. eurų arba 0,7 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus perviršis siekė 85,5 mln. eurų.

Šių metų pirmų septynių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 6 mlrd. 802 mln. eurų, išlaidos – 6 mlrd. 321 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-liepą sudarė 206 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per septynis mėnesius gauta iš mokesčių (50,2 proc.) ir socialinių įmokų (42,1 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (54,7proc.) skirta socialinėms išmokoms.
Prognozuojamas 2017 metų BVP – 40,585 mlrd. eurų.

Valstybinė darbo inspekcija primena: dėl komandiruotų darbuotojų iš trečiųjų šalių

Valstybinė darbo inspekcija primena, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja pareiga įmonėms, į kurias komandiruojami trečiosiose valstybėse įsteigtų įmonių darbuotojai, teikti informaciją apie šiuos darbuotojus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos teritoriniams skyriams (įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 36 straipsnio 4 dalis).

Trečiųjų šalių darbuotojus priimanti įmonė turės per 7 kalendorines dienas užpildyti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintą formą . Joje turės būti nurodomi komandiruoto užsienio šalies piliečio duomenys, komandiravimo vieta ir komandiruotės terminai. Šią formą priimtinu būdu (elektroniniu paštu ar pristatant į vietą) reikės pateikti atitinkamam Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui.
Esant rangos santykiams, jei subrangovo darbuotojai yra trečiųjų šalių piliečiai, komandiruoti į Lietuvos įmones, tiesioginis rangovas (komandiruotus užsieniečius priimanti Lietuvos įmonė) yra subsidiariai atsakingas už piniginių reikalavimų vykdymą komandiruotiems darbuotojams. Išskyrus atvejus, kai ėmėsi priemonių įsitikinti dėl užsieniečių darbo ir buvimo Lietuvoje teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, komandiruotus darbuotojus iš trečiųjų šalių priimančioji įmonė turėtų įsitikinti dėl šių dokumentų buvimo fakto:
dokumentai, pagrindžiantys darbuotojo įdarbinimo faktą (darbo sutartis);
socialinio draudimo dokumentai (trečiosios šalies įstaigos išduota pažyma, kuri patvirtina darbuotojo draudimą socialiniu draudimu toje šalyje);
teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dokumentai (nacionalinė viza).

„Sodros“ kalendorius: pensijų ir išmokų mokėjimas 2017 m. rugsėjį

„Sodros“ kalendorius: pensijų ir išmokų mokėjimas 2017 m. rugsėjį.
FNTT tyrimas: 55 vilkikai lenkiško cukraus ir elektrotechnika iš Latvijos- dėl PVM sukčiavimo schemą sukūrusių verslininkų mokesčių mokėtojai neteko trečdalio mln. eurų

Didelius kiekius cukraus iš Lenkijos ir brangią elektroninę įrangą iš Latvijos pirkę verslininkai sukūrė sukčiavimo schemas ir nesumokėjo daugiau nei 360 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), atskleidė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vykdomas ikiteisminis tyrimas.

Pirminiais tyrimo duomenimis, prekiaujančios cukrumi Vilniaus bendrovės direktorius ir akcininkas šį maisto produktą dideliais kiekiais įsigydavo iš Lenkijos įmonių. 0 proc. PVM tarifu įsigytas lenkiškas cukrus į Lietuvą buvo gabenamas prisidengus fiktyvią veiklą vykdančių bendrovių vardu.
Tokių įmonių vadovai buvo dažnai keičiami, jie sutikdavo už maždaug 50 eurų atlygį pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentus. Nustatyta, kad fiktyvios bendrovės, kurios realiai cukraus nepirko ir nepardavė, buvo panaudotos tik neteisėtai pirkimo PVM atskaitai sukurti. Lenkiškas cukrus buvo parduodamas cukrų naudojančioms Lietuvos didmenine prekyba ir gamyba užsiimančioms bendrovėms.
Skaičiuojama, kad per šių metų septynis mėnesius į Lietuvą 55 vilkikais buvo atgabenta apie 1,3 tūkst. tonų cukraus. Iš Lenkijos atgabento cukraus vertė – apie 800 tūkst. eurų. Preliminariais duomenimis, į valstybės biudžetą nesumokėta daugiau nei 170 tūkst. eurų PVM.
Tęsdami šį ikiteisminį tyrimą FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad panašų karuselinį sukčiavimą vykdė ir elektrotechnika prekiaujančios bendrovės direktorius. Šiuo atveju naudotasi tomis pačiomis fiktyviomis bendrovėmis, kaip ir šešėlinėje cukraus prekyboje. Šių bendrovių vardu Latvijoje buvo įsigyjama brangi elektroninė įranga, ji vėliau buvo parduodama vilniečio bendrovei. Vėliau prekės parduotos apie vykdytą nusikalstamą veiklą neįtariančiai apšvietimo, elektrotechnikos įmonei, veikiančiai tarptautiniu mastu. Preliminariais skaičiavimais, į valstybės biudžetą prekiaujant elektrotechnika nepateko beveik 190 tūkst. eurų PVM.
„Į sandorių grandinę įterpus veiklos nevykdančias fiktyvias įmones, joms perkeliama prievolė mokėti PVM. O perkeltas mokestis panaikinamas fiktyvioms įmonėms neva įsigyjant įvairių prekių už didelę sumą. Taip elgiamasi, nes PVM mokesčio ribose galima sumažinti prekės kainą, o tai iškreipia konkurenciją. Tokių nusikaltimų daugėja prekiaujant plataus vartojimo maisto prekėmis (cukrus, aliejus), elektronikos prekėmis, taip pat kuru“, – pažymi FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas Dainius Rimkus.
Atliekant šį tyrimą Vilniuje ir Kaune buvo atlikta 12 kratų. Įtariamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Siekiant užtikrinti valstybei padarytą žalą, taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į turtą ir pinigines lėšas, kurių bendra suma sudaro 290 tūkst. eurų.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jį kontroliuoja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Šiuo metu lankosi 283 svečiai ir 1 nariai
Prisijungę nariai: urtele

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2016 m. III ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2016 m. III ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2016-01-01
112 EUR
Draudžiamosios pajamos
nuo 2016-01-01
445 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2016-07-01
2,32 EUR ir 380 EUR